Legislator Case Law & Legislation
cec509a7-2b7c-4341-af01-1eebbb2234b2 AI generated

cec509a7-2b7c-4341-af01-1eebbb2234b2 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number cec509a7-2b7c-4341-af01-1eebbb2234b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2805-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00513-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 26 d.Kaunas  Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. O.,atsakovo atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

Legislator headnote

AI generated

cec509a7-2b7c-4341-af01-1eebbb2234b2 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2805-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00513-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 26 d.Kaunas  Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. O.,atsakovo atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-6) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 12 d. jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje - kalėjime kameroje Nr. 215, kurios gyvenamasis plotas buvo 15.44 kv. m. ir jose buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų.

Teigia, kad neskaičiuojant baldų, kameroje vienam asmeniui teko mažiau grindų ploto, nei nustatyta teisės aktuose - 3.6 kv.m. Pažymėjo, kad dėl ploto trÅ«kumo kameroje negalėjo sportuoti, daryti mankÅ¡tos, turėjo nuolat arba sėdėti, arba gulėti, taigi jo gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, žemino jo garbę bei orumÄ ir kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir vertina 500 Eur.Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno tardymo izoliatorių - kalėjimÄ buvo pristatytas 2015 m. balandžio 9 d. po pietų ir buvo kalinamas iki 2015 m. balandžio 12 d. kartu su dar dviem asmenimis kameroje Nr. 215, kurios plotas 15.44 kv.m. Pažymėjo, jog visÄ Å¡Ä¯ laikymo laikÄ jam teko 5.15 kv.m. ploto, t. y.

žymiai daugiau, nei nustatyta teisės aktuose, todėl jo teiginiai, kad pareigÅ«nai piktnaudžiavo savo teisėmis, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios ir nežmoniÅ¡kos, nepagrįsti. Teigia, kad kamera, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengta taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. PareiÅ¡kėjo reikalavimas skaičiuoti vienam asmeniui tenkantį plotÄ , atmetus kameroje esančių baldų ir kitų įrengimų plotÄ , nepagrįstas jokiais teisės aktais.

Atkreipia dėmesį, kad toks trumpas kalinimas, nepažeidžiant ploto normatyvo, negali sukelti poveikio jo psichinei sveikatai tokiu mastu, kokį nurodo pareiÅ¡kėjas. Kadangi pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos, piktnaudžiauja savo procesine teise, siekia ne žalos atlyginimo, bet 5400 Eur uždarbio. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje - kalėjime (toliau – Kauno TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t.y. Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (toliau – Konvencija), jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų ir nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 215 buvo mažai vietos, t.y. trÅ«ko ploto.Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės ir kitais bylos duomenimis (b.l. 9, 11) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI-K ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 215, kurioje iÅ¡ viso buvo patalpinti trys asmenys, taigi vienam asmeniui teko 5.15 kv. m.

Nustatytos aplinkybės kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todėl teismas jomis vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (tÄ patį numato ir Konstitucijos 21 str). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). IÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog T.

O. ginčo laikotarpiu Kauno TI-K buvo kalinamas kameroje, kurioje, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje, taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Todėl konstatuotina, kad Kauno TI-K administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui.

PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad kameroje buvo pelėsis, tačiau Å¡io argumento nepagrindė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į Kauno TI-K administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad Kauno TI-K kameroje Nr. 215, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, formuojasi pelėsis, kad kameros higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina tai, jog Kauno TI-K į kameras iÅ¡duoda reikalingÄ inventorių bei valymo priemones ir už kamerų valymÄ bei tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji (b.l. 18). Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameroje buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti kamerÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl pelėsio yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI-K, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas