cebe94ca-41f6-4aaa-9913-41cbdbc6d173 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1359-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02112-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 15.2.3.1; 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, ArÅ«no Kaminsko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams Linui Maksvyčiui ir advokatui Aleksandrui Kočegarovui, atsakovų atstovams Skaistei Žostautaitei ir Kaziui Ramučiui Gelombickui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja K. M. su skundu, kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 1–10, 80, 101) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės: 1) 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) 800 Lt turtinei žalai atlyginti; 3) 100 Lt turtinei žalai atlyginti, kuri skaičiuotina kaip skirtumas kompensuojamųjų vaistų kainų tuomet, kai pareiÅ¡kėja turėjo paskirtÄ specialųjį nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį ir kai jis buvo panaikintas; 4) 6 procentų metines palÅ«kanas už patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ nuo skundo padavimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo dienos.ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ neteisėtų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) veiksmų.PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai 2009 m. rugpjūčio 4 d. dvejiems metams antrÄ kartÄ buvo suteiktas nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) specialusis poreikis, tačiau pareiÅ¡kėjai kreipusis į NDNT Klaipėdos I teritorinį skyrių suteikti ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos specialųjį poreikį, NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. R-1132 informavo, kad specialieji poreikiai pareiÅ¡kėjai nenustatyti.

Pažymėjo, kad nesutikdama su tokiu sprendimu kreipėsi į NDNT, vėliau ir į Ginčų komisijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri 2011 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. S-149 skundÄ tenkino ir įpareigojo NDNT per 20 dienų nuo Komisijos sprendimo dienos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti skundÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . NDNT tik 2011 m. birželio 29 d. priėmė naujÄ sprendimÄ Nr. SS-2423, kuris pareiÅ¡kėjos taip pat netenkino, todėl jai teko dar kartÄ kreiptis į KomisijÄ dėl to paties ginčo, tačiau šį kartÄ Komisija pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir konstatavo, kad lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos specialusis poreikis pareiÅ¡kėjai nenustatytas pagrįstai.

Pasak pareiškėjos, dėl tokių neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų jai kilo neturtinė žala. Paaiškino, kad nesant jos prašymo pakartotinai nustatyti nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį, NDNT Klaipėdos skyrius, savavališkai vertindamas nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.

Be to, NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. lapkričio 3 d. raÅ¡tu Nr. (2.3.)R-1209 informavo Å ilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kad pareiÅ¡kėjai nebepriklauso kompensacija pagal nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) specialųjį poreikį ir jau kitÄ mėnesį kompensacija nebebuvo mokama. PareiÅ¡kėjos teigimu, dėl Å¡ių įvykių ji patyrė dvasinį sukrėtimÄ , be to, dėl sumažėjusių pajamų jai teko riboti kitus poreikius ir tokiu bÅ«du dvasinis skausmas dar padidėjo.

Pažymėjo, kad jai ne iÅ¡ karto buvo leista susipažinti su NDNT Klaipėdos skyriuje buvusiais dokumentais ir pareiÅ¡kėja buvo apÅ¡aukta, jos atžvilgiu taikytas psichologinis smurtas, grasinta iÅ¡kviesti policijÄ , dėl to, anot pareiÅ¡kėjos, ji buvo prislėgta ir pažeminta. Taip pat nurodė, kad dėl Bartelio indekso nepateikimo NDNT atsisakė nagrinėti jos apskųstÄ NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimÄ dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikio, kurį vertinant Bartelio indeksas nereikalingas.

Tai, pasak pareiÅ¡kėjos, rodo, kad NDNT grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytÄ nepiktnaudžiavimo valdžia principÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, tai buvo naujas dvasinis smÅ«gis, kuris prisidėjo prie ankstesnių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir sukėlė tokius stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurių jos Å¡irdis neatlaikė ir 2011 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kėja dėl labai sutrikusio Å¡irdies ritmo buvo nuvežta į Å ilutės rajono ligoninę ir ten hospitalizuota.Nurodė, kad NDNT taip pat trukdė parengti kokybiÅ¡kÄ skundÄ Komisijai, kadangi atsiuntė ne visus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ytus pateikti dokumentus iÅ¡ jos bylos.

Pažymėjo, kad po pirmojo pareiÅ¡kėjai palankaus Komisijos sprendimo, tikėjosi, kad NDNT per Komisijos nustatytÄ terminÄ panaikins NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimÄ dėl specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio panaikinimo ir Å ilutės rajono savivaldybės Socialinės rÅ«pybos skyrius atnaujins kompensacijos mokėjimÄ , tačiau NDNT nustatytu terminu sprendimo nepriėmė, o tik ragino pateikti Bartelio indeksÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, dėl to jÄ apėmė bejėgiÅ¡kumo jausmas, dvasinis nuovargis, bei supratimas, kad NDNT visaip stengiasi įrodyti, kad anksčiau laiko pareiÅ¡kėjos specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis buvo vertinamas ir panaikintas pagrįstai.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad pateikė reikalautÄ Bartelio indeksÄ , bet NDNT nurodė nepasitikinti UAB „Medakma“ įvertintu Bartelio indeksu ir nori patys jį dar kartÄ vertinti. Objektyvių priežasčių, kodėl NDNT abejoja pareiÅ¡kėjos Bartelio indeksu, nepateikė. Pasak pareiÅ¡kėjos, neapsikentusi akivaizdaus vilkinimo, ji 2011 m. gegužės 20 d. iÅ¡siuntė skundÄ NDNT direktoriui ir galiausiai gavo NDNT 2011 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. SS-2423, kuris buvo parengtas atsainiai ir formaliai.

Nurodė, kad norėdama gauti atsakymus į iÅ¡kilusius klausimus ir parengti motyvuotÄ skundÄ teismui, ji kreipėsi į NDNT Dokumentų vadybos skyrių, praÅ¡ydama pateikti nurodytų dokumentų kopijas, tačiau 2011 m. spalio 3 d. gautas NDNT raÅ¡tas Nr. R-13364 vėl sukėlė bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , nes NDNT nurodė, kad bÅ«tina pateikti ir notaro patvirtintÄ asmens tapatybės dokumento kopijÄ , nors praÅ¡ymas buvo pateiktas pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., kuris suteikia teisę susipažinti su administracinės procedÅ«ros metu gautais dokumentais ir kita informacija.Pažymėjo, kad kiekvienÄ kartÄ , kai tik gaudavo žiniÄ , kad neteisėtas sprendimas nepanaikintas, dėl ypatingai didelės dvasinės įtampos ne mažiau nei savaitę pragulėdavo lovoje, nes neturėdavo nei jėgų, nei noro judėti.

Pabrėžė, kad per visÄ tÄ laikÄ dėl nervinės įtampos viso kÅ«no skausmai paaÅ¡trėjo tiek, kad jau nebepadėjo jokie skausmÄ malÅ¡inantys vaistai ir pareiÅ¡kėja 2011 m. spalio 6 d. gavo siuntimÄ Ä¯ skausmo klinikÄ . Taip pat nurodė, kad panaikinus specialųjį priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį, kilo įtampa Å¡eimoje, nes vyras kaltino, jog nereikėjo kreiptis į NDNT Klaipėdos skyrių dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikio.

PareiÅ¡kėjos nuomone, iÅ¡vardintos faktinės aplinkybės rodo, kad NDNT atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje ji patyrė neturtinę žalÄ . Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų pažeidimas buvo tęstinio pobÅ«džio, nepateikiant praÅ¡omų dokumentų buvo trukdoma kokybiÅ¡kai parengti skundus, dėl NDNT veiksmų ir neveikimo esminiai pablogėjo pareiÅ¡kėjos sveikata ir žala buvo nukreipta į senÄ ir neįgalų žmogų, dėl sumažėjusių pajamų buvo pablogėjusi gyvenimo kokybė, NDNT savo veiksmais sumenkino pasitikėjimÄ Lietuvos valstybe, pareiÅ¡kėja padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 50 000 Lt.Dėl turtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad rengiant 2011 m. sausio 25 d. skundÄ Komisijai jai teko naudotis advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 800 Lt, todėl nori, kad Å¡i suma jai bÅ«tų priteista.

Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtai panaikinto specialaus nuolatinės priežiÅ«ros poreikio ji patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro skirtumas kompensuojamųjų vaistų kainų tuomet, kai pareiÅ¡kėja turėjo paskirtÄ specialųjį nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį ir kai jis buvo panaikintas, t. y. 100 Lt.Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 63–69) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NDNT nuomone, pareiÅ¡kėjos nurodyti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

NDNT teigimu, pareiÅ¡kėja klaidingai nurodo, jog nebuvo tinkamai atsakyta į jos praÅ¡ymÄ dėl byloje esančių dokumentų kopijų pateikimo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai buvo pateiktos praÅ¡omos bylos dokumentų, kuriais remiantis NDNT buvo priimtas sprendimas, kopijos (2011 m. sausio 11 d. raÅ¡tu Nr. 29 atsakyta į 2011 m. sausio 7 d. NDNT gautÄ 2011 m. sausio 4 d. praÅ¡ymÄ Nr. GP-22; 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. R-1069 atsakyta į 2011 m. rugpjūčio 2 d. NDNT gautÄ 2011 m. rugpjūčio 1 d. asmens praÅ¡ymÄ Nr. DNS-5994).Pasak NDNT, pareiÅ¡kėja taip pat klaidingai nurodo, jog negavo specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio iÅ¡mokos nuo 2010 m. lapkričio mėn. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. R. 8995 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į Å ilutės rajono savivaldybės dalinės paramos skyrių informuodamas, jog K.

M. 2009 m. liepos 27 d. VÅ¡Ä® Å ilutės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro poliklinikoje nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis yra galiojantis. NDNT nuomone, ji laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, nenustatė asmeniui specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos, atstatė asmeniui specialųjį nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį, todėl nėra pagrindo teigti, kad NDNT veiksmai neteisėti, dėl ko neatsiranda ir pagrindo atlyginti žalÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai prašė skundÄ tenkinti, remdamasi skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t.

II, b. l. 38).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas administracinis ginčas tarp Å¡alių dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais bei neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. PareiÅ¡kėja siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ sieja su NDNT funkcijų, numatytų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 3 d. 5 p., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. A1-242, 1 ir 9.1.6 p. bei Tvarkos apraÅ¡o 2 p., netinkamu atlikimu, atlyginimÄ .Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡ys.

Å ios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra kumuliacinės ir vienos iÅ¡ jų nebuvimo pakanka praÅ¡ymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, A62-1119/2011 ir kt.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, t. y. bet kokie vieÅ¡osios teisės subjektai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju NDNT neteisėtus veiksmus, kaip bÅ«tinÄ jÄ valstybės atsakomybės atsiradimo sÄ lygÄ , kildina iÅ¡ trijų savarankiÅ¡kų pažeidimų, padarytų specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikio nustatymo administracinės procedÅ«ros metu (NDNT byla, b. l. 162, 163), t. y.:

1) NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (2.3)R-1209 Šilutės rajono savivaldybės administracija buvo informuota apie tai, kad nuo 2010 m. spalio 25 d. laikoma negaliojančia pareiškėjai 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduota specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0095441 (ši klaida ištaisyta NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. 8995), dėl ko minėtu laikotarpiu pareiškėjai buvo nepagrįstai nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas (NDNT byla, b. l. 52, 144, 159);

2) NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus neteisėtas reikalavimas atlikti ir pateikti savarankiÅ¡kumo įvertinimÄ Bartelio indeksu žymiai užvilkino ir iÅ¡ esmės komplikavo ginčo dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo nagrinėjimÄ ;

3) NDNT pažeidė pareiÅ¡kėjos teisę gauti informacijÄ apie save iÅ¡ specialaus subjekto – valstybės įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.PareiÅ¡kėjos patirta turtinė žala siejama su iÅ¡laidomis advokatui už teisines konsultacijas, susipažinimu su dokumentais, rengiant skundÄ Komisijai (t. I, b. l. 44, 45), taip pat, jog per laikotarpį, kai NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius neteisėtai ir nepagrįstai panaikino specialųjį nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos poreikį), pareiÅ¡kėja, pirkdama gydytojų iÅ¡raÅ¡ytus kompensuojamus vaistus, mokėdavo didesnę kainÄ , nei bÅ«tų mokėjusi tuo atveju, jei nebÅ«tų buvęs panaikintas minėtas specialusis poreikis, ir tokiu bÅ«du už vaistus buvo permokėta apie 100 Lt (t.

II, b. l. 22–24).Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčui teisiškai reikšmingas atsakovo elgesys patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduotos specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441, kuria nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. K. M. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, galiojimas buvo atšauktas nesant tam teisinio pagrindo, todėl būtina analizuoti šio neteisėto veikimo priežastiniame ryšyje pareiškėjai atsiradusias finansines pasekmes ir dvasines kančias.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Taigi iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.NDNT nuosekliai remiasi Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. S1-(18.13)-11619 (t.

II, b. l.

2) bei teigia, kad tikslinės kompensacijos nepriemoka jau yra iÅ¡mokėta, todėl reali žala nebuvo padaryta. Teismas sutinka, kad tokia priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinė kompensacija jau yra pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (t. I, b. l. 96–97) bei Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. raÅ¡to Nr. S1-(17.2.3)-600 bei 2013 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. S2-553 (t.

II, b. l. 46, 48), Å¡alpos (socialinė) pensija už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta tik 2011 m. liepos 11 d. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alpos (socialinė) pensija pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡mokėta, tačiau pastaroji buvo mokama ne nustatytu laiku, o tai pareiÅ¡kėjai sukėlė papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie vertintini kaip patirta neturtinė žala. Dėl papildomų iÅ¡laidų vaistams įsigyti, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja pateiktų papildomų įrodymų pagrindu (t.

II, b. l. 22–24) įrodė, kad patyrė 88 Lt nuostolių dėl vaistų įsigijimo, kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo pasinaudoti jai priklausančia kompensacija vaistų įsigijimui, t. y. buvo priversta mokėti didesnę vaistų kainÄ . Kaip turtinę žalÄ pareiÅ¡kėja įvardija ir 800 Lt iÅ¡laidas (t. I, b. l. 44, 45), patirtas už advokato pagalbÄ ruoÅ¡iant skundÄ Komisijai. Pastaroji 2011 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. S-149 (NDNT byla, b. l. 129–131) skundÄ patenkino, o NDNT minėto sprendimo neginčijo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis CK 6.271 str. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009, pareiÅ¡kėja įgijo teisę reikalauti iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, kurios vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai, ir pareiÅ¡kėjai priteistinos iÅ¡ atsakovės.Teismas pažymi, kad ankščiau padarytas iÅ¡vadas grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau aptartu atsakovės neteisėtu veikimu, kai nesant tam teisinio pagrindo buvo atÅ¡auktas 2009 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡duotos specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441 pareiÅ¡kėjai galiojimas, t. y. nesant pastarojo neteisėto veikimo pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų atsiradę ir minėti nuostoliai, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėto veikimo bei pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti jai ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (CK 6.250 str. 2 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. PareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje praÅ¡ydama priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nurodo, kad panaikinus specialųjį priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį, kilo įtampa Å¡eimoje, nes vyras jÄ kaltino, esÄ nereikėjo kreiptis dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikio, todėl ir tokių problemų nebÅ«tų kilę, taip pat nurodė, kad po tokių neteisėtų NDNT veiksmų pablogėjo pareiÅ¡kėjos sveikata, dėl sumažėjusių pajamų buvo pablogėjusi gyvenimo kokybė, taip pat tokiais savo veiksmais atsakovė sumenkino ir pareiÅ¡kėjos pasitikėjimÄ Lietuvos valstybe.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiÅ¡kėjos subjektyvus situacijos vertinimas. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovės elgesys, kai pareiÅ¡kėjai 2009 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡duotos specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441, kuria nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, galiojimas buvo atÅ¡auktas nesant tam teisinio pagrindo, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjai papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus įtakojusius sveikatos pablogėjimÄ , dėl tokio atsakovės elgesio pareiÅ¡kėja galėjo jausti nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jos žmogiÅ¡kasis orumas, o tokių iÅ¡gyvenimų nustatymas yra pakankama padaryti iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ .

Siuntimas į skausmo klinikÄ (t. I, b. l. 43), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad NDNT ilgalaikis ginčo vilkinimas, neatstatant neteisėtai panaikinto specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikio, pablogino pareiÅ¡kėjos sveikatÄ ir tai taip pat yra pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Teismo vertinimu, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės įsipareigojimo gerbti ir ginti žmogaus teises aspektu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja taip pat patyrė neturtinę žalÄ ir dėl ne nustatytu laiku mokėtos Å¡alpos (socialinės) pensijos, nes dėl to pareiÅ¡kėja patyrė nepatogumÄ , pažeminimÄ ir nusivylimÄ .

Be kita ko, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad spręsdamas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikio nustatymo, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2010 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu R-12772 nepagrįstai kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas pateikti Bartelio indekso įvertinimÄ (NDNT byla, b. l. 139), o negavęs gydytojo užpildytos lentelės, 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SS-3623 pradėtÄ iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedÅ«rÄ nutraukė (neįgalumo nustatymo bylos l. 135-136).

JÄ atnaujinęs, atsakovas pakartotinai reikalavo atlikti Bartelio indekso įvertinimÄ (NDNT byla, b. l. 121, 122, 126-127 ir kt.), nors nei viena Kriterijų sÄ raÅ¡o 3 p. pozicija neįpareigoja NDNT į tai atsižvelgti. IÅ¡vadÄ , kad aptariami atsakovo veiksmai neatitiko bÅ«tinų ir pagrįstų administravimo tikslų (proporcingumo principo), patvirtina ir ta aplinkybė, jog nei 2011 m. birželio 29 d. sprendime Nr. SS-2423, nei 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. S-516 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisija nesirėmė asmens savarankiÅ¡kumo balu.

Nustatyti pastarieji neteisėti atsakovės veiksmai taip pat laikytini buvusiais pakankamais ir padariusiais pareiÅ¡kėjai neturtinę žalÄ . Vertinant pareiÅ¡kėjos argumentus dėl praÅ¡omų dokumentų nepateikimo, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. nustato, kad asmuo turi teisę susipažinti su administracinės procedÅ«ros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2011 m. sausio 7 d. pateikė NDNT Klaipėdos skyriui praÅ¡ymÄ atsiųsti visų dokumentų, esančių byloje, kopijas (NDNT byla, b. l. 133).

NDNT Klaipėdos skyrius 2011 m. sausio 11 d., atsakydamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nurodė, kad siunčia K. M. byloje Nr. 19147 esančių dokumentų patvirtintas kopijas, kurių pagrindu buvo priimtas NDNT 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. SS-3623, nurodant, kad pridedami 9 lapai (NDNT byla, b. l. 132). PareiÅ¡kėjai 2011 m. rugpjūčio 2 d. pateikus praÅ¡ymÄ atsiųsti 2011 m. liepos 26 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto kopijÄ , NDNT Klaipėdos skyrius 2011 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡te Nr. R-1069 nurodė, kad pridedama specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-2419 patvirtinta kopija (NDNT byla, b. l. 29).

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę dėl praÅ¡omos informacijos nesuteikimo, byloje nėra, pripažinta, jog Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.Spręsdama dėl pareiÅ¡kėjai priteistinos piniginės iÅ¡mokos dydžio teisėjų kolegija vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, taip pat atkreipia ypatingÄ dėmesį į nustatyto pažeidimo trukmę bei pobÅ«dį, į neturtinių vertybių, kurioms buvo pakenkta, turinį.

Kartu teismas įvertina ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, protingas ir adekvatus atlygis pareiÅ¡kėjos iÅ¡gyventam dvasiniam skausmui numalÅ¡inti ir sumenkintam orumui atkurti yra 3 000 Lt suma.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 888 Lt turtinei žalai bei 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pažymėtina, jog CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å iuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, pareiÅ¡kėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, o ne praÅ¡omo 6 procentų dydžio, nes pastarosios galimos tik tuomet, kai abi Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iÅ¡kelta 2011 m. spalio 25 d. (b. l. 54–55), todėl pareiÅ¡kėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ Å¾alÄ laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2714-12).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (t. I, b. l. 46), 1 200 Lt už advokato Aleksandro Kočegarovo suteiktas teisines paslaugas (100 Lt už konsultacijas, 800 Lt už skundo suraÅ¡ymÄ bei 200 Lt už atstovavimÄ teisme (t.

I, b. l. 99–100). A. Kočegarovo įgaliojimus atstovauti pareiÅ¡kėjÄ patvirtina advokato orderis LAT Nr. 667055 (t. I, b. l. 72). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 str. 1 d. nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto iÅ¡laidas bei kitas iÅ¡laidas, numatytas Å¡ioje straipsnio dalyje.

Vadovaujantis ABTÄ® 44 str. 6 d., proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Nurodytų Rekomendacijų 2 p. apibrėžia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ kai kurios Rekomendacijų 8 p. tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali bÅ«ti nelaikomos savarankiÅ¡komis ir už jų teikimÄ patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagÄ ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, iÅ¡vardintų Rekomendacijų 8 p., apimtį.

Å iuo atveju teisinės konsultacijos gali bÅ«ti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos iÅ¡laidos už minėtas paslaugas gali bÅ«ti traktuojamos kaip iÅ¡laidos už vienÄ teisinę paslaugÄ â€“ skundo parengimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Taigi nagrinėjamu atveju konsultacija ir skundo surašymas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 p., todėl šiuo atveju advokato konsultacija dėl bylos medžiagos laikytina sudėtine skundo parengimo dalimi, ir patirtos išlaidos už šias paslaugas atskirai nepriteistinos.Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Advokatui A. Kočegarovui teikiant pareiÅ¡kėjai teisines paslaugas, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio dydžio“, nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatęs 800 Lt MMA. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, teisinės konsultacijos laikytinos sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, už skundo teismui parengimÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo 1 000 Lt (800 Lt skundas + 200 Lt konsultacijos) (t. I, b. l. 99–100). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p. priteistina maksimali suma už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , yra 2 400 Lt (800 Lt x 3).

PareiÅ¡kėjos patirtos 1 000 Lt skundo parengimo iÅ¡laidos, kurios atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus yra realios, pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja taip pat patyrė 200 Lt dydžio iÅ¡laidas už atstovavimÄ teisme. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos advokatas dalyvavo 2012 m. vasario 9 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.10 val. iki 9.50 val., t. y. 40 min. (t. I, b. l. 102–104), 2012 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.05 val. iki 9. 30 val., tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, pareiÅ¡kėjos atstovas į teismo posėdį vėlavo, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo nuo 9.15 val. iki 9.30 val., t. y. 15 min. (t.

I, b. l. 116–117). Pareiškėjos atstovas taip pat dalyvavo 2013 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 14.28 val. iki 15.15 val., t. y. 47 min. (t. II, b. l.

26) bei 2013 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje, vykusiame nuo 8.36 val. iki 8.57 val., t. y. 21 min. (t. II, b. l. 57). Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., laikytina, kad advokatas iÅ¡ viso byloje atstovavo 2 valandas. Remiantis Rekomendacijų 8.18 p., už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme taikytinas 0,15 koeficientas. Pažymėtina, kad dviejų pirmų posėdžių metu galiojo 800 Lt MMA, tuo tarpu dviejų paskutinių posėdžių metu, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543, galiojo 1 000 Lt MMA, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikomas MMA vidurkis 900 Lt, todėl už 2 val. atstovavimo teisme maksimali priteistina suma sudarytų 270 Lt.

Å i suma nevirÅ¡ija pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai sumokėtos 200 Lt sumos, todėl pareiÅ¡kėjai už advokato atstovavimÄ teismo posėdžiuose galėtų bÅ«ti priteistina. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, pareiÅ¡kėja, paduodama skundÄ teismui, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (t. I, b. l. b. l. 46), kuris nagrinėjamu atveju taip pat priteistinas pareiÅ¡kėjai.Teismas, įvertinęs tenkintų pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas buvo tenkintas 30 proc., todėl pareiÅ¡kėjai atitinkamai priteistina 30 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 390 Lt už ((1 000 Lt + 200 Lt + 100 Lt) x 30 proc.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos K. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai K. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 888 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) turtinės žalos, 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 3 888 Lt (trijų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų (888 Lt + 3 000 Lt)) žalos sumos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 390 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                 Milda Vainienė Liuda Arlauskienė Arūnas Kaminskas