2023-07-25 Nr. ANB-560-4-69-3-00088-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-3352/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00088-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato Sauliaus Avižos prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje priimti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimas ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas 400 Eur bauda, už tai, kad būdamas UAB „Calidum Ember Alytus“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, V. R. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą ir netenkino patraukto administracinėn atsakomybėn V. R. atstovo advokato S. Avižos apeliacinio skundo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovas advokatas S. Aviža prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad teismai, taikydami ANK 120 straipsnio 1 dalį ir kvalifikuodami toje dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, neteisingai nustatė ANK 120 straipsnio 1 dalies atžvilgiu taikytiną blanketinę CK normą, reglamentuojančią kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Teismai, neteisingai pritaikydami CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normą, visiškai nevertino CK 6.9301 straipsnio 3 dalies. Teisingas normos pritaikymas būtų lėmęs tai, kad objektyvių ANK 120 straipsnio 1 dalies normos sudėties požymių nėra, kadangi VMI interesai dėl mokėjimų kitiems kreditoriams net teoriškai negalėjo būti pažeisti – VMI į lėšas niekaip nebūtų galėjusi pretenduoti, kadangi tos lėšos priklausė hipotekos kreditoriui, turinčiam teisę į reikalavimo patenkinimą be eilės. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti esant ANK 120 straipsnio 1 dalies normos subjektyviųjų sudėties požymių, kadangi vykdymo procese išieškant hipotekos kreditoriaus naudai mokėjimų atlikimas kitiems kreditoriams, įskaitant ir mokėjimus VMI, priklausė ir galėjo priklausyti visiškai ne nuo V. R. valios ar (ne)noro, bet tik išimtinai nuo hipotekos kreditoriaus ir antstolės (kurią saisto hipotekos kreditoriaus valia) leidimo atlikti mokėjimus iš įkeistų, antstolės areštuotų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų. Visus mokėjimus kontroliavo ir jiems pritarė hipotekos kreditorius bei vykdymo procesą vykdžiusi antstolė. V. R. jokio intereso ar tikslo iš įkeistų lėšų atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams neturėjo, o net jeigu ir teoriškai būtų turėjęs, tai be hipotekos kreditoriaus nurodymo/leidimo ir antstolės leidimo, to niekaip nebūtų galėjęs atlikti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato S. Avižos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, savaime nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).

Prašyme pareiškėjas, nesutikdamas su atstovaujamojo V. R. nubaudimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas bylos aplinkybes bei teisinį jų vertinimą ir pateikia savą subjektyvų situacijos vertinimą. Būtina paminėti, kad prašyme nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, dėl kurių apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, išsamiai pasisakė, pateikdamas aiškius motyvus dėl V. R. nubaudimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Šis teismas, patikrinęs bylos duomenis ir jų pagrindu priimtą apylinkės teismo nutarimą, nenustatė, kad būtų padaryta materialiosios ir proceso teisės normų taikymo klaidų. Pareiškėjas prašyme nepateikia jokių naujų teisinių argumentų, kodėl nesutinka su apygardos teismo išvadomis.

Prašyme deklaratyviai pareiškiama apie netinkamą BK 120 straipsnio 1 dalies taikymą, dėstoma pozicija grindžiama netinkamos teisės normos dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės taisyklių vykdymo procese pritaikymu, atliekant kreditorių reikalavimų patenkinimo eilės vertinimą, kartu teigiant, kad VMI reikalavimas negali atsidurti aukštesnėje eilėje negu hipotekos kreditoriaus Komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalbos verslui fondas“ reikalavimas, kuris turi būti tenkinamas be eilės. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad Bendrovė savanoriškai vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus UAB „Lignineko“, kuriai priverstinis lėšų nurašymas nebuvo atliktas, ši įmonė nebuvo hipotekos kreditorė, dėl ko apygardos teismas padarė išvadą, kad apeliaciniame skunde minimų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nagrinėjamu atveju taikyti nėra teisinio pagrindo. Tačiau teisiniai argumentai dėl tokios apygardos teismo išvados pagrįstumo nepateikiami. Todėl darytina išvada, kad pareiškime dėstoma argumentacija nėra siejama su skundžiamos nutarties turiniu ir teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo buvimo.

Atsižvelgiant į tai, prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo advokato Sauliaus Avižos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas