cecaba1e-1b2a-43a8-b6af-a7360cd2ebaf · Kauno apygardos teismas

                                                                                        Byla Nr. 1S-377-383/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00395-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T.

T. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 6 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. T., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 11 m. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2010 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga 2021 m. spalio 20 d.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ privalomÄ dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2018 m. kovo 1 d.).  Komisijos 2018 m. kovo 6 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam T. T. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , tačiau Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė padarydamas iÅ¡vada, jog nors nuteistasis T.

T. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis T. T. praÅ¡o, panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtini paleidimÄ . Skunde nuteistasis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ nutartį.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog niekas kitas kaip tik pataisos įstaigos administracija taip gerai nepažįsta nuteistojo, kiekvienÄ dienÄ bendraudama ir taip nuspręsdama ar gali bÅ«ti nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo padaryta veika, dėl kurios jis yra visiÅ¡kai prisipažinęs ir labai gailisi, dabar įstatymo leidėjo yra priskiriama prie spontaniÅ¡kų nusikaltimų. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, kad jis yra jau senyvo amžiaus ir jau yra pakankamai patyręs tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis nusikalto pirmÄ kartÄ , bÅ«damas laisvėje dirbo, darbo nevengė ir pataisos namuose, su artimaisiais palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius ir tai veikia kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, turi senyvo amžiaus mamÄ , kuriai reikalinga priežiÅ«ra. BÅ«damas laisvėje nuteistasis planuoja įsidarbinti ir taip neÅ¡ti naudÄ visuomenei ir realiai padengti priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta.Nuteistojo T.

T. apeliacinis skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis T.

T. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, požiÅ«ris į darbÄ teigimas – sutiko dirbti administracijos siÅ«lomÄ darbÄ , nuo pat paskyrimo į bÅ«rį buvo įdarbintas tarnybinių patalpų valytoju, po galimo lygtinio paleidimo ketina kreiptis į darbo birÅ¾Ä . Nuteistasis priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dengia savanoriÅ¡kai iÅ¡ gaunamų darbinių pajamų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko AA įžanginės grupės užsiėmimus, palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, nors vienÄ kartÄ ir pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tačiau drausmine nuobauda baustas nebuvo, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį skatintas septynis kartus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo.

Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis iÅ¡imtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 15 balų iÅ¡ jų statinių kriminogeninių svertinių taÅ¡kų suma: 2 balai, tačiau net 13 balų dinaminiai, t. y. galintys kisti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo, sumažėjo nuo 19 iki 15 balų.

Å iame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačiÄ pažangÄ ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jau yra pakankamai patyręs tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes ir jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu dirba, dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, nepažeidinėja vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atliekÄ už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymÄ , kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumÄ ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau nurodytina, kad Å¡ie veiksmai negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinami.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atlikus socialinio tyrimo iÅ¡vados turinio vertinimÄ be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, iÅ¡lieka svarbus ir reikÅ¡mingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, vis dar iÅ¡likęs pagrindinis kriminogeninis veiksnys didinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , tai pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių.

Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo T. T. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindÄ , lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sÄ lygas, be to Å¡i teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino.

Tai, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kuri aukÅ¡tesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieÅ¡taraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė.

Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė iÅ¡vada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.  Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu.

Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo T.

T. skundo motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo T. T. skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                               Svetlana Jurgaitienė                          Viktoras PreikÅ¡as             Valdas Vitunskas