2022-06-23 Nr. AB-17186-3-61-3-04135-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-349-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04135-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys – S. P. ir A. Š., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 11 d. protokolu Nr. 27L-2419 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų A. Š. ir S. P. konkurse į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45115) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-395 „Dėl A. Š. paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio 11 d. dalyvavo viešame konkurse į ŽŪM Skyriaus vedėjo pareigas. Apie konkurso rezultatus buvo informuotas 2020 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d., kilus abejonėms dėl jam pateiktų vertinimo rezultatų, kreipėsi į VTD, prašydamas pateikti Komisijos posėdžio Protokolą ir posėdžio garso bei vaizdo įrašą, tačiau VTD 2020 m. lapkričio 20 d. jam pateikė tik Komisijos posėdžio Protokolo išrašą. Visas posėdžio Protokolas su priedais buvo išreikalautas teismo.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktu dėl galimybės stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą, o, nesant tokios galimybės, teisę iš VTD gauti protokolo išrašą, VTD direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo VTD tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punktu ir teigė, kad VTD, pažeisdamas Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas, pareiškėjui pateikė tik skundžiamo Protokolo išrašą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 27VK-2045 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 45115)“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas) viešai nepaskelbtas, todėl jis yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ir neteisėta, tuo pagrindu yra neteisėtas ir naikintinas Komisijos Protokolu priimtas Sprendimas bei jo pagrindu priimtas išvestinis žemės ūkio ministro Įsakymas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTD paskirtas Komisijos pirmininkas A. K. (Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas) pagal savo einamų pareigų aprašymą neturėjo teisės vertinti pretendentų. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir minėto skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I. A. bei ŽŪM Komisijos narys A. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas). Konkurso metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą Komisijos nariui A. S., tačiau šis faktas buvo nuslėptas ir nefiksuotas. Esant šioms aplinkybėms Komisijos Protokole buvo surašyti ne tik neteisingi duomenys, tačiau jis buvo dar ir suklastotas. VTD Komisijos Protokolu priimto Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos. Komisijos pirmininkas A. K. nurodė, kad pats pareiškėjas turi žinoti. Todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas, ar kiti pretendentai atitiko jiems keliamus reikalavimus dalyvauti konkurse, kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta. Pretenduojant į Skyriaus vedėjo pareigas buvo reikalaujama ne mažesnės kaip 5 metų patirties žemės ūkio srityje. Pareiškėjas vertino, jog pretendentas D. V. neatitiko šio reikalavimo, taip pat nėra žinoma, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir galėjo dalyvauti konkurse. Prieš pat vertinimą, pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, kad bus taikomas tik vienas pokalbis žodžiu, taip kaip ir pažymėta Protokolo išraše. Visgi konkurso metu pareiškėjui ir kitiems pretendentams buvo taikytas dar ir žodinės praktinės užduoties metodas, kuris buvo visiškai nesusijęs su pareigybės aprašymo funkcijomis. Komisija reikalavo nurodyti du didžiausius pareiškėjo veiklos pasiekimus, prisiminti vieną konkrečią situaciją iš ankstesnės veiklos ar darbo, kai pareiškėjui teko koordinuoti sudėtingą veiklą, tačiau pareiškėjui nebuvo aišku, kaip Komisija vertino situacijos sudėtingumą. Taip pat kokių veiksmų ėmėsi ir kokie rezultatai buvo pasiekti, be to, hipotetiškai paprašė įsivaizduoti esant Skyriaus vedėjo pareigose ir paaiškinti, kokių veiksmų imtųsi, jei Skyrius atsilieka nuo patvirtinto plano vykdymo. Pareiškėjas teigė, jog kiekvieno iš pretendento pasiekimai bei sugalvotos situacijos buvo skirtingos, dėl ko ir rezultatai buvo skirtingi, todėl tokio pobūdžio konkursams tiek numatytos, tiek nenumatytos užduotys turėtų būti vienodos. Pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas. Konkurso metu pakeitus jo sąlygas, buvo iš esmės pažeisti reikalavimai dėl nenaudotinų vertinimo kriterijų ir metodų. Apie pasikeitusią konkurso tvarką pareiškėjui nebuvo iš anksto žinoma, todėl buvo pažeisti Aprašo imperatyvūs reikalavimai bei skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad visų pretendentų buvo paprašyta nurodyti situaciją iš ankstesnės veiklos ar darbo, tačiau ne pagal pareigybės aprašymą. Kiekvieno iš Komisijos nario supratimas yra skirtingas, todėl tai, tikėtina, lėmė neadekvačius, neskaidrius, šališkus, nepagrįstus bei nenuspėjamus vertinimus, kas ypatingai matėsi Komisijos nario A. S. netolygiame vertinime, lyginant su kitų Komisijos narių vertinimu, nors pareiškėjas pačių vertinimo balų neginčija. Pareiškėjas teigė, jog į nenumatytas žodines praktines užduotis jis pateikė teisingus atsakymus, prilygstančius 10 balų, tačiau pateikti atsakymai visiškai nekoreliuoja su Komisijos narių parašytais balais, o tai lėmė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašas nusišalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl taikoma VAĮ 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas konkurso metu buvo pareiškęs nušalinimą Komisijos nariui A. S., kadangi vienas iš konkurso dalyvių buvo jo pažįstamas, tačiau A. S. pareiškė, kad jam nusišalinti nėra pagrindo. Taip buvo pažeistas VAĮ reglamentuotas pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reguliavimas.

9. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, jog konkurso metu nurodė ir kitų aukštesnių kompetencijų, kurių neturi kiti pretendentai, reikalingų Skyriaus vedėjo pareigybei užimti. Pareiškėjas turi 13 metų vadovavimo patirtį, pabaigtus doktorantūros mokslus, 5 metų mokslinio pedagoginio darbo patirtį administracinės teisės srityje, administracinių ginčų nagrinėjimo patirtį bei daugiau kaip 5 metų patirtį žemės ūkio srityje. Dėl asmeninių savybių pareiškėjas galėtų būti pavyzdys pavaldiniams. Komisijos pirmininkas A. K. patvirtino, kad į klausimą dėl pareigybės aprašyme nurodytos specializacijos pareiškėjas atsakė teisingai. Pareiškėjas į Komisijos narės I. A. žodinę praktinę užduotį, kuri buvo nesusijusi su Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, atsakė daugiau negu teisingai. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą klausimą, išdėstė teorinius problemų sprendimo būdus pagal norvegų mokslininką L. R. F., ko nepasakė kiti pretendentai, nurodė, kaip pagal minėtus būdus, pats elgtųsi. Pareiškėjas nuosekliai išdėstė, kokių veiksmų ėmėsi ir kokių rezultatų pasiekė, atsakydamas į A. K. užduotį. Į klausimus dėl traktoriaus laikino ženklo 2 savaičių galiojimo ir lengvatų, tiekiant elektros energiją ūkininkams, žemės ūkio veiklos subjektams ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms pagal Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atsakė visiškai teisingai. Pareiškėjas teigė, kad Komisija turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, tai atsispindi Komisijos narių vertinimo baluose, o ypatingai Komisijos nario A. S. net per puse žemesniuose baluose, tai panašu į kerštą. Abu konkursą laimėję pretendentai, t. y. A. Š. ir S. P. dirba ŽŪM valdymo srities įstaigose, todėl, tikėtina, Komisijos narys A. S., turėjo išankstinį nusistatymą dėl jau numatytų kolegų ir bendradarbių laimėjimo. Pareiškėjas vertino, kad Komisija taip pat diskriminavo pareiškėją ir dėl jo amžiaus.

10. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde pateiktus argumentus, papildomai nurodė, kad byloje nėra A. S. pareigybės aprašymo, o žodinis pavedimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tretieji suinteresuoti asmenys neatitinka teisės aktų reikalavimų užimti konkurso pareigybei – A. Š. trūksta pusės metų darbo patirties ir neturi patirties žemės ūkio srityje, S. P. darbas ŽŪM nėra patirtis žemės ūkio srityje. Pareiškėjas akcentavo, kad pretendentams buvo užduoti nevienodi klausimai, ši byla skiriasi nuo visų kitų, nes buvo pareikštas nušalinimas A. S. pokalbio pradžioje, kai sužinojo, kad konkurse dalyvauja A. S. pažįstamas. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo vertinimo plano, o tai Vilniaus apygardos administracinio teismo kitoje byloje jau pripažinta pažeidimu. Vertinimo gairių nebuvimas, anot pareiškėjo, yra esminis pažeidimas. A. S. maži balai lėmė, kad pareiškėjas nelaimėjo. A. S. šališkumą patvirtina tai, kad jo vertinimas labai skiriasi nuo kitų ir tai, kad A. Š. neatsakė į klausimą, o buvo įvertinta vis tiek labai gerai.

11. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir nurodė, kad Įsakymas yra skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik Komisijos nariams ir pretendentams, o pareiškėjo nurodoma teisminė praktika susijusi su norminių teisės aktų skelbimu. VTD valstybės tarnautojų A. K. ir I. A. pareigybių aprašymuose nurodyta funkcija – dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe – yra pretendentų vertinimo funkcija. Konkurso Protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, jis skirtas Komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų Komisijos nariams. Tai daroma, siekiant kuo didesnio skaidrumo bei siekiant išaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo. Nagrinėjamu atveju Komisijos nariui A. S. ir pretendentui esant tik bendradarbiams savaiminio šališkumo nėra, tai patvirtino ir pats A. S.. Visa informacija dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo yra įraše, iš kurio nustatyta, kad dėl A. S. nušalinimo sprendė Komisijos pirmininkas A. K. ir I. A.. Nenustačius galimo šališkumo ir įvertinus A. S. paaiškinimus, pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nesutinka su pareikštu nušalinimu.

13. VTD nurodė, jog konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, o dokumentai buvo vertinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Po pokalbio pareiškėjo buvo paklausta, ar jis palauks, kol bus atliktas visų pretendentų vertinimas ir bus nustatyti jų surinkti balai, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS). Tuo metu galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojusioje Aprašo redakcijoje atsirado nuostata, kad balų skaičiavimą bei rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Esant tokiems atvejams, konkurso pretendentai ar stebėtojai gali pateikti prašymus VTD ir 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo yra pateikiamas konkurso protokolo išrašas, kuriame pateikiami konkurso rezultatai, taip pat ir kitų pretendentų vertinimas. Pareiškėjas per VATIS 2020 m. lapkričio 12 d. buvo informuotas, jog jo vertinimo vidurkis yra 5,87 balo.

14. VTD vadovavosi Aprašo 46 punktu, pagal kurį vienas iš pretendentų vertinimo metodų yra interviu, kurio metu gali būti užduodami kelių tipų klausimai: elgesio, hipotetiniai ar žinių. Elgesio klausimai grindžiami prielaida, kad asmens elgesį ateityje geriausiai prognozuoja jo elgesys ankstesniame darbe, todėl tokiu būdu yra prašoma papasakoti, kaip jis elgėsi praeityje situacijose, kurios yra panašios į naujojo darbo. Praktinė užduotis, kurios metu pretendentui raštu ar žodžiu pateikiama užduotis, leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose. Šiuo konkrečiu atveju pretendentams buvo taikomas interviu metodas, užduoti vienodi klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra susiję su esminėmis Skyriaus vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo.

15. Atsakovo teigė, kad iš pateiktų pranešimų per VATIS matosi, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas, jog vertinimo kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų, o vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu. Komisijos pirmininkas A. K. informavo pareiškėją, kad Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, apskundimo tvarkos nedetalizavo. Pareiškėjas jau yra pateikęs keletą skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl apskundimo tvarka jam yra puikiausiai žinoma. Pareiškėjas konkurso metu dėl apskundimo tvarkos nekėlė klausimų.

16. Atsakovo VTD atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad reikalavimai pretendentams yra alternatyvūs – arba išsilavinimas, arba patirtis. A. Š. ir S. P. visiškai atitiko reikalavimus. Vertinimas yra Komisijos nario diskrecija. Aprašas taip pat reikalauja, kad būtų pateiktas galutinis vertinimas, o ne lentelė, kiek už kokį klausimą skiriama. Kompetencijos nustatytos pareigybės aprašyme, vertinimo planas buvo aptartas žodžiu, tą įrodo informacija, išsiųsta pareiškėjui ir kitiems dalyviams iš anksto per VATIS. Atsakovas paaiškino, jog karantinas yra priežastis nesusitikti Komisijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendė Komisijos pirmininkas kartu su kita nare ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas pabrėžė, kad skundas šabloniškas, analogiškas kitiems, pateiktiems po pareiškėjo dalyvautų konkursų, pareiškėjas pats yra advokatas, turintis patirtis administracinėje teisėje, todėl advokato pagalba jam nebuvo būtina.

17. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

18. ŽŪM nurodė, kad žodinis pavedimas iš Žemės ūkio ministerijos vadovybės atstovauti ŽŪM konkurse A. S. buvo duotas, o pareigybės aprašymo punktai pagrindžia jo teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje. A. S., kaip Komisijos narys, atitiko visus teisės normų reikalavimus ir buvo įgaliotas į asmuo. Skunde nėra įvardijamas konkurse dalyvavęs A. S. pažįstamas asmuo, tačiau, jeigu konkurse dalyvavo anksčiau ŽŪM dirbę ar šiuo metu dirbantys asmenys, logiška, kad esant darbiniams santykiams A. S. galėjo pažinoti tuos asmenis. Tačiau tai nesudaro prielaidų išvadai, kad A. S. yra nešališkas ir turėtų nusišalinti. A. S. nesieja tarnybinio pavaldumo, artimos giminystės ar kito pobūdžio teisės aktuose nustatyti santykiai nei su vienu iš konkurse dalyvavusių kandidatų, taip pat nesieja kiti interesai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Galutinį sprendimą dėl A. S.s nušalinimo klausimo priėmė Komisijos pirmininkas posėdžio metu. A. S. visiems dalyviams uždavė vienodo pobūdžio klausimus, kurie buvo susiję su Skyriaus, į kurio vedėjo pareigas pretendavo konkurso dalyviai, nuostatais (šių nuostatų tekstas viešai prieinamas ŽŪM tinklalapyje). Komisijos nariai bendrai vertino tik konkurso dalyvių motyvaciją, o likęs vertinimas buvo tik pagal savo užduotus klausimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie A. S. kerštą, sąmoningai sumažintus vertinimo balus yra grindžiami ne teisiniais ir faktiniais argumentais ir įrodymais, o emocijomis, todėl jų vertinimas nėra įmanomas.

19. Atsakovo ŽŪM atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje paliko ginčą spręsti teismo nuožiūra. S. P. paaiškino, kad visiškai atitinka reikalavimus.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti. A. Š. paaiškino, kad visiškai atitinka reikalavimus: turi reikalingą darbo patirtį tiek laiko prasme, tiek užimtų ir eitų pareigų ir atliktų darbų prasme.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. (sprendime nurodyti 2020 m. laikyti rašymo apsirikimu) gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

23. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

23.1. 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad konkurso metu bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

23.2. VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu buvo sudaryta Komisija, kurią sudarė: A. K., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas (Komisijos pirmininkas), I. A., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. S., ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (Komisijos narys).

23.3. 2020 m. lapkričio 11 d. vaizdo konferencijos būdu vyko konkursas ir buvo surašytas Protokolas, kuriuo konkurso laimėtojais paskelbti A. Š. ir S. P.. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 12 d. per VATIS ir el. laišku informuotas, kad konkurse surinko 5,87 balo.

23.4. Žemės ūkio ministras 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3P-395 „Dėl A. Š. paskyrimo į pareigas“ A. Š. nuo 2020 m. gruodžio 21 d. paskyrė į Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

24. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (toliau – ir VTĮ) 12 straipsnio 1–2 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 1.1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisių gynimu ir, susipažinęs bei detaliai išanalizavęs į bylą pateiktą konkurso garso įrašą (pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie laimėjo konkursą, interviu dalis, konkurso pradžios dalis ir rezultatų paskelbimo dalis), priėjo išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję tretieji suinteresuoti asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą.

25. Dėl VTD pateikto Protokolo išrašo teismas nurodė, kad tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš VTD Protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais, taip pat šių trijų asmenų garso įrašo dalį, minėti duomenys buvo pateikti susipažinti, taigi, kreipęsis į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą. Teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų.

26. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisėtos sudėties Komisijos ir susijusių argumentų. Teismas vadovavosi Aprašo 22–23 punktais, Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu, VAĮ 2 straipsnio 9–10 punktais ir nurodė, kad įsakymas, kuriuo sudaroma Komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Įsakymas skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Teismas sprendė, kad įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Komisijos sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

27. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su nekompetentingais Komisijos nariais, nes iš viešai skelbiamų Komisijos narių pareigybių aprašymų nustatė, jog jų funkcijos yra susijusios su dalyvavimu konkursų (atrankų) komisijų darbe: A. K. pareigybės aprašymo 18 punktas; I A. pareigybės aprašymo 20 punktas; A. S. pareigybės aprašymo 7.6 punktas. Teismas priėjo išvadą, kad Komisiją sudarė nariai, kurie pagal savo pareigybės aprašymus galėjo būti paskirti Komisijos nariais, o, susipažinęs su garso įrašu, teismas nurodė, kad jų užduoti klausimai konkurso metu, domėjimasis pretendentais, siekis pažinti jų gebėjimus, gilintis į dėstomas mintis, bendravimas ir kultūra buvo itin aukšto lygio, lankstus (pareiškėjo prašymu jam paskirtas laikas buvo pakeistas), empatiškas ir skaidrus.

28. Dėl A. S. šališkumo teismas vadovavosi Aprašo 26 punktu ir A. S. sprendimą nenusišalinti pripažino teisėtu bei pagrįstu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog A. S. dirba su konkurse dalyvavusiu asmeniu, kitokių aplinkybių (apie jų artimą draugystę, kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus jų ryšius) nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad minėtas asmuo konkurso nelaimėjo. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos gyventojų skaičių, tam tikros srities specialistų ratą ir darbo pobūdį, bendradarbiavimą, sprendė, jog vien bendras darbas be kitų aplinkybių nekelia abejonių dėl A. S. šališkumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas buvo išspręstas Komisijos pirmininko A. K. ir kitos narės I. A., nusprendžiant nenušalinti A. S., tokia nušalinimo sprendimo procedūra tinkama, nes nušalinimo klausimo sprendimas Apraše nereglamentuotas, taigi tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 2 dalis. Teismas nurodė, jog garso įrašas patvirtina, kad šiam klausimui buvo skirta pakankamai dėmesio, jis išspręstas tinkamai, pareiškėjas supažindintas su rezultatu.

29. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl kitų konkurso dalyvių, išskyrus pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis, atitikimo konkurso reikalavimams, nes tai neturi jokios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas vadovavosi į bylą pateiktais įrodymais ir nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys atitinka reikalavimus, keliamus Skyriaus vedėjui: A. Š. turi reikalaujamą darbo patirtį Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o S. P. – ŽŪM ir viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad darbas NŽT nėra patirtis žemės ūkio srityje, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų eitos pareigos, jų atliktos funkcijos visiškai tenkina patirties žemės ūkio srityje reikalavimą.

30. Dėl nemotyvuoto Protokolo, nenurodytos jo apskundimo tvarkos teismas nurodė, kad konkursas į Skyriaus vedėjo pareigas vyko Komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. Posėdis vyko vaizdo konferencijos būdu, konkurse dalyvavo 10 pretendentų, 3 neprisijungė. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu konkurso laimėtojais išrinkti A. Š., surinkusi 7,47 balo, ir S. P., surinkęs 6,47 balo. Pareiškėjas surinko 5,87 balo. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val. 5 min., baigėsi 16 val. 45 min. Teismas nepanaikino Protokolo dėl to, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui apskundė Protokolą, ir į tai, kad šis trūkumas nėra esminis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Teismas sprendė, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo: Protokole suformuluotas sprendimas laimėtojais pripažinti A. Š. ir S. P., nurodomas tokio sprendimo motyvas – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas nepasisakė dėl Komisijos narių vertinimų, nes teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Susipažinęs su garso įrašu, teismas tokių pažeidimų nenustatė.

31. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl konkurso metu taikytų metodų, skirtingų klausimų, pažeistų konkurso skaidrumo ir objektyvumo principų, vadovaudamasis Aprašo 43, 46 punktais, Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204, (toliau – ir Reglamentas) 7 punktu ir nurodęs, kad VTD siekis išsiaiškinti tikėtiną pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Teismas nurodė, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o, priklausomai nuo jų atsakymų, skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas teigiamai vertino Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Teismas sprendė, jog tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.

32. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam užduotų nesusijusių klausimų, nes vertino juos kaip subjektyvius ir paneigtus garso įraše užfiksuotais interviu su pareiškėju ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas išanalizavo garso įrašą ir Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, kurie patvirtino, kad klausimai susiję su Skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis, jie buvo įvairiapusiški, sudarantys galimybes pretendentams atsiskleisti individualiai.

33. Dėl VTD neinformavimo pareiškėjo, kokie pretendentai (kas) dalyvavo Komisijoje bei kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir užimta vieta, teismas vadovavosi Aprašo 48 punktu ir nurodė, kad garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Tokiu būdu Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per VATIS ir el. paštu 2020 m. lapkričio 12 d.

34. Dėl ypač žemų pareiškėjui skirtų Komisijos nario A. S. balų, teismas nurodė, kad tai yra Komisijos nario diskrecija. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Komisijos (jos narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui. Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentus, skyrė jiems skirtingus balus priklausomai nuo jų atsakymų į konkretaus Komisijos nario klausimus.

35. Dėl nenustatytų konkrečių pretendentų vertinimo kriterijų, teismas vadovavosi Aprašo 38, 43, 46 punktais, Reglamento 7 punktu, VTD direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintomis Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijomis Nr. 27L-1472 (toliau – ir Rekomendacijos) ir iš byloje esančių įrodymų (VATIS duomenų ir garso įrašo) nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS buvo informuotas, jog Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjui nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. 2020 m. lapkričio 11 d. konkurso garso įraše užfiksuota, kad pretendentai, įskaitant ir pareiškėją (užfiksuotas vaizdo ir garso įraše), su Komisijos sudėtimi, Konkurso vykdymu nuotoliniu būdu, nušalinimo teise, vertinimo metodu (interviu) buvo supažindinti prieš pradedant vertinimą Komisijoje. Pretendentams A. K. paaiškino, kad jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami tik jų atsakymai žodžiu, kriterijai bus bendrieji vadybiniai ir lyderystės (nes konkursas į padalinio vadovo pareigas), specifinės profesinės kompetencijos, tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, motyvacija užimti konkurso pareigas. Buvo nurodyta, kad pretendentui skiriama iki 40 min. paaiškinta, kad kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, išskyrus klausimus apie motyvaciją. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų. Pristatytas galutinio rezultato skaičiavimo procesas. Nors teismas nurodė, kad Komisijos narių aptarimo žodžiu vertinimo plano objektyviais įrodymais patikrinti neįmanoma, tačiau iš VATIS duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų darė išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Teismas sprendė, kad formalaus vertinimo plano neužfiksavimas raštu nėra esminis procedūrinis pažeidimas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.

36. Dėl pareiškėjo diskriminacijos dėl jo amžiaus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, tik deklaratyviai nurodė šį argumentą.

37. Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas juos vertino kaip neesminius ir niekaip nekeičiančius šiame sprendime padarytos išvados.

38. Teismas sprendė, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą, konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Protokolą, todėl atmetė reikalavimą panaikinti Sprendimą bei išvestinį reikalavimą panaikinti Įsakymą.

39. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjo prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

III. 40. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VTD Sprendimą bei žemės ūkio ministro Įsakymą, arba perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos ir vertinti pareiškėjo teiktus įrodymus (R. S. 2021 m. kovo 30 d. atsiliepimą į patikslintą skundą) bei priteisti iš atsakovų VTD ir ŽŪM bylinėjimosi išlaidas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi ABTĮ 10 straipsniu ir teigia, jog teismo posėdyje buvo ištirta išimtinai tik konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis dėl Komisijos nario A. S. nušalinimo ir jo išsprendimo (teismo posėdžio garso įrašas 01:33:00–01:37:00 val.), o kita (-os) garso ir vaizdo įrašo dalis (-ys) teismo posėdyje ištirtos nebuvo, todėl visos teismo išvados padarytos teismo posėdyje neištirto garso ir vaizdo įrašo pagrindu, pripažintini neteisėtais (ABTĮ 10 str. 1, 3 ir 5 d.). Kadangi iš esmės visas teismo sprendimas ir argumentuojamas vien tik garso ir vaizdo įrašu (teismas nurodo, kad tai pagrindinis ir tiesioginis įrodymas), todėl toks teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog, kai teismas tinkamai neįvertina Komisijos posėdžio garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu (2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, 25, 27–28 p.; 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, 101 p.).

42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų buvo laikomasi vykdant konkursą, kokie buvo tie visiems pretendentams užduoti bendri ir vienodi klausimai, kokie tie skirtingi patikslinantys klausimai, kokie klausimai ir su kuriomis Skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis buvo susiję, iš kokių garso ir vaizdo įrašo duomenų teismas padarė išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Teismas tik formaliomis frazėmis, visiškai neaišku iš kokių garso ir vaizdo įrašo duomenų, padarė tokias išvadas, ką patvirtina ir prieštaringi teismo vertinimai, jog Komisijos nariai skaitė pretendentų vertinimo plane paruoštus visiems vienodus klausimus, bet vėliau nustato, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu. Taigi, kadangi teismas iš konkurso garso ir vaizdo įrašo tik darė išvadas, tačiau jo turinio neatskleidė ir nevertino, todėl teismo sprendimas naikintinas.

43. Pareiškėjas teigia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (gyvenimo aprašymas ir kt.) patvirtina, jog konkursą laimėjusi A. Š. turinti tik bakalauro agronomės išsilavinimą, agronome nedirbo visai, o NŽT dirbo nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., kas paneigia atitikimą pareigybės aprašyme Skyriaus vedėjui nustatytą specialųjį reikalavimą turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtį žemės ūkio srityje. Teismas šį reikalavimo atitikimą vertino netinkamai, kadangi A. Š. darbas NŽT nėra patirtis žemės ūkio srityje (nesusijęs su žemės dirbimu, žemės ūkio gamyba ar perdirbimu). Skyriaus vedėjo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų neatitiko ir S. P., kadangi neturi reikalaujamo agronomo ar teisinio išsilavinimo bei neturi ir ne mažiau kaip 5 metų darbo patirties žemės ūkio srityje, nes ir jo darbas ŽŪM ir VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ nėra susijęs su žemės dirbimu, žemės ūkio gamyba ar perdirbimu. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu.

44. Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos nario A. S. (ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) pareigybės aprašymas viešai neskelbiamas (tinklalapio ištrauka pridedama), jo į bylą nepateikė ir atsakovas ŽŪM. Todėl neaišku iš kokių viešai skelbiamų duomenų teismas priėjo išvadą, kad jis pagal savo pareigybės aprašymą galėjo būti paskirtas Komisijos nariu ir turėjo teisę pretendentus vertinti. Teismas netinkamai vertino ir kitų Komisijos narių pareigybių aprašymus.

45. Pareiškėjas akcentuoja, jog valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020, 24 p., ir jame nurodyta praktika). Visi Komisijos nariai yra valstybės tarnautojai, o tai reiškia, kad jiems taikomas VAĮ nustatytas teisinis reguliavimas. Aprašas pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytina aukštesnės teisinės galios VAĮ 24 straipsnio 4 dalis. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kadangi ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtos teisėjo nušalinimo klausimui išspręsti, šiuo konkrečiu atveju nušalinimą pareiškus administracinėje procedūroje dalyvavusiam valstybės tarnautojui Komisijos nariui A. S., netaikytinos. Protokole nušalinimo klausimas nefiksuotas, teismas to nevertino, o teismo posėdyje ištirtas garso ir vaizdo įrašas įrodo, kad Komisija priėmė bendrą sprendimą nepriimti pretendento pareiškėjo nušalinimo A. S. (teismo posėdžio garso įrašo 01:35:55–01:37:05). Teismas faktinę aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkas, pasitaręs su kita nare, nusprendė nenušalinti A. S. nuo konkurso, nustatė klaidingai bei tuo iš esmės pažeidė proceso normas.

46. Kadangi sprendimą dėl A. S. pareikšto nušalinimo priėmė ne viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo (VAĮ 24 str. 4 d.), o Komisija bendru sutarimu (ir pats A. S.), pareiškėjas vertina, jog Komisija veikė peržengdama savo kompetencijos ribas (ultra vires), todėl toks Komisijos dabas ir konkursas buvo tęsiamas neteisėtai, dėl ko neteisėtas ir Komisijos priimtas Sprendimas, kuris, kaip ir Įsakymas, naikintini, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021, 31–32 p.). Pareiškėjas nurodo, kad pagal Reglamentą, nušalinus komisijos narį, konkursas nukeliamas į kitą dieną, pakeičiant nušalintą komisijos narį (Reglamento 8.2. p.). Teismas pats vertindamas A. S. nešališkumą taip pat peržengė kompetencijos ribas, nes šio klausimo sprendimas teismui nepriskirtinas (VAĮ 24 str. 4 d.).

47. Pareiškėjas teigia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 32 punktu, reglamentuojančiu pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą, Reglamento 7 punktu, kuriame nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti Komisija prieš posėdį, 8 punktu, kuriame reglamentuoti Komisijos posėdžio metu atliekami veiksmai, Rekomendacijų 5–7 punktais, kuriuose, be kita ko, aptariami vertinimo kriterijai, klausimai pagal nustatytus vertinimo kriterijus, interviu metu pateikiami klausimai, ir akcentuoja, kad Komisijos narių diskrecijos teise vertinti pretendentus nėra beribė, o privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, visų pirma savo pačių sudarytą pretendentų vertinimo planą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, koks pretendentų vertinimo planas buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas, teismui nėra pateikta jokių įrodymų (garso įrašų, protokolų, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir pan.), kad Komisijos nariai iš viso organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų privalomų klausimų. Teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė išklausęs ir garso ir vaizdo įrašą bei įvertinęs visą bylos medžiagą, įskaitant ir pateiktą per VATIS, kas patvirtina priešingą išvadą, kad jokio pretendentų vertinimo plano iš viso nebuvo sudaryta. Nesant jokio plano Komisijos nariai susiteikė sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją pažeisdami ir kitus Aprašo, Reglamento, Rekomendacijų ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, todėl dėl šių esminių pažeidimų teismo sprendimas, kaip ir Komisijos Protokolu priimtas Sprendimas bei išvestinis Įsakymas, naikintini.

48. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš teismo posėdyje neištirto garso ir vaizdo įrašo dalies nustatė, jog Komisija pasirinko vertinimo metodą – interviu, kiekvienas Komisijos narys atsakymus į savo pateiktus klausimus vertino individualiai, o klausimus susijusius su pretendentų motyvacija vertino visi Komisijos nariai. VTD atstovas teisme patvirtino, kad pasirinkus vertinimo metodą – interviu, vertinimo balų skaičiavimo procedūra nebuvo nustatoma, o kokia situacija, kurią turi susigalvoti pretendentai yra sudėtinga, nebuvo paaiškinta (teismo posėdžio garso įrašo 01:17:35–01:18:30), nežino, koks buvo motyvacijos pagrindimo įvertinimo svoris (teismo posėdžio garso įrašo 01:19:40–01:20:35).

Kadangi pretendentų vertinimo plano nebuvo, todėl teismas byloje nepatikrino ir nevertino, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę, kaip buvo nuspręsta vertinti pretendentų atsakymus – ar Komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) Komisijos narių užduotus klausimus, nepatikrino bei nevertino ir to, ar buvo parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės. Teismas taip pat nepatikrino ir nevertino kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip buvo vertinama pretendentų, įskaitant ir pareiškėją, motyvacija, koks svoris buvo suteiktas motyvacijos vertinimui, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate.

Teismas nepatikrino ir nevertino kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, o be to, ir tai, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus. Teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės. Nevertino ir to, ar konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ir ar tai atsispindi individualiose pretendentų vertinimo lentelėse.

Teismas netikrino bei nevertino ir to, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką, vertindami pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus. O kadangi teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas iš esmės pažeisdamas proceso normas, nurodytų bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nevertino visai, todėl ir padarė netinkamas išvadas, nes tokie konkurso metu padaryti esminiai Aprašo, Reglamento ir Rekomendacijų ir kitų teisės aktų nustatyti procedūriniai pažeidimai, sudarė pagrindą konkurso rezultatus pripažinti neskaidriais, neobjektyviais, neaiškiais, neteisėtais ir nepagrįstais, dėl ko ir naikintinais, ką identišku atveju jau yra nustatęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021.

49. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu VTD per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, todėl VTD nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Kadangi pareiškėjas neatsisakė stebėti rezultatų paskelbimo, to nepatvirtina joks garso ir vaizdo įrašas, todėl teismas ir šią aplinkybę nustatė netinkamai. Teismas, vertindamas, kad VTD, 2020 m. lapkričio 20 d. pateikdamas pareiškėjui tik Protokolo išrašą nepažeidė jo teisės gauti informacijos, padarė netinkamą išvadą ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

50. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas pasisakė tik dėl Protokole nenurodytos apskundimo tvarkos, tačiau dėl jame nefiksuoto ir nuslėpto nušalinimo, nutylėjo ir nevertino visai. Teismas padarė netinkamas išvadas, kad visiems klausimai buvo vienodi, ar kad nebuvo taikytos žodinės praktinės užduotys, kadangi buvo taikytas ir konkurso sąlygose nenumatytas žodinės praktinės užduoties metodas. Teismas, pasisakydamas dėl A. S. net per puse žemesnių vertinimo balų, netinkamai aiškino ir suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškintą, kad tik tolygus vertinimas nepatvirtina subjektyvaus pobūdžio palankumo ar nepalankumo konkrečių pretendentų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017, 30 p.), o dėl pareiškėjo diskriminacijos dėl jo amžiaus, teismas neteisėtai ir netinkamai įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam pareiškėjui, tuo pažeisdamas proceso normas.

51. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies, Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, nes teismas pirma padarė išvadas, o po to pateikė argumentus, liaupsino Komisijos narius, ką daryti draudžiama. Teisėja pranešėja teismo posėdžio metu proceso šalims neišaiškino teisių, neklausė, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato (pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą atstovavimą), nesudrausmino iš jo besityčiojančio atsakovo ŽŪM atstovo, grasino skirti baudą, ne kartą nutraukė pareiškėją ir neleido jam teikti paaiškinimų, užduoti su bylos esme susijusių klausimų. Teisėja pranešėja teikė atsakymus už atsakovo VTD atstovą, nurodė proceso dalyviams ko reikia teismo prašyti, kartais nesiklausė pareiškėjo paaiškinimų, nes kalbėjo kita teisėjų kolegijos nare, nesiklausė pareiškėjo baigiamųjų kalbų. Pareiškėjui įrodinėjant buvus nevienodus klausimus visiems pretendentams, teismas tokių įrodymų pateikimą blokavo, atmetė prašymą apklausti prašomus liudytojus ir prijungti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kuo taip pat iš esmės pažeidė proceso normas. Todėl pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos ir vertinti pareiškėjo su 2021 m. balandžio 16 d. rašytinais paaiškinimais – prašymu patektus įrodymus, R. S. 2021 m. kovo 30 d. atsiliepimą į patikslintą skundą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje ta pati teisėjų sudėtis pasisakė dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nesąžiningumu / piktnaudžiavimu nustatytu jų ankstesnėje nagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1531-1047/2021), todėl nagrinėjamojoje byloje teismo sprendimas naikintinas ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu.

52. Atsakovas VTD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

53. Dėl pretendentų vertinimo plano, atsakovas vadovaujasi Aprašo 32, 39 punktais ir nurodo, kad planas susideda iš: pretendentų vertinimo komisijoje datos, laiko ir vietos; pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotinų vertinimo kriterijų; pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotinų vertinimo metodų (vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas); nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu parengiami klausimai (užduotys); nustatomi pretendentų vertinimo etapai. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, todėl nebuvo nustatoma vertinimo balų skaičiavimo procedūra. Iš per VATIS pateiktų pranešimų, akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis. VTD pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki vertinimo Komisijoje pradžios. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas: sudaryta Komisija, nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai (kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas), vertinimo metodas (interviu). Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių VTD byloje pateiktą paaiškinimą, kad pretendentų vertinimo planas Komisijos narių buvo aptartas žodžiu.

54. Dėl Komisijos užduodamų klausimų atsakovas nurodo, kad Komisija prieš posėdį aptaria tik galimas klausimų formuluotes, t. y. kaip elgesio, žinių klausimai turėtų būti formuluojami, kokie klausimų tipai labai mažai matuoja pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, ir pan. Konkretūs klausimai neaptariami / nenustatomi, nes Komisijos nariai vertina atsakymus tik į savo užduotus klausimus. Klausimų neatskleidimas užtikrina skaidrumą ir klausimų neviešinimo principus bei pretendentų lygiateisiškumą stoti į valstybės tarnybą. Klausimų konkrečias formuluotes Komisijos nariai turi parengti savarankiškai iki Komisijos posėdžio dienos ir aptarti juos gali su kitais Komisijos nariais Komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną. Prieš posėdį konkrečiai yra tariamasi tik dėl motyvacijos klausimų, tačiau jokios pageidautinų atsakymų gairės nėra nustatomos, nes tokių gairių objektyviai neįmanoma nustatyti, kadangi iš anksto nėra žinoma, kokie bus kiekvieno pretendento atsakymai. Vertinant motyvaciją, net nėra galimybių nustatyti vertinimo gairių, nes asmenys turi skirtingą darbinę patirtį, gebėjimus ir asmenines savybes bei skirtingus motyvus dalyvauti konkurse.

55. Atsakovas akcentuoja, jog buvo taikomas interviu metodas, užduodami visiems vienodi klausimai, kurie susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo kritikuojami klausimai yra būtent susijęs su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti Skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus.

56. Dėl Komisijos narių diskrecijos atsakovas teigia, kad kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi. Į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju komisijos narys ir vertina individualiai, vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Interviu metodas leidžia visapusiškai įvertinti pretendento kompetencijas ir gebėjimus, nes užduodami elgesio, kurie leidžia pretendentams pademonstruoti kompetencijas ir gebėjimus per sukauptą darbinę patirtį, situaciniai (hipotetiniai), kurie gali prognozuoti pretendento elgesį konkrečiose situacijose, kai jis neturi darbinės patirties konkrečioje srityje ir žinių, kurie tikrina išmanymą konkrečios srities, klausimai.

57. Dėl balų skaičiavimo atsakovas atkreipia dėmesį, kad vertinimo skalė (Aprašo 47 p.) skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguotiems iš kitų įstaigų, susiorientuoti, kaip pasirinkti / nustatyti teisingiausią balą nuo 1 iki 10. Nei Aprašas, nei Reglamentas nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo. Teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam komisijos nariui individualiai nusprendžiant, kaip pretendentas demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10.

58. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde galimo šališkumo nekvestionuoja, todėl nėra suprantama, kodėl pareiškėjas nurodo nušalinimo procedūrinius pažeidimus. Atsakovas vadovaujasi VAĮ 24 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 22, 26 punktų, Reglamento nuostatomis ir teigia, jog šališkumo / nušalinimo klausimas paliktas spręsti būtent konkurso komisijai. Konkurso garso ir vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso Protokolo dalis. Todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra garso ir vaizdo įraše, iš kurio nustatyta, kad dėl A. S. nušalinimo sprendė Komisijos pirmininkas A. K. ir A. A.. Nenustačius galimo šališkumo, įvertinus A. S. paaiškinimus, pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nesutinka su pareikštu nušalinimu. Atsakovas neabejoja ilgamete A. S. kompetencija, kurio vadovaujančios pareigos (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) yra akivaizdžiai susijusios su konkursų vykdymu. Atsakovas vadovaujasi Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 redakcija), 23 punktu ir teigia, kad pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu. Tokiu būdu ir A. S. pareigybės aprašyme vienareikšmiai turėtų būti įtvirtinta ši funkcija.

59. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1566-426/2021 (teisminio proc. Nr. 3-61-3-04208-2020-1) dėl įpareigojimo VTD pateikti visą informaciją apie konkursų į ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas (konkurso Nr. 45090) ir Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas (konkurso Nr. 45115), pretendentų vertinimo komisijų posėdžio protokolus bei šių posėdžių pilnus skaitmeninius garso ir vaizdo įrašus. Pareiškėjas nurodo tik jam palankias teismines bylas, tačiau bylose: Nr. eI3-1531-1047/2021, Nr. eI2-2429-1063/2021 teismas konstatavo, kad VTD teisingai ir teisėtai pateikė pareiškėjui tik su juo susijusius duomenis dėl dalyvautų konkursų.

60. Atsakovas aptaria Aprašo 48 punktą ir nurodo, kad konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, konkurso metu VTD užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise bei paprašė informaciją pateikti per VATIS. VTD negali būti atsakingas už paties pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti jo paties teisėmis. Atsakovas teigia, kad Aprašo 48 punkte įtvirtinta norma „nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą“ yra suformuota VTD, t. y. kai VTD neturi techninių galimybių (dėl kompiuterinės įrangos, internetinio ryšio gedimo / sutrikimo ir pan.) užtikrinti pretendentų teisės stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą.

61. Atsakovas nurodo, kad dėl pareiškėjo cituojamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 VTD yra padavęs apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-3082-968/2021 (teisminio proc. Nr. 3-61-3-01991-2020-7).

62. Atsakovas akcentuoja, jog tiek A. Š., tiek ir S. P. atitinka Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme keltus reikalavimus.

63. Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir piktnaudžiavimo atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl puikiai išmano administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pareiškėjo skundai labiau panašūs į „žaidimą“ administraciniu procesu nei kad į pagrįstą bylinėjimąsi. Pagal pareiškėjo skundus dėl VTD organizuojamų konkursų, kur ir pats pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama 11 administracinių bylų iš jų 7 yra analogiškos dėl konkursų teisėtumo. Pareiškėjo skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, ar reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką, pagal informaciją esančią viešoje erdvėje. Pareiškėjas turi savo vardo advokatų kontorą, kas leidžia manyti, kad jis teikia teisines paslaugas, todėl akivaizdu, kad bylinėjimasis yra pareiškėjo pajamų šaltinis ir siekis pasipelnyti, skundžiant bet kokius VTD veiksmus, juolab, kad tai nekainuoja, arba kainuoja itin mažai (žyminis mokestis). Atsakovo nuomone, pats pareiškėjas surašo skundus ir tik duoda juos advokatui T. U. pasirašyti, atsiskaito su juo ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu / kvitu. Pareiškėjas skundžia beveik visus konkursus, kurių nelaimi, o taip pat naudojasi tarnybine padėtimi, siekdamas gauti informaciją apie kitus pretendentus, nurodydamas kaip pagrindą duomenims gauti leidimą dirbti ir susipažinti su slapta informacija.

64. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad VTD atskirajame skunde pateikė papildomą argumentaciją dėl Aprašo 48 straipsnio nuostatos taikymo.

65. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

66. ŽŪM palaiko savo argumentus, išdėstytus teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis. Teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė sprendimą, kurį panaikinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo.

67. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 68. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl konkurso į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, rezultatų, įformintų VTD Komisijos sprendimu bei Žemės ūkio ministro Įsakymu, teisėtumo ir pagrįstumo.

69. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

71. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

72. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ta pati teisėjų kolegija kitoje administracinėje byloje pasisakė dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise / nesąžiningumo.

73. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nesinaudojo savo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai ir neišsakė jokių pretenzijų šiuo aspektu teismo posėdžio metu, be to, kiti tų pačių teisėjų priimti procesiniai sprendimai, nors ir nepalankūs pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas laikyti teisėjus iš anksto nusistačiusiais prieš pareiškėją. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo ir daryti išvadą dėl teismo sudėties šališkumo. Vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusių teisėjų darbą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje nėra pakankamas pagrindas laikyti juos šališkais visose pareiškėjo inicijuotose bylose.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos ir vertinti jo kartu su 2021 m. balandžio 16 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

75. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo prie bylos prijungti ir vertinti kito asmens R. S. 2021 m. kovo 30 d. atsiliepimo kitoje byloje, nes jis neatitinka ABTĮ nustatytų įrodymams keliamų sąsajumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas kitaip nepagrindė tokių įrodymų pateikimo būtinybės, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo prašymo prijungti pateiktus įrodymus netenkina.

76. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo, atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; ir kt.).

77. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

78. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

79. Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. vyko konkursas ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigoms užimti. Pretendentų vertinimo komisijoje konkurso eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kuris, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrindiniu ir tiesioginiu įrodymu, tačiau teismo posėdyje nebuvo ištirtas visas, neatskleistas jo turinys, netinkamai vertinti kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tiek administracinės bylos medžiaga, tiek 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalys su konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo susipažinę dar prieš teismo posėdį, įrodymų tyrimo stadijoje neprašė pakartotinai jų pagarsinti, tirti ir vertinti, perklausyti viso konkurso garso ir vaizdo įrašo, išskyrus jo dalį dėl Komisijos nario A. S. nušalinimo, skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas ne tik konkurso garso ir vaizdo įrašu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, Protokolu, įrodymais, patvirtinančiais trečiųjų suinteresuotų asmenų atitiktį Skyriaus vedėjo pareigybei keliamiems reikalavimams ir pan., kurie yra tinkamai ištirti ir įvertinti. Ta aplinkybė, kad Konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, nereiškia, kad teisėjų kolegija su juo nesusipažino ir negalėjo remtis jo turiniu, priimdama sprendimą.

80. Pareiškėjas teigia, kad konkursą laimėję pretendentai neatitiko keliamų reikalavimų jų išsilavinimo ir patirties aspektais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytą specialųjį reikalavimą turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtį žemės ūkio srityje susiaurina iki žemės dirbimo, žemės ūkio gamybos ar perdirbimo. Žemės ūkio srities sąvoka yra labai plati, aiškintina kaip atskira žemės panaudojimo (ūkio) šaka, sfera, skirta tenkinti gyventojų maisto produktų poreikius (gyvulininkystė, augalininkystė), pramonei teikti žaliavas, darbas šioje srityje gali būti susijęs ir su teisinių, vadybinių ar organizacinių paslaugų teikimu žemės ūkio subjektams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų eitos pareigos, jų atliktos funkcijos visiškai tenkina patirties žemės ūkio srityje reikalavimą.

81. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjo A. S. kompetenciją būti paskirtam Komisijos nariu. Aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pretendavo užimti ŽŪM Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, todėl VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu į Komisijos sudėtį pagrįstai ir teisėtai įtrauktas atsakovo ŽŪM paskirtas įgaliotas atstovas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. S.. Atsižvelgiant į Aprašo 23 punkte išdėstytą reglamentavimą, nėra jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti A. S. tinkamumo eiti Komisijos nario pareigas aspektą.

82. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nušalinimo pareiškimu ir jo sprendimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašas konkurso dalyvių pareikšto nušalinimo Komisijos nariams išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas, savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias panašius santykius, t. y. VAĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimą, ABTĮ 45 straipsnį, įtvirtinantį pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą. Nors Protokole nušalinimo klausimo sprendimas nebuvo užfiksuotas, tačiau byloje esantis Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas, esantis sudedamąja konkurso Protokolo dalimi, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams, A. S. išsamiai ir motyvuotai paaiškinus nesant Aprašo 26 punkte įtvirtintų pagrindų, kuomet komisijos narys turėtų nusišalinti, ir Komisijos pirmininkui bei kitai Komisijos narei priėmus bendrą sprendimą pareiškėjo pareikšto nušalinimo netenkinti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo.

83. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, susijusius su nenustatytais konkrečiais pretendentų vertinimo kriterijais, plačia Komisijos narių diskrecija spręsti dėl pretendentų tinkamumo, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu, ir formalaus plano neužfiksavimo raštu nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu, nes teismui užteko įrodymų įsitikinti, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, kurioje, įvertinus ir nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Aprašo 32, 39 p., Reglamento 7.4 p.) pateiktas išaiškinimas, jog Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams. Vadinasi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese, raštu atskirame dokumente neužfiksavusi pretendentų vertinimo organizavimo plano per se (savaime) pažeidė Apraše ir Reglamente įtvirtintas procedūrines teisės normas, reglamentuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas nėra surašomas atskirame dokumente, gali būti pažeidžiama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

84. Pretendentų vertinimą komisijoje reglamentuoja Aprašo VII skyrius. Pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 46 punkte įtvirtinti pretendentų vertinimui komisijoje taikomi vertinimo metodai, be kita ko, interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 p.).

Aprašo 47 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu ir užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Jeigu pretendentų vertinimui naudojamas vienas vertinimo metodas, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.

Jeigu pretendentų vertinimui komisijoje naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu naudojamais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento.

Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalinami iš vertinimo metu naudotų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies. Aprašo 2 priede pateikta Kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė.

85. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. 2020 m. lapkričio 11 d. konkurso garso įraše užfiksuota, kad pretendentams Komisijos pirmininkas A. K. paaiškino, jog jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami tik jų atsakymai žodžiu, kriterijai bus bendrieji vadybiniai ir lyderystės (nes konkursas į padalinio vadovo pareigas), specifinės profesinės kompetencijos, tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, motyvacija užimti konkurso pareigas. Taip pat pateikta informacija, jog kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, išskyrus klausimus apie motyvaciją. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų. Buvo pristatytas ir galutinio rezultato skaičiavimo procesas.

86. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, byloje nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai, aptartas atsakymų, motyvacijos vertinimas. Kadangi aptariamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, tai, vadovaujantis minėta Aprašo 47 punkto nuostata, nebuvo būtina parengti atsakymų vertinimo gairių (vadovaujamasi Aprašo 2 priedu) ar nustatyti atsakymo lyginamojo svorio. Klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskirtini teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Byloje esančios Komisijos nario individualaus vertinimo lentelės tik įrodo, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pretendentų vertinimo procedūra Komisijoje, pripažintini visiškai nepagrįstais.

87. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė jokių esminių teismo posėdžio vedimo tvarkos pažeidimų. Proceso šalims pagrindinės procesinės teisės ir pareigos jau buvo išaiškintos teismo šaukime, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai teismo posėdyje galėjo jų ir neišaiškinti. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, todėl teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui, teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismui susirašinėjant su pareiškėju dėl teismo posėdžio būdo, jis pats pareiškė, jog galima nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, nedalyvaujant jo atstovui advokatui. Turint omenyje, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirties dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, manytina, kad jis galėjo pakankamai kokybiškai save atstovauti.

88. Apeliantas taip pat akcentavo, jo manymu, netinkamą teismo posėdžio pirmininkės elgesį. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo atkreiptas proceso dalyvių dėmesys į tai, kad jų elgesys teismo posėdžio metu turi būti pagarbus bei priminta ABTĮ 83 straipsnyje įtvirtina teismo teisė skirti baudas (teismo posėdžio garso įrašo 18:45–19:10). ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, teismo kompetencijai nėra priskirta vertinti konkurse dalyvavusių pretendentų atsakymų, nenustatęs reikšmingų aplinkybių, kurias pareiškėjo prašomi kviesti asmenys galėtų paliudyti, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (jį nutraukė, neleido jam teikti paaiškinimų, užduoti klausimų, nurodė proceso dalyviams, ko reikia teismo prašyti, ir pan.) tik patvirtina, kad teismas posėdžio metu laikėsi ABTĮ 81 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teismo posėdžio vedimo tvarkos (prašymų nagrinėjimas, jų išsprendimas, bylos nagrinėjimas iš esmės (proceso dalyvių pasisakymai, klausimai, įrodymų tyrimas, apžiūra, prašymai, papildymai, baigiamosios kalbos) ir to paties reikalavo iš proceso dalyvių.

89. Likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl VTD pateikto Protokolo išrašo) arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes teismo proceso metu buvo gauta visa reikalinga informacija ir pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti (pvz., dėl taikyto žodinės praktinės užduoties metodo), nes juos paneigia byloje esantys ir šioje nutartyje jau aptarti įrodymai arba juos, kaip nepagrįstus, jau yra atmetęs pirmosios instancijos teismas (pvz., dėl žemų A. S. vertinimo balų, diskriminacijos dėl amžiaus), o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

90. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

91. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius