cecbb026-a60b-421d-aa99-769bbbf416bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-1662-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04552-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2018 m. lapkričio 27 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 5 000 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (b. l. 1–2).

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas kamerose Nr. 121, Nr. 127, Nr. 129, Nr. 160, Nr. 180, Nr. 252, Nr. 267, Nr. 275, Nr. 290, Nr. 320, Nr. 325, jų plotas – apie 7m2, 2 m2 užėmė sanitarinis mazgas, mažindamas kameros plotÄ , be to, dalį kameros ploto užėmė baldai (lova, stalas, suolas). Taigi, bÅ«nant kameroje dviese, trÅ«ko vietos. Pažymėtina, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas neįskaičiuojamas į bendrÄ kameros plotÄ . 2.2.

Kamerų sienų, lubų, grindų anga buvo atsilupusi, iÅ¡trupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo jų valyti, dezinfekuoti. 2.3. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele (apie 1,30 m2), iÅ¡ jo sklido nemalonus kvapas, nebuvo tualeto ventiliacijos, o pareiÅ¡kėjo lova visada buvo prie sanitarinio mazgo; pareiÅ¡kėjas buvo priverstas klausytis, kaip kiti asmenys naudojasi tualetu. 2.4. Pasak pareiÅ¡kėjo, tokios gyvenimo sÄ lygos pažemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , todėl jam priteistinas praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas – 5 000 Eur.

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime ir atsiliepimo patikslinime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, kad administracinėje byla Nr. I-6229-968/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2017-6) 2018 m. vasario 28 d. sprendime už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant 730 Eur už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K, Å¡is sprendimas įsiteisėjęs, todėl bylos dalį dėl minėto laikotarpio palikti nenagrinėtÄ , o Å¡ioje byloje aktualiu laikotarpiu laikyti laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 28 d., kitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 7–13, 69).

1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

2. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A-1230-502/2016), todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Taigi, pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trÅ«kumo Å¡iuo atveju negali bÅ«ti nustatyti.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat vykdo teismų nutartis ir sprendimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (tolau – ir BVK) 70 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

3. Dėl Å¡varos palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodamas į kameras, taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

4. Dėl kamerų remonto Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo iÅ¡teklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

5. Dėl kamerų įrengimo LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės). Pagal 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenustato, kad dviaukščiuose gultuose bÅ«tų įrengtos kopėtėlės. Kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje įrengta lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus, taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių. LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti.

6. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo Lukiškių remiasi HN 76:2010 21 punktu, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.5 punktu, TI taisyklių 14.2 punktu, nurodo, kad kamerose įrengto sanitarinio mazgo plotas – apie 0,56 m2 (0,8 m x 0,7 m), kuriame įrengti praustuvas (užimamas plotas – apie 0,2 m2) ir klozetas (užimamas plotas – apie 0,16 m2).

TI taisyklės ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio, praustuvo įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Kameroje Nr. 252 dar 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

TI taisyklių 14.2 punkte nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nustatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

7. Dėl asmenų stebėjimo kamerose Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų vykdymÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVVT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

8. Dėl ventiliacijos, vėdinimo Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

9. Dėl neturtinės žalos 9.1. pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė jam įtakÄ ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. 9.2. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011).

Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. 9.3. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį vieÅ¡oji civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai kilti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti, taikoma tik jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsiliepimo patikslinimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

I Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose (atsiliepimas (b. l. 7–13)): – 2017 m. gruodžio 6 d. atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 320 (plotas – 7,76 m2), kameroje buvo 2 asmenys; – 2017 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys; – 2017 m. gruodžio 8 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 m2), kameroje buvo 11 asmenų; – 2017 m. gruodžio 9 d. 2017 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų; – 2017 m. gruodžio 13 d.

– 2017 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų; – 2017 m. gruodžio 19 d. – 2017 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 252 buvo 20 asmenų; – 2017 m. gruodžio 22 d. – 2017 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų; – 2017 m. gruodžio 27 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų; – 2017 m. gruodžio 29 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; – 2018 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys; – 2018 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 buvo asmenų;

– 2018 m. sausio 3 d. – 2018 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 5 d. – 2018 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 252 10 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 8 d. – 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 252 10 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 252 10 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 252 11 buvo asmenų; – 2018 m. sausio 14 d.

– 2018 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų; – 2018 m. sausio 17 d. – 2018 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; – 2018 m. sausio 19 d. – 2018 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys; – 2018 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų; – 2018 m. sausio 24 d. – 2018 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 252 buvo 11 asmenų; – 2018 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; – 2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų; – 2018 m. vasario 7 d.

– 2018 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 252 buvo 10 asmenų; – 2018 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; – 2018 m. vasario 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 371 (plotas – 7,18 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 371 buvo 1 asmuo; – 2018 m. vasario 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), kameroje buvo 2 asmenys; – 2018 m. vasario 17 d. – 2018 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys; – 2018 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. vasario 23 d. – 2018 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys; – 2018 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 275 (plotas – 7,85 m2), kameroje buvo 1 asmuo; – 2018 m. vasario 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 m2), kameroje buvo 9 asmenys; – 2018 m. vasario 28 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .

2. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. praneÅ¡ime „Dėl A. B. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 16–18): 2.1. LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K atitinka HN 134:2015 reikalavimus. 2.2. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktus ir Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. 2.3.

Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad gyvenamosiose kamerose esantys baldai neiÅ¡skaičiuojami iÅ¡ vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto. 2.4. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (jos matmenys - apie 0,7 m2) joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m2) ir praustuvas (apie 0,2 m2). PraustuvÄ ir klozetÄ skiria 1,5 m aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazÅ«ruotomis plytelėmis.

Pagal PĮĮET 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kameroje Nr. 252 dar 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis; kamerose, kur įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. 2.5. Pagal PĮĮET 17.3 punktÄ gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė.

Vadovaujantis Instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiÅ«rėtojų saugumÄ . Ä® duÅ¡o patalpas suimtuosius ir nuteistuosius veda tos pačios lyties pareigÅ«nai. 2.6. SmulkÅ«s LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡o patalpų remonto darbai (pavyzdžiui, pakeičiama perdegusi lemputė, suplyÅ¡usi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo iÅ¡teklius, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. 2.7.

Visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas – 0,824 m2 (0,8 m x 1,03 m), visose kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal PĮĮET iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų turi bÅ«ti įrengtos apsauginės grotos, pagal TI taisyklių 14.1 punktÄ lango angoje turi bÅ«ti įstatytos metalinės grotos. LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl jos vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip nustatyta HN 134:2015 17 punkte.

Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, kamerose iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio ir nemalonaus kvapo. II 1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui A. B. (A. B.) atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ dėl to, kad jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. vasario 28 d.

Tačiau teismas Å¡iÄ administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. nutraukia, nes tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1103-968/2018, kurioje pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteista 730 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m2 ploto. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (0,56 m2) iÅ¡ EŽTT aiÅ¡kinimo kilęs 3 m2 minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

4. IÅ¡ skundo matyti, kad neturtinė žala pareiÅ¡kėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d.) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis kamerose Nr. 267, Nr. 320 buvo laikomas ne vienas (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ). Pabrėžtina, kad kameroje Nr. 252 įrengta sanitarinio mazgo kabina (b. l. 11), todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 11 parų.

5. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerų sienų, lubų, grindų anga buvo atsilupusi, iÅ¡trupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo jų valyti, dezinfekuoti. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai niekuo neparemti, be to, pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kaip minėti tariami veiksniai įtakojo žalos kilimÄ .

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 35 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 35 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Administracinę bylÄ Nr. I-1662-815/2019 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. nutraukti.

PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Ernestas Spruogis