cebb631b-e74e-4fb3-a0e8-8899eaecea10 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. I-1858-643/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00496-2018-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                               55.1.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,             dalyvaujant pareiškėjui I.

G. (I. G.),             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. G. (I. G.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.              Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas I. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai yra pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas. Ploto trÅ«kumas apriboja judėjimÄ , todėl silpsta raumenys, didėja mieguistumas, trÅ«ksta energijos. Be to, kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tačiau iÅ¡ tikrųjų kamerų neįmanoma iÅ¡sivėdinti, kadangi langus atidaryti trukdo juose įstatytos grotos. Be to, pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo, todėl vėdinimas yra nepakankamas. Teigia, jog taip LukiÅ¡kių TI-K piktybiÅ¡kai daro didelę žalÄ jo sveikatai ir gerovei. Taip pat kamerose nėra kur padžiauti drabužių, nes LukiÅ¡kių TI-K nėra patalpos, kurioje bÅ«tų galima tai padaryti. Nurodo, kad iÅ¡ asmeninių daiktų kamerose pasigamina virves ir ant jų padžiauna drabužius, tačiau dėl to kameroje labai padidėja drėgmė.

Taigi pareiÅ¡kėjui kyla pavojus susirgti įvairiomis pavojingomis ligomis. Nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė kančias, nepatogumus, buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, kadangi atsirado skrandžio problemų, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus, nervingas, tenka nuolat praÅ¡yti psichologų ir psichiatrų pagalbos, kreiptis į medikus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.              Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–17).

PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų matyti pareiÅ¡kėjo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklus. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia asmenų teisių. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose.

Taip pat postuose Nr. 7, 23, 25 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. 2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Dėl ventiliacijos pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normas. Pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės. Teigia, kad įstaigoje sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius darbužius.

VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo. Å iuo atveju nėra LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

             Teismas                           k o n s t a t u o j a :              Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį iki 2018 m. vasario 8 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ iÅ¡siuntė 2018 m. vasario 7 d., be to, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė datÄ â€“ 2018 m. vasario 7 d., laikotarpio, už kurį praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ pabaiga laikytina 2018 m. vasario 7 d.).

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais įrodymais.

Teismo įpareigojimu atsakovės atstovas pateikė teismui ginčo laikotarpiu atliktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimus kamerose, kuriose tikrinimui panaÅ¡iu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sÄ lygas visose pareiÅ¡kėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai yra pernelyg bendro pobÅ«džio ir reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, tačiau pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 str. 1 d.).Å iame kontekste pažymėtina tai, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.

Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, kuriame kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. buvo kalinamas per mažo ploto kamerose, be to, jose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jų nebuvo galima tinkamai iÅ¡vėdinti ir kt.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų jis patyrė kančias, buvo padaryta žala jo sveikatai ir gerovei, suprastėjo miego kokybė, jis tapo irzlus ir nervingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1096/2014).

Juolab, paprastai asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Pastebėtina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių kitaip vertinti įvardintÄ situacijÄ , jo galimÄ Å¾alos ir teisių pažeidimo suvokimo momentÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas jo teisių pažeidimo metu, atsižvelgus į neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jais sukeliamÄ Å¾alÄ , diskomfortÄ , turėjo suvokti apie jo galimai pažeidžiamas teises.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam ne tik neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamÄ jį kameros plotÄ tenkantį vienam asmeniui, bet ir ribojamas jo privatumas, jis buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko higienos reikalavimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į CK 1.125 straipsnio 8 dalyje ir CK 1.127 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo diena) ir tai reiÅ¡kia, kad taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (trejų metų laikotarpis).

Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo praleisti senaties terminÄ ir tokiu bÅ«du atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo sprendžiamas vertinant aplinkybes, atsiradusias laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 8–9, 18–23) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: 165, 132, 302, 306, 307, 152, 340, 324, 305, 257, 258, 309, 267, 265, 313, 266, 337. PareiÅ¡kėjas 2017-05-12 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K. 2017-05-17 kameroje Nr. 145 buvo 2 asmenys (plotas – 7,94 kv. m). 2017-05-18 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 165 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-05-19–2017-06-25 kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys. 2017-06-26–2017-06-28 kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo. 2017-06-29–2017-08-03 kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys. 2017-08-04 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 132 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-05–2017-08-10 kameroje Nr. 132 buvo 2 asmenys. 2017-08-11–2017-08-13 kameroje Nr. 132 buvo 1 asmuo. 2017-08-14 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 302 (plotas – 8,05 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-15–2017-08-22 kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys. 2017-08-23 kameroje Nr. 302 buvo 1 asmuo. 2017-08-24 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 306 (plotas – 8,09 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-25–2017-08-27 kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys. 2017-08-28 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 307 (plotas – 8,22 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-29 kameroje Nr. 307 buvo 1 asmuo. 2017-08-30 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 152 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-08-31–2017-09-06 kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys. 2017-09-07 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 340 (plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-08–2017-09-13 kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys. 2017-09-14 kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo. 2017-09-15–2017-09-25 kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys. 2017-09-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 324 (plotas – 7,68 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 305 (plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-28 kameroje Nr. 305 buvo 2 asmenys. 2017-09-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 257 (plotas – 34,57 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2017-09-30–2017-10-03 kamera Nr. 257 (8 asmenys kameroje). 2017-10-04 kamera Nr. 257 (6 asmenys kameroje). 2017-10-05–2017-10-06 kamera Nr. 257 (7 asmenys kameroje). 2017-10-07–2017-10-10 kamera Nr. 257 (8 asmenys kameroje). 2017-10-11–2017-10-17 kamera Nr. 257 (7 asmenys kameroje). 2017-10-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 258 (plotas – 34,71 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2017-10-19–2017-10-25 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-10-26 kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017-10-27– 2017-10-30 kamera Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-10-31–2017-11-01 kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017-11-02 kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys. 2017-11-03 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-11-04–2017-11-07 kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys. 2017-11-08–2017-11-14 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-11-15–2017-11-16 kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017-11-17–2017-11-19 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017-11-20 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-11-21–2017-12-03 kameroje Nr. 309 buvo 2 asmenys. 2017-12-04 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas – 7,63 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-12-05–2018-01-03 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2018-01-04 kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo. 2018-01-05–2018-01-14 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2018-01-15 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 365 (plotas – 6,48 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-01-16 kameroje Nr. 365 buvo 1 asmuo. 2018-01-17 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 313 (plotas – 7,79 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-01-18–2018-01-28 kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys. 2018-01-29–2018-01-30 kameroje Nr. 313 buvo 1 asmuo. 2018-01-31 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-02-01–2018-02-03 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys. 2018-02-04 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 337 (plotas – 7,69 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2018-02-05 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018-02-06–2018-02-08 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys.IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su kitais asmenimis.

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 8,22 kv. m). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 266 paras. IÅ¡ jų 19 parų kamerose buvo vienas (2017-06-26–2017-06-28, 2017-08-04, 2017-08-11–2018-08-14, 2017-08-23–2017-08-24, 2017-08-28–2017-08-29, 2017-09-07, 2017-09-14, 2017-09-26–2017-09-27, 2017-11-20, 2017-02-04, 2018-01-04, 2018-01-15, 2018-01-17, 2018-01-29–2018-01-31, 2018-02-05).

Su kitais asmenimis pareiÅ¡kėjas praleido 247 paras. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikoma daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Iš atsiliepime nurodytų duomenų (b. l.

12) bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018-02-23 pranešime Nr. 24-1657 (b. l. 25–26) esančių duomenų nustatyta, kad užuolaidos asmens privatumui užtikrinti įrengtos šiose pareiškėjo kamerose: 145, 165, 132, 152, 340, 324, 309, 365, 313, 337. Pareiškėjo kameroje Nr. 257 asmens privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Lukiškių TI-K teigimu, artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, šiose pareiškėjo kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais: 302, 305, 306, 307, 258, 266, 267. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas kamerose (165, 132, 302, 340, 323, 309, 365, 313), kuriose buvo įrengtos užuolaidos ir jose jis buvo laikomas vienas bei kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis.

Taigi, reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas 29 paras (2017-06-29–2017-10-03, 2017-10-05–2017-10-17, 2017-06-26–2017-06-28, 2017-08-14, 2017-08-23, 2017-09-07, 2017-09-14, 2017-09-26, 2017-11-20, 2018-01-15–2018-01-16, 2018-01-17). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 247 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Dėl ventiliacijos PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tačiau iÅ¡ tikrųjų kamerų neįmanoma iÅ¡sivėdinti, kadangi langus atidaryti trukdo juose įrengtos grotos. Be to, jis yra rÅ«kantis asmuo, todėl vėdinimas yra nepakankamas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). Higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 25–26) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus. Atkreipė dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡vengiama pelėsių, staigių temperatÅ«ros pokyčių ir nemalonaus kvapo.

Patikrinimo aktuose nustatytas, kad vėdinimas atitinkam Higienos normas pareiÅ¡kėjo Å¡iose pareiÅ¡kėjo kamerose: 266 (b. l. 47), 302, 324 (b. l. 52), 309 (b. l. 64, 98). Duomenų apie galimybę vėdinti kitas pareiÅ¡kėjo kameras nepateikta, tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K administracijoje nebuvo gauta (b. l. 24), todėl pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl atitinkamų laikymo sÄ lygų nesiskundus, LukiÅ¡kių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrindamas tinkamo vėdinimo, piktybiÅ¡kai daro žalÄ jo sveikatai ir gerovei. Å iuo atveju pats pareiÅ¡kėjas neneigia, kad yra galimybė vėdinti kameras, tačiau tuo pačiu teigia, kad jis yra rÅ«kantis, todėl kameras sunku iÅ¡vėdinti. Teismo nuomone, kamerose trÅ«ksta gryno oro dėl paties pareiÅ¡kėjo valinių veiksmų, t. y. rÅ«kymo, o ne dėl LukiÅ¡kių TI-K tyčinių veiksmų. Dėl languose įstatytų grotų pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi teisės aktai nustato, kad lango angoje bÅ«tų įstatytos metalinės grotos.

Šiuo atveju Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai dėl nepakankamos ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.              Dėl drabužių džiovinimo              Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nėra kur padžiauti drabužių, kadangi Lukiškių TI-K nėra patalpos, kurioje būtų galima tai padaryti. Nurodo, jog džiovinant drabužius kameroje, padidėja drėgmė, dėl to iškyla pavojus susirgti įvairiomis ligomis.

             Pagal HN 134:2015 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktÄ , nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kino, kad virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d.

įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as). Atsiliepime teigiama, kad pagal paminėtÄ ApraÅ¡Ä , suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti teikiama paslauga, turi užpildyti praÅ¡ymÄ . Planuodamas paslaugÄ , jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sÄ skaitoje esančiÄ pinigų sumÄ , planuojamus pirkti maisto produktus bei bÅ«tiniausius reikmenis.

Atkreipė dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitose pinigų, gali iÅ¡siskalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 25–26) nurodyta, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.

Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«tų įrengtos drabužių džiovyklos. Teismo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad patikrinimo aktuose nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus Å¡iose kamerose: 266 (b. l. 48), 302, 324 (b. l. 52, 76), 309 (b. l. 64, 99), 165 (b. l. 68), 305 (b. l. 92).

Duomenų apie kitose pareiÅ¡kėjo kamerose buvusiÄ santykinę oro drėgmę LukiÅ¡kių TI-K nepateikė, tačiau, kaip minėta, pareiÅ¡kėjui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, LukiÅ¡kių TI-K ir negali pateikti atitinkamų įrodymų. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus. Dėl neturtinės žalos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas tvirtinta, jog dėl gyvenimo netinkamomis sÄ lygomis patyrė kančias, nepatogumus, buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai. IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (247 paras)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 7 500 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 600 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 2 600 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. G. (I. G.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. atmesti.Priteisti pareiÅ¡kėjui I. G. (I. G.) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 600 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ pareiÅ¡kėjo I.

G. (I. G.) skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                      Margarita Stambrauskaitė