2015-11-02 Nr. AB-21102-3-62-3-01204-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1696-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Lt (5 797 Eur) neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 5 000 Lt (1 450 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo neteisėtai apribotos pareiškėjo laisvės, pažeistos teisės. Nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. spalio 21 d. Pravieniškių PN-AK 5 būryje, 1 brigadoje, 1 vietoje, kurios bendras gyvenamasis plotas buvo 52,24 kv. m su 22 gulimomis vietomis, 300 dienų gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, buvo 0,73 kv. m mažiau, nei nustatyta minimali norma. Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovyklos.

Laisvalaikio laikas buvo leidžiamas, maistas laikomas, išskyrus greitai gendantį, drabužiai ir avalynė džiovinami paskirtoje miegamojoje vietoje, o tai sukėlė pareiškėjui didelius nepatogumus. Dėl džiovinamų drabužių padidėjo drėgmės santykis, o dėl laikomos avalynės buvo nemalonus kvapas. Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, 5 būryje, nė karto nebuvo atlikti remonto ir grybelio šalinimo darbai. 5 būryje buvo 5 tualetai ir 6 praustuvės. Vienu tualetu naudojosi 18 nuteistųjų, viena praustuve naudojosi 15 nuteistųjų, vienu dušu naudojosi 22 nuteistieji.

Šie pažeidimai apribojo skiriamą laiką pareiškėjo asmens higienai prausiantis šiltu vandeniu, nes tam pareiškėjas galėjo skirti vieną kartą per savaitę 8 minutes. Pareiškėjas buvo verčiamas atlikti bausmę kartu su rūkančiaisiais laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir nuolatos kvėpuoti tabako dūmais, todėl pareiškėjas jautėsi blogai, sutriko sveikata, psichika. Būriuose, kuriuose pareiškėjas gyveno, buvo tik vienas išėjimas – pagrindinis, kuris negali būti laikomas evakuaciniu išėjimu.

Didžiausią tikimybę sukelti gaisrą kėlė pasenusi elektros instaliacija, kuri dėl ilgo eksploatavimo laiko ir nuolatinės perkrovos trumpino ir kibirkščiavo. Dėl to pareiškėjas jautė nuolatinį pavojų savo gyvybei. Gyvenamųjų pastatų šiferiniuose stogo lakštuose buvo asbesto, kurio naudojimas uždraustas, todėl pareiškėją supo nesaugi aplinka, keliantį pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo suteikta pasenusi ir netvarkinga metalinė lova, neatitinkanti teisės aktuose nustatyto jos naudojimo laiko.

Metalinė lova buvo netinkama naudojimui, perkrypusi, girgždanti, visas dugnas sudarytas iš spyruoklių, dėl to pareiškėjui nuolatos skaudėjo nugarą, jis neišsimiegodavo, kentė didelę psichologinę įtampą. Nuo 2013 m. spalio 21 d. 12 mėnesių pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę, nuo šios dienos jam nebuvo skiriami nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais. Tokiais apribojimais pareiškėjas buvo visiškai izoliuotas nuo visuomenės, nutraukti visi socialiniai ryšiai, reabilitacija prarado savo reikšmę, nuteistasis patyrė daug fizinių ir psichologinių kančių, aštrėjo neigiamos emocijos prieš visuomenę, pagrindiniu gyvenimo tikslu tapo pyktis, agresija ir neapykanta aplinkai.

Pareiškėjo teisės į kokybišką maistą buvo pažeistos nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., nes pareiškėjui Pravieniškių PN-AK tiekė netinkamą maistą, kiekvieną dieną trūko ne mažiau kaip 240 kcal.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. sausio 24 d. buvo kalinamas Kauno TI, kur buvo suteiktos netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. trūko gyvenamojo ploto, kameros gyvenamasis plotas pritaikytas 5 asmenims, o buvo kalinami 8 asmenys. Vienu metu 8 nuteistieji vaikščiodavo gryname ore, o pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo 10 kv. m, todėl vienam asmeniui teko tik 1,25 kv. m kiemelio ploto. Pareiškėjo nuomone, galimybė nusiprausti duše tik kartą per savaitę, kurio metu jis buvo verčiamas būti mažo ploto patalpoje su daug asmenų, yra kankinimas, jo orumo bei garbės pažeminimas.

Dėl pareiškėjui nesudarytų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI jis patyrė kančias, nepatogumus, sveikatos sutrikimus, nervinį šoką, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, kamavo nuolatinė įtampa bei psichologinis ir fizinis išsekimas, negalėjo ramiai miegoti, jautė nuolatinę baimę.

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK laiku pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Jie gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos ar kitų sutrikimų), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita leistina veikla. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iš 2 valdybos būrių patalpų. Visų būrių žmonių evakavimo planai iš 2 valdybos patalpų yra pateikti kiekviename būryje. Minimali tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Teiginiai ir argumentai dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti, nes Pravieniškių PN-AK kiemeliuose yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rūkyti. Pareiškėjo teiginius, kad jis patyrė žalą, nes jam buvo sudaryta nesaugi aplinka, kelianti pavojų jo sveikatai ar net gyvybei, paneigia Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas Nr. 36-1248(7), kuriame pateikiama išvada, kad jokių pažeidimų, susijusių su asbesto medžiagomis ir jų kenksmingu poveikiu, neaptikta. Pravieniškių PN-AK pagal poreikį ir atsižvelgiant į finansines galimybes yra perkamos naujos lovos nuteistiesiems, taip pat dalis lovų įstaigoje yra gauta paramos pagrindu. Teisė gauti pasimatymus drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems nėra numatyta. Todėl pareiškėjas, kuris nuo 2013 m. spalio 21 d. buvo perkeltas į drausmės grupę, neturėjo teisės gauti pasimatymus. Nuteistųjų maitinimas pataisos namuose organizuojamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Pravieniškių PN-AK, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tvirtino, kad pareiškėjas savo skunde neįrodė aplinkybių, jog laisvės atėmimo įstaiga nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes dėl tariamo kalinimo netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad teismų praktikoje dažnai laikomasi pozicijos, jog teisės pažeidimo fakto pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už padarytą teisės pažeidimą.

Kauno tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui 1 valandą per dieną buvo suteikiama galimybė būti gryname ore pasivaikščiojimo kiemelyje, jis taip pat galėjo naudotis biblioteka, teniso kambariu, sporto kiemeliais, koplyčia, pareiškėjas lankėsi sveikatos priežiūros tarnybos patalpose. Kauno TI pareiškėjas buvo laikomas 12 parų. 7 paras jam tenkantis plotas viršijo nustatytą minimalų plotą, turintį tekti vienam asmeniui, 2 paras buvo laikomas mažesniame nei 3,6 kv. m plote, o kitas dienas jam tenkantis plotas kito nuo 5,36 kv. m iki 2,68 kv. m. Kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 minučių kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duše yra vietų, galimybė pasinaudoti dušu gali būti pratęsta iki 5 minučių. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir nenustato vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Laisvės atėmimo įstaigoje sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Laikėsi pozicijos, kad Kauno TI pareigūnai su pareiškėju elgėsi nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas.

Nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. sausio 24 d., o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2014 m. spalio 2 d.

Nustatė, kad Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. spalio 21 d. neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko 0,73 kv. m ploto), nuo 2013 m. vasario 15 d. 14 parų baudos izoliatoriuje trūko 0,48 kv. m ploto, nuo 2013 m. spalio 21 d. 15 parų baudos izoliatoriuje trūko 0,06 kv. m ploto. Kauno TI nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. trūko 0,52 kv. m ploto, nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 24 d. – 0,93 kv. m ploto. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl patalpų ir inventoriaus trūkumo, netinkamų lovų, kvėpavimo užterštu oru (tabako dūmais), netinkamo vėdinimo, netinkamo evakuacinio išėjimo, asbesto, nekokybiško maisto, nesuteiktų pasimatymų, mažų pasivaikščiojimo kiemelių bei dušo plotų tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kauno TI yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui tekęs mažesnis plotas nei nustatyta minimali norma Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė realiai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, dėl kurių būtų galima reikalauti neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo, todėl pakanka pripažinti, kad pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis buvo pažeista.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo iš esmės tuos pačius teiginius kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui bei papildomai išdėsto kitus argumentus. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI byloje nepateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjo išdėstytus faktus. Buvo pateikti tik formalūs dokumentai, kurie negali paneigti pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra konstatuota, jog pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas pagrindžiančias aplinkybes, pareiga pateikti būtinus dokumentus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikatos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Paaiškina, kad apskaičiuojant pareiškėjui tekusį plotą reikia atimti daiktų, kurių neturėtų būti gyvenamojoje sekcijoje, užimamą plotą – tokiu atveju pareiškėjui Pravieniškių PN-AK 300 dienų teko 1,87 kv. m ploto. Pravieniškių PN-AK ir visose kamerų tipo patalpose neveikė ventiliacija, o langas atsidarė tik 4 cm ir tik iš viršaus, todėl trūko oro, buvo kenčiamas nuolatinis smogas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti gyvenamosiose patalpose, todėl yra pažeidžiamos ir rūkančiųjų teisės. Tabako dūmai stipriai veikė pareiškėjo sveikatą, o netvarkinga ventiliacijos sistema ir neturėjimas galimybės atidaryti langą vertė būti antisanitarinėmis sąlygomis ir žemino jo orumą.

Pažymi, kad pagrindinis išėjimas negali būti evakuaciniu išėjimu – tam turi būti skirtas kitas išėjimas, kurio Pravieniškių PN-AK nėra. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų patikrinimo metu nebuvo vykdomi jokie darbai, kurie galėtų pažeisti asbesto medžiagą, nes tik tada ji tampa kenksminga, tačiau bet kokiu momentu daiktas, turintis asbesto, gali būti pažeistas ir taip pažeisti sveikatą, todėl pareiškėjas buvo laikomas labai nesaugioje aplinkoje. Nurodo, kad santykis tarp įgytų lovų (14 lovų per 3 metus) ir nuteistųjų skaičiaus yra labai mažas, todėl naujų lovų įsigijimas nepaneigia fakto, kad pareiškėjas gulėjo ant senų, nepatogių, nesaugių, nepatvarios konstrukcijos lovų.

Pareiškėjo manymu, teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad dušu turi būti suteikiama teisė pasinaudoti ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, reiškia, jog tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu galima suteikti esant ekstremalioms situacijoms ar kitoms neįprastoms aplinkybėms. Dėl naudojimusi dušu tik kartą per savaitę pareiškėjas buvo verčiamas jaustis pažemintu, nevisaverčiu, jautė nervinę įtampą dėl ligų, plintančių kontaktiniu būdu. Teismas lakoniškai pasisakė dėl trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui nesuteikimo pagrįstumo.

Nustatytas teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu yra nesuteikiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai asmeniui, laikomam drausmės grupėje, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai bei kitų kompetentingų subjektų išreikštai oficialiai pozicijai. Kauno TI nebuvo pakankamo dydžio pasivaikščiojimo kiemelių, kadangi vienu metu buvo išvedami pasivaikščioti 6 asmenys, o kiemelio plotas buvo 11 kv. m, vienam asmeniu tekdavo tik 1,83 kv. m pasivaikščiojimo ploto. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo patvirtinta, jog Kauno TI asbestas yra naudojamas, todėl pareiškėjas buvo kalinamas nesaugioje aplinkoje.

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad jokie teisės aktai nenumato, jog gyvenamojoje patalpoje užimamų daiktų plotas išskaičiuojamas iš vienam asmeniui turinčio tekti ploto. Pravieniškių PN-AK įsigyja skalbimo paslaugas, kuriomis galis naudotis laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, o tuos drabužius, kuriuos nuteistieji skalbiasi patys, jie turi galimybę išsidžiovinti laisvės atėmimo įstaigoje įrengtose džiovyklose. Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs bylos aplinkybes arba pažeidęs procesines ar materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia suteiktomis netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje, dėl kurių jis patyrė nepatogumus, sutriko sveikata, ištiko nervinis šokas, dėl nežmoniško elgesio buvo pažeminta jo garbė ir orumas, kamavo nuolatinė įtampa bei psichologinis ir fizinis išsekimas, negalėjo ramiai miegoti, jautė nuolatinę baimę.

Pareiškėjas teisėjų kolegijos prašo išreikalauti duomenis, susijusius pareiškėjo kalinimu Pravieniškių PN-AK, kurie, jo manymu, yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje: duomenis, patvirtinančius, kur yra džiovinami asmeniniai nuteistųjų drabužiai; duomenis apie kamerų tipo patalpose įrengtą ventiliacijos sistemą ir galimybę atverti kameros langą; duomenis, kur nuteistieji rūko, atlikdami bausmę kamerų tipo patalpose; duomenis apie laikomų nuteistųjų kiekį šiuo metu; duomenis apie leidžiamą kalinti didžiausią nuteistųjų kiekį; duomenis apie ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičių ir duomenis apie trumpalaikių pasimatymų patalpų skaičių; išreikalauti duomenis apie Pravieniškių PN-AK 2 valdyboje laikomų nuteistųjų kiekį šiuo metu; duomenis apie leidžiamą kalinti didžiausią nuteistųjų kiekį Pravieniškių PN-AK 2 valdyboje; duomenis apie ilgalaikių pasimatymų patalpų skaičių ir duomenis apie bendrą trumpalaikių pasimatymų patalpų skaičių Pravieniškių PN-AK 2 valdyboje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenys apie Pravieniškių PN-AK 2 valdyboje esančių miegamųjų vietų skaičių (I t., b .l. 18, 19–20), ilgalaikių ir trumpalaikių patalpų skaičių (I t., 77–78) byloje yra pateikti. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (I t., b. l. 67–72) yra nurodyta, kad laisvės atėmimo įstaigos kiemeliuose yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, gyvenamosios patalpos bei baudos izoliatoriaus patalpos yra vėdinamos atvėrus langus ir orlaides. Byloje yra duomenys apie tai (I t., b. l. 77–78), kad Pravieniškių PN-AK 2 valdybos 5 būryje gyvenantys nuteistieji drabužius džiovina lauke įrengtoje džiovykloje bei koridoriuje, 6 ir 21 būriuose gyvenantys nuteistieji – lauke įrengtoje džiovykloje bei bendrabutyje įrengtoje džiovinimo vietoje. Kadangi dalis faktinių duomenų, kuriuos papildomai pareiškėjas prašo išreikalauti yra nagrinėjamoje byloje, dėl kitų duomenų būtinumo pareiškėjas aiškių argumentų nenurodė, todėl prašymas dėl papildomų duomenų išreikalavimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.

Pareiškėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu minimalią ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, nustatė (galioja iki dabar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124), o Pravieniškių PN-AK – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam tardymo izoliatoriaus ar areštinės kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, o pagal 111.2 punktą kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenimis apie pareiškėjo Pravieniškių PN-AK kalinimo laiką, jo gyvenamųjų patalpų plotą bei jose esančių miegamųjų vietų kiekį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. spalio 21 d. neužtikrino pareiškėjui minimalios 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose (I t., b. l. 77–78, 93), o nuo 2013 m. vasario 15 d. 14 parų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 ir nuo 2013 m. spalio 21 d. 15 parų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9 pareiškėjas kalėjo mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis (I t., b. l. 141).

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjui tekusio ploto Kauno TI. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis (I t., b. l. 110), pareiškėjas Kauno TI kalėjo mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis 2012 m. lapkričio 19 d. (pusę paros), 2012 m. lapkričio 20 d. (pusę paros), 2012 m. lapkričio 21 d. (visą parą), 2012 m. lapkričio 22 d. (pusę paros), 2013 m. sausio 21 d. (pusę paros), 2013 m. sausio 22 d. (visą parą), 2013 m. sausio 23 d. (pusę paros), 2013 m. sausio 24 d. (pusę paros). Taigi pareiškėjui minimalus 3,6 kv. m kalinimo plotas Kauno TI nebuvo užtikrintas 5 paras.

Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK patirtą neturtinę žalą grindžia suteiktomis netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2 valdybos 5 būrio 1 brigadoje, kurioje buvo 22 miegamosios vietos, ir 2 valdybos 21 būrio 2 brigadoje, kurioje buvo 16 miegamųjų vietų (I t., b. l. 93). Žmonių evakavimo plane iš 2 valdybos 5 būrio patalpų (I t., b. l. 22, 82) nurodyta, kad 5 būryje yra 3 gyvenamosios patalpos, virtuvėlė, poilsio kambarys, prausykla ir tualetas, o Žmonių evakavimo planas iš 2 valdybos 21 būrio 1 aukšto patalpų (I t., b. l. 84) patvirtina, kad 21 būrio 1 aukšte yra įrengtas poilsio kambarys, dušas, 2 tualeto patalpos, rūbinė, virtuvė, džiovykla, prausykla. 2014 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. S-24307 „Apie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus 5, 6 ir 21 būrio įrengimą“ (I t., b. l. 77–78) nurodyta, kad 2 valdybos 5 būryje nuteistieji drabužius džiovina lauke įrengtoje džiovykloje bei koridoriuje, o 21 būryje gyvenantys nuteistieji drabužius džiovina lauke įrengtoje dengtoje džiovykloje ir bendrabutyje įrengtoje džiovinimo patalpoje. Minėta pažyma patvirtina, kad 5 būrio tualeto plotas yra 14,51 kv. m, o 21 būrio 2 brigados tualeto plotas –1,84 kv. m. 5 būrio nuteistieji maudosi dušinėje, kurios plotas 67,48 kv. m, joje yra 15 dušo purkštuvų. 21 būrio nuteistieji maudosi atskirai drausmės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems įrengtoje dušinėje, kurios plotas yra 17,52 kv. m, joje įrengti 3 dušo sieteliai ir 4 plautuvės. Įvertinusi išdėstytus duomenis apie buities sąlygas Pravieniškių PN-AK, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pareiškėjui iš esmės buvo užtikrintos tinkamos buities ir sanitarinės sąlygos šioje laisvės atėmimo įstaigoje.

2012 m. birželio 29 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 2-2148-7(4.11) (I t., b. l. 26) pažymėta, kad 2012 m. balandžio 18 d., atlikus Pravieniškių PN-AK 2 valdyboje nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės patikrinimą, nustatyta, jog tą dieną pusryčių davinio maisto energinė vertė buvo 737,3 kcal, pietų maisto davinio – 756,6 kcal, vakarienės maisto davinio – 595,3 kcal, todėl visos dienos maisto davinio energinė vertė siekė 2 089,2 kcal. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose „Fiziologinėse mitybos normose nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ nustatyta, kad paros maisto davinio norma turi siekti 2 298 kcal. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl atlikto patikrinimo“ Nr. 31B6-(31.5)-103 (I t., b. l. 25) nurodyta, kad, atlikus patikrinimą Pravieniškių PN-AK maisto produktų sandėlyje, nustatyta, jog sukauptas maisto produktų atsargų kiekis ir asortimentas atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės maisto yra abstraktūs. Pareiškėjas nenurodo, kokio pobūdžio nepatogumai ar padariniai jam kilo dėl galimai netinkamos mitybos Pravieniškių PN-AK. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad netinkamai maitinamas Pravieniškių PN-AK buvo nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 25 d (I t., b. l. 60). Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei pažymėdama, kad tiekiamo netinkamo kokybės maisto atvejis Pravieniškių PN-AK iš esmės buvo pavienis, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo maitinamas netinkamos kokybės maistu.

Remiantis duomenimis apie pareiškėjui tekusį plotą Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, o Pravieniškių PN-AK pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose numatytus reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto laisvės atėmimo vietose. Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI, nesuteikdami pareiškėjui tinkamo kalinimo ploto, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Todėl pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015 ir kt.). Vadovaudamasi išdėstytais teiginiais ir įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui draudimas buvo pagrįstas ir teisėtas, evakuacinis išėjimas Pravieniškių PN-AK buvo įrengtas ir pareiškėjo gyvenamosios patalpos vėdinamos tinkamai, nenustatyta kenksmingų asbesto medžiagų pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, pareiškėjas nebuvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, neįrodyta, kad pareiškėjo gulimas inventorius (lovos) buvo netinkamas naudoti, laikas, pareiškėjui skirtas praustis duše, atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytos pareiškėjo netinkamos kalinimo sąlygos tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kauno TI sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris būtų nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis Kauno TI buvo kalinamas 5 paras. Pravieniškių PN-AK baudos kamerų tipo patalpose tinkamas kalimo plotas nebuvo užtikrintas periodiškai kelioliką parų, o ploto trūkumas buvo minimalus. Pareiškėjui suteiktas per mažas plotas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose buvo kompensuotas galimybe judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Kiti pareiškėjo patirti nepatogumai Pravieniškių PN-AK buvo nežymūs. Nenustatyta, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai (I t., b. l. 46–47, 113 115). Nėra pagrindo išvadai, kad Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei minėtą suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, jog nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė