cec3d679-76d3-4f4e-a5e6-58544a4c95bc · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-168-317/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08193-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.5; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs L. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

L. N. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. kad 2014 m. spalio 27 d., apie 13.00 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad L. N. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už Å¡ių pažeidimų padarymÄ teismas jam paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno Å¡imto) litų baudÄ ; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, - 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų baudÄ , su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, L. N. paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Apeliaciniame skunde L. N. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, arba, sumažinti baudos dydį ir panaikinti papildomÄ administracinę nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines jo padaryto eismo įvykio bei pasitraukimo iÅ¡ jo aplinkybes, kas nulėmė nepagrįstÄ jo patraukimÄ administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei neproporcingos ir neteisingos administracinės nuobaudos paskyrimÄ . Teigia, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, nes eismo įvykio vietoje jokio fizinio kontakto nejuto. Pažymi, kad įvykio vietoje buvo intensyvus pėsčiųjų srautas, todėl dėl vairavimo Kauno mieste patyrimo stokos visÄ dėmesį buvo sukoncentravęs į pėsčiuosius.

Pripažįsta, jog matė, kad atstumas tarp jo vairuoto automobilio ir deÅ¡inėje stovinčių transporto priemonių yra mažas, siekdamas iÅ¡vengti galimo kontakto, automobilį vienu momentu sustabdė, kÄ ir akcentavo darydamas klaidingas iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, anot apelianto, įvykio vietoje buvo Å¡urmulys, pastato pirmajame aukÅ¡te įsikÅ«rusios kavinės kondicionierius skleidė triukÅ¡mÄ , todėl jis negirdėjo jokio, paprastai fizinio kontakto metu sukeliamo, garso.

Pripažįsta, kad vienu metu iÅ¡girdo Å¡Å«ktelėjimÄ , tačiau pamanė, jog tokiu bÅ«du yra kviečiamas kažkuris iÅ¡ greta pastato buvusių asmenų, todėl į tai nekreipė dėmesio. Dėl Å¡ių aplinkybių visumos įvykio metu sÄ Å¾iningai manė jokio automobilio nekliudęs, dėl ko iÅ¡ įvykio vietos ir nuvažiavo. Be to, apeliantas pažymi, kad tiek jo, tiek nukentėjusiosios automobilio apgadinimai yra itin nežymÅ«s, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog fizinio kontakto jis nejuto.Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad automobilį vairavo blaivus, automobilis su galiojančia technine apžiÅ«ra, apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos jis neturėjo.

Be to, supratęs, kad kliudė kitÄ automobilį, jis iÅ¡ karto grįžo į spėjamo eismo įvykio vietÄ , ieÅ¡kojo apgadinto automobilio savininko, paliko raÅ¡telį su prisipažinimu bei savo telefono numeriu, kad Å¡is dėl žalos atlyginimo su juo susiektų. Tai, jo nuomone, neginčijamai pavirtina, jog jis neturėjo jokio tikslo iÅ¡vengti atsakomybės. Esant Å¡ioms aplinkybės, apelianto nuomone, apylinkės teismas sprendimÄ dėl jo sÄ moningo, tyčinio pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos priėmė remdamasis tik subjektyviomis prielaidomis ir spėliojimais.

Dėl Å¡ios priežasties administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Anot apelianto, net ir darant iÅ¡vadÄ apie visų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimÄ jo veiksmuose, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismui pagrįstai pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskirta administracinė nuobauda yra pernelyg griežta, neteisinga ir nesÄ Å¾ininga. Pažymi, kad sukėlęs eismo įvykį, t. y. apgadinęs nukentėjusiosios transporto priemonę, jis tai pripažino.

Å ios aplinkybės jis ne tik neslėpė, tačiau, net nežinodamas apie kreipimÄ si į policijos institucijÄ , pats siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti apgadinto automobilio savininkÄ . Nepavykus to nustatyti, paliko raÅ¡telį su prisipažinimu ir savo telefono numeriu. Be to, pats jo sukeltas eismo įvykis, jo nuomone, yra mažareikÅ¡mis. Ä®vykio metu itin nežymiai buvo apgadinti automobiliai, o žmonės nenukentėjo. Apeliantas akcentuoja, kad praeityje visuomet stengėsi laikytis KET, tyčia, sÄ moningai jų nepažeidinėti.

Praeityje administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas tik du kartus. Paskirtas baudas sumokėjo iÅ¡ karto. Teigia, jog studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje, yra iÅ¡laikomas tėvų. Siekdamas palengvinti tėvams Å¡iÄ naÅ¡tÄ , baigė apsaugos darbuotojų mokymo programÄ , įgijo tai patvirtinantį bei leidžiantį dirbti apsaugos darbuotoju pažymėjimÄ . Nurodo, kad Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo laisvu nuo mokslo metu saugos tarnybose, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta minimalaus dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir sutrumpintam terminui, neigiamai veikia ne tik jį, bet ir jį iÅ¡laikančius asmenis, užkerta keliÄ siekti įgyti pragyvenimui bÅ«tinų lėšų savo darbu, dėl ko paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui ir turi bÅ«ti Å¡velninama, mažinant piniginės baudos dydį bei neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, nes jo reikalavimai nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

L. N. apeliacinis skundas netenkintinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl L.

N. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , o iÅ¡vadas padarė remdamasis iÅ¡samia bylos duomenų analize. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bei liudytojus, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad aptartais priimtame nutarime bylos duomenimis yra pilnai įrodyta, jog L. N., padarydamas nustatytus apgadinimus, privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė eismo įvykį, juolab, kad po įvykio jo automobilis stabtelėjo, ir tik po to nuvažiavo. Å ias iÅ¡vadas patvirtina ir tolimesni L. N. veiksmai po įvykio: savo automobilį apžiÅ«rėjo kitoje vietoje, grįžo į įvykio vietÄ , norėdamas palikti raÅ¡telį. Taigi, skundžiamame Nutarime teisingai konstatuota, jog Å¡ios aplinkybės leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis L.

N. privalėjo kviesti policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . Vietoje to L. N. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du pažeidė KET reikalavimus.Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. N. teigia, jog nesuprato sukėlęs eismo įvykį, nes eismo įvykio vietoje jokio fizinio kontakto nejuto, akivaizdu, jog Å¡i versija prieÅ¡tarauja jo paties teiginiams, jog pajutęs, kad kažkas negerai, kad nepravažiuoja, iÅ¡sigando, susijaudino ir neiÅ¡lipo pasižiÅ«rėti. AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iame kontekste pažymi, kad įtardamas, jog eismo įvykis buvo, jis nuvažiavo į kitÄ vietÄ , apžiÅ«rėjo savo automobilį ir pastebėjo apgadinimus.

Dėl ko maždaug už dviejų valandų grįžo į eismo įvykio vietÄ . Tai leidžia teigti, kad L. N. tiksliai žinojo vietÄ , kurioje įvyko eismo įvykis, todėl eismo įvykio momentu privalėjo numanyti apie daromÄ teisės pažeidimÄ . Be to, tai, kad apeliantas sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, patvirtina tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai įvykį mačiusios ir nesuinteresuotos liudytojos V. I. Å . paaiÅ¡kinimai, kad ji matė kaip apeliantas bandė iÅ¡važiuoti ir dar stÅ«mė kitÄ maÅ¡inÄ .

Å iai liudytojai pasakius „kÄ darai“, jis apsisuko į kitÄ pusę, nuvažiavo, apsisuko, gal sekundei sustojo ir iÅ¡važiavo. AukÅ¡tesnysis teismas pastebi, kad Å¡ie liudytojos parodymai nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, duoti įspėjus liudytojÄ dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantÄ . Apelianto kaltę padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys – automobilių nuotraukos, kuriose matomas apgadinimų mastas, eismo įvykio schemoje užfiksuotas įvykusio eismo įvykio mechanizmas.

Å ių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad padaryti sužalojimai automobiliams nėra akivaizdžiai nežymÅ«s, dėl kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog L. N. galėjo smÅ«gio apskritai nejausti. Tai, jog automobilių kontaktÄ matė net ir toliau nuo automobilių buvusi V. I. Å ., tik patvirtina apylinkės teismo iÅ¡vadas. Pažymėtina ir tai, kad automobilių kontaktas įvyko apelianto matymo zonoje, automobilio deÅ¡inės pusės Å¡onu kliudant automobilio „VW Golf“ priekinį kairės pusės bamperį ir sparnÄ , tad to nepastebėti, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, L.

N. tiesiog negalėjo. Ta aplinkybė, kad po automobilių kontakto, eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas net nebuvo išlipęs iš automobilio apžiūrėti eismo įvykio vietos, o tiesiog išvažiavo iš aikštelės, patvirtina tai, jog pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį. Esant tokioms aplinkybėms, pasišalinimas vertinamas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant KET reikalavimus.Neabejotinai įvertinti buvo apelianto skunde nurodyti argumentai, kad automobilį vairavo blaivus, kad automobilis su galiojančia technine apžiūra, apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Nagrinėjamu atveju esmine aplinkybe laikytina tai, kad apeliantas, suprasdamas, jog įvyko eismo įvykis, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nesiėmė jokių priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti nukentėjusįjį asmenį bei jam praneÅ¡ti apie eismo įvykį, o, nepavykus nustatyti nukentėjusiojo, – praneÅ¡ti policijai. Tikslas ir motyvas padaryti pažeidimÄ nėra bÅ«tinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant L. N. veiksmus teisinės reikÅ¡mės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasiÅ¡alino.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, L.

N. nurodytas bet niekieno nepatvirtintas argumentas, kad jis supratęs, jog kliudė kitÄ automobilį, grįžo į spėjamo eismo įvykio vietÄ , ieÅ¡kojo apgadinto automobilio savininko, paliko raÅ¡telį su prisipažinimu ir savo telefono numeriu, kad Å¡is dėl žalos atlyginimo su juo susiektų, neÅ¡alina jo atsakomybės už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos neinformavęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiosios, nei policijos. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L. N. administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas skundžiamame Nutarime teisingai nustatė jo kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad L.

N. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.Nagrinėjamoje byloje L. N. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus yra paskirtos minimalaus dydžio ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, o teisė vairuoti transporto priemones, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalį, atimta 1 (vieneriems) metams, kas yra ženkliai mažiau nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.Pagal ATPK 301 straipsnio 1 dalį organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-42-2013).

Apeliantas praÅ¡o įvertinti ir tai, kad jis studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje, yra iÅ¡laikomas tėvų. Tačiau, siekdamas palengvinti tėvams Å¡iÄ naÅ¡tÄ , baigė apsaugos darbuotojų mokymo programÄ ir įgijo tai patvirtinantį bei leidžiantį dirbti apsaugos darbuotoju pažymėjimÄ . Nurodo, kad Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo laisvu nuo mokslo metu saugos tarnybose, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta minimalaus dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir sutrumpintam terminui, neigiamai veikia ne tik jį, bet ir jį iÅ¡laikančius asmenis, užkerta keliÄ siekti įgyti pragyvenimui bÅ«tinų lėšų savo darbu.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, kurios suteikė pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį ir jį pritaikė bei skyrė Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatytoje įstatyme.

Kadangi L. N. grubiai pažeidė KET, už kÄ pirmosios instancijos teismas jam skyrė minimaliÄ baudÄ su žymiai Å¡velnesne nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta papildoma nuobauda, dar labiau mažinti paskirtÄ papildomÄ nuobaudÄ nėra objektyvaus pagrindo. Atsakydamas į šį apelianto argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darydamas pažeidimÄ , jis prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ . Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi bÅ«ti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymÄ .

Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ â€“ per prevencinių priemonių taikymÄ ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, L. N. siekis susirasti darbÄ nelaikytina iÅ¡imtine aplinkybe, leidžiančia jam skirti dar Å¡velnesnę nuobaudÄ . Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos suÅ¡velninimo.

Å ių apelianto nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti dar didesnę ATPK 301 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos Å¡velninimo galimybę.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į kitas pažeidėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

L. N. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo ATPK 301 straipsnio pagrindu skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ baudÄ bei apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir L. N. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                          Algirdas Jaliniauskas