cebc4d71-8701-4c91-92d5-57ff8a53403c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A2.6.-1127-369/17Proceso Nr. 4-49-3-001112-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos 16.9.3; 16.9.8; 21.3.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. kovo 21 d. Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D.,                           viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 1241 straipsnio 4 dalį, n u s t a t ė: T. D. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-11-20 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Ukmergės rajonas, vairavo automobilį Peugeot 307, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir sustojo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)esančių namų įvažiavime, trukdydamas kitų transporto priemonių iÅ¡važiavimui bei iÅ¡važiavimui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmai T.

D. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., 150.10 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2016-11-20, kartu su M. T. buvo sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame name. Šalia esančiame name gyvena S. P. su šeima. Šiuos namus skiria įvažiavimas. Vakarop pas juos atvažiavo A.

M., kuris paliko savo automobilį BMW ir paėmęs Peugeot 307 automobilį iÅ¡važiavo savo reikalais. Sugrįžęs A. M. negalėjo Peugeot automobiliu įvažiuoti į kiemÄ , nes įvažiavimÄ buvo užtvėręs V. S. paliktas stovėti automobilis Toyota. Jis ne kartÄ skambino S. P., pas kuriÄ svečiavosi V. S. su V. V., praÅ¡ydamas, kad V. S. patrauktų savo automobilį, tačiau į jo praÅ¡ymus niekas nereagavo ir V. S. automobilis nebuvo patrauktas. Tada A. M. paliko Peugeot automobilį įvažiavime, atidavė raktelius ir išėjo namo.

Po kurio laiko jau S. P. ir pas jÄ svečiavusieji asmenys pradėjo reikalauti, kad jis patrauktų automobilį Peugeot nuo įvažiavimo, nes iÅ¡ kiemo negalėjo iÅ¡važiuoti V. S.. Jis atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali vairuoti automobilio. Jam buvo pagrasinta, kad bus iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡gabens paliktÄ automobilį Peugeot. Po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡sikvietė tralÄ ir iÅ¡vežė automobilį Peugeot. T. D. teisme teigė, kad automobilis Peugeot, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso.

Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl negali automobilio vairuoti. TÄ vakarÄ Peugeot automobilio, skirtingai nei teigia V. S. ir jo draugė V. V., jis nevairavo ir tyčia ant įvažiavimo jo nepaliko. Su policijos pareigÅ«nais nebendravo ir pastarieji jo neprašė automobilio Peugeot raktelių. Apklaustas teisme liudytojas A. M. patvirtino T. D. parodymus, kad 2016-11-20 sugrįžęs į sodų bendrijÄ , kur tuo metu buvo apsistojęs T. D., negalėjo Peugeot automobiliu įvažiuoti į kiemÄ , nes įvažiavime stovėjo kitas automobilis.

Tada jis Peugeot automobilį paliko įvažiavime. Gražinęs T. D. Peugeot automobilio raktelius ir sėdęs į savo automobilį, iÅ¡važiavo. Kas vyko toliau, nematė.  Apklaustas teisme liudytojas M. T. paaiÅ¡kino, kad 2016-11-20 kartu su T. D. buvo sodų bendrijoje esančiame name. Vėliau pas juos atvažiavo A. M., kuris pasiėmė Peugeot automobilį ir iÅ¡važiavo. Vakare A. M. grÄ Å¾ino paimtÄ automobilį ir jį pastatė įvažiavime ir iÅ¡vyko. PrieÅ¡ tai T. D. skambino kaimynei ir prašė patraukti įvažiavime stovintį automobilį.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, jis buvo nunešęs jiems Peugeot automobilio raktelius, tačiau pareigÅ«nai raktelių iÅ¡ jo nepaėmė. Apklaustas teisme liudytojas V. S. paaiÅ¡kino, kad 2016-11-20 vėlai vakare atvažiavo į sodininkų bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur gyvena S. P.. Pas SilvijÄ tuo metu svečiavosi jo draugė V. V.. Palikęs automobilį „Toyota Avensis“ užėjo pas S. P.. Po kurio jai pradėjo skambinti T. D. reikalaudamas, kad bÅ«tų patrauktas jo (V. S.) pastatytas automobilis, „Toyota“, nes prieÅ¡ingu atveju jis bus užstatytas.

T. D. buvo papraÅ¡yta truputį palaukti. Liudytojas teigė, kad tuo metu jo automobilis netrukdė pravažiuoti kitam automobiliui. Po kiek laiko jis su V. V. išėjo į kiemÄ ir pamatė, kaip T. D., vairuodamas automobilį „Peugeot“ privažiavo prie jo stovėjusio automobilio „Toyota“, paliko jį įvažiavime, užrakino automobilį ir nuėjo. S. P. puolė skambinti T. D., kad Å¡is patrauktų paliktÄ automobilį, tačiau jis neatsiliepė. Negalėdamas iÅ¡važiuoti jis (V.

S.) paskambino į BPC ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigÅ«nai. Jiems atvykus, niekas nesiteikė patraukti iÅ¡važiavimÄ užtvėrusio „Peugeot“ automobilio ir nedavė Å¡io automobilio raktelių, todėl „Peugeot“ automobilis buvo nuvežtas tralu.Apklausta teisme liudytoja V. V. davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir jos artimas draugas, liudytojas V. S.. Liudytoja patvirtino, kad matė, kaip T. D. vairavo automobilį „Peugeot“ ir tyčia jį paliko įvažiavime, taip užstatydamas jos draugo automobilį „Toyota“, todėl jie negalėjo iÅ¡važiuoti.

Tačiau liudytoja patvirtino, kad jos draugo automobilis „Toyota“ stovėjo užtvėręs pravažiavimÄ Ä¯ kiemÄ ir joks kitas automobilis pro jį negalėjo pravažiuoti. Apklausta teisme liudytoja S. P. paaiÅ¡kino, kad 2016-11-20 pas jÄ svečiavosi V. V.. Vėlai vakare jos pasiimti atvažiavo draugas V. S.. Pastarasis savo automobilį pastatė įvažiavime. Netrukus jai paskambino T. D. ir paprašė patraukti stovintį V. S. automobilį, nes kažkas nori įvažiuoti į kiemÄ . Ji pažadėjo, kad automobilis netrukus bus patrauktas.

Netrukus V. S. iÅ¡važiavo į parduotuvę ir atlaisvino pravažiavimÄ . Sugrįžęs iÅ¡ parduotuvės, V. S. savo automobilį vėl pastatė pravažiavime. Netrukus jai vėl pradėjo skambinėti T. D., reikalaudamas, kad V. S. atlaisvintų pravažiavimÄ . Ji prašė truputį palaukti, sakydama, kad V. S. tuojau iÅ¡važiuos. Po keliolikos minučių V. S. su V. V. išėjo į kiemÄ . Ji truputį susivėlino ir išėjo vėliau. Išėjusi pamatė, kad automobilis „Peugeot“ stovi už V.

S. automobilio ir Å¡is negali iÅ¡važiuoti. Kas pastatė „Peugeot“ automobilį, ji nematė. Ji paskambino T. D. ir paprašė patraukti „Peugeot“. Å is atsakė, kad nebėra asmens galinčio vairuoti automobilį ir automobilis bus patrauktas tik rytoj. Tada V. S. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nai, kurie vėliau iÅ¡kvietė tralÄ ir nuvežė „Peugeot“ automobilį. Liudytoja patvirtino, kad V. S. ir V. V. jai nesakė, kad bÅ«tent T. D. tÄ vakarÄ vairavo „Peugeot“ automobilį ir tyčia juo užstatė V.

S. automobilį. Liudytoja nurodė, kad „Peugeot“ automobilį paprastai vairuoja T. D. tėvas. Ji nėra mačiusi, kad T. D. bÅ«tų vairavęs „Peugeot“ Apklausti teisme liudytojai policijos pareigÅ«nai T. V. ir M. E. patvirtino, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , jog užstatytas pranešėjo automobilis, nuvyko į jiems nurodytÄ vietÄ . Ä®vykio vietoje nustatė, kad jiems pateikta informacija pasitvirtino, nes pranešėjo automobilis buvo užstatytas. PravažiavimÄ užtvėrė ten stovėjęs „Peugeot“ automobilis.

Pasitikrinę duomenų bazėje nustatė, kad minėtas automobilis priklauso T. D., kurio ankstesnė pavardė buvo M.. Jiems buvo nurodyta, kad automobilio savininkas gyvena gretiname name. Liudytojai teisme patvirtino, kad buvo bandyta bendrauti su nurodytame name esančiais asmenimis, tačiau Å¡ie atsisakė patraukti Peugeot automobilį ir pateikti variklio užvedimo raktelius. Todėl buvo iÅ¡kviestas tralas ir automobilis „Peugeot“ nugabentas į saugomÄ aikÅ¡telę. Liudytojai nurodė, kad jie nebendravo su T.

D.. Ä® kiemÄ buvo išėjęs kitas vyriÅ¡kis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir jiems pasakė, kad automobilio savininkas automobilio nepatrauks.         ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese.

Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad T. D. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Pagal byloje esančius VÄ® „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilis Peugeot 307, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neva įvykio metu vairavo T. D., nuosavybės teise priklauso M. M., o ne T. D.. Å i aplinkybė paneigia policijos pareigÅ«nų parodymus, kad atvykę į įvykio vietÄ ir patikrinę duomenų bazėje informacijÄ apie tai, kam priklauso minėtas automobilis, nustatė, jog jo savininkas yra T.

D. (kurio ankstesnė pavardė – M.). Apklausti teisme liudytojai policijos pareigÅ«nai T. V. ir M. E. paaiÅ¡kino, kad atvykę į įvykio vietÄ automobilio Peugeot vairavimo fakto jie neužfiksavo. Automobilis jau stovėjo, blokuodamas kitÄ transporto priemonę. Ä®vykio vietoje buvęs užblokuoto automobilio savininkas V. S. jiems nurodė, galimÄ automobilio Peugeot savininko ar valdytojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau pabendravus su nurodytame name buvusiais asmenimis ir jiems atsisakius patraukti Peugeot 307, ar pateikti variklio užvedimo raktelius, buvo iÅ¡kviestas tralas ir automobilis Peugeot iÅ¡gabentas į saugomÄ aikÅ¡telę.

Apklausta teisme liudytoja S. P. negalėjo patvirtinti, kad bÅ«tent T. D. vairavo automobilį Peugeot ir juo užstatė pas jÄ Ä¯ svečius atvažiavusio V. S. automobilį. Liudytoja teigė, kad nėra mačiusi, jog T. D. bÅ«tų kada nors vairavęs Å¡iÄ transporto priemonę, nes Å¡iuo automobiliu paprastai važinėdavo T. D. tėvas. Teismui pateiktos įvykio metu užfiksuotos automobilių Peugeot ir Toyota Avensis fotonuotraukos bei vaizdo įraÅ¡as yra blogos kokybės ir neinformatyvÅ«s. Tai, kad įvykio metu bÅ«tent T.

D. vairavo automobilį Peugeot ir juo tyčia užstatė pravažiavimÄ , taip blokuodamas V. S. automobilį, patvirtina, tik V. S. bei kartu su juo buvusios jo artimos draugės, liudytojos V. V. parodymai. Tačiau atsižvelgus, kad V. S. teisme neneigė, jog ir anksčiau tarp jo ir T. D. buvo konfliktas dėl automobilių parkavimo, teismas mano, kad Å¡ių asmenų parodymai negali bÅ«ti pakankamai neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, juo labiau, kad jų parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojas A.

M. nurodė, kad įvykio dienÄ , T. D. leidimu, jis buvo paėmęs automobilį Peugeot, su kuriuo vakare grįžo į sodų bendrijÄ . Kadangi negalėjo įvažiuoti į kiemÄ , tai automobilį paliko stovėti pravažiavime ir užstatė ten stovėjusiÄ kitÄ transporto priemonę.      Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaip minėta, vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka daryti iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje tik du liudytojai, kuriuos, akivaizdu, su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu siejo konfliktiniai santykiai, nurodė, jog bÅ«tent T. D. įvykio dienÄ vairavo automobilį Peugeot. Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad nematė, jog T. D. bÅ«tų vairavęs minėtÄ transporto priemonę ir ja užstatęs pravažiavimÄ . Teismui pateikta vaizdinė medžiaga yra neinformatyvi, ji nepatvirtina T. D. pateiktų kaltinimų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių, jog T.

D. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir užstatė ja pravažiavimÄ , o vien manymo, kad asmuo padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nepakanka, kad jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog T. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, Å¡iuo atveju minėtų pažeidimų perkvalifikavimo pagal naujai įsigaliojusį ANK klausimas nenagrinėjamas, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 2 p., teismas, n u t a r i a :

T. D. a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 1241 straipsnio 4 dalį, nutraukti. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                      Ovidijus Ramanauskas