ceb9bf9c-cc65-475e-a58f-2e8acf27c0db · Kauno apygardos teismas

?ICivilinė byla Nr. e2A-58-587/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21956-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-256-717/2020 pagal ieÅ¡kovo V. J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei A. M. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos bei atsakovės A. M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. J. M. dėl skolos ir kompensacijos priteisimo, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. M. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: 1.1. nustatyti naudojimosi tvarkÄ trijų kambarių butu su rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininkės A.

B. sudarytÄ buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ : 1.1.1. ieÅ¡kovui, turinčiam 3/8 dalis buto, paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 25-9 13,80 kv. m. ploto, atsakovei A. M., turinčiai 5/8 dalis buto, paskirti naudotis kambarius, plane pažymėtus 25-5 13,32 kv. m. ploto ir 25-6 12,75 kv. m. ploto; 1.1.2. bendrai V. J. M. ir A. M. paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis: 25-1 – 6,03 kv. m. ploto koridoriumi, 25-10 –3,34 kv. m. ploto koridoriumi, 25-2 – 0,99 kv. m. ploto tualeto patalpa, 25-3 – 2,07 kv. m. vonia, 25-4 – 6,71 kv. m. virtuve, 25-7 – 1,46 kv. m., koridoriumi, 25-8 – 2,39 kv. m. sandėliu, R-25 – 3,93 kv. m. ploto rÅ«sio patalpa, įpareigojant ieÅ¡kovÄ V.

J. M. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2020 m. vasario 18 d. matininkės A. B. sudarytÄ 25-o buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ kambaryje 25-5 pastatyti 100 mm storio karkasinę gipso kartono pertvarÄ , pertvaroje įrengiant 700 mm duris į kambarį 25-5. 1.2. IÅ¡keldinti atsakovę A. M. iÅ¡ patalpos 25-9, esančios bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3. Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 2.1. atsakovė yra jo pamotė. Iki tėvo mirties 2012 m. jie visi gyveno bute (duomenys neskelbtini). Buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi butu tvarka – ieškovas naudojosi kambariu, pažymėtu 25-9, o atsakovė su tėvu naudojosi kitais dviem kambariais – 25-5 ir 25-6, kitomis buto patalpomis visi naudojosi bendrai. Su atsakove žodžiu buvo sutarę, kad jis išsiregistruos iš buto, o atsakovė, kaip pensininkė, gaudama lengvatas, viena mokės už visus butui teikiamus komunalinius patarnavimus.

Jis tuo metu buvo nutraukęs santuokÄ su Å¡ios bylos įgaliotu asmeniu R. M. ir gyveno pas kitÄ moterį, todėl su atsakovės pasiÅ«lymu sutiko. 2.2. IeÅ¡kovas nori nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ pagal jam priklausančias 3/8 dalis nuosavybės. Pagal Å¡iÄ nuosavybės dalį jam atitektų kambarys 25-9, kuriuo jis faktiÅ¡kai ir naudojosi. Žino, kad Å¡iuo kambariu dabar naudojasi atsakovė, todėl ji turėtų bÅ«ti iÅ¡keldinta iÅ¡ Å¡ios gyvenamosios patalpos. Kadangi kambariai yra pereinami, ieÅ¡kovas įsipareigoja pagal pateiktÄ buto pertvarkymo projektÄ savo lėšomis pastatyti bute 25-5 pertvarÄ ir padaryti į šį butÄ duris iÅ¡ koridoriaus 25-10. 2.3.

Nesutinka su atsakovės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu bei patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo už atsakovės sumokėtus komunalinius mokesčius, jis ginčo butu nesinaudojo, su atsakove buvo sutarę, kad kol ji bute gyvens viena, ji mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus. 2.4. Nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jam 8 003,98 Eur piniginę kompensacijÄ už jam tenkančias 3/8 dalis gyvenamųjų patalpų, o visÄ butÄ natÅ«ra priteisti atsakovei. Nors jis Å¡iuo metu gyvena pas sugyventinę, tačiau nori turėti ir savo asmeninę nuosavybę bute.

Ieškovas nėra agresyvus, atsakovę prieš jį kursto jo buvusi sutuoktinė – atsakovės įgaliotas asmuo.

2. Atsakovė A. M. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: 3.1. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 487 Eur skolÄ už atsakovės sumokėtus komunalinius mokesčius. 3.2. Å iuos mokesčius įskaityti į 10 490,98 Eur buto 3/8 dalių vertę, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 8 003,98 Eur piniginę kompensacijÄ , o jai priteisti visas buto patalpas natÅ«ra, kadangi butas yra nedalus, kambariai pereinami.

3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovas yra nesugyvenamo charakterio, grubiai ir agresyviai elgiasi jos atžvilgiu, mano, jog bendras gyvenimas viename bute su ieÅ¡kovu yra neįmanomas, ji bijo ieÅ¡kovo. Atsakovė nesutinka, kad butas bÅ«tų pertvarkomas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , dėl to sumažėtų jai nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo ploto dalis, pertvarkant butÄ bÅ«tų keliamas triukÅ¡mas, dulkės, netvarka, o jai reikalinga rami aplinka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį – iÅ¡ dalies: 5.1. nustatė naudojimosi tvarkÄ trijų kambarių butu su rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininkės A. B. sudarytÄ buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , ieÅ¡kovui V. J. M., turinčiam 3/8 dalis buto, paskyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu 25-9, 13,80 kv. m. ploto, atsakovei A. M., turinčiai 5/8 dalis buto, paskyrė naudotis kambariais, plane pažymėtais 25-5 13,32 kv. m. ploto ir 25-6 12,75 kv. m. ploto; 5.2. bendrai V.

J. M. ir A. M. paskyrė naudotis patalpomis, plane pažymėtomis: 25-1 – 6,03 kv. m. ploto koridoriumi, 25-10 – 3,34 kv. m. ploto koridoriumi, 25-2 – 0,99 kv. m. ploto tualeto patalpa, 25-3 – 2,07 kv. m. vonia, 25-4 – 6,71 kv. m. virtuve, 25-7 – 1,46 kv. m. koridoriumi, 25-8 – 2,39 kv. m. sandėliu, R-25 – 3,93 kv. m. ploto rÅ«sio patalpa, įpareigojant ieÅ¡kovÄ V. J. M. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2020 m. vasario 18 d. matininkės A.

B. sudarytÄ 25-o buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ kambaryje 25-5 pastatyti 100 mm storio karkasinę gipso kartono pertvarÄ , pertvaroje įrengiant 700 mm duris į kambarį 25-5; 5.3. iÅ¡keldino atsakovę A. M. iÅ¡ patalpos 25-9, esančios bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5.4. atmetė atsakovės A. M. reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovui V. J. M. už jam nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį; 5.5. priteisė atsakovei A.

M. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. M. 2 527,44 Eur nuostolių atlyginimo už sumokėtus komunalinius mokesčius; 5.6. priteisė ieÅ¡kovui V. J. M. iÅ¡ atsakovės A. M. ieÅ¡kovo turėtas 1 340,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; 5.7. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. M. ir atsakovės A. M. valstybei po 200,31 Eur iÅ¡laidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. 5.8. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui V. J. M. iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos nepanaudotus 500 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: 6.1. ieÅ¡kovui ir atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieÅ¡kovui – 37/100 dalys, atsakovei – 67/100 Å¡io buto dalys. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis nustatymo ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , dėl komunalinių mokesčių priteisimo. 6.2. Teismas sprendė, kad negali bÅ«ti tenkinamas atsakovės praÅ¡ymas ieÅ¡kovui sumokėti piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ turto dalį bute, nes jis nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų.

Å iuo metu jis gyvena pas sugyventinę, tačiau nurodė, kad nori turėti ir savo asmenines gyvenamÄ sias patalpas. Å i jo teisė yra neginčijama, jÄ Ä¯tvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis. 6.3. Atsakovė neginčijo ieÅ¡kovo pateikto buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos plano, nepateikė alternatyvaus projekto. Buto gyvenamosios patalpos sudaro 39,87 kv. m. Pagal Å¡alims priklausančias nuosavybės teisės dalis, ieÅ¡kovui atitektų 14,94 kv. m. ploto gyvenamoji patalpa (39,87 : 8 x 3), o atsakovei – 24,90 kv. m. ploto patalpa (-os) (39,87 : 8 x 5).

Patalpa, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o paskirti jam naudotis, yra 13,80 kv. m. ploto. Teismas sprendė, kad atlikus buto pertvarkymo darbus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , Å¡iÄ patalpÄ izoliavus, jÄ galima bÅ«tų paskirti ieÅ¡kovui. 6.4. Teismas konstatavo, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neprašė priteisti piniginės kompensacijos, jeigu gyvenamosios patalpos bÅ«tų paskirstytos natÅ«ra, todėl Å¡io klausimo nesvarstė. 6.5. Teismas, nepriteisdamas ieÅ¡kovui piniginės kompensacijos už jam tenkančiÄ nuosavybės dalį bute, atmetė atsakovės motyvÄ dėl ieÅ¡kovo agresyvaus bÅ«do.

Jokių oficialių įrodymų apie ieÅ¡kovo agresyvų bÅ«dÄ byloje nėra, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas yra nesugyvenamas ir kad jis negali gyventi kartu su atsakove. 6.6. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji viena už butui teikiamas komunalines paslaugas (Å¡ildymÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir kt.) laikotarpiu nuo 2012 metų birželio iki 2019 m. liepos mėnesio iÅ¡ viso sumokėjo 6 739,82 Eur. IeÅ¡kovui priklauso 3/8 dalys buto, todėl jis už turto iÅ¡laikymÄ turėtų sumokėti 2 527,44 Eur (6 739,82 Eur : 8 x 3).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis su atsakove buvo sutarę, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ buto iÅ¡siregistruos, o ieÅ¡kovė viena mokės už visus komunalinius patarnavimus. Liudytojos R. D. parodymus teismas vertino kaip suinteresuoto padėti ieÅ¡kovui asmens parodymus. 6.7. Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , o atsakovės reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų atmetė, ir tenkino pusę atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę į tris dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, o atsakovė į 1/3 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudarė 1 340 Eur. Atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios 50 procentų iÅ¡laidų atlygina valstybė. Atsakovės atstovavimo iÅ¡laidas sudaro 600,93 Eur. VienÄ trečiÄ jÄ dalį Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 200,31 Eur turi atlyginti ieÅ¡kovas, o likusius 50 procentų, t. y. 200,31 Eur (400,62 Eur :

2) valstybei turi atlyginti pati atsakovė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovė A. M. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o: 7.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-256-717/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) tenkinti atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir priteisti ieÅ¡kovui J. M. 10 000 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ paveldėto buto dalį, o atsakovei A. M. priteisti ieÅ¡kovui tenkančiÄ 0,37 buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) dalį;

2) atsakovei A. M. suteikta 100 procentų nemokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės priteista 200,31 Eur iÅ¡laidų valstybei; 7.2. apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju ieÅ¡kovo sÅ«nų R. M., jis gerai pažįsta ieÅ¡kovÄ kaip savo tėvÄ ir kaimynÄ . Jis Å¡iuo metu su ieÅ¡kovu ir jo sugyventine gyvena viename name ir vienoje laiptinėje, kas paneigtų liudytojos R. D., kurios parodymais rėmėsi teismas, parodymus. 7.3. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo teismo iÅ¡laidas valstybei.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka, suteikiant ieÅ¡kovui teisę atlikti buto pertvarkymÄ (remontÄ ) nepagrįsta, neteisėta, pažeistos materialinės ir procesinės teisinės normos, neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijų, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsniui. 8.2. Apeliantė yra solidaus amžiaus (87 metai), turi sunkų neįgalumÄ , jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neturi jokių artimųjų, visiÅ¡kai vieniÅ¡a, dėl ligos negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų, niekaip negali savimi pasirÅ«pinti.

Buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė R. M., kuri įgaliota atstovauti atsakovę Å¡ioje byloje, be teismo sprendimo prižiÅ«ri ir globoja atsakovę. Tuo tarpu ieÅ¡kovas visaip atsakovę žemina. Atsakovė testamentu savo buto dalį po mirties palieka ieÅ¡kovo dukrai. IeÅ¡kovas, apie tai sužinojęs, kreipėsi į teismÄ , kilo konfliktas, grasino atsakovei. Po konflikto atsakovė bijo ieÅ¡kovo. 8.3. Teismas sprendimu įpareigojo ieÅ¡kovÄ pertvarkyti butÄ , kas reiÅ¡kia ne tik buto pertvarkymÄ , bet ir remontÄ .

Tai atsakovei, turinčiai sunkų neįgalumÄ , fiziÅ¡kai nepakeliama. Jei ieÅ¡kovas gyvens kartu su atsakove, jos negalės prižiÅ«rėti dabar jai pagalbÄ teikianti buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė, jų santykiai blogi, kiltų pastovÅ«s konfliktai. Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja humaniÅ¡kumo principams. 8.4. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį su trÅ«kumais, teismas jį priėmė, vyko ne vienas teismo posėdis, 2019 m. rugsėjo 25 d. byla buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės. 8.5. Teismas nevertino ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kimo, siųsto per 11-Ä jį notarų biurÄ , kuriuo prašė atsakovės jam sumokėti 13 000 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ buto dalį.

IeÅ¡kovui gyvenamas plotas nėra aktualus. Sprendime teismas vertino tik ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , kurį jis siuntė per 11 notarų biurÄ vėliau – 2018 m. spalio 29 d. Lėšas iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui atsakovei skyrė ieÅ¡kovo dukra, gyvenanti užsienyje, kuriai atsakovė surašė testamentÄ . Teismas nesigilino į aplinkybes apie atsakovės galimybę sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ . 8.6. IeÅ¡kovas nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta kompensacija, tačiau bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės susirado turto vertintojÄ ir 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ skirti ginčo buto vertinimo ekspertizę.

Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovui aktualu gauti kuo didesnę kompensacijÄ . 8.7. IeÅ¡kovui nesutikus su jam priklausančios buto dalies vertinimu (12 000 Eur), teismas savo iniciatyva po 2020 m. sausio 14 d. posėdžio nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, byloje padarė pertraukÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 14 dienų pateikti naudojimosi butu projektÄ , kas turėjo bÅ«ti padaryta teikiant ieÅ¡kinį arba iÅ¡taisant ieÅ¡kinio trÅ«kumus, o ne nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Po pertraukos tęsiant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovas du kartus tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl ko atsakovė du kartus teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Toks teismo elgesys kelia abejones nešališkumu. 8.8. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta ieškovo sugyventinė R. D.. Jai buvo pateikti teismo procesiniai dokumentai, kuriuos cituodama ji aptarinėjo ir vertino. Tai grubus teismo proceso pažeidimas. Ji, kaip suinteresuotas asmuo, duoda parodymus ieškovo naudai, neminėjo apie neigiamas ieškovo savybes. Ieškovas šios liudytojos iniciatyva buvo užkoduotas nuo alkoholio. Kadangi apeliantei nebuvo galimybės paneigti šios liudytojos parodymus, apeliantė prašo apklausti teisme liudytoju ieškovo sūnų R.

M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris žino faktus, kuriuos nuslėpė nuo teismo liudytoja ieÅ¡kovo sugyventinė R. D.. 8.9. Priimdamas sprendimÄ , teismas 2020 m. sausio 14 d. posėdyje duotų liudytojų K. U. (ieÅ¡kovo dukra) ir apeliantės kaimynės liudytojos K. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai, rėmėsi tik suinteresuoto asmens ieÅ¡kovo sugyventinės R. D. parodymais. Teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas gerai sugyvena su apeliante, kad pas jÄ lankosi, nors pats ieÅ¡kovas teismui skundžiasi, kad apeliantė jo neįsileidžia į butÄ . 8.10.

Ä®statymas nesuteikia teisės bendrasavininkui, nustatant naudojimosi butu tvarkÄ , pažeidžiant kito bendrasavininko teises, atlikti buto remontÄ . Pagal priimtÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovas naudingo gyvenamojo ploto sÄ skaita padidins bendro naudojimosi plotÄ . Bute yra 43,51 kv. m. gyvenamojo ploto ir 19,65 kv. m. bendrojo naudojimo ploto. Padarius remontÄ â€“ atitvėrus atitinkamÄ dalį gyvenamojo ploto ir prijungus jÄ prie koridoriaus – gyvenamas plotas sumažėtų iki 40,51 kv. m. ploto, o bendro naudojimosi plotas atitinkamai padidėtų.

Ginčo buto šalims tenkančios idealiosios buto ploto dalys sudaro: 1) ieškovui – 23,69 kv. m. ploto, 2) atsakovei – 39,48 kv. m. ploto. Iki norimo buto pertvarkymo ieškovui tenka 16,32 kv. m. gyvenamo ploto ir 7,37 kv. m. bendro naudingojo ploto, o atsakovei tenka 27,19 kv. m. gyvenamo ploto ir 12,29 kv. m. bendro naudingo ploto idealiosios dalys. Po buto pertvarkymo nustačius realias buto dalis, 3 kv. m. sumažėtų naudingas gyvenamas plotas, ieškovui tektų 13,80 kv. m. gyvenamo ploto ir 11,35 m bendro naudingo ploto, viso 25,15 kv. m. buto ploto (2,18 kv. m bendro ploto daugiau nei priklauso).

Atsakovei tektų 26,07 kv. m. gyvenamo ploto – 1 kv. m. naudingo gyvenamo ploto mažiau negu priklauso Å¡iuo metu (27,01 - 26,07) ir 11,23 bendro naudingo ploto – viso 37,30 kv. m. (2,18 kv. m. buto ploto mažiau). Skundžiama teismo sprendimo dalimi pažeistas naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo adekvatumo dalims bendroje nuosavybės teisėje kriterijus ir socialinės taikos ir proporcingumo principai. Priimdamas tokį sprendimÄ , teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

8. IeÅ¡kovas V. J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės A. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-256-717/2020. IÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovui jo patirtas 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinti atsakovės praÅ¡ymų apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujus įrodymus, apklausti byloje liudytojÄ R. M.. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ dėl turto atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ir naudojimosi tvarkos nustatymo (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) remdamasis įstatymo reikalavimais, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principais, Å¡alių interesų gynimo ir derinimo principais. 9.2.

IeÅ¡kovas neturi kito nekilnojamojo turto, yra suinteresuotas naudotis jam priklausančia ginčo buto dalimi. Atsakovės reikalaujama priteisti už ieÅ¡kovui priklausančiÄ buto dalį kompensacija yra nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovė neįrodė, kad turi galimybę sumokėti Å¡iÄ kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl buto atidalijimo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo. 9.3. Atsakovės praÅ¡oma priteisti kompensacijos suma yra apskaičiuota pagal 2018 m.

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame viso ginčo buto rinkos vertė yra nurodyta 28 354 Eur. Teismo ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti aktu ginčo buto rinkos vertė nustatyta 54 500 Eur. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo 37/100 dalies vertė yra 19 425 Eur. 9.4. Pagal atsakovės užduotÄ klausimÄ ekspertas vertino 1/3 dalį turto, tačiau ieÅ¡kovui priklauso 37/100 dalys, tai yra daugiau nei 1/3 dalis. Vadovautis eksperto iÅ¡vada toje dalyje, kur vertinta 1/3 dalis buto, sprendžiant dėl kompensacijos ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjimo, negalima.

Patikslintu priešieškiniu atsakovės prašoma priteisti kompensacija sudarė 10 490,98 Eur, o apeliacinio skundo reikalavimuose šios kompensacijos dydis yra sumažėjęs iki 10 000 Eur. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad ieškovui priklausančios dalies rinkos vertė bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė, nei įvertintas visas butas. Atsakovei taip pat priklauso buto dalis, esanti bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 9.5. Su atsakove A. M. ieškovas visada sutarė normaliai ir kai gyveno su atsakove viename bute nebuvo jokių konfliktų.

Å iuo metu ieÅ¡kovas pageidauja atsiimti iÅ¡ atsakovės savo nuosavybę, o atsakovė yra užėmusi visÄ butÄ , juo naudojasi viena ir paprasčiausiai nenori ieÅ¡kovo įsileisti. Å alių nesutarimai nėra tokie, dėl kurių Å¡alys negalėtų gyventi bendrojoje nuosavybėje. 9.6. Dauguma apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių net nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, pvz., kad atsakovę bÅ«tina pripažinti neveiksnia arba ribotai veiksnia, nustatyti globÄ ir skirti globėjÄ , o R.

M. geranoriÅ¡kai prižiÅ«ri atsakovę. Å is pareiÅ¡kimas vertintinas tik kaip gynybinė pozicija. Tai patvirtina atsakovės 2019 m. birželio 6 d. Kauno 21-ajame biure notaro patvirtintas įgaliojimas R. M. atstovauti jÄ byloje, pačios atsakovės elgesys vertinant turtÄ ir dalyvaujant ieÅ¡kovo advokatei G. D.. Skundas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnio 2 dalis įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų aplinkybių nagrinėjimas ir ginčo objekto iÅ¡plėtimas, akivaizdžiai prieÅ¡tarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui. 9.7.

Planuojama pastatyti siena bus statoma koridoriuje, o ne kambaryje, atsakovei nereikės kraustyti nei vieno savo daikto iÅ¡ jai priskirto kambario. Numatoma siena lengvų konstrukcijų, lengvai ir greitai pastatoma, todėl remonto nepatogumai bus minimalÅ«s ir trumpi, už juos yra atsakingas ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas neginčija pirmosios instancijos teismo priteistų ginčo buto komunalinių iÅ¡laidų ir jas sumokės. Atsakovės praÅ¡omas atidalijimo bÅ«das pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybės teises, teisėtÄ interesÄ naudotis jam priklausančia nuosavybe. 9.8.

Atsakovė byloje taip pat tikslino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas juos priėmė. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovės pozicijÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tikslino savo reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dėl naujos sienos įrengimo. Vėliau ieÅ¡kinio dalykas tikslintas tik dėl tikslesnės reikalavimo formuluotės, atsižvelgiant ir į atsakovės pareikÅ¡tas pastabas. Tikslinant ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės nebuvo keičiamas nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas, teismas pagrįstai sprendė, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir priėmė ieÅ¡kovo patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus, nebuvo pažeistos procesinės teisės normos ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumas. 9.9.

Teismas pagrįstai sprendime nepasisakė dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo, siųsto per Kauno 11-Ä jį notaro biurÄ , atsakovė Å¡iuo įrodymu nesirėmė nei savo reikalavimuose, nei atsikirtimuose. Å iame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas pranešė atsakovei, kaip bendraturtei, kad ketina parduoti savo turimo turto dalį už 13 000 Eur, o ne gauti kompensacijÄ , tačiau netrukus iÅ¡siuntė kitÄ 2018 m. spalio 29 d. pareiÅ¡kimÄ , siÅ«lantį atsakovei susitarti dėl naudojimosi tvarkos. 9.10.

Nėra jokių įrodymų, kad liudytojai R. D. buvo pateikti bylos procesiniai dokumentai. Ä®statymas nedraudžia liudytojui turėti užraÅ¡us, kuriose yra jam reikalinga informacija. Liudytojai R. D. teikiant parodymus nebuvo padarytas procesinės teisės pažeidimas. 9.11. Nėra duomenų, kad atsakovė negalėjo pasinaudoti teise praÅ¡yti apklausti liudytojÄ R. M. pirmosios instancijos teisme prieÅ¡ baigiant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, teikti praÅ¡ymÄ CPK 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tenkinti jos praÅ¡ymÄ apklausti naujÄ liudytojÄ apeliacinės instancijos teisme ir pateikti atsakovės neįgalumo dokumentus nėra pagrindo. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovę atstovavo advokatė, apeliacinės instancijos teismas neturėtų tenkinti atsakovės praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 9.12. Po buto pertvarkymo atsakovei tenka Å¡iek tiek didesnis gyvenamųjų patalpų plotas, nei jai priklauso pagal nuosavybės dalis. Ginčo bute atlikus paprastÄ jį remontÄ , kurio metu pereinamame kambaryje 25-5 (16,96 kv. m.) statoma 100 mm storio karkasinė gipso kartono pertvara ir įrengiamos durys ir iÅ¡ Å¡io kambario, yra suformuojamos dvi atskiros patalpos: 25-5 (13,32 kv. m.) kambarys ir 25-10 (3.34 kv. m.) koridorius.

Po pertvarkymo ginčo bute bus trys izoliuoti kambariai, iÅ¡ kurių vienu naudosis ieÅ¡kovas, o dviem kambariais atsakovė. Gyvenamųjų patalpų (kambarių) bendras plotas po pertvarkymo sudarys 39,87 kv. m., iÅ¡ kurio V. J. M. 37/100 dalys sudaro 14,95 kv. m. (o naudosis 13,80 kv. m.) ir A. M. 63/100 dalys sudaro 24,91 kv. m. (o naudosis 26,07 kv. m.). Pagal praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ V. J. M. naudotųsi 1,89 kv. m., daugiau bendro naudojimo patalpų nei jam priklausytų pagal turimÄ idealiÄ jÄ nuosavybės dalį, tačiau jam tektų mažesnė, o A.

M. didesnė 1,16 kv. m. dalis gyvenamųjų patalpų, nei ji turi pagal idealiÄ jÄ nuosavybės dalį. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. priskirta naudotis vertingesnės gyvenamojo ploto patalpos, o V. J. M. mažesnės vertės bendrojo naudojimo patalpos, buvo pagrindas nežymia dalimi nukrypti nuo tenkančių nuosavybės idealiųjų dalių ir nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ naudojimosi tvarkÄ , nes nukrypimas yra labai mažareikÅ¡mis bei pateisinamas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliantė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, papildomai rinkti įrodymus apeliacinės instancijos teisme – apklausti liudytojus. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tinybės iÅ¡tirti naujų įrodymų nėra, praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas pirmos instancijos teisme, todėl atsižvelgiant Å¡ias aplinkybes minėtas praÅ¡ymas atmestinas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui priklauso 3/8 Å¡io buto dalys, o atsakovei 5/8 dalys. Å iÄ nuosavybę Å¡alys įgijo po J. M. mirties paveldėdami jo turtÄ . Å ias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, pateikti prie ieÅ¡kinio CBP-28383.

27. Ginčo butas susideda iÅ¡ trijų kambarių. Ä® kambarius, pažymėtus 25-9 ir 25-6, patenkama iÅ¡ koridoriaus, o į kambarį, pažymėtÄ 25-5, patenkama iÅ¡ kambario pažymėto 25-6, t. y. kambariai pažymėti 25-5 ir 25-6 yra pereinami. Tai matyti iÅ¡ buto naudojimosi tvarkos bei buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos planų, pateiktų prie ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio (CBP-28383, DOK-31107).

28. IeÅ¡kovas 2018 m. spalio 29 d. per 11-jį notarų biurÄ nusiuntė atsakovei pareiÅ¡kimÄ , siÅ«lydamas pasidalinti gyvenamÄ sias patalpas gera valia, tai matyti iÅ¡ priedo, pateikto prie ieÅ¡kinio CBP-28383. Atsakovė į šį ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ neatsakė, apie atsakymÄ Ä¯rodymų byloje nepateikta.

29. Byloje pateiktas 2018 m. spalio 17 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo buto dalių apskaičiavimo projektas, kuriame nurodyta, kad ieškovui priklausančios 37/100 dalys buto sudaro 23,68 kv. m, o atsakovei priklausančios 63/100 – 39,48 kv. m. Minėtas projektas pateiktas prie ieškinio CBP-28383.

30. Atsakovė teismui pateikė mokėjimų kvitus (b. l. 76-114), kurie įrodo, kad ji nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio sumokėjo iš viso 6 739,82 EUR komunalinių mokesčių. Dėl priteistų mokesčių apeliacinės instancijos teisme ginčo nėra.

31. Teismo posėdyje apklaustos atsakovės liudytojos K. U. ir K. K., R. D.. Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis nustatymo 32. Apeliacinėje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar nustatyti naudojimosi tvarkÄ trijų kambarių butu su rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal matininkės A. B. sudarytÄ buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , ar ieÅ¡kovui, už jam priklausančiÄ nuosavybės dalį, priteisti piniginę kompensacijÄ iÅ¡ atsakovės.

33. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

34. Naudojimosi tvarka buto patalpomis nėra nustatyta. IeÅ¡kovo teigimu, jis visÄ laikÄ naudojosi kambariu, pažymėtu 25-9, o atsakovė kitais dviem kambariais. Nei atsakovė, nei byloje apklaustos liudytojos Å¡ių aplinkybių nepaneigė, ginčo dėl to nekilo. Kitų įrodymų dėl Å¡ios aplinkybės nepateikta, todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai).

35. IeÅ¡kovas praÅ¡o jam paskirti naudotis kambarį, pažymėtÄ 25-9, natÅ«ra, kitus kambarius paliekant atsakovei, bendro naudojimo patalpas palikti bendram naudojimui, įpareigojant ieÅ¡kovÄ atlikti pertvarkymÄ pastatant pertvarÄ . Atsakovė praÅ¡o priteisti jai visÄ ginčo butÄ , o už ieÅ¡kovui tenkančiÄ nuosavybės dalį bute praÅ¡o priteisti jam piniginę kompensacijÄ .

36. IeÅ¡kovas nurodo, ir byloje kitokių įrodymų nepateikta, kad jis nuosavybės teise kito gyvenamojo ploto priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise neturi. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę laiko įrodyta. Esant nustatytai Å¡iai aplinkybei, atsižvelgiant į tai, kad kito nuosavo bÅ«sto ieÅ¡kovas neturi, teismų praktikÄ nusistovėjusiÄ tokio pobÅ«džio bylose, į tai, kad nepateikta objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė dėl kokių nors priežasčių negalėtų gyventi bute su bendro naudojimo patalpomis, prioritetas teiktinas ne atidalinimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės iÅ¡mokant kompensacijÄ piniginėmis lėšomis, o naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymui.

37. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad negali bÅ«ti tenkinamas atsakovės praÅ¡ymas ieÅ¡kovui sumokėti piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ turto dalį bute, nes jis nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų. Nepaneigta jo pozicija, kad Å¡iuo metu jis gyvena pas sugyventinę, tačiau jis nori turėti ir savo asmenines gyvenamÄ sias patalpas. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad Å¡i jo teisė yra neginčijama. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

38. Pirmos instancijos teismas, nepriteisdamas ieÅ¡kovui piniginės kompensacijos už jam tenkančiÄ nuosavybės dalį bute, pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad ji bijo gyventi kartu su ieÅ¡kovu dėl jo agresyvaus bÅ«do. Apie ieÅ¡kovo agresyvų bÅ«dÄ byloje pasisakė tik atsakovės įgaliotas asmuo, kuri yra buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė ir nėra geruose santykiuose su juo, nes byloje palaiko atsakovės pusę, jai padeda Å¡iame ginče, bei atsakovės pakviestos liudytojos. IeÅ¡kovo pakviesta liudytoja apie ieÅ¡kovo bÅ«dÄ nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu bÅ«tų elgęsis neleistinai, pažeidęs įstatymus ar jos teises, byloje nepateikta. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas yra nesugyvenamas ir kad jis negali gyventi kartu su atsakove.

39. Be to, akivaizdu, kad asmenims, turintiems bendrÄ nuosavybę, gali atsirasti tam tikrų nepatogumų ta nuosavybe naudojantis ar jÄ tvarkant, tačiau tai nėra pagrindas paÅ¡alinti bendraturtį iÅ¡ bendrosios nuosavybės režimo. Kolegija sprendžia, kad tokį turtÄ reikia valdyti savitarpio sutarimo, nuolaidų vienas kitam bei bendradarbiavimo, o ne vien tik asmeninių poreikių tenkinimo bÅ«du.

40. IeÅ¡kovas pateikė teismui buto pertvarkymo ir naudojimosi tvarkos planÄ . Atsakovė Å¡io plano neginčijo, nepateikė alternatyvaus projekto. Buto gyvenamosios patalpos sudaro 39,87 kv. m. Pagal Å¡alims priklausančias nuosavybės teisės dalis, ieÅ¡kovui atitektų 14,94 kv. m ploto gyvenamoji patalpa (39,87 :8 x 3), o atsakovei – 24,90 kv. m ploto patalpa (-os) 39,87 : 8 x 5. Patalpa, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o paskirti jam naudotis yra 13,80 kv. m ploto, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atlikus buto pertvarkymo darbus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , Å¡iÄ patalpÄ izoliavus, jÄ galima paskirti ieÅ¡kovui.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat teikia prioritetÄ turto padalinimui natÅ«ra ir nurodo, kad tik nesant galimybės jį padalinti natÅ«ra, gali bÅ«ti priteisiama piniginė kompensacija (LAT 2011-04-29 nutartis Nr. 3K-3-213/2011).

42. Kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neprašė priteisti piniginės kompensacijos už vienam ar kitam paskiriamÄ naudotis didesnę dalį, negu kad nustatytos nuosavybės proporcijos, todėl Å¡is klausimas nebuvo svarstomas. Atsakovė apeliaciniame skunde skaičiuoja plotus, kurie keisis butÄ padalinus natÅ«ra, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ių jos papildomų paaiÅ¡kinimų nenagrinėja, kadangi jie nebuvo reiÅ¡kiami bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, be to akivaizdu, kad minėtos disproporcijos nėra ženklios.

43. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendimu įpareigojo ieÅ¡kovÄ pertvarkyti butÄ , kas reiÅ¡kia ne tik buto pertvarkymÄ , bet ir remontÄ . Remontas atsakovei, turinčiai sunkų neįgalumÄ , fiziÅ¡kai bÅ«tų nepakeliamas, remonto metu atsakovės negalėtų prižiÅ«rėti buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė, nes jų santykiai blogi, kiltų pastovÅ«s konfliktai. Toks teismo sprendimas esÄ prieÅ¡tarauja humaniÅ¡kumo principams. Å iuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, bendraturčiai gali patirti nepatogumų, tačiau atsakovės nurodomi hipotetiniai teiginiai apie bÅ«simÄ remontÄ ir bÅ«simus blogus santykius ieÅ¡kovo su kitais asmenimis, negali bÅ«ti pagrindas transformuoti ieÅ¡kovo nuosavybės formÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų į piniginę iÅ¡mokÄ .

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neobjektyviai ar netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Nėra jokių įrodymų, kad liudytojai R. D. buvo pateikti bylos procesiniai dokumentai. Be to, įstatymai nedraudžia liudytojui turėti užrašus, kuriose yra jam reikalinga informacija. Kolegija sprendžia, kad liudytojai R. D. teikiant parodymus nebuvo padarytas procesinės teisės pažeidimas.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). 46.

Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl materialinių reikalavimų paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos ir jų paskirstymas pirmos instancijos teisme 47. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, už kuriÄ 50 procentų iÅ¡laidas atlygina valstybė. Jis nurodė, kad atsakovės atstovavimo iÅ¡laidas sudaro 600,93 Eur. VienÄ trečiÄ jÄ dalį Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 200,31 Eur, turi atlyginti ieÅ¡kovas, o likusius 50 procentų, t. y. 200,31 Eur (400,62 Eur :

2) valstybei turi atlyginti pati atsakovė.

48. Apeliantė nurodo, kad jai buvo teikta 100 procentų nemokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 200,31 Eur išlaidų valstybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi iš 2019 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo matyti, kad ieškovei teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

49. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovės priteista 200, 31 Eur. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos procese.

50. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos procese patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ dėl materialinių apeliacinio skundo reikalavimų ieÅ¡kovui V. J. M., iÅ¡ A. M. priteistina 400 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 straipsniai). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: SprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 200,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų susijusių su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu. Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti V. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė