Legislator Case Law & Legislation
cec98fd7-2df5-4c0f-ba4b-2fa0a3812216 AI generated

cec98fd7-2df5-4c0f-ba4b-2fa0a3812216 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cec98fd7-2df5-4c0f-ba4b-2fa0a3812216
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 253 124 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2010 m. gegužės 21 d. sudarė Ä®monių turto draudimo sutartį. Sutartimi apdraudė įmonės turtÄ nuo gaisrų ar gamtinių jėgų bei nuo kitų rizikų.

Legislator headnote

AI generated

cec98fd7-2df5-4c0f-ba4b-2fa0a3812216 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, atsisakydamas perduoti civilinę bylÄ Vilniaus apygardos teismui, pažeidė teritorinio teismingumo taisykles ir nepagrįstai taikė CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatytÄ alternatyviojo teismingumo taisyklę. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui pagal jo buveinės vietÄ (CPK 29 straipsnis). PasiraÅ¡ytoje draudimo sutartyje nėra aptarta ar nurodyta sutarties įvykdymo vieta. Å iuo atveju įvykio vieta nėra sutarties Å¡alių tarpusavio prievolių įvykdymo vieta, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrojo teismingumo taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00389-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 73.2.5.1; 116.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Raktas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 253 124 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2010 m. gegužės 21 d. sudarė Ä®monių turto draudimo sutartį. Sutartimi apdraudė įmonės turtÄ nuo gaisrų ar gamtinių jėgų bei nuo kitų rizikų.

Įmonės vadovas 2010 m. gruodžio 25 d. pastebėjo, kad nuo stipraus vėjo ir pustymo įlūžo vidurinė sandėliavimo pastato stogo dalis, 2011 m. sausio 1 d. jis vėl pastebėjo, kad nuo stipraus vėjo nuplėšta kita stogo dalis. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad turtas buvo sugadintas ne dėl draudiminio įvykio. Teigė, kad Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis minėtomis dienomis per 12 val. iškrito 15,5 cm sniego, o vėjo gūsiai buvo 20–21 m/s. Todėl, ieškovo nuomone, įtakos draudiminiam įvykiui turėjo tiek sniego slėgis, tiek audra.

PrieÅ¡ apdrausdamas įmonės pastatus, atsakovo atstovas apžiÅ«rėjo pastatus, jo konstrukcijas, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pažeidimus įtakojo natÅ«ralÅ«s procesai: korozija, puvimas ir t.t. Teigė, kad pastatų sugadinimui neturėjo įtakos per ilgÄ laikÄ besikaupiančio sniego nenuvalymas nuo stogo. Bendra padarytos žalos suma yra pastato atstatymo darbų kaina 197 233 Lt ir avarijos padarinių Å¡alinimo kaina 56 894 Lt.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes ieÅ¡kinys neįrodytas ir nepagrįstas.

Nurodė, jog ieÅ¡kinyje nurodyti vėjo greičiai neatitinka Ä®monių turto draudimo taisyklėse Nr. 059 (toliau – draudimo taisyklės) nurodyto vidutinio greičio, todėl nėra pagrindo pripažinti stogo sugadinimÄ draudžiamuoju įvykiu dėl audros. Nėra pagrindo pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir dėl sniego slėgio, nes Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2010 m. gruodžio 25 d. per parÄ iÅ¡krito 8,6 mm kritulių, tai yra per 12 valandų laikotarpį iÅ¡krito mažiau nei 20 cm kritulių.

AnalogiÅ¡ka pozicija yra ir dėl 2011 m. sausio 1 d. įvykio, nes vidutinis vėjo greitis tÄ dienÄ buvo 15 m/s, o per parÄ iÅ¡krito tik 5,5 mm kritulių. Jo nuomone, sniegas ant pastato kaupėsi pamažu, ir pastato stogo konstrukcijos buvo pažeistos ne staiga gausiai pasnigus per trumpÄ laikÄ , o dėl per ilgÄ laikÄ susikaupusio sniego, nes ieÅ¡kovas pastato tinkamai neprižiÅ«rėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo UADB „PZU Lietuva“ 253 124 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos 2011 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3 031 Lt žyminį mokestį ir 2 620 Lt už iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ieÅ¡kovui UAB „Raktas“ bei 3 031 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 21 d. Ä®monių turto draudimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du pagal atsakovo parengtas standartines sÄ lygas, todėl Å¡ios sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prisijungimo bÅ«du sutartį sudariusios Å¡alies naudai. Remdamasis draudimo polisu, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas apsidraudė nuo gaisrų, gamtinių jėgų ir kitų rizikų. Pagal Taisyklių 17.4.1.1 punktÄ audros atveju draudžiamasis įvykis yra tada, kai draudimo vietoje vėjo greitis virÅ¡ija 20m/s. Taisyklių 17.4.1.2. punktas numato, kad jeigu draudimo vietoje vėjo greičio nebuvo galima nustatyti, remiamasi tame regione atliktais meteorologinės tarnybos matavimais ir/arba faktais, kad vėjas draudimo vietos zonoje padarė panaÅ¡ių nuostolių geros bÅ«klės pastatams ar kitiems panaÅ¡iems, tokio paties atsparumo daiktams.

Be to, draudimas apima apdraustojo turto sugadinimÄ ir ar sunaikinimÄ dėl sniego slėgio, kai per 12 val. ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krenta 20 cm ar daugiau kritulių sniego pavidalu, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ar daugiau ir savo svoriu sulaužo apdraustÄ objektÄ . Teismas, vertindamas Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymas apie meteorologines sÄ lygas, nurodė, kad byloje esančios 2011 m. sausio 10 d. ir 2011 m. vasario 2 d. pažymos nėra identiÅ¡kos ir jos patvirtina atliktus stebėjimus skirtingose vietose.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje atlikta statybos techninė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad stogo konstrukcijos griūtis įvyko dėl suminės audros ir nepalankiai, stogo kišenėse, stipraus vėjo supustyto sniego svorio apkrovų pirmu griūties atveju, ir vien tik nuo audros apkrovų antru griūties atveju. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, kad pastatas buvo netvarkingas, o konstrukcijos pažeistos. Ekspertizės metu nustatyta, kad stogo konstrukcija yra geros būklės, stipri, patikima, stogo nusidėvėjimas apie 15 proc.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad draudimo taisyklėse nėra numatyta, kaip turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis vėjo greitis. Pažymėjo, kad gamtos jėgos pagal savo kilmę yra nevaldomos, todėl draudėjas draudimo sutartimi ir draudžiasi nuo žalojančio poveikio. Teismas nurodė, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų apie draudimo vietoje buvusį vėjo greitį bei apie iÅ¡kritusius kritulius. IÅ¡ teismui pateiktų pažymų nustatė, kad 2010 m. gruodžio 25 d. buvo lietus, liÅ«tinis sniegas su pertraukomis, neilgesnėmis kaip 20 min., o per parÄ iÅ¡krito apie 7–8 mm kritulių, vėjas 1–5 m/s, gÅ«siais iki 8 m/s. Tuo tarpu 2010 m. gruodžio 24 d. fiksuotas 3–9 m/s vėjas, o gÅ«siais iki 21 m/s, per parÄ Kretingoje iÅ¡krito atitinkamai 12 valandų laikotarpiu 6,4 ir 2,4 mm kritulių.

Teismas atsižvelgė ir į 2010 m. gruodžio 24 d. fiksuotas meteorologines sÄ lygas, nes byloje nėra tiksliai nustatyta įvykio data. 2011 m. sausio 1 d. vėjo greitis buvo 6–14 m/s, o gÅ«siais iki 25 m/s. Kartu atkreipė dėmesį, kad ginčo pastatas stovi atviroje vietovėje, kuri yra su žema žolių augalija, neužstatyta pastatais, kur vyrauja vakarų pusės vėjai.Teismas draudimo sutarties nuostatas aiÅ¡kino prisijungusios Å¡alies naudai, rėmėsi ekspertizės aktu bei pažymėjo, kad draudimu draudėjas siekė apsisaugoti nuo pakankamai retai pasitaikančių gamtos reiÅ¡kinių.

Teismas įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl nusprendė, kad atsakovas turi iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, nusprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas, atsisakydamas perduoti civilinę bylÄ Vilniaus apygardos teismui, pažeidė teritorinio teismingumo taisykles ir nepagrįstai taikė CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatytÄ alternatyviojo teismingumo taisyklę. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui pagal jo buveinės vietÄ (CPK 29 straipsnis). PasiraÅ¡ytoje draudimo sutartyje nėra aptarta ar nurodyta sutarties įvykdymo vieta. Å iuo atveju įvykio vieta nėra sutarties Å¡alių tarpusavio prievolių įvykdymo vieta, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrojo teismingumo taisykles.

Teismas, neperduodamas bylos pagal teismingumo taisykles, pažeidė CPK normas.2. Teismas pažeidė CPK 13 straipsnio bei 263 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes sprendime analizavo draudimo sutarties sÄ lygas, nors tokių aplinkybių neįrodinėjo ir jomis nesirėmė ieÅ¡kovas. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė dispozityvumo principÄ , iÅ¡plėtė atsakovo įrodinėjimo ribas. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovui atstovauja kvalifikuotas atstovas, draudimo sutartį pasirašė jo vadovas, kuris savo paraÅ¡u patvirtino, kad susipažino ir sutinka su draudimo rūšies taisyklėmis.3.

Teismas neanalizavo kaip pagal draudimo taisykles yra apibrėžiamas draudžiamasis įvykis. Nagrinėjamu atveju draudikas įsipareigojo atlyginti draudėjui tiesioginę materialiÄ Å¾alÄ dėl apdrausto objekto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo, sukelto staigaus, netikėto ir nenumatyto įvykio, apibrėžto Å¡iose turto draudimo sÄ lygose ir įvykusio draudimo sutarties galiojimo metu. Kriterijai, kuriais remiantis yra pripažįstama, kad turtas yra sugadintas dėl audros ar dėl sniego, yra apibrėžti Taisyklių 17.4.1.1 ir 17.5.4.1 punktuose.

Be to, pagal Taisyklių 9.4.3 punktÄ , draudikas gali atsisakyti mokėti iÅ¡mokÄ , kai apdraustasis ar draudėjas nesiima priemonių užkirsti keliÄ Å¾alos atsiradimui.4. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nėra žinoma tiksli įvykio data. IeÅ¡kovas praneÅ¡ime apie įvykį atsakovui nurodė, kad tai įvyko Kalėdų vakarÄ apie 20:30 val., kai suveikė signalizacija ir apie tai ieÅ¡kovui pranešė saugos tarnyba. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie vėjo greitį gruodžio 24 dienÄ .

IeÅ¡kovo pažymoje nurodytas vėjo greitis, kuris gÅ«siais galėjo siekti ir 21m/s, yra tik prielaida, o teismo sprendimas negali bÅ«ti paremtas prielaidomis. Be to, pastatas yra 8,5 m aukščio, todėl turi bÅ«ti remiamasi duomenimis apie vėjo greitį 10 m aukÅ¡tyje, o teismas rėmėsi duomenimis apie vėjo greitį 24 m aukÅ¡tyje.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas elgėsi neatsargiai ar nerÅ«pestingai. Byloje esanti 2011 m. sausio 14 d. Hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas patvirtina atsakovo teiginį, kad gruodžio 24-25 d.

Kretingos apskrityje iÅ¡krito minimalus kritulių (sniego) kiekis, o vidutinis sniego dangos storis iÅ¡liko nepakitęs (48 cm). Apeliantas pabrėžė, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas tik staigus netikėtas atsitikimas, tuo tarpu apdairus ir protingas pastato savininkas, žinodamas savo įstatyminę pareigÄ prižiÅ«rėti jam priklausančius statinius, privalo imtis priemonių, apsaugančių nuo pernelyg didelio sniego kiekio ant stogo susikaupimo, kas taip pat sudaro sÄ lygas pusnių supustymui.6.

IeÅ¡kovo pateiktas 2011 m. kovo 18 d. Statinio ekspertizės aktas Nr. 11-004E negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, nes pastato įgriuvimas užfiksuotas gruodžio 25 dienÄ , o ekspertas vadovaujasi gruodžio 24 dienos meteorologinėmis sÄ lygomis. Be to, ekspertizę atlikęs specialistas teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tyrimo metu vertino vėjo greitį 24 metrų aukÅ¡tyje, nors pats nurodė, kad pastato aukÅ¡tis yra 8,5 m. Be to, nesutampa akto apraÅ¡omojoje dalyje ir lokalinėje sÄ matoje avarijos padarinių likvidavimui bÅ«tinų atlikti darbų kiekiai.7.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , sÄ matose nepagrįstai nurodo ir PVM, nes, ieÅ¡kovui nepatyrus remonto darbų iÅ¡laidų, jis neturi juridinio pagrindo reikalauti draudiko atlyginti daugiau, nei buvo patirta nuostolių/iÅ¡laidų, o draudikui nekyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ netiesioginėms (pridėtinėms) iÅ¡laidoms atlyginti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Raktas“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ pastabas dėl apeliacinio skundo.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos bendrojo teismingumo taisyklės. IeÅ¡kinys galėjo bÅ«ti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, nes ginčas susijęs su juridinio asmens filialo veikla ir ieÅ¡kinys paduotas pagal filialo buveinę. Sutarties įvykdymo vieta yra Kretingos mieste, nes ten bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. BylÄ nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme buvo įgyvendintas ekonomiÅ¡kumo principas.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas.

Ginčas kilo iÅ¡ draudimo sutarties, todėl teismas turėjo vertinti draudimo sutarties sÄ lygas.3. Teismas pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, nes draudimo poliso priede audra ir sniegas buvo numatyti kaip draudžiamieji įvykiai ir ieÅ¡kovas turėjo teisėtus lÅ«kesčius, kad įvykus tokiam įvykiui, jam bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Tuo tarpu nedraudiminiai įvykiai yra svarbi sutarties sÄ lyga ir jie sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžti ir nedviprasmiÅ¡ki. Apeliantas skunde nurodė, kad įvykis galėjo įvykti dėl to, kad nebuvo nuvalytas sniegas nuo stogo, tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais.

Nors apeliantas nesutiko su ekspertizės akto lokaline sÄ mata, tačiau jos neginčijo ir neįrodinėjo ieÅ¡kovui padarytos žalos.4. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad nesant atliktiems remonto darbams, jam negali bÅ«ti priteista PVM suma. IeÅ¡kovas remonto darbus gali atlikti po to, kai jam bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai, susiję su 2011 m. sausio 1 dienos įvykiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ioje apeliacijoje nagrinėjamas ginčas dėl 253 124 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažino jo teisę į minėto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Apelianto nuomone, ieÅ¡kovui priklausančio turto sugadinimas dėl pastato stogo įlūžimo, negali bÅ«ti laikomas draudžiamuoju įvykiu dėl audros ar sniego slėgio, nes vėjo greitis ir kritulių kiekiai neatitinka Taisyklėse numatytų audros ir sniego slėgio sÄ vokų. Be to, apeliantas nurodė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme buvo pažeistos teismingumo taisyklės. Dėl teismingumo taisyklių pažeidimo Byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo įlūžus pastato, esančio Kretingsodžio k., Kretingos rajone, stogui.

Å is pastatas, tarpininkaujant FT BROKER UADBB, buvo apdraustas Ä®monių turto draudimu. Draudiku nurodyta UAB DK „PZU Lietuva“. Å i bendrovė yra patraukta atsakovu byloje. Apeliantas (atsakovas) skunde nurodo, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pastebi, kad Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ ja vietÄ (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.).

Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieÅ¡kovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu, t.y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikÅ¡mingos ieÅ¡kovo teisės bei interesai. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieÅ¡kovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieÅ¡kovui tokiÄ galimybę (CPK 30 str. 12 d.).Pagal CPK 30 straipsnio devintÄ jÄ dalį ieÅ¡kiniai dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ .

Å i proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai Å¡alys pagal sutarties laisvės principÄ sutartyje nustato jos įvykdymo vietÄ (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad materialinio teisinio pobÅ«džio susitarimas tarp Å¡alių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę Å¡aliai. Pastebėtina, kad Å¡iuo atveju reikÅ¡minga ne kurioje vietoje ar kuriose vietose Å¡alys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikÅ¡mę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta.

Kai Å¡alys sudaro draudimo sutartį, t. y. dviÅ¡alę, atlygintinę, rizikos sutartį, nei CK normos, įtvirtinančios bendrÄ sias draudimo sutarties taisykles, nei Draudimo įstatymo nuostatos, numatančios atskirų draudimo sutarties rūšių ypatumus, nenustato Å¡alims pareigos įmonės turto draudimo sutartį vykdyti tuo pačiu metu toje pačioje vietoje. Be abejo, sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims, sudarančioms įmonės turto draudimo sutartį, nustatyti, jog iÅ¡ tokios sutarties atsiradusios Å¡alių sutartinės prievolės bus įvykdomos tam tikroje vietoje.

Tačiau, kaip taisyklė, Å¡alys įmonės turto draudimo sutartyje nenustato draudimo sutarties įvykdymo vietos, kadangi draudimo sutarties prigimtis lemia, jog draudiko ir draudėjo sutartinių prievolių vykdymo tvarka iÅ¡ esmės skiriasi. Draudėjas turi reguliariai mokėti draudimo įmokas, operatyviai informuoti draudikÄ apie įvykusį galimai draudiminį įvykį, tuo tarpu draudikas turi tinkamai vykdyti draudėjo supažindinimo su draudimo taisyklėmis pareigÄ , o įvykus įvykiui, spręsti dėl jo pripažinimo (ne)draudiminiu bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, ir iÅ¡mokėti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ .

Be to, vykstant ginčui dėl įvykio pripažinimo (ne)draudiminiu, Å¡alys turi teikti viena kitai visÄ reikiamÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ . Kitaip tariant, įmonės turto draudimo sutarties Å¡alims bÅ«tų itin sudėtinga nustatyti tokios sutarties įvykdymo vienÄ vietÄ . Visgi Å¡ios sutarties ypatumai neeliminuoja tokios galimybės (Lietuvos apeliacinio eismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009).Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys nesusitarė dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, o Å¡alims nesusitarus dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, neturi reikÅ¡mės įvykio, dėl kurio kvalifikavimo kyla ginčas, vieta, nes tai nėra Å¡alių tarpusavio prievolių įvykdymo vieta.

Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutarties Å¡alys sutartyje nenurodė jos įvykdymo vietos ir nesusitarė dėl to kitokiu bÅ«du, tarp Å¡alių kilęs ginčas, ar įvykis, kai įgriuvo ieÅ¡kovui priklausančio pastato stogas, laikomas draudiminiu ir draudikas turi pareigÄ iÅ¡mokėti sutartyje nustatyto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , ar vis dėlto Å¡is įvykis nėra draudiminis ir draudimo iÅ¡moka neturi bÅ«ti iÅ¡mokama, turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 str.).Kolegija taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kinys yra susijęs su atsakovo filialo veikla ir jis gali bÅ«ti paduotas pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis), nes draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant brokerinei bendrovei, kuri nėra atsakovo filialas.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad Klaipėdos apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus šį ginÄÄ buvo pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės, tačiau toks proceso normų pažeidimas neatitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto reguliavimo dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės pažeidimo ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal CK 6.987 straipsnio 1 dalį draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013).

Pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimÄ , o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iÅ¡ anksto iÅ¡vardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013).

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar draudikui, apdraudusiam ieÅ¡kovo UAB Raktas“ turtÄ Ä®monių turto draudimu, kyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl įmonei priklausančiam pastatui padarytos žalos įlūžus pastato stogui. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Ä®monių turto draudimo poliso priedo, ieÅ¡kovas buvo apsidraudęs nuo ugnies, vandens, vagystės, audros, potvynio, liÅ«ties, kruÅ¡os, sniego slėgio, grunto suslÅ«gimo, piktavaliÅ¡kos trečiųjų asmenų veikos.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas jam padarytÄ Å¾alÄ dėl audros ir sniego slėgio, pateikė į bylÄ savo iniciatyva užsakytÄ Statinio ekspertizės aktÄ Nr. 11-004E, kuriame yra konstatuota, kad statinio geros bÅ«klės stogo konstrukcijos griÅ«tis įvyko dėl suminės audros ir nepalankių, stogo kiÅ¡enėse, stipraus vėjo supustyto sniego svorio apkrovų pirmu griÅ«ties atveju, ir vien tik nuo audros apkrovų antru griÅ«ties atveju.Kaip jau buvo minėta, draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis.

Å iuo atveju į bylÄ pateiktos Ä®monių turto draudimo taisyklės audrÄ apibrėžia kaip vėjÄ , kurio vidutinis greitis virÅ¡ija 20 metrų per sekundę, o sniego slėgį, dėl kurio gali bÅ«ti atlyginama turtui padaryta žala, kai per 12 valandų ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krenta 20 cm ir daugiau kritulių sniego pavidalu, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ar daugiau ir savo svoriu sulaužo apdraustÄ objektÄ . Tam, kad nustatyti, ar įvykio metu buvusios oro sÄ lygos atitiko minėtas audros ir sniego slėgio sÄ vokas, į bylÄ yra pateiktos Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. sausio 10 d. ir 2011 m. vasario 2 d. pažymos. 2011 m. vasario 2 d. pažyma parodo vėjo greitį 2010 m. gruodžio 24 d., o 2011 m. sausio 10 d. pažyma – 2010 m. gruodžio 25, 26, 31 ir 2011 m. sausio 1 d.

Byloje Å¡alys nesutaria dėl įvykio laiko. IeÅ¡kovo nuomone, tai galėjo įvykti ir anksčiau, nei 2010 m. gruodžio 25 d. kai suveikė pastato signalizacija ir ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie įvykį, o atsakovas mano, kad įvykis įvyko gruodžio 25 d., nes tokiÄ datÄ nurodė pats ieÅ¡kovas savo praneÅ¡ime. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių nesutarimÄ dėl įvykio datos ir į bylÄ pateiktas pažymas apie gruodžio 24-25 d buvusį vėjÄ , sprendžia, kad vidutinis vėjo greitis nei gruodžio 24 d., nei gruodžio 25 d. nesiekė Draudimo taisyklėse numatyto greičio, pagal kurį oro sÄ lygos galėtų bÅ«ti kvalifikuojamos kaip audra.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad žala atsirado ir dėl sniego slėgio, tačiau iÅ¡ minėtos 2011 m. sauso 10 d. pažymos duomenų apie tuo metu iÅ¡kritusius kritulius matyti, kad kritulių kiekis nesiekia draudimo taisyklėse numatyto 20 cm storio, nes per parÄ iÅ¡krito 8,8 mm sniego. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, negalima sutikti su ieÅ¡kovu, kad nagrinėjamu atveju sniego slėgis buvo toks, kad remiantis draudimo taisyklėmis atsakovas turi kompensuoti dėl jo atsiradusiÄ Å¾alÄ .Ä®vertinus į bylÄ pateiktus įrodymus bei tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovui priklausančio pastato stogas įlūžo, kolegija sutinka su byloje pateikta ekspertizės iÅ¡vada, kad griÅ«tis galėjo atsirasti dėl suminės audros ir supustyto sniego per didelės apkrovos tam tikrose stogo vietose.

Tai yra šiuo atveju tikėtina, kad žala atsirado dėl vėjo ir sniego svorio. Kaip matyti iš byloje esančių Įmonių turto draudimo taisyklių, draudimas apima žalas, sukeltas ar dėl audros, ar dėl sniego slėgio (Taisyklių 17.4.1.1 ir 17.5.4.1 punktai), tuo tarpu tais atvejais, kai žala buvo sukelta bangų, ledo judėjimo, ledo ar sniego svorio, potvynio ar vandens lygio pakilimo dėl audros, kuri kilo kur nors kitur nei draudimo vietoje, žala nėra atlyginama, o įvykis laikomas nedraudžiamuoju (Taisyklių 17.4.2.2 punktas).

Kaip jau buvo minėta, įvykis įvyko dėl vėjo supustyto sniego svorio tam tikrose stogo vietose, tačiau nėra nustatyta, kad įvykio vietoje buvo audra, todėl įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ atmetamas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien dėl to, kad draudimo sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, jos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prisijungusios Å¡alies naudai. Draudimo teisiniuose santykiuose sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prisijungusios Å¡alies naudai tais atvejais, kai dėl tam tikrų sutarties nuostatų kyla neaiÅ¡kumų, prieÅ¡taravimų.

Tais atvejai, kai draudimo taisyklės aiÅ¡kiai apibrėžia atvejus, kada draudimo apsauga negalioja, draudimo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos prieÅ¡ingai, atsižvelgiant į draudėjo lÅ«kesčius.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat yra nurodęs, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai, susiję su 2011 m. sausio 1 d. įvykiu. Teisėjų kolegija pastebi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas leidžia Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas turi teisę pats nuspręsti, kokius argumentus jis nurodo apeliaciniame skunde.

Be to, teisėjų kolegija atmesdama ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo žalai, atsiradusiai dėl 2010 m. gruodžio 25 d. įvykio, pastebi, kad pagal Taisyklių 16.9.2.2 punktÄ draudimo apsauga nuo audros galioja tik tuo atveju, kai pastatas yra tvarkingas. Å iuo atveju įvykus pirmajam įvykiui, pastatas jau buvo netvarkingas, todėl papildoma pastato stogo griÅ«tis negali bÅ«ti vertinama kaip naujas draudiminis įvykis, o yra pirmojo tęsinys.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovo yra priteista draudimo iÅ¡moka, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikinamas, o ieÅ¡kinys atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir iÅ¡sprendęs bylÄ iÅ¡ esmės, pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas patyrė 450,59 Lt iÅ¡laidų kurui ir sumokėjo 6 062 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , todėl tenkinus apeliacinį skundÄ ir atmetus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos priteisimos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“Â ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Raktas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Raktas“ (į. k. 264042380) 450,59 Lt kuro iÅ¡laidų ir 6 062 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869).

Teisėjai                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus                                                                Â