2016-02-23 Nr. AB-4480-3-61-3-01922-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-483-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01922-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selita“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selita“ ir Ko skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Selita“ ir Ko (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Selita“ ir Ko, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–12) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. ATK2-17/14 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas skundžiamu nutarimu paskyrė 10 000 Lt ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktų pažeidimus. Nutarime nurodė, kad įmonės gaminamų alkoholinių gėrimų etiketėse nurodomas tekstas pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas skundžiamame nutarime aptartus teiginius, pateiktus bendrovės gamintų produktų etiketėse, interpretavo pernelyg plačiai, neteisingai bei subjektyviai, be pagrindo neatsižvelgdamas į pateiktus paaiškinimus bei teismų praktiką, todėl ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodė, kad alkoholio reklama yra bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, todėl natūralu, kad ši informacija gali būti pozityvaus pobūdžio, sukelti teigiamas emocijas ir panašiai, nes ji turi skatinti įsigyti tam tikrą produktą. Pažymėjo, kad, teikdamas vartotojams informaciją apie gaminamus produktus, laikėsi tiesiogiai Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nustatytų draudimų ir taisyklių.

Teisėtų lūkesčių principas neabejotinai preziumuoja, kad įstatyme nustatyti draudimai ir taisyklės nebus interpretuojami ir aiškinami nepagrįstai plečiamai. Taigi bendrovė negali ir neturi nuspėti galimų informacijos pateikimo subjektyvių interpretacijų ar fantazijų. Pareiškėjo vertinimu, naudodamas ginčijamus teiginius, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Departamentas ginčijamame nutarime nurodė, kad teiginys „švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingų nuotaikų ir progų pasilepinti“ yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, tačiau tokia išvada yra niekuo nepagrįsta bei neteisinga.

UAB „Selita“ ir Ko visus teiginius, esančius etiketėse, naudoja išskirtinai skoniui pabrėžti. Paminėtas teiginys būtent ir pabrėžia bei apibūdina gėrimo skonį. Pažymėjo, kad vertinant, ar reklama pažeidžia tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies draudimus, turi būti atsižvelgiama ne į tai, kaip tą reklamą vertina konkretus asmuo, reklamos skleidėjas ar Departamentas, o į tai, kaip tą reklamą vertina vidutinis vartotojas. Iš atliktos apklausos akivaizdu, kad vidutiniam vartotojui paminėtas teiginys asocijuojasi su tuo, jog „gėrimas yra aromatizuotas ir vaisių skonio“, o ne su tuo, jog išgėrus alkoholinio gėrimo pagerės fizinė būklė ar psichinė veikla.

Pareiškėjas gaiviųjų gėrimų „Rasa“ skoninėms savybėms pabrėžti šį teiginį naudoja jau daug metų, todėl vartodamas teiginį „švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ siekė suteikti vartotojui teisingą bei išsamią informaciją apie gaminamo produkto skonines savybes. Todėl jokių užslėptų minčių, siejančių alkoholio vartojimą su pagerėjusia psichine veikla ar fizine būkle, šiame teiginyje nėra. Ginčijamuose teiginiuose nėra tokios informacijos, kuri vienareikšmiškai leistų spręsti apie tokį vidutinio vartotojo suvokimą, kad pavartojus alkoholinius gėrimus pagerėtų asmens fizinė būklė ar psichinė veikla.

Departamento nutarime pateikta nagrinėjamų teiginių interpretacija yra pernelyg plati ir subjektyvi, pagrįsta tik prielaidomis, o ne objektyviais argumentais. Priimdamas ginčijamą nutarimą, atsakovas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika. Ginčijamame nutarime taip pat nurodyta, kad teiginys „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokia atsakovo išvada yra niekuo nepagrįsta bei neteisinga.

Vartodamas teiginį „gundantis kaip nuodėmė“, siekė suteikti vartotojui teisingą bei išsamią informaciją apie gaminamo produkto skonines savybes, todėl jokios klaidinančios informacijos šiame teiginyje nėra. Palyginimas „gundantis kaip nuodėmė“ yra itin abstraktaus pobūdžio, jis neturi konkrečios nei teigiamos, nei neigiamos reikšmės. Taip pat nesutiko su atsakovo argumentu, kad teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų ispaniškų vynuogių vyno“ klaidina vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl tariamai nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo.

Vartodamas teiginį „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų ispaniškų vynuogių vyno“, siekė suteikti vartotojui išsamią bei teisingą informaciją apie gaminamo produkto kokybines savybes. Pažymėjo, kad teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų ispaniškų vynuogių vyno“ ne tik yra teisingas bei atitinkantis tikrovę, bet ir apskritai nelaikytinas alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turi nedaug patirties gaminant vynuogių vyno gėrimus, juos įmonė gamina tik kelis mėnesius, todėl, nurodydama gėrimų apibūdinimus etiketėse, stebėjo, kokia yra nusistovėjusi praktika alkoholinių gėrimų rinkoje, kokie tekstai naudojami alkoholiniams gėrimams apibūdinti.

Atsakovo ginčijamo nutarimo išvada, kad visi dviprasmiškumai turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai, yra nepagrįsta bei prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 87–97) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turi 2009 m. rugpjūčio 28 d. išduotą Alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, gamybos licenciją Nr. 12L-197 ir platina Lietuvos Respublikos rinkoje alkoholinius gėrimus, kurių butelių etiketėse pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama, pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktus, draudžiančius Lietuvos Respublikoje visų formų reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Atsakovas pažymėjo, jog, Departamentui 2013 m. gruodžio 4 d. atliekant neplaninį patikrinimą uždarajai akcinei bendrovei „Merata“ (toliau – ir UAB „Merata“) priklausančiame didmeninės prekybos sandėlyje, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sandėlyje laikomi (saugomi) alkoholiniai gėrimai, gauti 2013 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG20131908 iš UAB „Sileda“, turinčios licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 4L-234a, išduotą 2012 m. lapkričio 5 d., pagaminti pareiškėjo: aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas „Diamond Exclusive“ (brūkšninis kodas 4770063226025) 1,5 1 talpos plastikiniuose buteliuose, 7,0 proc. alk. tūrio, likutis sandėlyje 34 buteliai, kurio vienoje iš etikečių yra tekstas: „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus; aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas „Diamond Muscat“ (brūkšninis kodas 4770063226124), 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 proc. alk. tūrio, likutis 34 buteliai, kurio vienoje iš etikečių yra tekstas: „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – Diamond Muscat vyno gėrimas“, tai yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus; aromatintas (aromatizuotas) vyno gėrimas „Diamond Classic“ (brūkšninis kodas 4770063226117), 1,5 1 talpos plastikiniuose buteliuose, 8,5 proc. alk. tūrio, likutis 40 butelių, kurio vienoje iš etikečių, kaip ir paminėto aromatinto vyno gėrimo „Diamond Muscat“ etiketėje, pateiktas tekstas: „Pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“, kuris klaidina vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo.

Atsakovo vertinimu, tai yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas, nurodytų alkoholinių gėrimų butelių etiketėse (alkoholinio gėrimo etiketė yra reklamos priemonė) pateikdamas Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytą draudžiamą tekstą, pažeidė šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktų reikalavimus. Šiuo atveju pateiktos frazės yra komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti pareiškėjo gaminamus ir platinamus alkoholinius gėrimus – aromatintą (aromatizuotą) vyno gėrimą „Diamond Exclusive“, aromatintą (aromatizuotą) vyno gėrimą „Diamond Muscat“, aromatintą (aromatizuotą) vyno gėrimą „Diamond Classic“, teigiant, kad jų vartojimas gerina fizinę būklę, gerina psichinę veiklą, pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Taip formuojamas ir palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Pareiškėjas gaminamų alkoholinių gėrimų pateikta komercine informacija siekia daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktos komercinės informacijos turinyje esanti informacija atitinka Alkoholio kontrolės įstatyme suformuluotą reklamos sąvoką, į kurią patenka informacija, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokio pobūdžio teiginių turiniu daromas poveikis vartotojų pasirinkimams, todėl teigti, jog tai yra informacija, neturinti reklamos požymių, neteisinga.

Atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Departamentas tariamai nenustatė nė vieno reklamos požymio, t. y. nei informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimo, nei tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Šiuo atveju pareiškėjas yra alkoholinių gėrimų gamintojas, turintis licenciją gaminti alkoholinius gėrimus, t. y. juridinis asmuo, kuris siekia naudos ir pelno iš savo gaminamos ir realizuojamos produkcijos, todėl yra tiesiogiai suinteresuotas reklamuoti savo gaminamus alkoholinius gėrimus siekdamas finansinės naudos.

Atsakovas nurodė, kad teiginys „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ yra alkoholinių gėrimų reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, žodis „fizinis“ reiškia kūniškas. Atsižvelgiant į tai, reklamoje esančiu teiginiu teigiama, jog alkoholinių gėrimų vartojimas gali pagerinti fizinę būklę: sudaromas įspūdis, kad vartojant aromatizuotą vyno gėrimą galima pasilepinti ir taip pagerėja fizinė būklė, o tokia alkoholinių gėrimų reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasmę yra draudžiama. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, žodžiai „psichinis“, „psichika“ reiškia smegenų funkciją atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Todėl teiginys „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu. Žodis „nuotaika“ reiškia psichinę emocinę būseną, veikiančią visą žmogaus laikyseną, išgyvenimus; dvasinį nusiteikimą, gerą nusiteikimą. Taigi pateikta informacija sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, teigiant, kad būtent vartojant alkoholį yra gerinama smegenų veikla: sukuriama ypatinga nuotaika, geras dvasinis nusiteikimas, proga pasilepinti, o tokia alkoholinių gėrimų reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasmę yra draudžiama. Pagal paminėtą reklamą, būtent alkoholio vartojimas suteikia galimybę smegenims teigiamai, pozityviai atspindėti aplinką, taip yra gerinama psichinė žmogaus veikla. Teiginys „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – Diamond Muscat vyno gėrimas“, „Pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“ pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Atsakovas pažymėjo, jog Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie alkoholinius gėrimus patenka į alkoholio reklamos sąvoką, todėl tokiai reklamai yra taikomi ir visi teisingai reklamai keliami reikalavimai. Pateiktų reklaminių teiginių turinys yra klaidinantis ir neteisingas, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas turi su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu susijusių savybių, kaip teisingos, t. y. sieti jos su ypatingų progų sukūrimu, progomis pasilepinti. Taip pat pateiktų reklaminių teiginių turinys yra klaidinantis ir neteisingas, nes negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas yra saldus ir gundantis kaip nuodėmė, be to, neteisinga teigti, kad aromatizuotas vyno gėrimas yra pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno, kai tokia klasifikacija nenumatyta teisės aktų reikalavimuose. Pažymėjo, kad alkoholio vartojimas gali pakenkti žmonių sveikatai, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme yra apsinuodijimas. Atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad teiginyje „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ žodis „saldus“ vartojamas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgiant į produkto saldumą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į informacijos pateikimo kontekstą, teiginys „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ vertintinas kaip reklamos visuma. Laikė nepagrįstais ir pareiškėjo argumentus, kad dėl paminėtų teiginių atliko apklausas / tyrimus ir apklausė lietuvių kalbos specialistą. Pareiškėjo pateiktoje lietuvių kalbos specialisto nuomonėje nėra aiškiai nurodyta, kad frazė „saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ gali asocijuotis su žodžiu „skanus“. Pažymėjo, kad inkriminuodamas pareiškėjui Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus vadovavosi ne tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu, bet ir teleologiniu, sisteminiu aiškinimu, tokio pobūdžio bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu (II t., b. l. 1–9) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Departamento 2014 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. ATK2-17/14, kuriuo UAB „Selita“ ir Ko taikyta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas tiek paaiškinimuose Departamentui, tiek skunde teismui teigė, kad ginčo teiginiai nėra alkoholio reklama ir neklaidina vartotojų.

Teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-977/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-717/2010, 2004 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-604/2004, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. sausio 26 d. nutarimu. Teismo vertinimu, ginčo frazės atitinka alkoholio reklamos sąvoką, kadangi informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012. Pažymėjo, jog šiuo atveju ginčo frazės iš pirmo įspūdžio (momentinės asociacijos) formuoja pozityvią nuomonę apie paminėtų gėrimų vartojimą, todėl laikytinos skatinančiomis vartoti aptariamą vyno gėrimą. Taip pat atitinka ir kitą reikalavimą – informacijos sąsajos su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla buvimas, kadangi pareiškėjas yra paminėtų gėrimų gamintojas ir turi komercinį ir kitokį suinteresuotumą dėl alkoholinių gėrimų populiarinimo ir platinimo. Pateikta informacija ant pareiškėjo gaminamo vyno gėrimo daro tiesioginę įtaką pareiškėjo verslui, frazės skatina vartotojus pirkti gaminamus alkoholinius gėrimus. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo gaminamo aromatinto (aromatizuoto) vyno gėrimo „Diamond Exclusive“, „Diamond Muscat“ ir „Diamond Classic“ etiketėse esantys užrašai „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – Diamond Muscat vyno gėrimas“, „Pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“, atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, yra alkoholio reklama.

Teismas taip pat vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2009 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009. Pažymėjo, jog vertinimas, ar tam tikra informacija yra klaidinanti, skatinanti vartoti alkoholinius gėrimus ir formuojanti palankų alkoholio vartojimo įvaizdį, turi būti atliekamas pagal vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų.

Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai ginčo frazę: „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, pripažino pažeidžiančia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktų nuostatas, nes ši frazė alkoholio vartojimą sieja su teigiamu fizinės būklės pagerėjimu. Perskaitęs nurodytą informaciją, vidutinis vartotojas supras, kad, pavartojus reklamuojamo alkoholinio gėrimo, atsiras ypatinga nuotaika, proga pasilepinti, suteiks malonumą, pagerės fizinė būklė. Kaip pagrįstai atsiliepime bei ginčijamame nutarime pažymėjo Departamentas, vartojant vyno gėrimą galima pasilepinti ir taip pagerinti fizinę (kūnišką) būklę. Teismas, atsižvelgęs į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai pripažino, jog ginčo frazė sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, kadangi sukuria ypatingą nuotaiką, gerą nusiteikimą, progą pasilepinti, t. y. veikia psichinę emocinę būseną. Atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad pagal šią alkoholio reklamą būtent alkoholio vartojimas suteikia galimybę smegenims teigiamai atspindėti aplinką, taip yra gerinama psichinė žmogaus veikla. Taigi paminėtos alkoholio reklamos draudimas yra nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose, be to, teiginiai, leidžiantys suprasti, kad alkoholio vartojimas turi paminėtą teigiamą poveikį žmogaus savijautai, nuotaikai, fizinei ir psichinei būklei, taip pat vertintini kaip klaidinanti reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų prasmę.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013, 2008 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-997/2008, vadovavosi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, gaminamo aromatinto (aromatizuoto) vyno gėrimo „Diamond Exclusive“, „Diamond Muscat“ ir „Diamond Classic“ etiketėse nurodydamas „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – Diamond Muscat vyno gėrimas“, pateikė neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas nurodytuose alkoholinių gėrimų aprašymuose, teismo vertinimu, nesiekė pateikti alkoholinių gėrimų skoninių savybių apibūdinimo, priešingai, šios frazės gali būti siejamos išimtinai su alkoholinių gėrimų vartotojui sukeliamais teigiamais fiziniais pojūčiais, skatinančiais jį vartoti alkoholinius gėrimus, nes taip pagerinama fizinė ir psichinė būklė. Tam, kad pateikiama informacija galėtų būti pripažinta alkoholinio gėrimo skonio aprašymu, joje neturėtų būti konkretizuojama, kokius fizinius pojūčius tam tikro gėrimo skonis sukelia, kaip keičia bendrą vartotojo fizinę būklę, kokius sukelia psichologinius pojūčius ir pan. Pareiškėjas siekė susieti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, maloniais pojūčiais, palankiai pavaizduoti alkoholinių gėrimų vartojimą ir taip formuoti palankų požiūrį į alkoholį.

Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat pripažintinas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kadangi, atsakovo teigimu, teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“ yra neteisingas ir klaidinantis vartotoją, nes nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo 2014 m. vasario 20 d. raštą, kuriame teigiama, jog firmos „Ecovinal S. L.“ vynas gaminamas iš aukščiausios kokybės vynuogių, taip pat 2014 m. vasario 17 d. kokybės sertifikatą, kuriame nurodyta, kad raudonasis ir baltasis vynas klientui UAB „Selita“ yra 100 proc. vynas iš Ispanijos, pagamintas iš aukščiausios kokybės vynuogių. Taigi šiuose dokumentuose kalbama ne apie aukščiausios kokybės vyną, o apie aukščiausios kokybės vynuoges, todėl pareiškėjo teiginį, kad jis siekė suteikti vartotojui išsamią bei teisingą informaciją apie gaminamo produkto kokybines savybes, teismas laikė nepagrįstu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2014 m. sausio 28 d. rašte Nr. 2D-407 (1156) Departamentui nurodė, kad netinkama nuoroda „pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“, kadangi nei vynuogės, nei vynai taip neklasifikuojami, todėl nurodymas „aukščiausios kokybės“ daro gėrimą išskirtinį kitų tokių pat gėrimų atžvilgiu nesant tam pagrindo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1020/2009, teismas pažymėjo, jog net ir pripažinus, kad frazė „pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“ nėra klaidinanti, tai nepaneigia bendros frazės reklaminės paskirties. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą paneigti prezumpciją, kad nurodytose frazėse yra pateikta klaidinanti ir neteisinga alkoholinių gėrimų reklama, todėl teismas neturėjo pagrindo paneigti Departamento išvadų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad yra pagrindas teigti, jog nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo taikymą teiseną negalimą, pareiškėjo veika pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktus kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, įrodyti paminėtais byloje esančiais įrodymais.

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1, 6, 7, 8, 9 dalimis. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju Departamentas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl paskyrė minimalią 10 000 Lt baudą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas alkoholio reklamos pateikimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už tam tikrų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.

Teismas nurodė, kad, nepatenkinus pareiškėjo skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 14–27) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Alkoholio reklama yra bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, todėl natūralu, kad ši informacija gali būti pozityvaus pobūdžio, sukelti teigiamas emocijas ir pan., nes ji turi skatinti įsigyti tam tikrą produktą. Priešingu atveju, alkoholio reklama turėtų būti apskritai / visiškai draudžiama, o to Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011. Teikdamas vartotojams informaciją apie gaminamus produktus, laikėsi tiesiogiai Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nustatytų draudimų ir taisyklių.

2. Teiginys „švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“ pabrėžia bei apibūdina gėrimo skonį. Šias faktines aplinkybes pagrindė prie skundo pridėta UAB „TNS LT“ atlikto tyrimo ataskaita. Vertinant reklamą yra svarbus jos vertinimas vidutinio vartotojo požiūriu, todėl turi būti analizuojama, kokias asociacijas ji jam sukeltų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012). Iš pateiktos apklausos yra akivaizdu, kad vidutiniam vartotojui nagrinėjamas teiginys asocijuojasi su tuo, jog „gėrimas yra aromatizuotas ir vaisių skonio“, o ne su tuo, jog išgėrus alkoholinio gėrimo pagerės fizinė būklė ar psichinė veikla. UAB „Selita“ ir Ko gaiviųjų gėrimų „Rasa“ skoninėms savybėms pabrėžti nagrinėjamą teiginį naudoja jau daug metų. Siekė suteikti vartotojui teisingą bei išsamią informaciją apie gaminamo produkto skonines savybes. Jokių užslėptų minčių, siejančių alkoholio vartojimą su pagerėjusia psichine veikla ar fizine būkle, nagrinėjamame teiginyje nėra. Tiek Departamentas, tiek teismas pernelyg plačiai interpretuoja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 bei 6 punktus. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Teismo išvada, kad aptariamas teiginys yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės ir psichinės veiklos pagerėjimu (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 p.), yra niekuo nepagrįsta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pastaroji alkoholio reklama yra klaidinanti pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų įrodymų, nenurodė, dėl kokių priežasčių pastarųjų įrodymų nevertino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d. 3 p.).

3. Sprendime nurodyta, jog frazė „saldus ir gundantis kaip nuodėmė“ išimtinai siejama su vartotojui sukeliamais teigiamais pojūčiais, skatinančiais jį vartoti alkoholinius gėrimus, nes taip pagerinama fizinė ir psichinė būklė, tačiau visiškai nenurodoma ir neanalizuojama, kaip ginčo frazė siejasi su fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu. Apsiribojama tik formaliu pažeidimo konstatavimu, visiškai neatskleidžiant ginčo frazės prasmės ir sukeliamo įspūdžio vidutiniam vartotojui. Cukraus kiekis, esantis vyno gėrime „Diamond Muscat“, atitinka 1991 m. birželio 10 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1601/91, nustatančio bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles, 3 straipsnio 5 dalies e) punkto reikalavimus, todėl neabejotinai konstatuotina, kad visiškai pagrįstai ir teisėtai vartoja teiginį „saldus“ apibūdindamas šį vyno gėrimą. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino skunde nurodyto paaiškinimo, kad teiginys „gundantis kaip nuodėmė“ naudojamas kaip vaizdingas nusakymas žodžio „skanus“, „turtingas savo skoniu“. Šias faktines aplinkybes patvirtino prie skundo pateikta 2014 m. vasario 12 d. Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvada. Naudodamas šį teiginį, siekė suteikti vartotojui teisingą bei išsamią informaciją apie gaminamo produkto skonines savybes, todėl jokios klaidinančios informacijos jame nėra. Įvertinti, ar alkoholinis gėrimas yra ar nėra „gundantis kaip nuodėmė“, yra neįmanoma. Išvada, kad nagrinėjamas teiginys yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.), yra niekuo nepagrįsta.

4. Teiginys „pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“ nelaikytinas reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo prasmę. Tai yra informacinio pobūdžio teiginys apie vyno gamybos specifiką / technologiją. Jis negalėjo būti vertinamas per Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintų draudimų prizmę. Ginčo frazė nekalba apie aukščiausios kokybės vyną, o pateikia informaciją, jog vynas yra pagamintas iš aukščiausios kokybės vynuogių. Šiuo teiginiu siekė identifikuoti būtent vynuogių, o ne vyno kokybę. „Diamond“ gėrimams gaminti naudoja iš aukščiausios rūšies vynuogių pagamintą vyną. Šias faktines aplinkybes patvirtino prie skundo pridėti tiekėjų sertifikatai apie vynuoges, iš kurių pagamintas tiekiamas bendrovei vynas. Remiantis 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2789/1999, nustatančiu valgomųjų vynuogių prekybos standartą, akivaizdu, kad vynuogės yra skirstomos pagal jų rūšį. Vartodamas teiginį „pagamintas iš aukščiausios kokybės baltųjų ispaniškų vynuogių vyno“, siekė suteikti vartotojui išsamią bei teisingą informaciją apie gaminamo produkto kokybines savybes. Išvada, kad nagrinėjamas teiginys yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.), yra akivaizdžiai neteisinga.

5. Skunde teismui nurodė, kad Departamentas nepagrįstai atmetė ir nevertino argumentų dėl kitų ūkio subjektų pateikiamų reklaminių frazių atitikimo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms bei kad Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog visi dviprasmiškumai turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai, tačiau teismas šių aplinkybių ne tik nevertino, bet dėl jų apskritai nepasisakė. Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, pažeidžiantis ABTĮ nuostatas, todėl privalo būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, įvertinant visus pateiktus motyvus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 41–42) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, kodėl apeliaciniame skunde iš esmės vadovaujantis tapačiais motyvais kaip ir pirminiame skunde turėtų būti panaikintas ar pakeistas priimtas teismo sprendimas ir Departamento nutarimas taikyti ekonomines sankcijas. Tiek Departamento, tiek teismo išvados neprieštarauja ir naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai reklamos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1142/2014, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-469/2014). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk vs. Netherlands).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. ATK2-17/14 matyti, kad ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktų pažeidimą, t. y. šioje teisės normoje nustatytų draudimų reklamuoti alkoholinius gėrimus nesilaikymą; sankcijos dydis atsakovo pasirinktas vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi.

Pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktų pažeidimai (pagal atsakovą) pasireiškė tuo, kad jo gaminamų ir platinamų aromatinto (aromatizuoto) vyno gėrimų „Diamond Exclusive“, „Diamond Muscat“ ir „Diamond Classic“ butelių etiketėse esantys užrašai - „Švelnus gaivių vaisių skonis ir turtingas aromatas sukuria ypatingą nuotaiką ir progą pasilepinti“, „Saldus ir gundantis kaip nuodėmė – Diamond Muscat vyno gėrimas“, „Pagamintas iš aukščiausios kokybės ispaniškų vynuogių vyno“ - yra išvardytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies punktų draudžiama alkoholio reklama.

Atsakovo pareiškėjui pritaikytose materialinės teisės normose - Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktuose (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) – nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.); siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.). Todėl, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, yra būtina išsiaiškinti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu išvardytos frazės (informacija apie alkoholinius gėrimus) laikytinos alkoholio reklama ir ar jos gali būti laikomos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktuose nustatytų draudimų pažeidimais.

Pasisakydama dėl pirmosios šioje administracinėje byloje aiškintinos aplinkybės, kolegija pažymi, kad, ją aiškinant, yra būtina vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) pateiktu sąvokos „Alkoholio reklama“ apibūdinimu. Pagal jį, alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Iš šio apibūdinimo matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją.

Tai leidžia daryti išvadą, kad tam tikros informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą, ar ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama. Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad visos paminėtos frazės apie pareiškėjo gaminamus ir platinamus vyno gėrimus jų pateikimo būdo aspektu patenka į alkoholio reklamos apibūdinimą. Iš aptariamo apibūdinimo taip pat matyti, kad alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

Tai reiškia, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, kartu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip tam tikras aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei šiuo klausimu suformuotą administracinių teismų praktiką (teisingai nurodytą pirmosios instancijos teismo), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visos paminėtos frazės (informacija apie alkoholinius gėrimus) Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu laikytinos (pripažintinos) paminėtų alkoholio produktų – vyno gėrimų - reklama.

Tačiau kartu pažymėtina, kad tai, jog išvardytos reklaminės frazės (kaip nurodyta pirmiau) pripažintinos alkoholio reklama, savaime nereiškia, kad jos (aptariamos frazės) patenka į draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktuose. Tam, kad šios reklaminės frazės patektų į šiuose punktuose nurodytą draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, yra būtina nustatyti, kad jos (jų turinys ir pateikimo būdas prieinamumo neapibrėžtam asmenų ratui prasme) paminėtų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies punktų taikymo požiūriu yra siejamos su šiuose punktuose nurodytomis aplinkybėmis.

Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014) tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos, taikant vidutinio vartotojo suvokimo bei pirmojo įspūdžio (pirmųjų asociacijų) kriterijus.

Taikydama šiuos kriterijus pirmiau išvardytoms frazėms (tezėms), kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktiems argumentams (pripažindama juos išsamiais ir pakankamais, todėl jų nekartodama), sutinka su teismo padaryta išvada, kad tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktų draudžiama alkoholio reklama.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl kitokios paminėtų tezių paskirties, kolegija pažymi, kad, net ir nustačius pareiškėjo akcentuojamus aspektus, tai savaime nepaneigia kito, Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu reikšmingo, alkoholio gaminių reklamos skleidimo aspekto. Tai reiškia, kad ta pati su alkoholio gaminiais bent kokiu būdu sietina informacija, priklausomai nuo jos turinio ir skleidimo (platinimo) būdo, gali atitikti kelis jos vertinimo aspektus. Tačiau, nustačius, kad tokios informacijos turinys bei jos platinimo būdas gali būti vertinami ir kaip draudžiama alkoholio reklama, turi būti konstatuota, kad tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės yra tie patys (pirmosios instancijos teismo aptarti ir, kolegijos manymu, teisingai įvertinti) argumentai. Todėl kolegija nepripažįsta būtina pasisakyti dėl jų dar kartą atskirai.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selita“ ir Ko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė