2020-12-22 Nr. AB-24446-3-61-3-02559-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3048-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02559-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. T. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, dėl terminų atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja H. T. Š. 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl M. G. (M. G.) iki nacionalizacijos turėtą ir valdytą 14 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja paaiškino, kad buvusio savininko sūnus B. G. (B. G.) 1991 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Šalčininkų raj. Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jis iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Prašymo padavimo metu B. G. buvo senyvo amžiaus, sunkiai sirgo, jis mirė 1993 metais. Paveldėjimo ir kitais klausimais šeimoje rūpinosi pareiškėjos mama J. G., tačiau ji buvo neišprususi, silpnos sveikatos (daug laiko praleido ligoninėse), jautraus būdo, valdinga. 2003 metais, kai norėjo sudaryti testamentą, J.

G. sužinojo, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jos vyrui B. G. nebuvo atkurtos. 2003 m. kovo 31 d. ji padavė prašymą atkurti nuosavybės teises Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui. Nuo 2005 metų B. G. sveikata ėmė sparčiai blogėti, 2008 metais jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėja dirbo 1,5 etato ir kartu turėjo prižiūrėti sergančią motiną. Dėl motinos paaiškinimų pareiškėja manė, kad nuosavybės teisės į tėvui turėjusią priklausyti žemę buvo atkurtos.

Iš rastos seniūnijos atmintinės sužinojusi, kad, norint atkurti nuosavybės teises į žemę, būtina pateikti tėvo gimimo liudijimą ir pažymą, patvirtinančią senelio (M. G.) mirties faktą, pareiškėja kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau reikiami dokumentai Lietuvos valstybės istorijos archyve buvo rasti tik 2010 m. gruodžio 1 d. J. G. mirė 2012 metais, tuo metu pareiškėja buvo senyvo amžiaus, turėjo sveikatos problemų. Pasijutusi geriau, ji ėmė toliau domėtis seneliui priklausiusia žeme. Pareiškėja 2014 m. gegužės 12 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šalčininkų skyrių, tačiau netrukus patyrė infarktą, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, prireikė kelerių metų ligos padariniams pašalinti.

Be to, 2005 metais kartu su pareiškėja apsigyveno jos dukra ir naujagimė anūkė, kuria reikėjo padėti rūpintis; mergaitė buvo hiperaktyvi, turėjo sveikatos problemų, 2015 metais jai atlikta operacija, todėl šie metai buvo labai sunkūs. 2016 metais smarkiai pablogėjo ir pareiškėjos vyro V. Š. (V. Š.) sveikata, jam buvo būtina nuolatinė pagalba, jis mirė 2019 metais. Mirus vyrui, pareiškėją vėl užplūdo prisiminimai apie tėvą, todėl ji 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Tarnybos Šalčininkų skyrių dėl dokumentų kopijų gavimo, o gavusi šiuos dokumentus – dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėjos nuomone, jos nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė šio prašymo netenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo, išanalizavęs pareiškėjos nurodytas priežastis praleistam terminui atnaujinti, pažymėjo, kad pareiškėja nėra pripažinta neįgaliu ar neveiksniu asmeniu, kuriam reikia slaugos ar nuolatinės priežiūros. Ji nepateikė įrodymų apie kliūtis iki 2003 m. gruodžio 31 d. įgalioti kitą asmenį atlikti veiksmus, kuriuos turi atlikti asmuo, pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą. Suinteresuotas asmuo akcentavo ir aplinkybę, kad buvęs savininkas M. G. mirė 1932 metais, taigi nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) jis negalėjo būti žemės, į kurią pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, savininkas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu netenkino pareiškėjos H. T. Š. prašymo.

6. Teismas nustatė, kad buvusio savininko M. G. sūnus B. G. 1991 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises, tačiau jis iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų (buvusio savininko mirties liudijimo).

7. Pareiškėja teismui pateikė 1998 m. balandžio 8 d. Jašiūnų seniūnijos atmintinę, kurioje nurodyta, jog papildomai rajono žemėtvarkos skyriui būtina pateikti M. G. mirties liudijimą ir B. G. gimimo liudijimą.

8. Pareiškėjos motina J. G. 2003 m. kovo 31 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama grąžinti žemę (duomenys neskelbtini) kaime, priklausančią B. G..

9. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. (P1-7869)P2-7779 patvirtina, jog Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad M. G. mirė 1932 metais, (duomenys neskelbtini) kaime.

10. Pareiškėja 2014 m. gegužės 12 d. bei 2019 m. balandžio 1 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybos Šalčininkų skyrių, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

11. Tarnybos Šalčininkų skyrius 2019 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 43SD-1188(14.43.104) pareiškėjai pakartotinai nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (iki 2001 m. gruodžio 31 d.); nėra duomenų, jog buvo pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises įrodantys dokumentai; klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėtų būti sprendžiamas tik turint nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą ir teismui atnaujinus terminą prašymui bei nuosavybės teisės ir giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti.

12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelio M. G. valdytą 14 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau terminas prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti pasibaigė prieš 16 metų. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ji ir jos giminaičiai sirgo įvairiomis ligomis, neįrodo, kad pareiškėjai nustatyti susirgimai objektyviai ir sistemingai trukdė per tokį ilgą laikotarpį pateikti prašymą bei rūpintis reikiamos informacijos gavimu jai pačiai ar tai padaryti su kitų asmenų pagalba iki minėto termino pasibaigimo. Pareiškėjos ir jos artimųjų sveikatos būklė šiuo atveju nelaikytina pateisinama ir svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Be to, pareiškėjos senelis M. G. mirė 1932 metais, todėl nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) jis negalėjo būti žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas atmestas.

III. 13. Pareiškėja H. T. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir tenkinti jos prašymą.

14. Pareiškėja mano, kad teismas objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po M. G. mirties jos tėvas B. G. iki nacionalizacijos valdė ir naudojo ginčo žemę kaip savo. Senelio testamentas ir mirties liudijimas sudegė 1960 metais įvykusio gaisro metu. Be to, kadangi (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija tuo laikotarpiu priklausė Lenkijai, visi dokumentai buvo tvarkomi per pastarąją valstybę. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjos (jos atstovės) paaiškinimų apie termino praleidimo priežastis, be kita ko, apie pareiškėjos ir jos artimųjų sveikatos būklę (pvz., jos mama sirgo sunkia demencijos forma (Alzhaimeris)), būtinybę padėti auginti anūkę ir rūpintis kitais asmenimis. Teismas klaidingai nurodė, jog nebuvo pateiktas giminystės ryšį patvirtinantis dokumentas, kadangi B. G. gimimo liudijimas, santuokos liudijimas ir kiti dokumentai buvo pateikti dar 2003 metais, pareiškėja savo dokumentus asmeniškai pateikė kreipdamasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja po tėvo mirties manė, jog dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo sutvarkyti, ir tik vėliau sužinojo, kad šis procesas nėra užbaigtas. Pareiškėja taip pat pažymi, kad nuosavybės teisės nebuvo atkurtos tik dėl to, jog byloje trūko vieno dokumento – buvusio savininko mirties liudijimo. Atsižvelgiant į statistinio žmogaus biologinio amžiaus trukmę, M. G. 1991 metais jau buvo miręs, todėl minėta priežastis formali. Pareiškėja ėmėsi veiksmų trūkstamam dokumentui gauti, t. y. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bažnyčią ir Vilniaus archyvus, šis dokumentas buvo surastas tik 2010 m. lapkričio 16 d., po pakartotinio kreipimosi į archyvą. Pareiškėja pabrėžia, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreiptasi keturis kartus: 1991 metais – B. G., 2003 metais – J. G., 2014 ir 2019 metais – pačios pareiškėjos. Pareiškėja ir jos šeimos nariai laiku realizavo savo teises, bet dėl nuo jų nepriklausiusių aplinkybių negalėjo šių teisių įgyvendinti.

15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti.

16. Suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Dėl pareiškėjos nepritarimo teismo teiginiui, jog nebuvo pateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, suinteresuotas asmuo paaiškina, kad turimas omenyje buvusio savininko mirties liudijimo pateikimas, tai nurodyta ir Jašiūnų seniūnijos atmintinėje, ir Tarnybos Šalčininkų skyriaus 2014 bei 2019 metų raštuose. Tokio dokumento pateikimas yra reikšmingas siekiant nustatyti, kas buvo žemės, į kurią pageidaujama atkurti nuosavybės teises, savininkas nacionalizacijos momentu. Šiuo atveju byloje esantys dokumentai patvirtina, kad M. G. mirė 1932 metais, todėl jis negalėjo būti ginčo žemės savininku nacionalizacijos metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, o pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d., kurį teismas taip pat gali atnaujinti.

18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai (žr., pvz., 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-409/2010).

19. Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remdamiesi Atkūrimo įstatymu.

20. Vertinant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir elgesio, sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis pagal bonus pater familias standartus galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą įstatymu buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas, todėl vertintina, ar šie asmenys išnaudojo visas galimybes viso termino metu.

21. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybe, jog tiek pareiškėjos motinos, tiek pačios pareiškėjos bei kitų jos artimųjų giminaičių sveikatos būklė per laikotarpį nuo pat atkūrimo termino pradžios (1991 m.) iki 2019 metų buvo prasta. Pareiškėja šią aplinkybę įrodinėja į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, jog pareiškėja ir jos giminaičiai serga įvairiomis ligomis, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai nustatyti susirgimai objektyviai ir sistemingai trukdė per tokį ilgą laikotarpį pateikti prašymą bei rūpintis reikiamos informacijos gavimu pačiai ar tai padaryti su kitų asmenų pagalba iki minėto termino pasibaigimo, byloje nėra pateikta.

22. Asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-866-629/2019).

23. Byloje nustatyta, kad 2010 metais Lietuvos valstybės archyve buvo rastas įrašas apie tai, kad 1932 m. (duomenys neskelbtini) kaime mirė pareiškėjos senelis M. G.. Nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) M. G. negalėjo būti žemės savininku, nes tuo metu jau buvo miręs.

24. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pačios turtinės teisės, kurios įgijimui nustatyti terminai pasibaigę, faktą, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas pripažįstant, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėja turi tokio reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).

25. Šių Nutarties 23, 24 punktuose nurodytų teisinių argumentų pagrindu, nevertindama kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos H. T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys