ceb76727-d024-4e61-8c3c-93f49aeb63a2 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-8-659/2021 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00020-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2.; 1.2.29.1.1.; 1.2.14.5.2.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Erikai Grigišienei, Linai Beniušienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorams Sauliui Galminui, Vaidai Pužauskienei, kaltinamajam A.

L., kaltinamojo gynėjams advokatams Vytautui Agintui, Irmantui Motužiui, nukentėjusiajai A. L., nukentėjusiojo atstovei advokatei Kristinai Marčienei (Pralgauskaitei), ekspertams Antanui Misiui, Jurgenui Hansui Bugleriui, specialistui Laimučiui Kraujaliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, pilietybė – Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta Klaipėdos m. sav., Lietuva, Å¡eimyninė padėtis – iÅ¡siskyręs, dirba – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas: 1) 2015-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 223 str. 1d. ir, pritaikius LR BK 64-1 str., paskirta 14 MGL (527,24 eurų) bauda, 2) 2019-11-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų pagal LR BK 201 str. 3 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., 24 str. 5 d., 182 str. 1 d.

– 100 MGL (5 000 Eur) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. L. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas žinomai netikrÄ dokumentÄ , apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, o bÅ«tent: jis, siekdamas apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ A. L. priklausančius 425 741,43 Eur (kas atitiko 1 470 000 Lt), tyčia, žinodamas, kad A.

L. jokių pinigų A. L. nėra skolinga, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2011 m. gruodžio 20 d., Klaipėdos mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaule ant tuščio popieriaus lapo iÅ¡gavo A. L. paraÅ¡Ä su rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u „A. L.“, po ko pagamino netikrÄ vertybinį popierių – 2009 m. liepos 10 d. vekselį, kuriame melagingai nurodė, kad neva skolininkė A. L. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) A.

L. bei, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , šį žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. liepos 10 d. paprastÄ jį vekselį, 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro, esančio Taikos pr. 52C/Agluonos g. 1 Klaipėdos m., notarei Agnei GriÅ¡kevičienei, su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal paprastÄ jį vekselį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A. L. ir tÄ pačiÄ dienÄ notarė A. GriÅ¡kevičienė, bÅ«dama suklaidinta, iÅ¡davė A.

L. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 9079) dėl 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) skolos, 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. L., po ko A. L., tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2011 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į antstolio Jono Petriko kontorÄ , adresu Å aulių g. 19, Klaipėdos m., su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. L. skolÄ pagal žinomai netikrÄ vertybinį popierių – 2009 m. liepos 10 d. 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) vertės paprastÄ jį vekselį, ir šį vekselį bei 2011 m. gruodžio 21 d. notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pateikė antstoliui, dėl ko antstolis J.

Petrikas, bÅ«damas suklaidintas, pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/1101506, kurioje 2011-12-21 patvarkymu dėl turto areÅ¡to areÅ¡tavo A. L. ir V. L. jungtine nuosavybe priklausantį turtÄ . Tokiu bÅ«du A. L., panaudodamas žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ paprastÄ jį vekselį, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į A. L. priklausantį turtÄ â€“ 1 474 412 Lt (425 741,43 Eur). Kaltinamasis A. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo vaikystės dirbdavo įvairius darbus. Vėliau turėjo individualiÄ Ä¯monę, po to iÅ¡vyko į AmerikÄ .

Gavo vizÄ 10 metų. Ten įsigijo visus reikiamus dokumentus, įsigijo visas socialines garantijas, pradėjo dirbti taksi įmonėje. Uždarbis įvairus – kiek dirbo, tiek gavo. Uždirbdavo 200–250 dolerių per dienÄ . Jo rekordas – 2 000 dolerių per parÄ . Mokesčiai maži – mokėjo 68 dolerius mokesčių. Sugrįžęs iÅ¡ Amerikos iÅ¡ karto 2002 m. norėjo statytis namÄ . Atsivežė pinigų. Be to, draugė norėjo namo. Kadangi parsivežė 2 500 dolerių, o jam reikėjo daugiau, tai nuo banko sÄ skaitos nusiimdavo, kitus pinigus siuntė draugas iÅ¡ Amerikos siuntiniais.

Visai neseniai vyko į paÅ¡tÄ pasiteirauti, ar yra iÅ¡saugota siuntimo informacija. Jam pasakė, kad informacijÄ saugo pusę metų. Ž. Č. iÅ¡ Amerikos siųsdavo pinigus už parduotas maÅ¡inas. Parsivežė 2 500 dolerių, 150 000 litų nusiėmė iÅ¡ banko, 300 000 litų persiuntė draugas iÅ¡ Amerikos už parduotas suremontuotas maÅ¡inas. Grįžęs sugalvojo statyti namÄ . Savo pinigus investavo į namÄ , į sklypus, bendravo su „grupiokais“, klausė patarimų, kaip investuoti pinigus.

Jakų kaime pirko sklypus, nusipirkti sklypų jam pasiÅ«lė nekilnojamojo turto agentė. Ir iÅ¡ I. K. taip pat nupirko sklypus. Pirko sklypus už savo lėšas. Investavo pinigus į sklypus. Kartais padėdavo brolis, bet tai nebuvo bendros investicijos. Su Å¡eima, su broliu buvo nuostabÅ«s santykiai, su broliu Amerikoje dirbo 15 metų. Jis atvažiavo į AmerikÄ , jį priėmė pas save. Kai pradėjo statyti namÄ , avansus davė darbininkams, architektei. Pradėjus pamatus, reikėjo statybos leidimo, kadangi sklypas buvo įtrauktas į Jakų aerouosto apsaugos zonÄ .

Buvo sunkumų dėl to namo, jau buvo iÅ¡kilusios namo sienos, o dar prasidėjo rÅ«pesčiai dėl apsaugos zonos. Tačiau su darbininkais pastatė namÄ , 2003 m. tas namas jau stovėjo. Nepamena, ar 2003 m., ar 2004 m. buvo namas pastatytas. 2003 m. pirko garažo vartus ar langus, nepamena dabar. Jam iÅ¡ pradžių užteko pinigų, po to jau skolinosi iÅ¡ draugų. IÅ¡ draugų skolinosi, nes banke didelės palÅ«kanos. Planavo pastatęs namÄ pasiimti kreditÄ iÅ¡ banko, grÄ Å¾inti skolas draugams. Neįsikėlė į namÄ .

BÅ«tų įsikėlęs, bet prasidėjo teisminiai ginčai, nebeliko noro ten keltis. Jis su broliu mamos vardu turėjo taksi firmÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monė buvo registruota mamos vardu, akcijos taip pat jos vardu. „Biznis“ sekėsi normaliai, kol statybos inspekcija nepaskambino. Buvo grasinantis skambutis, kuriuo A. L. kviečiama atvykti, nes namas pastatytas nelegaliai. Namas buvo statomas mamos vardu. IÅ¡ Gargždų paskambino, liepė atvažiuoti.

Nuvažiavo pas tėvus praneÅ¡ti, kad mamai reikia vykti į Gargždus, į statybos inspekcijÄ dėl nelegalios statybos, kadangi mama yra namo savininkė. Jam mama pasakė: „Tavo namas, mes su tėvu nevaikščiosime, neįdomu“. Jam reikėjo įgaliojimo namui, tai tėvai iÅ¡rašė įgaliojimÄ su visomis teisėmis – iÅ¡davė generalinį įgaliojimÄ . Konsultuotis dėl įgaliojimo, kiek metų galioja generalinis įgaliojimas, buvo pas notarÄ GintarÄ Bastakį. Jam paaiÅ¡kino, jog, mirus vienam iÅ¡ tėvų, įgaliojimas neteks galios.

O jis tėvų vardu turėjo pirkęs sklypus, namÄ . Ir jam notaras patarė susiraÅ¡yti vekselį, kaip garantÄ . Nedelsdamas po kelių dienų nuvyko pas tėvus, prieÅ¡ tai atsispausdinęs vekselio tuščiÄ formÄ , turėjo tuščių, baltų lapų. Nuvažiavęs pas tėvus, viskÄ pasakė, kad jam reikia garanto, suskaičiavo, kiek vertas jo turtas: automobiliai, žemės, akcijos – viso gavosi apie 1 470 000 litų. Jis paaiÅ¡kino, kaip užpildyti vekselį. Buvo abu tėvai, viskÄ paaiÅ¡kino ir iÅ¡važiavo.

Neskubu buvo, kada mama pasiraÅ¡ys vekselį. Tėvai sutiko su tomis sumomis. Tuo metu normaliai bendravo ir su tėvais, ir su broliu. Nepamena, ar broliui pasakojo apie vekselį. Mano, kad brolis viskÄ Å¾inojo, nes bendravo su mama. Vekselį pasirašė tėvai. 2009–2010 m. buvo krizė, visas turtas nuvertėjo, paÅ¡lijo santykiai su broliu, parsidėjo konfliktai, pajautė, kad gali negerai baigtis. Tad po Naujų metų, anksti pavasarį, veždamas G. V. iÅ¡ darbo, paskambino mamai, ir ji pasakė, kad vekselis yra pasiraÅ¡ytas.

G. V. dirbo muitinės kriminalinėje policijoje, todėl kartu važiavo pažiÅ«rėti, ar vekselis teisingai užpildytas. Važiuodamas pro Å¡alį, paskambino mamai, ji nusileido, iÅ¡nešė ir padavė jam užpildytÄ pusę lapo, kažkokį dar maiÅ¡elį. Ji pasirašė, kaip garantÄ , kaip patikėtÄ turtÄ . G. V. paklausė, ar mama yra skoloje. Pasakė, kad tai kaip garantas už patikėtÄ turtÄ . Parsinešė vekselį namo, padėjo tarp krÅ«vos dokumentų. Niekada nemanė, kad reikės kreiptis į antstolius su tuo vekseliu.

Su tėvais buvo viskÄ aptarę, kad vekselio terminas baigiasi 2011 m. gale. Per tÄ laikÄ , manė, įsirengs namÄ , o po to jam mama padovanos tÄ namÄ . Tuo metu buvo įgaliojimas. Gavosi taip, kad 2010 m. pavasarį, atvykęs į darbÄ , su broliu darbe sukonfliktavo. Kadangi brolis sportuoja, jis stipresnis, ir jį sumušė – prakirto lÅ«pÄ , ant veido buvo mėlynės. Išėjęs iÅ¡ darbo, pasiėmė butelį ir tris savaites nesirodė darbe. Po to, kai atvyko į darbÄ , brolis pasakė, kad jis gali čia nevaikščioti, nes nebedirba.

Mama per tÄ laikÄ jį paÅ¡alino iÅ¡ direktoriaus pareigų. Liko kaip stovintis su 20 litų kiÅ¡enėje. Bendravo su mama, klausė, kodėl ji taip padarė, o ji atsakė „Koks tu direktorius, neturi aukÅ¡tojo, Gintas gali bÅ«ti“. SMS bendravo, mama parašė, jog namas bus jo, automobiliai bus taip pat jo, t. y. A. L.. Prasidėjus konfliktui su broliu, Å¡is pakeitė mamos SIM kortelę, mama jo nebeįsileido į namus. Jis pardavė namÄ draugui, nes buvo skoloje 36 000 litų. GrÄ Å¾ino jam skolÄ , kad Å¡is perraÅ¡ytų jam sklypÄ .

Jo brolis buvo anuliavęs jam suteiktus įgaliojimus. Pas notarę nuėjęs, sužinojo, kad įgaliojimai anuliuoti, paduotas ieÅ¡kinys dėl sandorio panaikinimo. Nei mama, nei tėvas, nei brolis su juo nekalbėjo. Bandė kalbėti su broliu apie sklypus, kad, pardavus sklypus, bus nauda. Brolis pasakė, kad sklypų niekas nepirks, taip aiÅ¡kino jis ir mamai. SkolÄ atidavė Alvydui. Brolis pasakė, kad reikia parduoti namÄ , nes mama yra akcininkė, laiduotoja, jei jis nemokės palÅ«kanų, užstatys mamos butÄ ir jį atims.

Buvo toks pokalbis. Mama jam paaiÅ¡kino, kad Gintas sakė, kad atims jos namus. Mama iÅ¡sigando, kad įmonė nemoka kredito bankui, kad brolis moka paskolÄ . Bijodamas, kad mama užraÅ¡ys visÄ turtÄ broliui, matydamas, kad viskas eina blogyn, turtas „plukdomas“, brolis vengia įsipareigojimų, prisiminė vekselį. Tuo metu gyveno pas draugÄ , buvo knygų lentyna, kurioje buvo vekselis. Atėjo G. V., atsinešė alaus, jis turėjo žuvies, viskÄ pasidėjo ant Å¡viesaus stalo. O stalas buvo taukinas.

Jis padėjo tÄ vekselį ant stalo, o po to pamatė ant jo didžiulę taukų dėmę. IÅ¡sigando, puolė naikinti riebalų dėmę lygintuvu, griebė servetėles, spaustukus. Perlenkė vekselį, viduje įdėjęs lapelį, o ten buvo elektros faktÅ«ra, palygino ir vekselyje atsispaudė visas tekstas. Notarė Agnė GriÅ¡kevičienė buvo pasidariusi to vekselio kopijÄ . G. L. tÄ kopijÄ buvo gavęs. IÅ¡sigando, kad sugadino dokumentÄ , bet jį notarė nuramino ir pasakė, kad viskas gerai, vekselis galioja.

Ir viskas. Pasakė, kuriÄ dienÄ ateiti. Sumokėjo, jam iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Su tuo raÅ¡tu nuėjo pas antstolį J. PertikÄ . PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas į AmerikÄ Lietuvoje turėjo individualiÄ Ä¯monę. Buvo parduodamas alus, vaisiai, Å¡okoladai, maisto produktai. Taip pat buvo valiutos keitykla. O, grįžęs iÅ¡ Amerikos, turėjo taksi įmonę, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo paėmę kreditÄ , mama buvo laiduotoja. Ä®monė paėmė paskolÄ infrastruktÅ«rai. 500 000 paskola buvo paimta.

Mama su tėvu buvo laiduotojai. Brolis nebuvo laiduotojas, jis tapo laiduotoju vėliau. Jis taip pat nebuvo laiduotojas, neturėjo jokio turto. Buvo reketo laikai. Jokio turto su broliu jis neturėjo. Brolis savo turtÄ užrašė tėvo vardu, o jis – mamos. Buvo padori Å¡eima. Tais laikais banditams sužinoti, kas kÄ turi, buvo labai lengva. Nupirko turtÄ grįžęs iÅ¡ Amerikos, bijodamas reketo, visÄ turtÄ pirko mamos vardu. Parodymus davęs Ž. Č. nėra jo vadovas, darbdavys, liudytojas susimaišė.

Jis turi individualiÄ veiklÄ . Jam iÅ¡vykus Ž. Č. dar ilgai gyveno Amerikoje, paskui su juo nebendravo. LiudytojÄ Rimeikį pažinojo nuo 16 metų, jis draugo pažįstamas. Rimeikio parodymus girdėjo. Netiesa, kad neturėjo, kur gyventi. Vekselis suraÅ¡ytas 2009-07-10. Brolis įtikinėjo mamÄ , kad reikia parduoti namÄ . Mama vis keičia parodymus, Gintas paprašė, kad mama panaikintų įgaliojimÄ . Brolis jį apÅ¡neka dėl gėrimo. Yra fiksuota, kad kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl gėrimo.

Atvykęs pas M. nežinojo, kad panaikintas jo įgaliojimas. Dėl įgaliojimo panaikinimo vyko teismas. Nežinojo, kad panaikintas įgaliojimas, kai pardavinėjo sklypus. Notarė nepasižiÅ«rėjo registrų centre. Poligrafas siÅ«lė atlikti tyrimÄ . Mama iÅ¡bandė, jis – atsisakė, žino 1000 procentų, kad mama ir brolis meluoja. Su lietuviÅ¡ka specialisto iÅ¡vada sutinka, su vokiečių specialisto iÅ¡vada nesutinka. Apeliacinio teismo sprendimÄ skaitė, vekselis buvo pasiraÅ¡ytas, kai tėvas dar buvo gyvas.

Neatsimena, ar pajamos buvo deklaruotos. Jam paskambino, kad likviduotų įmonę. Gal ir turėjo įsiskolinimų. Buvo mažametis vaikas, buvo įsiskolinimų, tačiau įsiskolinimas padegtas. Yra administracinių nuobaudų. Nežino, iÅ¡ kur tie įsiskolinimai. IÅ¡ draugų skolinosi pinigus: iÅ¡ D. K., ArÅ«no, kitų neatsimena. IÅ¡ ko skolinosi, nepamena, turi pasižymėjęs, yra L. N.. Dalis skolų grÄ Å¾inta. IÅ¡ D. K. skolinosi prieÅ¡ 15 metų, statė namÄ , pirko sklypus. Å ioje byloje tiriamo vekselio suma susideda iÅ¡ namo, sklypų Klauskalio kaime, Jakuose, akcijų, automobilių, įmonių.

G. V. buvo jo draugas, daug padėjo. Kartu vykdė veiklÄ su kavos aparatais. Su juo susipyko, nes, vykdydamas veiklÄ su jo pažįstamu, norėjo užvaldyti akcijas, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Susipyko dėl verslo. Brolis vykdė tokiÄ pat veiklÄ . Nukentėjusioji A. L. parodė, kad viskas atsitiko dėl to vekselio. Buvo labai skaudu, kad prieÅ¡ Kalėdas gavo kažkokį vekselį. Paskambino sÅ«nui ir pasakė, kad gavo kažkokį vekselį. Apie jokį vekselį niekada gyvenime nebuvo girdėjusi, neužsiminėjo tokiomis nesÄ monėmis.

Atvažiavęs sÅ«nus pasakė, kad tai yra vekselis, kuriuo iÅ¡ jos reikalauja 1,5 mln. SÅ«nus pasakė, kad reikia kreiptis į policijÄ , nes tai yra teisminis dalykas. KitÄ dienÄ nuvykus į darbÄ jÄ iÅ¡sikvietė vadovybė ir pasakė, kad gauti vykdomieji raÅ¡tai, pagal kuriuos jai bus atskaitoma iÅ¡ atlyginimo. Atskaitinėjo jai ir iÅ¡ pensijos. Buvo labai sunku – tie 9 metai kaip kirviu nukirto jos sveikatÄ , vyro sveikatÄ . Tai jiems padarė vienas jų Å¡eimos žmogus, kurį visÄ gyvenimÄ â€žtempė už ausų“ ir padėjo.

Neskirstė vaikų į jokias į kategorijas. Abu yra jos sÅ«nÅ«s. SÅ«nÅ«s gyveno atskirai. Ji neužfiksavo jų darbų. KÄ dirbo, ji nežino, kažkur „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ji su vyru statėsi namÄ Jakuose, parašė A. L. įgaliojimus, kad jis atliktų ten visus darbus. Žadėjo gyventi kartu, kadangi jis buvo mėgėjas pagerti, galvojo, kad gyvenant kartu jį prilaikys. SklypÄ nupirko jos vardu. Parašė įgaliojimÄ , nes sÅ«nus tuo metu negėrė, buvo davę pinigų užsikodavimui.

Ji dirbo dviejuose skyriuose – reanimacijos ir operacinės Å«kio reikalų tvarkytoja, iÅ¡ darbo iÅ¡eiti negalėjo, todėl parašė A.įgaliojimÄ . Sklypas buvo, tikriausiai, nupirktas už 3 tÅ«ks. litų. StatybÄ finansavo ji su vyru, kiek galėjo, kai prasidėjo krizė, jie visi kartu paėmė paskolÄ . PaskolÄ paėmė jos vardu per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ o „(duomenys neskelbtini)“ paėmė iÅ¡ banko. PaskolÄ paėmė per įmonę, nes pasitikėjo vaikais, leido jiems vadovauti.

Jie abu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, ar G. buvo paraÅ¡iusi įgaliojimÄ . Gavo tuos pinigus ir 250 tÅ«ks. įdavė A. namo statyboms. Po to dar G. jam įdavė 100 tÅ«ks. litų. PaskolÄ planavo atiduoti visi bendrai, sÅ«nus A. sakė, padės. O kai reikėjo padėti, Alvydas pasakė, kad jam niekas jokių pinigų nedavė ir ant G. pečių užkrito visa bankinė naÅ¡ta. Tie 250 tÅ«kstančių eurų suėjo į namo statybas ir niekur nedingo. Namas nebuvo užbaigtas. Santykiai stipriai paÅ¡lijo tada, kai atėjo tas vekselis.

Nieko nesuprato, o G. pasakė, kad A. reketuoja iÅ¡ jų pinigų. Jie pinigų nesiskolino, patys jų turėjo, nes dirbo. Su vyru gyveno bute. Nebeatsimena, kokio dar turėjo turto – turėjo sodÄ ir automobilių, bet tie automobiliai buvo ne nauji. Kiek tų automobilių buvo, nebeatsimena, viskÄ paaiÅ¡kins G.. Po to vekselio vyras labai stipriai pasiligojo, iÅ¡vežė jį į ligoninę ir prasidėjo sunkÅ«s laikai. Ä®galiojimÄ parašė A., o ne G., todėl, kad ketino su juo kartu gyventi ir jį prilaikyti.

A. praÅ¡ant pasirašė ant dviejų tuščių lapų, kadangi negalėjo iÅ¡eidinėti iÅ¡ darbo ir juo pasitikėjo. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį priteisti. Neigia, kad bÅ«tų skolinusis pinigų iÅ¡ sÅ«naus, jam pačiam padėti reikėjo. Spausdintuvo namuose neturi, niekada neturėjo ir nemoka juo spausdinti. Nemoka naudotis kompiuteriu ir jis jai nereikalingas. Visi pergyvenimai prasidėjo, kai gavo tÄ vekselį. Pakriko nervai, patyrė pažeminimÄ darbovietėje. Per tuos 9 metus buvo iÅ¡gyveno įtampÄ , nerimÄ , nemigÄ .

Kreipėsi į medikus, nes pradėjo drebėti rankos. Vyras labai stipriai susirgo ir neišgyveno. Vyrui prasidėjo Alzhaimerio ir Parkinsono ligos. Alvydas neturėjo piniginių lėšų, nes lošdavo, turėjo bėdų dėl alkoholio, buvo gydomas Švėkšnoje. Ar iš ten jis pabėgo, ar jį paleido, nežino. Ji ant savo vaikų nepyksta, neturi jokio tikslo apkalbėti sūnaus. Neatsimena, koks turtas buvo registruotas jos vardu. Jiems buvo žinoma apie namus ir sklypus, bet jie nėjo, nežiūrėjo, pasitikėjo vaikais.

Nežino, kodėl visas turtas buvo registruotas jos vardu, reikėtų paklausti sÅ«nų. Nepasakys, ar teikė turto deklaracijas. G. turi viskÄ susirašęs. Nežino, nepasakys, iÅ¡ ko padengdavo paskolas – padėdavo padengti G., ir ji su vyru duodavo. Ji jau daug ko nebeatsimena, kadangi po tų įvykių jai paÅ¡lijo sveikata. Ji su vyru turėjo santaupų, nebeatsimena, kokiÄ sumÄ , nes vyras valdė „kasÄ â€œ. Alvydas žadėjo padėti atiduoti paskolÄ , tačiau pasakė, kad jam tų pinigų niekas nedavė, ir nemokėjo paskolos.

Vyras liepė visÄ turtÄ perraÅ¡yti G.. PaskolÄ paėmė jie visi kartu, ir pinigus padavė A.. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ paskolÄ paėmė visa Å¡eima, konkrečiai kas, nepamena. A. prie namo statybos asmeniniais pinigais neprisidėjo, nes jų neturėjo. Po to jie panaikino įgaliojimÄ . Blogai darė, kad neskaitę pasiraÅ¡ydavo, pasakydavo, kad reikia pasiraÅ¡yti, tai ir pasiraÅ¡ydavo. G. paskaitė, kad Alvydas parduoda namÄ su žeme, tada vyras liepė įgaliojimÄ A. panaikinti. A. bandė perleisti turtÄ â€“ namÄ su žeme, kažkokiam draugui L.

N., už kiek tiksliai, nebeatsimena. Ji vaikais pasitikėjo. A. perleido turtÄ be jų žinios. Teisėjas Mickevičius nusprendė turtÄ grÄ Å¾inti atgal. Nežino, ar tuo metu, kai skolinosi pinigus iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, G. buvo jos direktorius. Ji nesigilino, kur ir kÄ jie dirba, pasitikėjo savo vaikais. Teisminiai procesai vyksta todėl, kad viskÄ daro alkoholis ir draugai. A. siekė pasisavinti turtÄ neteisėtai. Nebuvo kalbos, kad reikia padalinti turtÄ . Vyras pasakė, kad po jų mirties, kai jie turtÄ paveldės, tada ir pasidalins, iÅ¡skyrus sodÄ â€“ jį buvo nuspręsta palikti G..

Kada buvo pradėtas statyti namas, ji neatsimena, nes tai seni laikai. Kol turėjo savų pinigų, padėjo tÄ firmÄ Ä¯kurti. Jie gyveno dėl vaikų – ne dėl savęs. Prabangių automobilių nebuvo, buvo pirkti padėvėti pigiausi automobiliai. PerraÅ¡yti turtÄ G. buvo tėvo apsisprendimas, jie nežinojo, kad tÄ vekselį suklastos. Vyras laikė visus finansus. Neatsimena, kokiais automobiliais važinėjosi sÅ«nÅ«s, nepasakys, nes tokių dalykų nenusimano. Namui sklypÄ surado vaikai. Vyras dirbo keliuose darbuose, per atostogas važiuodavo į MaskvÄ ir į LenkijÄ ir prisidurdavo prie algos.

Vyras dirbo vairuotoju ir ekspeditoriumi. Santaupų atsirado, nes vyras gerai uždirbdavo, buvo taupūs. Neatsimena, kiek kartų buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos duoti parodymai yra teisingi. P. A. ant dviejų tuščių lapų, kuriais metais ant jų pasirašė, neatsimena. Matė patį vekselį ir niekaip negalėjo suprasti, kaip ten atsirado jos vardas ir pavardė. Nesuprato, kaip taip galėjo atsitikti, nes sūnui jokių vekselių nerašė. Iš pradžių buvo toks šokas, jog neprisiminė pasirašiusi A. ant tuščių lapų.

IÅ¡ pradžių negalėjo suprasti, kaip ten atsirado jos paraÅ¡as. Tik vėliau priminė, praėjus gal 2 mėnesiams, kad pasirašė ant tų tuščių lapų. Patvirtinimo (3 tomas, b. l. 173) dėl turto priklausomumo, kur padalintų turtÄ pusiau A. ir G., nerašė. Å is dokumentas irgi yra iÅ¡ tų dviejų tuščių lapų. Atsimena poligrafo tyrimÄ . Tyrimo metu pareigÅ«nas rodė tÄ vekselį. Ji pareigÅ«nui sakė, kad nieko nesirašė. Atliktas tyrimas (4 tomas, b. l. 106–108) viskÄ rodė atvirkščiai, jei eitų dabar, rodytų tÄ patį, nes 9 metai serga depresija ir gydosi.

PareigÅ«nams atrodė, kad poligrafas rodo teisingai, bet jie nežinojo, kad ji serga, kiekvienÄ dienÄ aÅ¡aros, rÅ«pesčiai, nerimas, nemiga. PaskolÄ gavo grynais. Buvo kažkoks teismas, kur namÄ Jakuose padalino su A. per pusę. Tiksliai to teismo sprendimo neatsimena. G. su A. pasakė, kad yra toks sklypas, kurį pigiai parduoda. Ji su vyru pasakė, kad vaikai vadovautųsi patys, kiek reikės pinigų, duos. Kelintais metais prasidėjo tie sklypų pirkimai, neatsimena, nes, jei bÅ«tų žinojusi, kad taip viskas įvyks, bÅ«tų net neprasidėjusi.

Pinigines lėšas laikydavo namuose. IÅ¡ kur atsirado didelės pinigų sumos keičiantis pinigams, galėjo atsakyti vyras, nes jis valdė pinigus, ji negali pasakyti. Žinojo, kad namuose yra tokios pinigų sumos, nes, kai reikėdavo vaikams, duodavo. Statyti tÄ namÄ buvo jos ir vyro idėja. Ji yra firmų „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Ji su vyru vaikams padėjo įsteigti tas firmas, davė pinigų, sumų neprisimena. Visada pasitikėjo ir G., ir A., kol negavo to „nelaimingo“ vekselio.

G. namas buvo statomas vyro vardu, bet, kodėl buvo taip daroma, nežino. Dalyvavo teisminiame procese dėl sklypo perleidimo N.. Neprisimena vyro parodymų. Neatsimena, kiek kartų ir kokias sumas perdavė A. dėl namo statybų. Jei bÅ«tų žinoję, kad taip atsitiks, tai bÅ«tų rašęsi. Ji paprašė G., kad Å¡is nueitų pas antstolį A. P. pasiaiÅ¡kinti, nes ji labai blogai jautėsi. Ä® policijÄ buvo nuvykusi kartu su G. – jis jai talkininkavo, turbÅ«t jis ir rašė pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimo atspausdinimo aplinkybės jai nėra žinomos.

Ekspertas A. Misius parodė, kad dokumentas buvo kopijuotas, skiriasi atspalviai, buvo nustatyta, kad skiriasi toneriai. Tekstas buvo atspausdintas vienu toneriu, o paÅ¡aliniai Å¡trikai – kitu toneriu. Bet į spausdintuvÄ galima įpilti kitÄ tonerį, ir jau bus atspausdinta skirtingai. Ir spausdinta jau skirtingu laiku. Tas vekselis dar tirtas kelis kartus. Tuos pačius paÅ¡alinius Å¡trikus galima kopijuoti kelis kartus, tos medžiagos, kurios naudojamos tiriant vekselį, negalėjo paveikti tiriamojo vekselio. Kopijuojant pas juos, vis tiek gaunamas tas pats rezultatas.

Nėra taip, kad kopijuojant vienÄ kartÄ susinaikina pėdsakai. Dėl laiko nustatymo jų tyrimo centras tyrimų neatlieka – tokių metodikų neturi. Veidrodinių Å¡trikų atsirasti tikrai negali, kadangi yra teksto likutis, nenuvalytas nuo spausdinimo bÅ«gno, jis galėjo atsispausdinti kaip paÅ¡aliniai Å¡trikai, neveidrodiniai, spausdinimo metu, jei buvo nepasiÅ¡alinę nuo spausdinimo bÅ«gno, bet veidrodiniai Å¡trikai spausdinimo metu susiformuoti negali. Gali daryti prielaidÄ , nežino, kokio dydžio, kokio formato buvo atspausdintas dokumentas.

KÄ tyrė, tÄ nustatė. Jei bÅ«tų davę tirti patį spausdintuvÄ , bÅ«tų jį tyrę, pačio spausdintuvo jiems nepateikė. Jokių palyginamųjų dokumentų nebuvo, prielaidų nekėlė, iki galo nustatyti ne viskÄ gali. IÅ¡vados 7 punkte yra duota tikėtina iÅ¡vada, kad iÅ¡ pradžių buvo atspausdintas vekselio tekstas, o po to atsispaudė tie veidrodiniai Å¡trikai. Apie ryÅ¡kumÄ iÅ¡vadų nėra duota. Yra labai skirtingo intensyvumo Å¡trikų, kada kuris atsirado, negali nustatyti.

Visi pašaliniai štrikai yra atsiradę atsispausdinimo būdu, kategoriškų požymių nerado. Dėl įrašų ir spausdintinių dokumentų metodikų niekas nepasikeitę jau 7 metai. Rankraštiniai įrašai daromi Vokietijoje, Rusijoje, kiek įteisinta, negali pasakyti. Lietuvoje tokios išvados darytos, kiek žino, teismai jų nepripažįsta. Ekspertas Jurgenas Hansas Bugleris (dalyvaujant vertėjai M. V. B.) parodė, kad dirba nepriklausomu ekspertu Bairijos srityje, neturi civilinės atsakomybės draudimo.

Jam žinoma, dėl ko iÅ¡kviestas į posėdį – dėl paprasto vekselio. Puikiai prisimena, dar peržiÅ«rėjo visus dokumentus, perskaitė prieÅ¡ teismo posėdį. Kaip jį susirasti, žino, kas ieÅ¡ko internete. Bendras ekspertų sÄ raÅ¡as vieÅ¡ai randamas. Pagal praktikÄ yra žinomas, yra bendras ekspertų sÄ raÅ¡as dirbančių Å¡ioje srityje. Jis tyrė vekselį. Atsakydamas ar turėjo kitų vekselių palyginti, gali pasakyti, kad be teismo pasiÅ«lymų kitų dokumentų neturėjo.

Turėjo tik teismo pasiÅ«lymÄ ir vekselį. IÅ¡ teismo laiÅ¡ko jam buvo žinoma, kad jau atlikta ekspertizė. Bet ekspertizės iÅ¡vadų jis nematė, jam tik buvo paminėta, kad yra jos iÅ¡vados. Patvirtina, kad 2015 m. laiÅ¡ke yra nurodyta, kad yra gauta eksperto iÅ¡vada. Jis įtrauktas į Vokietijos ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Ä® klausimÄ , kas užsakė atlikti ekspertizę, atsakė – apeliacinis teismas. Tai buvo teismų sÄ jungos paskirta, jis Å¡iÄ užduotį gavo netiesiogiai, o per teismų sÄ jungÄ .

Buvo trys klausimai. Buvo užklausa, ar pirma pati forma pasiraÅ¡yta ir paskui padėtas paraÅ¡as, ar atvirkščiai – pasiraÅ¡yta pirma, o paskui atspausdintas tekstas. Antras klausimas: ar tarp padėto paraÅ¡o ir teksto formos laiko tarpas skiriasi. Trečias klausimas: ar tekstas atitinka, kai buvo paraÅ¡as, ar tÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡yti paraÅ¡as ir tekstas. Jis tikrino raÅ¡iklį pagal raÅ¡alÄ , ar atitinka, ar tas pats raÅ¡iklis, kuriuo pasiraÅ¡ytas vekselis. Techniniais metodais tyrė, ar teksto laikas ir paraÅ¡o laikas atitinka.

Naudojo technines priemones, specialisto medžiagas, laiko atžvilgiu palyginti turi laboratorijÄ , ne iÅ¡ akies nusprendė. Nr. 2 metodo iÅ¡vados dar neturi, negali pasakyti, ar teksto ir paraÅ¡o laikas skiriasi, ar ne. Dar nėra gautas atsakymas. Pats lapas – vekselis – nėra tvarkingas, lyg apkarpytas – neturi iÅ¡vados dar. Vėliau teigė – iÅ¡vada yra, vis dėl to pasiraÅ¡yta, o paskui atspausdintas tekstas. Ar tas tekstas atspausdintas 2009 m., tiksliai negali pasakyti, neturi tokios metodikos.

Bet gali pasakyti, kad pirma pasiraÅ¡yta, o paskui atspausdintas tekstas. Trečias iÅ¡vados punktas. Gali paaiÅ¡kinti – spausdintojas padarė klaidÄ iÅ¡ kito dokumento spausdinant, dėl to skiriasi data. Jis negali pasakyti tikslios datos. VienareikÅ¡miÅ¡kai teigia, kad tekstas ir paraÅ¡as yra skirtingų datų. Vekselyje yra kiti ženklai, kitoje vekselio pusėje matosi, kad rasti ankstesnio dokumento pėdsakai. Kitoje pusėje yra kažkokių naudojimo ženklų, ir pats lapas yra apkarpytas. VirÅ¡utinė lapo linija apkirpta, vizualiai matosi, kad lapo virÅ¡us yra nukirptas.

Å itas vekselis yra nukirptas, jis beveik per pusę mažesnis nei A4 formatas. Tai hipotezė, gali bÅ«ti, kad nukirptas kitas tekstas ant to vekselio. Tarpinė iÅ¡vada 4.3 punkte, kad tekstas užraÅ¡ytas tais pačiais sakiniais, vizualiai matyti, kad yra atspausdinti iÅ¡ to paties spausdintuvo. Ä® klausimÄ , kokie metodai atlikti, atsakė: atliko pagal techninius metodus, cheminius metodus naudojo. Dėl to, ar buvo atlikta tonerio cheminės sudėties analizė, tirti veidrodiniai atspindžiai, sakė, kad neneigia savo paraÅ¡ytos nuomonės. Spausdintinės teksto dalies analizė buvo atlikta, tyrė chemines medžiagas, iÅ¡skyrus rankraÅ¡tinį raÅ¡ymÄ .

Kur iÅ¡vadoje nurodyta, jis žiÅ«rėjo patį spausdintuvo tekstÄ per mikroskopÄ . Cheminės medžiagos nebuvo naudotos. Kad bÅ«tų galima pasakyti, ar iÅ¡spausdinti tekstai veidrodiniu ir neveidrodiniu tuo pačiu spausdintuvu, cheminės analizės neatliko – tyrė tik mikroskopu. Tiriant, ar nebuvo aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio, nepastebėjo, kad pats Å¡riftas ir tekstas nesikeistų, jeigu keistųsi temperatÅ«ra. Dėl to, kaip vekselyje galėjo atsispausdinti veidrodinis ir įprastas tekstas, mano, kad spausdintuvas turėjo defektÄ , todėl iÅ¡ ankstesnio teksto atsispindi raidės. Vekselio tekstas atsispausdino tiksliai, tvarkingai, o Å¡alutinis tekstas atsispausdino atvirkščiai, tai galėjo bÅ«ti dėl to, kad spausdintuvas buvo prasisukęs be lapų, ir, kai spausdino tekstÄ , atsispausdino veidrodinis tekstas iÅ¡ kitų tekstų.

Tai dėl spausdintuvo. Antroji vekselio lapo pusė yra nešvari, tai retas reiškinys, bet tokia galimybė yra. Yra išpurvinta rašalo kasetė. Taip gali atsitikti dėl to, kad volelis sukasi ir ištepa abi lapo puses. Antras variantas, pats spausdintuvas galėjo būti įkaitęs ir nuo karščio atsispausdino kita pusė. Ekspertizę atliko ne kaip individualus asmuo. Parašytas tekstas ir pasirašyta yra ne vienu metu. Nesikerta šriftai, nėra taip, kad buvo tekstas ant vekselio, ant kurio jau buvo kažkas spausdinta.

Spausdintinio teksto laikas ir paraÅ¡as skiriasi. PasiraÅ¡yta ne tuo pačiu metu, kai atspausdintas tekstas. Nebuvo A. L. paraÅ¡o su veidrodiniais atspindžiais. Teksto ir veidrodinių atspindžių raÅ¡alas tas pats, tik raidės yra ryÅ¡kesnės. Su L. nebendravo nei telefonu, nei kitaip. Gavo iÅ¡ teismo dokumentus. A. L. atvejis vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kus. Naudotas vienas ir tas pats spausdintuvas. Specialistas Laimutis Kraujalis parodė, kad pavasarį, gegužės mėn., buvo pakviestas į Klaipėdos AVPK atlikti tyrimÄ .

IÅ¡vados yra kategoriÅ¡kos, trijų kategorijų: teigiama, neigiama ir iÅ¡vada negalima. A. L. atlikti du testai – pirmojo iÅ¡vada negalima, nes buvo įvairių niuansų. Buvo galima daryti dar vienÄ testÄ , klausimai buvo truputį pakeisti. AntrÄ kartÄ atlikus testÄ gavosi neigiama iÅ¡vada – buvo atliktas antras tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas. Kausimai sudaromi griežtai pagal tyrimo metodikos reikalavimus. Specialistas negali užduoti bet kokio klausimo. PrieÅ¡ tyrimÄ yra užduodami specialÅ«s klausimai.

PrieÅ¡ pajungiant laidukus, bendravo su ponia. Yra pasirengimo etapas, yra 3 stadijos. Aptarta situacija ir sveikatos bÅ«klė. Teko garsiai kalbėti, nes ponia sunkiai prigirdinti. Pateikti suderinti klausimai. Ji suprato klausimus. Buvo paruoÅ¡ta apklausti. IÅ¡ pirmo karto nepavyko padaryti iÅ¡vados, rezultatai nekrypo nei į vienÄ , nei į kitÄ pusę. Ä®takos poligrafo duomenims asmens emocinė bÅ«sena neturi. Pažyma nėra bÅ«tina. G. V. iÅ¡vada – neigiama. IÅ¡vadoje nurodyta, kad apklaustas asmuo sakė netiesÄ , užfiksuotos specifinės reakcijos.

TestÄ atliko 5 kartus. Preliminarų rezultatÄ prokurorui pasakė. Liudytoja J. J. parodė, kad A. L. yra jos draugas. Žino, kad Å¡i byla yra dėl vekselio tikrumo. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Vakarojo pas A. L. ir turėjo svečių. Jis ieÅ¡kojo dokumentų, nes ruošėsi bylai apeliaciniame teisme. Atsinešė kompiuterio dėklÄ , kuris buvo pilnas dokumentų, ir iÅ¡ tos krÅ«vos iÅ¡traukė originaliÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir tuo labai apsidžiaugė, kadangi galvojo, jog yra jÄ pametęs. Suprato, tas dokumentas jam buvo labai svarbus, nes tÄ dokumentÄ surasti prašė ir jo advokatė, dokumentas buvo reikalingas apeliaciniam teismui.

Tai buvo 2017 metų pradžioje, iki apeliacinio teismo, iki kovo mėnesio. Vekselio suma buvo 1 mln. 400 su kažkiek tÅ«ks. litų, o sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta perkant kažkokį elektroninį skaitiklį, tačiau, už kokiÄ sumÄ , nežino. PrieÅ¡ daug metų, kai A. vykdė verslÄ , savo visÄ turtÄ buvo patikėjęs savo mamos A. L. vardu ir kaip garantÄ mama iÅ¡davė jam didelės sumos vekselį. Po kažkiek laiko, kai mama iÅ¡rašė įgaliojimÄ kitam sÅ«nui G. L., jis pasisavino visÄ A. turtÄ .

Jai yra žinoma, kokį turtÄ A. L. buvo perleidęs savo mamai, t. y. savo namÄ Jakuose, daug, nežino tiksliai, kiek, žemės sklypų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, automobilius, iÅ¡ kurių vienas ar du buvo brangÅ«s. ViskÄ buvo perrašęs mamos vardu. Ji nežino, kodėl viskas buvo mamos vardu, gal tais laikais bijodamas reketininkų manė, kad pas mamÄ bus saugiau. Mama pasiraÅ¡iusi savo vardu iÅ¡davė A. didelės sumos vekselį. Nežino, kada jo mama parašė tÄ Ä¯galiojimÄ Gintui, tačiau jis tuo įgaliojimu pasinaudodamas pasisavino visÄ A. turtÄ .

Mano, kad broliai susipyko dėl kažkokių verslo reikalų – jie vykdė taksi ir kavos aparatų verslus. Taksi verslui buvo reikalingi automobiliai, tai buvo tie automobiliai, bet du automobiliai buvo labai prabangÅ«s. Abu broliai vykdė verslÄ ir buvo bendraturčiai. Aplinkybes, kurias nurodė, jai papasakojo A. Ji nedalyvavo jų Å¡eimos susitikimuose, kur buvo aptarinėjami Å¡ie klausimai. Ji nepažįsta A. L., pati nematė, kad A. mama iÅ¡raÅ¡ytų kažkokius dokumentus A.. TÄ vakarÄ A. namuose buvo ji, buvo jos draugė L.

G. ir A. L.. Pati savo rankose tos sÄ skaitos nelaikė, bet jÄ skaitė iÅ¡ A. rankų. Ant tos sÄ skaitos buvo atsispaudęs vekselio tekstas. A. tikrai ne toks žmogus, kuris bÅ«tų likęs kažkÄ apgauti, ar turėtų skolų, kad galėtų pasisavinti kito žmogaus turtÄ . Nėra taip buvę, kad jis bÅ«tų norėjęs apgauti brolį ar mamÄ . Apie asmenį pavarde V. girdėjo daug. A. su juo seniau vykdė kažkokį verslÄ , tačiau, kai jie susipyko dėl verslo reiklų, G. V. žadėjo A. kerÅ¡yti.

Negali pasakyti, kada jie susipyko. Kai susipyko, G. V. kažkokiais bÅ«dais susidraugavo su G. L.. Iki tol G. V. su A. broliu nebuvo pažįstami. A. niekaip negali atgauti savo turto iÅ¡ mamos, nes jam trukdo G. V. ir jo brolis. A. L. jai nėra minėjęs apie savo finansinę padėtį, apie savo įsiskolinimus ar užvestas vykdomÄ sias bylas. Liudytojas R. Z. parodė, kad pažįsta A. L. – juos sieja darbiniai santykiai. Bendravo seniai, kai dar abu broliai gerai sutarė. Broliai prašė jo padėti jiems gauti statybos leidimÄ savavaliÅ¡kai statybai, t. y. tam namui Jakuose, kuris tapo ginčų objektu.

Tais laikais, prieškriziniu laikotarpiu, visi statė be statybos leidimų. Po to, kai bankai paprašė tų popierių turtui įkeisti, pasirodė, kad neturi, ko įkeisti. Tais laikais dirbo teisininku įvairiose firmose, bet kartu padėdavo spręsti klausimus dėl teritorijų planavimo, statybos leidimų gavimo ir pan. dalykų, bendraudavo su architektais. Jie susipažino, kai kreipėsi į jį abu broliai, gal prieš 9–10 metų. Nuo tada jis su architektu ėmėsi to statybos problemos sprendimo ir jį sėkmingai išsprendė.

Nuo tada pažįstamas ir padėdavo teisiniais klausimais. Bendradarbiavo su abiem broliais. Nei vienam, nei kitam nėra nei prieÅ¡as, nei draugas. Tų ginčų ir civilinių bylų tarp brolių, kiek žino, yra ir daugiau. Dėl vekselio jam nieko nėra žinoma. Apie tÄ vekselį sužinojo jau po visko. Jis žino iÅ¡ gandų, kad yra byla dėl namo, dėl vekselio, kad buvo darytos kažkokios ekspertizės, tačiau nenori iÅ¡siplėsti, nes pats nedalyvavo ir nieko nežino. Galėjo bÅ«ti, kad pakonsultavo A..

G. V. pamatė su A. kartu, kaip labai gerus draugus. Matėsi, kad jie labai puikiai sutarė, važiavo kartu į užsienio kelionę, taip suprato, kad tarp jų yra artimi santykiai. Jis dirbo ar ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ kažkokių saugumo struktÅ«rų iÅ¡ kažkokios institucijos į pensijÄ ir bendradarbiauti su A.. Jis asmeniÅ¡kai su G. V. neturėjo jokių dalykinių reikalų. A. yra labai Å¡nekus, jis pasakojosi savo ateities planus, ir jis labai nustebo, kai G. V. vienÄ dienÄ susirado A. brolį ir kažkÄ susitarė, o dabar yra kažkokių parodymų prieÅ¡ A..

Bet vėlgi, čia yra „pliotkai“, jis asmeniÅ¡kai nežino. Jis asmeniÅ¡kai su G. V. neturi jokių nesutarimų, nėra su juo susipykęs. Daug metų dirba su žmonėmis versle ir iÅ¡ patirties gali teigti, kad G. V. yra „slidus“ ir suktas, kad pardavinėja informacijÄ , kažkÄ renka, kažkÄ siÅ«lo, ieÅ¡ko naudos sau. Kai su juo kalbi, jis slepia akis. A. yra „atvirutė“, kÄ jis sako, taip ir yra, jis per daug atviras, nieko „nevynioja“. G. irgi yra doras vyras, tiktai dėl tų visų bylų, spėja, kažkuris yra neteisus.

Motina, mano, irgi apie viskÄ Å¾inojo – negali, dirbdama slauge, susikrauti turtų. Broliai kartu darė kažkokiÄ veiklÄ , bent jau taip juos pažįsta, visi saugodavosi, buvo populiaru turtÄ tėvų vardu registruoti. Abu dirbo, vienas vienaip – kitas kitaip. A. ėjo su visais Å¡nekėti, o G. buvo „sausa disciplina“, jis vienas verslo niekada nepadarytų. A. buvo toks kÅ«rėjas, eidavo, Å¡nekėdavo, verbuodavo, o kai reikėdavo įvykdyti, sudaryti sutartis – bÅ«davo G.. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nemelavo.

Dėl namo pridavimo viskÄ darė A., daug reikėjo ir visokių popierių ir lakstymo, bet G. nebuvo nei kvapo. Jis su G. kartu ėjo tik į Medicinos bankÄ , kuomet reikėjo pratęsinėti kreditus. A. statėsi namÄ sau. Liudytojas G. L. parodė, kad su broliu bendrus verslus pradėjo vykdyti už tėvų lėšas. Nepasakys, kuriais metais „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta. IÅ¡ Amerikos grįžo 2001 metais. A. grįžo pusmečiu anksčiau. Tėvai buvo pritaupę pinigų ir tais laikais buvo populiaru investuoti į žemės sklypus, kažkÄ statyti, gal gyventi, gal parduoti.

Jie tėvams rekomendavo investuoti į žemės sklypus, ir tėvai sutiko. Prisipirko žemės sklypų, kurie vėliau buvo įkeisti bankui, ir paimta paskola, už kurios dalį buvo pripirkta kavos ir sulčių aparatų, o kita dalis buvo skirta statyboms Jakuose ir tos statybos toliau tęsėsi. Tos statybos buvo pradėtos tėvų lėšomis. Tėvai nebuvo tokie „biedni“, giminėje buvo vieni turtingiausių. Sovietiniais laikais tėvas dirbo Pieno kombinate. Nebuvo sunku gyventi, tėvai gerai gyveno.

Sugebėjo pasistatyti savo namelį Dituvoje. Jei tėvai padėjo įkurti įmonę, tai automatiÅ¡kai padėjo susipirkti ir automobilius. Nepasakytų, kad sudėjus visus sklypus gavosi ženklios sumos. Visiems sklypams buvo iÅ¡leista 100 tÅ«ks., nebuvo kažkokios milijoninės sumos. Buvo du namai. A. priÅ¡nekino tėvus statytis namÄ . Jis tuo metu buvo Amerikoje. Kai grįžo iÅ¡ Amerikos, statybos jau buvo prasidėjusios, tėvai reguliariai duodavo pinigų. Tėvams pradėjo stigti tų pinigų, kadangi kainos labai kilo.

Medicinos bankas iÅ¡davė tÄ kreditÄ . Tas kreditas buvo iÅ¡duotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ namo statybai ir kavos aparatams pirkti. Tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, berods, buvo A. pažįstama. Mama, kaip akcininkė, įstatiniam kapitalui įnešė savo turtÄ . Dalis paskolos pinigų, bankui neprieÅ¡taraujant, nukeliavo namo statybai. Mama gavo 250 tÅ«ks. litų. Kadangi A. prižiÅ«rėjo tas statybas, tai jam ir padavė tuos pinigus. Tuos pinigus A. gavo per du kartus.

VienÄ kartÄ buvo susikaupę darbų už 100 tÅ«ks. litų ir kitÄ kartÄ už 150 tÅ«ks. – baseino įrangai. Tuo metu jis pirko butÄ Uosto gatvėje ir ėmė paskolÄ , tai A. dar davė 100 tÅ«ks. Dabar nežino, kiek tas namas Å¡iÄ dienÄ yra vertas. Kaip namo prižiÅ«rėtojui A. buvo paduota 250 tÅ«ks. litų, kurie buvo iÅ¡imti iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ ir 100 tÅ«ks. litų, kuriuos iki Å¡ios dienos jis pats moka bankui. A. tuos pinigus panaudojo namo statybai, sumokėjo už baseino įrengimÄ , įrangÄ , atsiskaitė su statybininkais.

Turtas buvo užraÅ¡ytas tėvų vardu, nes už viskÄ mokėjo tėvai. Tėčio taktika buvo tokia, kad jie visko neiÅ¡parceliuotų, pinigų gaus, bet viskas buvo tėvų vardu, o kai tėvai pasimirs, su broliu galės elgtis, kaip iÅ¡mano. Vekselis yra A. „meno kÅ«rinys“, kurį sugebėjo sumÄ styti su kažkieno pagalba. 2009 metais bankas pradėjo didinti palÅ«kanas, pradėjo sunkėti visas procesas, ir ji pradėjo kalbėti, kad gal reikia tÄ namÄ parduoti, atiduoti paskolas ir toliau ramiai gyventi.

A. sutiko. Po kokių dviejų mėnesių sužinojo, kad jie to namo nebeturi. Patikrinęs kadastrus, pamatė, kad namas užregistruotas LukoÅ¡iaus vardu. Kvietėsi A., bet jis juos pasiuntė „ant trijų raidžių“. Tada kreipėsi į teismÄ ir 2011 metais viskÄ pavyko atstatyti į savo vietas. Po to sprendimo, kai A. namo užkariavimas savo draugui, kai vėliau bylos duomenimis buvo pripažinta, kad tai buvo apsimestinis sandoris, baigėsi nesėkmingai, jis susigalvojo kitÄ bÅ«dÄ ir taip dviejų mėnesių laikotarpiu atsirado vekselis.

Nors dėl namo nuosavybės bylinėjimosi laikotarpiu jis nei vienu žodžiu neužsiminė, kad yra vekselis ir mama yra jo kreditorė. Kaip nauja byla, taip nauja situacija ir nauja versija. Taip techniÅ¡kai susikuriamos schemos ir pasitelkiami liudininkai, netikri dokumentai. Per tÄ 10 metų galima suskaičiuoti 4 versijas. Tuo metu, kai vyko byla su Mickevičiumi, kur mama neva viskÄ padalino pusiau, vekselio byloje buvo pareikalauta Å¡io dokumento norint atlikti ekspertizę, tačiau vekselis mįslingai dingo, kadangi jis buvo grÄ Å¾intas A., o, jo teigimu, jis jį prarado.

Nesupranta, kaip galima prarasti tokį svarbų dokumentÄ . Tokio dalyko kaip vekselis niekada negalėjo bÅ«ti ir negalėjo vykti jokio proceso, nes jame turėjo dalyvauti ir tėtis, tada turėjo bÅ«ti abiejų paraÅ¡ai. Kitas dalykas – nebuvo jokio poreikio tokius dalykus aptarinėti. Nežino, kodėl buvo taip nuspręsta, kad viskas buvo užraÅ¡yta mamos vardu. „KasÄ â€œ valdė tėtis, bet pinigų praÅ¡yti eidavo per mamÄ . Tiesiog tėvai buvo taip susigyvenę. Tėvo bijojo, mamos praÅ¡yti pinigų buvo paprasčiau.

Po Kalėdų paskambino mama ir pasakė, kad gavo kažkokį baisų dokumentÄ . Atvykęs tėvams paaiÅ¡kino, kur yra papuolę, kad viskas yra areÅ¡tuota, kad reikia susisiekti su advokatu. Advokatui patarus, po Å¡venčių nuvažiavo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Tyrėja viskÄ registravo ir tėvai pasirašė. Tėvai įgaliojimu perleido jam t. y. G. L., turtÄ , kai prasidėjo byla su Mickevičiumi dėl namo, kurį A. perleido L.. Tada tėvai perleido sodo namelį ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Kadangi senstant tėvams bankas prašė, kad akcijas perimtų kažkas jaunesnis, tėvai 50 proc. akcijų padovanojo jam ir pusę paliko padovanoti A., kai Å¡is pasveiks ir susitvarkys. Kai tėvai pamatė, kad A. nesitraukia, tada tik po pusės metų perrašė ir kitÄ dalį akcijų jam, t. y. G. L., nes įsitikino, kad ramybės nebus. Finansinė padėtis sugrįžus iÅ¡ Amerikos jo ir brolio buvo tokia pati. Lietuvoje A. finansinė padėtis buvo sunki. Jis eidavo pas gimines pasiskolinti pinigų ir pragerdavo.

Tuo metu važinėjo į RusijÄ , teko jį palikti savaitei savo namuose, rasdavo, kur nors „nulūžusį“, ir krÅ«vas butelių. Visada jį tempdavo, nebuvo jis atstumtas, bet juo negalėjo pasitikėti, jį reikėjo prižiÅ«rėti. Kai tais vekseliais jis pradėjo „kapoti galvas“, tai buvo virÅ¡ žmoniÅ¡kumo ribų. Jie abu dirbo tose tėvų įmonėse. Buvo ginčų dėl neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčių. A. L. padavė į teismÄ dėl neva neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Teisme buvo įrodyta, kad atlyginimÄ yra iÅ¡simokėjęs. Mama niekada gyvenime nebuvo iÅ¡davusi jokio vekselio, nes ji net nežinojo, kas tai yra. Tėvai nebuvo iÅ¡ jo pasiskolinę pinigų. Brolis niekada nebuvo turtingas, ir jis taip pat. Mama niekada nesinaudojo kompiuteriu, niekada namuose nebuvo užsakytas internetas, tik dabar, prieÅ¡ 2 metus, užsakė dėl anÅ«kės. Paskolos įmokas mokėdavo jis, uždirbdavo iÅ¡ įvairių veiklų, o, kai pritrÅ«kdavo, prikibdavo mama, nes tėvas po mirties jai buvo palikęs pinigų, kuriuos, susuktus folijoje, laikė Å¡aldytuve.

Bankas reikalavo laiduotojų. Laiduotojai buvo jis, mama ir tėtis, A. nesutiko bÅ«ti laiduotoju, nes jis turėjo problemų su antstoliais. Jis, t. y. G. L., buvo sulaukęs poros grasinimų, apie vienÄ pranešė policijai, o apie kitÄ nėra praneÅ¡ta iki Å¡iol. Mama patyrė daug pergyvenimų, kad reikia eiti į teismus ir nukentėjo nuo savo vaiko. Nuolatos vartoja vaistus, sutrikusi nervinė pusiausvyra, jai labai pakrikusi sveikata. Buvo pažeminta darbe dėl tų antstolių. Visur jÄ juodina, kad prasiskolino sÅ«nui, paliko kaip skolininkė.

Tuo metu tėvai neturėjo spausdintuvo, o jis – G. L., turėjo darbe. Jis pats to pareikÅ¡imo nespausdino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ , parodymai jo teisingi. Visi sėdėjo kartu ir galvojo, iÅ¡ kur galėjo atsirasti tas mamos paraÅ¡as ant vekselio. Po to mama atsiminė, kad, kai vyko tos statybos, reikėjo jos parašų, ji negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir, atvažiavus į jos darbÄ A., ji pasirašė jam ant dviejų tuščių lapų. BÅ«dama Å¡oko bÅ«senos, ji iÅ¡ pradžių negalėjo Å¡io fakto atsiminti.

Jie nėra svetimi, mama bÅ«tų pasisakiusi, jog padėjo paraÅ¡Ä ant tokio svarbaus dokumento. Jam žinoma apie vykusį procesÄ dėl namo padalijimo mamai ir A., tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Neatsimena, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolÄ mamai, o ne A. BuhalteriÅ¡kai tie pinigai buvo apiforminti. A. ne kartÄ buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Puse tų buhalterinių dokumentų nebuvo perduoti. Kasos knygos jis neturėjo, kad į kasÄ nėra įtrauktas tas pinigų skolinimas mamai, nežinojo.

Galvojo, kad viskas yra sutvarkyta taip, kaip reikalauja įstatymas. Paskola buvo užfiksuota buhalteriÅ¡kai 2010 ar 2011 metais, kai A. užgėrė, ir jie perėmė paskutinius dokumentus. Neatsimena, ar jam ikiteisminio tyrimo metu siÅ«lė pasitikrinti poligrafu. Liudytojas G. V. jam paskambinęs pasakė, kad nori atskleisti tiesÄ . TÄ Å¾mogų iÅ¡girdo per telefonÄ ir pirmÄ kartÄ susitiko pas notarÄ . G. V. jam pasakė, kad žino, kas suklastojo tÄ vekselį. Jis su G. V. prieÅ¡ tÄ teismÄ nekalbėjo.

Neprisimena, kad su G. V. bÅ«tų kalbėjęs apie suklastojimo aplinkybes. Jis esÄ sakė, kad A. girtas jam prasitarė. Jis nežino, ar buvo toks susitikimas, kai A. su G. V. vyko pas mamÄ dėl vekselio. Mama lėšas už turimus žemės sklypus pernešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių pagrindu buvo iÅ¡duota paskola kavos aparatams pirkti. Kai jis paėmė savo vardu paskolÄ , buvo kainų Å¡uolis ir bankas įvertino perkamÄ butÄ 200 tÅ«ks. daugiau, tai dalį 100 tÅ«ks. padavė A. už pirmojo namo statybas, o kitÄ 100 tÅ«ks. buvo skirta kitam namui, tai vyko maždaug 2006–2007 metais.

Vėliau iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ paskolos A. buvo perduota 100 ir 150 tÅ«ks litų. BÅ«davo tikrinama, kur tie pinigai nueina. Pigiausiai buvo pastatyti namÄ , tačiau jį įrengti reikėjo daug pinigų. Mama paskolÄ mokėjo iÅ¡ pardavinėjamų automobilių – vienas už 17, kitas už 13 tÅ«ks., iÅ¡ parduoto žemės sklypo, bankui buvo atiduoti 48 tÅ«kstančiai. Kuo disponavo, tÄ pardavinėjo ir atidavinėjo bankui. Å iÄ dienÄ tie 250 tÅ«ks. bankui nėra grÄ Å¾inti. Jis moka „Nordea“ bankui paskolÄ ir Medicinos bankui palÅ«kanas.

Pas antstolį J. PetrikÄ vyko aiÅ¡kintis dėl vekselio, ir ne vienÄ kartÄ . Ä® preliminarių sutarčių pasiraÅ¡ymÄ su A. visur vykdavo kartu. Juos tėvai finansuodavo, o jie pasiraÅ¡ydavo preliminarias sutartis. VienÄ kartÄ jis pasiraÅ¡ydavo, kitÄ kartÄ â€“ brolis. I. K. preliminarioje sutartyje – jo, t. y. G. L., ranka užpildyta. A. pasirašė, o jis – G. L. – ranka užpildė sutartį. Liudytoja L. G. parodė, kad A. L. pažįsta per jo sugyventinę J. J.. Su A. bendrauja tiek, kiek bendraujama Å¡eimomis.

Žino, dėl ko yra iÅ¡kviesta. Tai susiję su sÄ skaitos dingimu. TÄ dienÄ su J. vakarojo, parėjo A. L. su dėžėmis ir krepÅ¡iais. Ä® jų bendravimÄ jis nesikiÅ¡o. Vienu metu jis pasakė, kad eina ieÅ¡koti dokumentų, nes ruošėsi kažkokiam teismo posėdžiui. Jis atsisėdo ant kampo, pasiėmė kompiuterinį krepšį, pamanė, kad gal iÅ¡sitrauks antrÄ kompiuterį, nes ta rankinė buvo nuo kompiuterio. Jis įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ tÄ rankinę, kažko ieÅ¡kojo. Po to suÅ¡uko, kad rado kažkokiÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Jos dar pajuokavo, kad gali jam daug sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡yti. Pasirodo, jis rado sÄ skaitÄ , kuri buvo prikibusi prie vekselio. Jis jos ieÅ¡kojo, nes buvo svarbi. SÄ skaita buvo iÅ¡tepta riebalais. Ji pati matė tÄ faktÄ , kai jis rado tÄ sÄ skaitÄ . Bendravo su J. ir A. nuo 2016 m. vasario iki 2017 pavasario, su J. „moteriÅ¡kai apsipykusios“ nebendravo iki 2018 m. balandžio mėn., bet po to J. paskambino atsiprašė, pradėjo iÅ¡ naujo bendrauti. Liudytojas G. V. parodė, kad yra pažįstamas su A.

L.. Su juo pažįstami nuo 2010 metų ar 2012 metų. IÅ¡ pradžių buvo tik pažįstami, po to pradėjo po truputi daugiau bendrauti. Dabar nepalaiko jokių ryÅ¡ių. Nėra bendrų interesų, niekas nesieja. Buvo apklaustas. 2012 m. ar 2013 m. su A. kartu važiuodavo po darbo, jis turėjo teisnių problemų su broliu, dar kitų turėdavo problemų, tai paklausdavo, jie pasitardavo. Vienas iÅ¡ tų atvejų buvo, kai važiavo Baltijos pr. ir, privažiavus kažkuriÄ vietÄ , sustojo, A. iÅ¡lipo, pasikalbėjo su moterimi, o grįžęs į automobilį A. parodė dokumentÄ , ten buvo įraÅ¡yta didelė pinigų suma, kažkas buvo skolingas apie 500 000 litų.

Ar buvo vekselis, ar paskolos raÅ¡telis, nepamena, buvo dar daug įvairių dokumentų. Toliau bendravo su A.. Buvo įvairių teisminių procesų, ginčų. Ir prieÅ¡ du metus A. L. jam papasakojo apie to dokumento atsiradimÄ . BÅ«nant pas jį namuose, jis parodė vekselį su paraÅ¡u. Jis pasakė: „Dabar susitvarkysiu reikalus“. Jis buvo A. L. namuose, gėrė alų, valgė žuvį, ir jis pirÅ¡tais iÅ¡tepė tÄ vekselį su riebalais. AiÅ¡ku, jis iÅ¡sigando, pradėjo nervintis, ar nepradės sakyti, kad jis padirbtas.

Å oko naminėmis sÄ lygomis valyti riebalus, plovė, lygino tÄ dokumentÄ , aiÅ¡ku, riebalai pasiliko. Kai A. L. susinervino, jis išėjo namo. Po kiek laiko jis pasakė, kad turi mamos dokumentÄ su paraÅ¡u. Taip bÅ«davo daroma: blankai iki pusės bÅ«davo užpildomi, mama pasiraÅ¡o, o paskui dokumentas užpildomas pilnai. Taip buvo daroma, kad netrukdytų mamos, nes verslai buvo mamos vardu. Å iuo atveju dokumentas buvo iki pusės atspausdintas su paraÅ¡u, pusę lapo A. nukirpo su R. Z. ir atsispausdino tÄ vekselį su mamos paraÅ¡u.

Jis patvirtino, kad buvo R. Z., o po to A. jau apie jį nebekalbėjo. A. papasakojo, kad R. Z. padėjo pagaminti vekselį. Pradžioje nebuvo garantuotas, ar buvo tas dokumentas, pasitikėjo draugu, abejojo, ar jis tokiai sumai galėjo suklastoti dokumentÄ . Vis mÄ stė, kad gali nukentėti nekaltas žmogus, dirbo su savimi. Sutiko bÅ«ti patikrintas poligrafu. Apie poligrafo iÅ¡vadas nieko nežino. Buvo laikas, kai tyrėjai skambino, jo nebuvo, nežinojo, kokia iÅ¡vada, o po to praėjo dag laiko, nebepaskambino dėl iÅ¡vadų.

R. Z. nepažįsta, neturi priežasties jį apÅ¡meižti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nepamena, kam pirmam nurodė, kad vekselis suklastotas. Kreipėsi į G. L., kad pasakytų teisybę, nes jam tuo metu atrodė, kad taip yra sÄ Å¾ininga. Su A. L. nėra susitikę, nėra bendravę. Liudytoja Agnė GriÅ¡kevičienė parodė, kad A. L. buvo atėjęs patvirtinti vekselio. Jis buvo atėjęs kelis kartus, pirmÄ kartÄ atėjo pasiklausti dėl termino partęsimo, kitÄ kartÄ , terminui pasibaigus, dar buvo įbėgęs paklausti, ar nieko tokio, kad vekselis iÅ¡teptas.

Buvo tada trumpas pokalbis. Jai nepasirodė, kad 1 400 000 litų sumos vekselis pasikeitęs. Asmuo sakė, kad tarp jo, brolio ir tėvų yra turtinių reikalų. Vekselis atsiradęs dėl turtinių santykių. Tvirtina parodymus, duotus prieÅ¡ 6 metus. Ant to vekselio nepastebėjo jokių kitų anspaudų, parašų. Liudytoja P. G. parodė, kad pažįsta A. L.. Kai dirbo, A. L. buvo atėjęs į darbÄ . Jos tėvas norėjo parduoti sklypÄ , pasiÅ«lė jį A. L.. Jis apžiÅ«rėjo tÄ sklypÄ , jam patiko, sutarė dėl pirkimo.

Buvo nuvažiavęs vienas, kiek žino, A. L. patiko. Sutarė dėl pirkimo, kad mokės grynais pinigais. A. L. nurodė, kad sklypÄ perka sau, namo statybai. Jis pinigus už sklypÄ padavė prieÅ¡ einant pas notarÄ . Pas notarÄ sutartį pasirašė A. L. mama. Mama nieko neklausinėjo. A. L. po to buvo užvažiavęs į jos darbÄ , klausė, ar galima paskirtį pakeisti. Neatsimena, ar ko klausė dėl kitų sklypų. Liudytoja I. K. parodė, kad A. L. pažįsta. 2004 m. norėjo parduoti žemę, o jis ieÅ¡kojo pirkti.

A. L. juos susirado. Jie pardavinėjo sklypÄ Gindulių seniÅ«nijoje. Atvykęs A. L. sumokėjo avansÄ , o pas notarÄ baigė pirkimo–pardavimo sandorį. Pardavė sklypÄ A.. PreliminariÄ sutartį sudarė su A. L.. Sklypo pardavėjai – kas pardavėja, o pirkėjas – A. L., jis padavė 1 600 avansÄ . Jie tik su juo buvo susitikę. Pirkimo metu pas notarÄ susitiko ir su A. L. ir su jo mama. SklypÄ pirko jo mama, tačiau su ja jokio kontakto neturėjo. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo–pardavimo sutartį pas notarÄ , pinigus už sklypÄ sumokėjo A.

L.. Pas notarÄ buvo A. brolis, mama ir jis pats – A. L.. Mama nieko neklausė. Dokumentai pas notarÄ buvo apiforminti, pinigus už sklypÄ gavo, sutartį pasirašė, ir viskas. Kas pirkėjas, bijo pasakyti, preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo metu nežinojo, kad sklypÄ pirks mama. Iki pirkimo sutarties sudarymo suprato, kad sklypÄ A. L. perka sau. Jis pas notarÄ už sklypÄ sumokėjo grynais. Pats A. L. juos susirado, sumokėjo avansÄ už sklypÄ . Po to A. L. dar pirko iÅ¡ jos mamos sklypÄ Ginduliuose, tÄ pačiÄ dienÄ pas notarÄ buvo pasiraÅ¡yta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis.

Mamos sklypÄ pirko A. L., bet viskas apiforminta buvo ant mamos. Ji su mama yra Å¡eima, su broliu turėjo vienÄ sklypÄ , o jos mama turėjo Å¡alia kitÄ sklypÄ . A. L. atvyko vienas, preliminariÄ sutartį pasirašė pas jos mamÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo iÅ¡ dalies atspausdinta, kitÄ dalį A. užpildė ranka. PreliminariÄ sutartį jis užpildė, tik po to visi pasirašė. Su A. brolis nebuvo atvykęs. Sutarties tekstas pusiau atspausdintas, kita dalis buvo užpildyta ranka. A. L. pas jas rašė sutartį, pas jas vyko derybos dėl avanso sumos.

A. L. atvežė pusiau atspausdintÄ blankÄ , kitÄ dalį pildė ranka. Ä®rašė sumÄ ir pasirašė. Ji G. L. neprisimena, nepažįsta. Neprisimena, kad jis bÅ«tų pas jas atvykęs. Negalėtų tvirtinti 100 procentų, kad jis buvo pas jas atvykęs su preliminaria sutartimi, bet, jei liudytojas tvirtina, gal. Žino, kad visus reikalus derino su A. L.. Ji yra porÄ sklypų per savo gyvenimÄ pardavusi. Negali garantuoti, ar jie dviese buvo atvykę pasiraÅ¡yti preliminariÄ sutartį. A. L. jas susirado, tai gali garantuoti.

ParaÅ¡as ant sutarties A., pildė sutartį A., neprisimena, ar buvo jo brolis. Liudytojas Ž. R. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį ir liudytojÄ , ir tėvus jų pažinojo. PrieÅ¡ 20 metų susipažino su L.. Su abiem bendravo, bet dabar daugiau su G., A. linkęs vartoti alkoholį. G. daugiau buvo pasinėręs į verslÄ , vežė rÅ«bus į RusijÄ , kai grįžo iÅ¡ Amerikos, pradėjo verslÄ su žemės sklypais. Prisimena, kad A. norėjo statytis namÄ , prašė tėvų pinigų.

Kai jis grįžo iÅ¡ Amerikos, neturėjo, kur gyventi, ir du mėnesius gyveno jo, Ž. R., namuose. Kai A. susiranda moterį, tada iÅ¡eina pas jÄ gyventi, paskui pas kitÄ . A. sakė, kad jo tėvai gali jam padėti. Tėvai gaudavo pensijas, algas. A. sakė, kad praÅ¡ys tėvų pagalbos. G., grįžęs iÅ¡ Amerikos, pradėjo verslÄ , turėjo (duomenys neskelbtini), o brolis gėrė, todėl G. jį įtraukė į taksi verslÄ , A. nieko neturėjo. G. iÅ¡ Amerikos parsivežė santaupų, bet jis negėrė.

A. norėjo namÄ statytis – tėvai davė pinigų sklypui. A. pradėjo statyti namÄ Jakuose. Tėvų pinigai buvo skirti sklypui ir namui. Dar pats A. veždavo prie namo, kai vyko statybos. Po to iÅ¡kilo problemų su statybininkais, A. neatsiskaitė laiku, buvo iÅ¡daužyti langai. Po to viskas susitvarkė, A. norėjo imti kreditÄ . Apie vekselį prieÅ¡ deÅ¡imtmetį iÅ¡girdo. A. bare „Medinava“ gėrė, pasakė, kad „prasuko varkę ant 1 500 000“. Tada jis iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės kažkokį lapÄ , ten buvo tas lapas, kai jis pasakė, jog „prasuko ant 1 500 000“.

Nepriėmė rimtai, nežiÅ«rėjo, nes manė, girto kalbos. Tas tai ir buvo. Å iais metais sutiko G. kolonėlėje, jis papasakojo apie 1 500 000 Lt, kuriuos A. iÅ¡ tėvų „prasuko“. Rimtai tÄ kart nepriėmė, o po to „suvedė galus“. A. 2002 m. grįžęs iÅ¡ Amerikos statėsi namÄ , nieko negirdėjo apie reketavimÄ . Su tėvais A. negyveno. Jis – Ž. R., dirbo pas G. taksistu vienu metu. Buvo teistas už narkotikus, sėdėjo kalėjime. Kai sutinka A. , pabendrauja.

Å is turi sugyventinę, ji liudijo G. L. byloje, ar jo naudai – nežino. A. L. sakė, kad tėvai davė pinigų sklypui. Po išėjimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, dirbo pas G. L. apie 1 metus, ar 8 mėn. Liudytojas Ž. Č. parodė, kad pažįsta A. L., o G. Å¡iek tiek atsimena iÅ¡ laikų, kai gyveno Amerikoje 2000–2003 metais. L. abu gyveno Amerikoje. Su A. daugiau palaikė ryÅ¡ius, o su G. tik pasisveikindavo. Amerikoje G., A. ir jis dirbo taksi firmoje. Taksi firmoje jie dirbo nuo 1 iki 2 metų, sekėsi neblogai, visaip bÅ«davo, galėjai uždirbti 150–200 dolerių per parÄ .

Čia tik uždarbis. Negali pasakyti, nežino, kiek A. buvo uždirbęs iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Amerikos. A., gyvendamas Amerikoje, dar pirko maÅ¡inas, remontavo ir po to jas pardavinėjo. Tai buvo jo Å¡alutinis uždarbis, dirbant taksi firmoje. Kodėl A. iÅ¡vyko į LietuvÄ , nežino. 150–200 dolerių A. uždirbo dirbdamas taksistu, buvo dar ir papildomų pajamų, neprastai jis uždirbo. Kiek uždirbdavo G., nežino. Kai A. iÅ¡važiavo į LietuvÄ , siuntė jam pinigus už parduotas keturias maÅ¡inas.

Pardavė jo suremontuotas maÅ¡inas Amerikoje. Už parduotas maÅ¡inas jam siuntė jo pinigus. 70 000 ar 75 000 dolerių už keturias parduotas maÅ¡inas paÅ¡tu persiuntė A.. Å iÄ sumÄ siuntė dalimis. Girdėjo, kad A. Lietuvoje statosi namÄ . Nežinojo nieko apie jo konfliktus su artimaisiais. Kai grįžo į LietuvÄ , sužinojo apie nesutarimus. Neatsimena, ar broliai L. kartu iÅ¡vyko į LietuvÄ . A. yra jo darbdavys, dirba „(duomenys neskelbtini)“. A. L. yra vadovas, tikriausiai. Brolis G. atvyko pas A.

L. į AmerikÄ . Jie kartu gyveno. IÅ¡ 2012-01-03 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK gautas pareiÅ¡kėjos A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, jog 2011-12-28 A. L. gavo antstolio J. Petriko patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , praneÅ¡imÄ dėl turto areÅ¡to ir turto areÅ¡to aktÄ . Susipažinusi su minėtais dokumentais, sužinojo, kad antstoliui yra pateiktas vykdomasis raÅ¡tas dėl 1 470 000 litų sumos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojui A.

L., gim. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja iÅ¡ antstolio sužinojo, jog antstoliui yra pateiktas 2011-12-21 Klaipėdos m. 15 notarų biuro notarės A. GriÅ¡kevičienės vykdomasis įraÅ¡as, pagal A. L. pateiktÄ paprastÄ jį 1 470 000 litų sumos vekselį. PareiÅ¡kėja nurodo, jog paprastasis vekselis yra suklastotas, kadangi tokio vekselio ji nėra pasiraÅ¡iusi. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 2018-01-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00020-12, pagal BK 300 str. 2 d. (t. 1., b. l. 1).

IÅ¡ 2012-01-02 praÅ¡ymo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK gautas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad A. L. gavo antstolio J. Petriko patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , praneÅ¡imÄ dėl turto areÅ¡to ir turto areÅ¡to aktÄ . Susipažinę su minėtais dokumentais, sužinojo, kad antstoliui yra pateiktas vykdomasis raÅ¡tas dėl 1 470 000 litų sumos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojui A.

L., gim. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja iÅ¡ antstolio sužinojo, jog antstoliui yra pateiktas 2011-12-21 Klaipėdos m. 15 notarų biuro notarės A. GriÅ¡kevičienės vykdomasis įraÅ¡as pagal A. L. pateiktÄ paprastÄ jį 1 470 000 litų sumos vekselį. PareiÅ¡kėja nurodo, jog paprastasis vekselis yra suklastotas, kadangi tokio vekselio ji nėra pasiraÅ¡iusi. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. ir 182 str., požymių. Pridedama: patvarkymas, praneÅ¡imas, raginimas, turto areÅ¡to akto, paprastojo vekselio, vykdomojo įraÅ¡o kopijos. (t. 1., b. l. 3–15). 2012-05-04 antstolio J.

Petriko praneÅ¡imu dėl turto areÅ¡to nustatyta, kad antstolis atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ dėl 1 474 412 Lt ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ skolininkės A. L. iÅ¡ieÅ¡kotojo A. L. naudai (t. 1, b. l. 17) 2012-05-03 turto areÅ¡to aktu nustatyta, kad antstolis J. Petrikas areÅ¡tavo A. L. turtÄ : žemės sklypÄ , esantį Jakų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18015020). 2012-05-29 antstolio J. Petriko patvarkymu nustatyta, kad buvo areÅ¡tuotos A. L. piniginės lėšos 900 LT, esančios antstolės V.

Daugirdienės depozitinėje sÄ skaitoje (t. 1, b. l. 22). 2012-05-08 antstolio J. Petriko patvarkymu nustatyta, kad sustabdyti A. L. turto realizavimo veiksmai ir lėšų iÅ¡mokėjimas A. L. (t. 1, b. l. 23–24). IÅ¡ 2012-12-12 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro I. BalčiÅ«no priimto nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 35–38). 2013-01-24 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V.

Ančiukaičio nutarimu A. L. skundas netenkintas. (t. 1, b. l. 47–49). IÅ¡ 2013-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad A. L. skundas buvo tenkintas ir panaikintas 2013-01-24 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 33-1-00020-12. (t. 1, b. l. 54–56). 2013-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad, iÅ¡nagrinėjęs įtariamojo A. L. advokato D. P. skundÄ dėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013-03-13 nutarties, teismas priėmė neskundžiamÄ nutartį, kuria panaikino Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį (t. 1, b. l. 61).

IÅ¡ 2017-07-25 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė N. Žemaitytė nutarimo matyti, kad iÅ¡nagrinėjusi 2017-06-29 įgalioto asmens G. L. praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai bei 2017-07-11 įtariamojo A. L. pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai, priėmė nutarimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 33-1-00020-12, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 63). 2017-03-02 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatyta, kad byloje dėl paskolos pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovės A.

L. ieÅ¡kinys buvo tenkintas (t. 1 b. l. 72–79). 2017-03-02 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Â pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta bei paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, nusprendė – pripažinti nesudarytÄ 1 470 000 Lt sumos paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovės A. L.ir atsakovo A. L. bei 2009 m. liepos 10 d. paprastÄ jį vekselį, kuriuo A. L.įsipareigojo A.

L.iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt, pripažinti negaliojančiu (t. 1, b.l. 101–116). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-786(14) išvadoje nurodyta, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktame 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas. Tokios išvados prieita dėl to, kad nustatyti įrašo (parašo) atlikimo pirmumo požymiai (sferinės neuždažytos tonerio dalelės) ir kad įrašo štrichuose nėra plokščių ar sutraiškytų, įgavusių metalinį blizgesį (paveiktų rašymo priemonės rašymo mazgu ir padengtų rašto medžiaga) tonerio dalelių. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad kategoriškos išvados formuluoti negalima, kadangi rankraščio ženklų štrichų srityje tinkamų tyrimui tonerio dalelių nėra daug, be to, dokumentas buvo paveiktas termiškai, cheminėmis medžiagomis ar drėgme (t. 1, b.l. 125-127).

Technikos eksperto dr. Jurgeno Hanso Buglerio atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje prieita iÅ¡vados, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje visų pirma buvo paraÅ¡yti žodžiai „A. L.“ ir pasiraÅ¡yta, o tada buvo atspausdintas visas likęs tiriamo vekselio tekstas. Taip pat konstatuota, kad „ilgasis“ paraÅ¡as buvo padėtas prieÅ¡ dažais atspausdinant visÄ teksto Å¡riftÄ . Be to, Å¡ios ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo vekselis nebuvo pasiraÅ¡ytas ir suraÅ¡ytas 2009 m. liepos 10 d., tačiau laiko atžvilgiu yra glaudus sÄ ryÅ¡is su 2011 m. data (t. 1, b. l. 133–143).

IÅ¡ 2017-10-25 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės N. Žemaitytės nutarimo matyti, kad prokurorė priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 33-1-00020-12. (t. 1, b. l. 158–160). IÅ¡ 2017-11-29 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. Å iurnos nutarimo matyti, kad, iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiosios A. L. 2017-11-15 skundÄ , priėmė nutarimÄ atsisakyti tenkinti nukentėjusiosios A.

L. skundÄ (t. 1, b. l. 179–184). IÅ¡ 2017-12-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjos S. Bystriakovienės priimtos nutarties matyti, kad, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos A. L. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. Å iurnos nutarimo atmesti skundÄ , priėmė nutartį – pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. (t. 1, b. l. 188–196). IÅ¡ 2018-02-01 Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties matyti, kad teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-12-22 nutartį ir dėl A.

L. skundo priėmė naujÄ sprendimÄ panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėda-2) prokurorės Nijolės Žemaitytės 2017-10-25 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 33-1-00020-12 ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėda-1) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žilvino Å iurnos 2017-11-29 nutarimÄ atsisakyti tenkinti skundÄ ir perduoti ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00020-12 medžiagÄ toliau organizuoti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 1–16). 2012-05-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad 2011-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kinys, kuris buvo tenkintas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, paliktas nepakeistas.

Papildytas dalimi dėl restitucijos taikymo (t. 2, b. l. 82–83; t. 3, b. l. 183–185). Iš 2011-02-18 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro dovanojimo sutarties matyti, kad A. ir V. L. padovanojo G. L. 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kas sudaro 301 500,00 Lt (t. 2, b. l. 84–87). Iš 2011-07-12 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro dovanojimo sutarties matyti, kad A. ir V. L. padovanojo G. L. 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kas sudaro 301 500,00 Lt (t. 2, b. l. 88–91).

IÅ¡ 2010-06-22 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro įgaliojimo matyti, kad A. ir V. L. be kita ko įgaliojo A. L. atlikti atitinkamus veiksmus dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., Jakų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92–93). IÅ¡ 2009-07-07 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro įgaliojimo matyti, kad A. ir V. L. įgaliojo A. L. atlikti įgaliojime numatytus atitinkamus veiksmus jų vardu (t. 2, b. l. 94–95). IÅ¡ 2010-06-22 A. ir V. L. pareikÅ¡imo matyti, kad jie pateikė Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biurui praÅ¡ymÄ dėl įgaliojimo panaikinimo (t. 2, b. l. 96).

Iš 2011-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad ieškovės A. L. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkintas (t. 2, b. l. 97–101; t. 3, b. l. 180–182). Iš 2009-09-15 laidavimo sutarties matyti, kad G. L. sudarė laidavimo sutartį su UAB Medicinos banku (t. 2, b. l. 105–107). Iš 2007-09-17 laidavimo sutarties matyti, kad A. L. ir V. L. sudarė laidavimo sutartį su UAB Medicinos banku kredito gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (t. 2, b. l. 108–110).

IÅ¡ 2007-09-17 kredito sutarties matyti, kad UAB Medicinos bankas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 000,00 Lt sumos kreditÄ (t. 2, b. l. 113–118). IÅ¡ 2008-01-28 paskolos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kreditÄ A. L. 250 000 Lt (t. 2, b. l. 122–124). IÅ¡ papildomo susitarimo Nr. 4 prie 2008-09-29 kredito sutarties su Medicinos banku matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai buvo suteiktas 383 028,77 Lt sumos kreditas (t. 2, b. l. 125–126). IÅ¡ 2002-08-30 sutarties matyti, kad J.

G., įgaliotas P. G., sudarė su pirkėja A. L. pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo 0,15 ha Jakų k., Klaipėdos raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas parduotas už 3 000 Lt (t. 3, b. l. 20–22). Iš 2002-08-30 perdavimo–priėmimo akto matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2, perduotas pirkėjai A. L. (t. 3, b. l. 23). Prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nustatyta, kad A. L. 2011-12-21 kreipėsi į antstolį J.

PetrikÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų atlikimo iÅ¡ A. L. (t. 3, b. l. 43). 2011-12-21 antstolio J. Petriko patvarkymu nustatyta, kad buvo priimtas vykdyti dokumentas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. L. (t. 3, b. l. 46–47). IÅ¡ antstolio J. Petriko raginimo matyti, kad A. L. buvo iÅ¡siųstas raginimas įvykdyti sprendimÄ (t. 3, b. l. 48–49). 2011-12-21 turto areÅ¡to aktu nustatyta, kad buvo areÅ¡tuotas A. L. ir V. L. turtas (t. 3,b. l. 55–57). 2011-12-21 vykdomuoju įraÅ¡u nustatyta, kad Klaipėdos 15-ojo notaro biuro notarė A.

GriÅ¡kevičienė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. L. paprastojo vekselio turėtojui A. L. – 1 470 000 Lt bei 4 412 notaro atlyginimÄ â€“ 4 412 Lt (t. 3, b. l. 90). 2011-12-21 A. L. praÅ¡ymu nustatyta, kad jis kreipėsi į Klaipėdos 15-ojo notaro biuro notarę A.GriÅ¡kevičienę dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo (t. 3, b. l. 94). IÅ¡ paprastojo neprotestuotino vekselio nuoraÅ¡o matyti, kad A. L. įsipareigojo iki 2011-12-20 sumokėti A. L. 1 470 000 Lt (t. 3, b. l. 95).

IÅ¡ 2011-12-21 A. L. raÅ¡to, adresuoto A. L., matyti, kad jis informuoja dėl 1 470 000 Lt sumokėjimo pagal vekselį jo naudai (t. 3, b. l. 96, 97). 2012-07-11 VMI prie LR Finansų ministerijos raÅ¡tu nustatyta, kad VMI pateikė A. L. 2010-12-09 pildytos metinės gyventojo turto deklaracijos patvirtintÄ nuoraÅ¡Ä už 2009 m. mokestinį laikotarpį. (t. 3, b. l. 122–125). 2013-05-13 VMI prie LR Finansų ministerijos raÅ¡tu nustatyta, kad VMI pateikė A. L. ir V. L. vienkartinių gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracijų patvirtintas kopijas (t. 3, b. l. 127–138).

IÅ¡ 2012-07-16 AB „Swedbank“ raÅ¡to matyti, kad bankas pateikė A. L. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. (t. 3, b. l. 139–143). IÅ¡ AB Lietuvos paÅ¡to pateiktos informacijos matyti, kad A. L. siuntėjo A. L. siųstos siuntos nebuvo įteiktos (gavėjas nebuvo rastas namuose). 2012-01-25 siunta įteikta siuntėjui (t. 3, b. l. 148–150). IÅ¡ 2013-05-15 VÄ® „Regitra“ Klaipėdos filialo pateiktų iÅ¡rašų matyti, kad įmonė pateikė A.

L. ir V. L. turėtų transporto priemonių registracijos duomenis (t. 3, b. l. 151–170). 2011-02-22 raÅ¡tu (neoriginalaus dokumento kopija) nustatyta, kad A. L. patvirtino informacijÄ dėl sÅ«nums A. ir G. L. lygiomis dalimis priklausančio turto: automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – po 50 proc., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – po 50 proc. įstatinio kapitalo, žemės sklypų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių Jakų k.;

A. L. visiÅ¡kai priklauso „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 0,15 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis nebaigtas statyti namas. Abu sÅ«nus turtÄ , nurodytÄ sÄ raÅ¡e, yra įgiję patys kartu, tik įregistruotas buvo, sÅ«nums praÅ¡ant, A. L. vardu (t. 3, b. l. 173) 2012-01-18 antstolis Jonas Petrikas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė 2009 m. liepos 10 d. 147 0000 litų sumos paprastojo vekselio originalÄ (t. 4, b. l. 80). 2017-09-06 Klaipėdos apygardos teismas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė 2009-07-10 vekselį (t. 4, b. l. 86).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvada Nr. 11K-24 (12) nustatyta, kad tirti pateiktame paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašytas rankraštinis įrašas, o veidrodiniai pašaliniai tekstai atsispaudė vėliau (t. 1, b. l. 128–132, t. 4, b. l. 90–97). 2018-05-25 Lietuvos policijos kriminalinės policijos tyrimų centro Specialisto išvada Nr. 140-(2500)-IS1-2962 nustatyta, kad pirmojo UZCT testo metu A. L. gautas rezultatas nėra statistiškai reikšmingas tiesos ar netiesos nustatymui, antro UZTC testo metu A.

L. į jai užduodamus klausimus sakė netiesÄ (t. 4, b. l. 106–108) 2018-05-24 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2501)-IS1-2945, nustatyta, kad UZCT testo metu tiriamasis G. V. į jam užduotus tiriamuosius klausimus sakė netiesÄ (t. 4, b. l. 115–116). 2018-03-12 antstolis J. Petrikas informavo, kad vykdant vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/11/01506, iÅ¡ A. L., A. L. naudai buvo iÅ¡ieÅ¡kota 5 822,33 eur. suma. (t. 5, b. l. 22). 2018-03-12 antstolis J. Petrikas informavo, kad vykdant vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0172/11/01506, iÅ¡ A.

L., A. L. naudai buvo iÅ¡ieÅ¡kota 5 822,33 eur. suma. (t. 5, b. l. 22). IÅ¡ 2005-04-27 gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos matyti, kad A. L. deklaravo 2003-12-31 turtÄ : 21 000 Lt vertybinių popierių, meno kÅ«rinių, juvelyrinių dirbinių ir 182 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63). IÅ¡ A. L. gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos matyti, kad 2005-04-28 deklaravo turtÄ : 175 000 privalomai registruoto turto, 40 000 Lt vertybinių popierių, meno kÅ«rinių, juvelyrinių dirbinių ir 328 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63).

IÅ¡ V. L. 2003-12-31 turėto turto deklaracijos matyti, kad 2005-04-28 deklaravo turtÄ : 390 000 Lt privalomai registruoto turto, 19 500 Lt vertybinių popierių, meno kÅ«rinių, juvelyrinių dirbinių ir 123 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63). IÅ¡ antstolio J. Petriko raÅ¡to matyti, kad antstolis pateikė informacijÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ A. L. lėšų – iÅ¡ viso 10 029,60 Eur, iÅ¡ kurių A. L. – 5 193,81 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017, skolininkei A.

L. grÄ Å¾inta viso 4 207,27 Eur. Nurodoma, kad dėl likusios grÄ Å¾intinos sumos A. L. turi kreiptis į A. L. (7 t., b. l. 104, 105). IÅ¡ 2004-02-28 preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo matyti, kad I. K. ir A. D. sudarė su A. L. preliminariÄ sutartį dėl 0,63 ha žemės sklypo Klausmylių kaime, Klaipėdos raj., pirkimo už 15 000 Lt, kuria taip pat Å¡alys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2004-05-01 (t. 7, b. l. 159). 2018-09-03 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Jakų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 171 000 Eur, priklauso A.

L. ir A. L. po ½ bendros dalinės nuosavybės teise. Pripažinta, kad jiems lygiomis dalimis priklauso neįregistruotas statinys – gyvenamasis namas. Å iuo sprendimu minėtas turtas atidalytas ir priteistas A. L., A. L. priteisiant kompensacijÄ â€“ 94 500 Eur už atidalytÄ turtÄ (8 t., b. l. 2–14). 2019-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovo A. L. skundas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmestas ir paliktas galioti 2018-05-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018-05-23 sprendimas nepakeistas (t. 8, b. l. 76–84). 2013-04-08 Klaipėdos apskrities VMI pažyma Nr. AB5-28 nustatyta, kad pateiktose 2005-05-02 turėto turto 2003-12-31 deklaracijose deklaruoto turto įsigijimui pagrįsti A.

L. ir V. L. trūksta 388 052 Lt oficialių pajamų. 2004 ir 2005 m. A. L. ir V. L. neturėjo oficialių lėšų šaltinių, iš kurių būtų galėję įsigyti žemės sklypus Klausmylių ir Jakų kaimuose (t. 8, b. l. 113–119). 2019-06-27 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatyta, kad 2018-09-03 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas panaikintas ir ieškovo A. L. ieškinys dėl turto atidalijimo atmestas (t. 8, b. l. 169–175; 177–189). 2020-03-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2506 (19), 11-391 (20), 11-574 (20) nustatyta, kad 2009 m. liepos 10 d. 1 470 000 Lt sumos vekselis yra išspausdintas nespalvinio elektrofotografinio spausdintuvo būdu – lazeriniu kompiuterio spausdintuvu ar kopijavimo aparatu (spausdinimo požymiai vienodi), vekselis buvo paveiktas termiškai.

Minėtame vekselyje esantis rankraštinis įrašas „A. L.“ ir parašas nėra atlikti techninėmis priemonėmis, o yra įprastai parašyti rašymo priemone (šratinuku). Nustatyti, ar šiame vekselyje pirmiau buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas, ar atvirkščiai, negalima, nes vekselio spausdintinio teksto ženklai su rankraštiniais įrašais ir parašu nesikerta, o tinkamų tokiam tyrimui įrašų ir parašo ženklų štrichų srityje esančių tonerio dalelių dėl intensyvių vekselio įvairaus pobūdžio eksploatacijos požymių nėra (neliko).

Civilinės bylos Nr. 2-611-253/2014 tome Nr. 2 esanti notarės A. GriÅ¡kevičienės 2011-12-21 Vykdomuoju įraÅ¡u patvirtinta paprastojo 1 470 000 Lt sumos vekselio kopija yra padaryta nuo tiriamo 2009-07-10 1 470 000 Lt sumos vekselio originalo. Kopija padaryta iki paÅ¡alinių veidrodinių vaizdo teksto fragmentų atsiradimo vekselio originale (t. 9, b. l. 53–70). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A.

L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas liko neįrodyta. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai). BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Å i nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai.

Å ios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-243-697/2020).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.36 straipsnio 2 dalį, piniginės prievolės gali bÅ«ti įstatymų nustatyta tvarka be kita ko apmokamos ir vekseliais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnis numato, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Pažymėtina, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo minėto straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tÅ«kstančiai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintas apskaitos taisykles.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčo vekselis iÅ¡duotas 2009 m. liepos 10 d., t. y. dar iki minėto straipsnio 5 dalies įsigaliojimo, todėl straipsnio reikalavimas Å¡iam atvejui negali bÅ«ti taikomas. Byloje A. L. kaltinamas tuo, kad apgaule ant tuščio popieriaus lapo iÅ¡gavo A. L. paraÅ¡Ä su rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u „A. L.“, po ko pagamino netikrÄ vertybinį popierių – 2009 m. liepos 10 d. vekselį, kuriame melagingai nurodė, kad A. L. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) kaltinamajam bei šį paprastÄ jį vekselį 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė notarei su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A.

L., o gavęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 2011 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į antstolio Jono Petriko kontorÄ su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. L. skolÄ , po ko antstolis pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A. L. veiksmus. IÅ¡tyrus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų J. J., R. Z., G. L. parodymus, nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios A. L. nuo 2011 m. vyksta įvairių civilinių ginčų dėl turto. Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai neigia, kad bÅ«tų pasiraÅ¡iusi minėtÄ vekselį A.

L. naudai, ir tvirtina, kad įvykio metu vyko namo statybos, todėl ji su sutuoktiniu buvo iÅ¡raÅ¡iusi įgaliojimÄ sÅ«nui A. L., kad Å¡is tvarkytų visus su namo statyba susijusius reikalus, taip pat patvirtino, kad bÅ«davo atvejų, kai ji neskaičiusi pasiraÅ¡ydavo ant kaltinamojo A. L. atvežtų dokumentų ar tuščių lapų, mat A. L. jai pasakydavo, kad reikia pasiraÅ¡yti, tai ji ir pasiraÅ¡ydavo (t. 7, b. l. 143). Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai neigė, kad bÅ«tų apgaule iÅ¡gavęs iÅ¡ A.

L. paraÅ¡Ä ir suklastojęs vekselį, siekiant įgyti teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ . Kaltinamasis parodė, kad iki 2002 m. deÅ¡imt metų dirbo Amerikoje, kur užsidirbo pinigų, ir grįžęs į LietuvÄ nutarė juos investuoti į žemės sklypus, taip pat į namo statybas, įkÅ«rė taksi įmonę. VisÄ turimÄ turtÄ registravo tėvų vardu, todėl, kaip garantÄ , kad niekam kitam turtas neatitektų, paprašė pasiraÅ¡yti vekselį perraÅ¡yto turto vertei, t. y. 425 741,43 Eur (kas atitiko 1 470 000 litų). 2009–2010 m. buvo krizė, visas turtas nuvertėjo, paÅ¡lijo santykiai su tėvais ir broliu, prasidėjo konfliktai dėl turto, todėl, bijodamas ir matydamas, kad mama užraÅ¡o turtÄ broliui, prisiminė vekselį ir pateikė jį vykdymui.

Vertindamas tokių parodymų prieÅ¡taringumÄ teismas atsižvelgia į tai, kad nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų teisme tiesiogiai pasiraÅ¡ant ir iÅ¡raÅ¡ant vekselį nedalyvavo, o vekselio iÅ¡davimo aplinkybės jiems žinomos tik iÅ¡ A. L. arba A. L. pasakojimų. Be to, teismas negali remtis tokių liudytojų kaip Ž. Č. ir Ž. R. parodymais, nes A. L. yra Ž. Č. darbdavys, o Ž. R. dirbo kartu su G. L.. Kadangi Å¡ie liudytojai davė parodymus atitinkamai Ž. Č. tik kaltinamojo A. L. naudai, o Ž.

R. – tik G. L. naudai, teismas abejoja Å¡ių parodymų objektyvumu ir negali jais remtis. Dėl G. V. duotų parodymų, teismas pastebi, kad Å¡io liudytojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s viso proceso metu (t. 7, b. l. 163), be to, 2018-05-24 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2501)-IS1-2945, nustatyta, kad UZCT testo metu tiriamasis G. V., atsakydamas į jam užduotus tiriamuosius klausimus, sakė netiesÄ (t. 4, b. l. 115–116). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju specialistas L.

Kraujelis patvirtino, kad G. V. atlikus tyrimÄ poligrafu, iÅ¡vada buvo neigiama, o tai reiÅ¡kia, kad apklaustas asmuo sakė netiesÄ . Buvo užfiksuotos specifinės reakcijos, testÄ atliko 5 kartus (t. 7, b. l. 166). Atsižvelgiant į tokius faktinius duomenis, liudytojo G. V. nurodytomis aplinkybėmis teismas taip pat negali remtis. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo G. L. parodymų, jis neneigė, kad su broliu (kaltinamuoju) pirko turtÄ â€“ žemės sklypus, tačiau, liudytojo teigimu, nekilnojamasis turtas buvo perkamas už tėvų lėšas, taip pat tėvai padėjo įsteigti UAB „Bumba“, tačiau, kodėl visas turtas buvo užraÅ¡omas mamos vardu, G.

L. paaiÅ¡kinti negalėjo. Be to, liudytojas G. L. patvirtino, kad, kai tėvai sužinoję, jog statomÄ namÄ Jakų k., Klaipėdos raj., kaltinamasis perleido N. L., įgaliojimu perleido jam – G. L., turtÄ â€“ sodo namelį ir 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o po pusmečio ir dar 50 proc. minėtos bendrovės akcijų (t. 7, b. l. 148–149). IÅ¡ 2011-02-18 ir 2011-07-12 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro dovanojimo sutarčių matyti, kad A. ir V. L. iÅ¡ tiesų 2 kartus G.

L. padovanojo po 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, iÅ¡ viso 100 proc. (t. 2, b. l. 84–87; 88–91). Minėti veiksmai, t. y. turto perleidimas, vyko iki 2011-12-21 vekselio pateikimo vykdyti, todėl G. L. parodymai bei minėti įrodymai atitinka kaltinamojo nurodytÄ aplinkybę, kad, matydamas, jog visas turtas užraÅ¡omas broliui, panaudojo turimÄ vekselį. Vertindamas tiek nukentėjusiosios A. L., tiek liudytojo G. L. parodymus, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iÅ¡ tėvų lėšų, t. y.

A. L. ir V. L., teismas pastebi, kad nors A. ir V. L. 2005 m. buvo deklaravę 2003-12-31 turimÄ turtÄ : A. L. – 175 000 Lt privalomai registruoto turto, 40 000 Lt vertybinių popierių, meno kÅ«rinių, juvelyrinių dirbinių ir 328 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63), o V. L. – 390 000 Lt privalomai registruoto turto, 19 500 Lt vertybinių popierių, meno kÅ«rinių, juvelyrinių dirbinių ir 123 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63), tačiau 2013-04-08 Klaipėdos apskrities VMI pažymoje Nr. AB5-28 nurodyta, kad pateiktose 2005-05-02 turėto turto 2003-12-31 deklaracijose deklaruoto turto įsigijimui pagrįsti A.

L. ir V. L. trÅ«ksta 388 052 Lt oficialių pajamų. 2004 ir 2005 m. A. L. ir V. L. neturėjo oficialių lėšų Å¡altinių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėję įsigyti žemės sklypus Klausmylių ir Jakų kaimuose (t. 8, b. l. 113–119). IÅ¡ 2005-04-27 gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos matyti, kad A. L. 2005 m. deklaravo 2003-12-31 turimÄ turtÄ : 21 000 Lt vertybinių popierių, meno kÅ«rinių, juvelyrinių dirbinių ir 182 000 Lt piniginių lėšų (t. 5, b. l. 63). 2012-07-11 VMI prie LR Finansų ministerijos pateikė A.

L. 2010-12-09 pildytos metinės gyventojo turto deklaracijos patvirtintÄ nuoraÅ¡Ä už 2009 m. mokestinį laikotarpį. Å ia deklaracija nustatyta, kad A. L. deklaravo turėtas pinigines lėšas – 220 000 Lt (t. 3, b. l. 122–125). Byloje duomenų, kad A. L. nebÅ«tų galėjęs pagrįsti turimo turto, nėra, kaip ir jokių duomenų nėra apie G. L. turėtÄ turtÄ . Liudytojos P. G. ir I. K. patvirtino, kad žemės sklypų pardavimo, sutarčių suderinimo klausimus sprendė tik su kaltinamuoju, tačiau pas notarÄ Å¾emės sklypų pirkimo–padavimo sutartį pasirašė nukentėjusioji A.

L. (t. 7, b. l. 166, t. 8, b. l. 87–88). Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nekilnojamasis turtas, įskaitant bendrovių įsteigimÄ , buvo įgytas iÅ¡ A. L. lėšų ir dėl to lieka nepaneigti kaltinamojo teiginiai, kad vekselis buvo kaip garantas, siekiant neprarasti turėto turto. Vertindamas vekselio klastojimo aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡ioje byloje buvo atliktos trys ekspertizės dėl 2009 m. gegužės 9 d. paprastojo vekselio tyrimo. Nei vienoje iÅ¡ atliktų ekspertizių nepateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad tirti pateiktame vekselyje pirmiau buvo įraÅ¡yti žodžiai A.

L., o tik po to iÅ¡spausdintas vekselio tekstas (t. 1, b. l. 125–127; t. 1, b. l. 128–132, t. 4, b. l. 90–97, t. 9, b. l. 53–70). Be to, ekspertizių metu nustatyta, kad tirti pateiktame paprastajame vekselyje pirmiau buvo paraÅ¡ytas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as, o veidrodiniai paÅ¡aliniai tekstai atsispaudė vėliau. Å i aplinkybė patvirtina A. L. teiginius, kad vekselis buvo paveiktas paÅ¡alinių veiksnių. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ekspertas A. Misius patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ bei papildomai paaiÅ¡kino, kad 2009 m. gegužės 9 d. vekselis buvo tirtas kelis kartus, tačiau tos medžiagos, kurios naudojamos tiriant vekselį, negalėjo paveikti tiriamojo vekselio.

Laiko atžvilgiu nustatyti, ar vekselis yra iÅ¡spausdintas jame nurodytÄ dienÄ , negalėjo, nes neturi tokių metodikų (t. 9, 86–87). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas technikos ekspertas dr. Jurgenas Hansas Bugleris taip pat negalėjo duoti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, ar teksto ir paraÅ¡o laikas skiriasi, ar, kad vekselis bÅ«tų iÅ¡spausdintas kitu laiku, nei jame nurodyta. Nors Vokietijos ekspertas patvirtino, kad pirmiau ant lapo buvo pasiraÅ¡yta, o tik po to atspausdintas tekstas, tačiau teismas, vertindamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgia į tai, kad ekspertas taip ir negalėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti, kokiais tarptautinėje praktikoje pripažintais metodais Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindžia.

Nesant neabejotinų duomenų dėl to, kad pirmiau buvo įrašyti žodžiai A. L., o tik po to išspausdintas vekselio tekstas, teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis vekselį suklastojo. Šiame kontekste teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji A. L. nuosekliai nurodyti visų aplinkybių, susijusių su turto įgijimu ir gautų piniginių lėšų panaudojimu, negalėjo, o be to, pati pripažino, kad buvo atvejų, kai pasirašė A. L. paduotus dokumentus, jų nežiūrėdama ir neskaitydama.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad labai svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo elgesys, t. y. atidaus, apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio standartas. Siekiant taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, svarbu tai, kad nukentėjusiojo elgesys bent minimaliai atitiktų bonus pater familias (racionalaus ir rÅ«pestingo asmens) principÄ . Nukentėjusiosios tvirtinimu, A. L. nebuvo galima pasitikėti, jis neturėjo piniginių lėšų, nes loÅ¡davo, be to, turėjo bėdų dėl alkoholio, buvo gydomas Å vėkÅ¡noje, todėl tokiame kontekste, A.

L., bÅ«dama civilinių santykių dalyve, žinodama sÅ«naus ydas ir visiÅ¡kai nesidomėdama, kokius jai teikiamus dokumentus pasiraÅ¡o, turėjo įvertinti galimas tokio veiksmo pasekmes, kadangi rizika dėl pasekmių tenka jai pačiai. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju A. L. elgesys net minimaliai neatitiko atsakingo ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartų, todėl nukentėjusioji ir pati turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Galiausiai teismas atsižvelgia ir laikosi Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas (kasacinės nutartys bylose 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-31-788/2017, 2K-385-942/2017).

Å iuo atveju nustatyta, kad nukentėjusioji dėl 2009-05-09 vekselio panaikinimo kreipėsi į teismÄ ir 2017-03-02 Lietuvos apeliacinio teismas byloje dėl paskolos pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo sprendimu ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį tenkino (t. 1, b. l. 72-79). Taigi tokia aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusioji ne tik gali, bet ir apgynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo pažeistas teises. Apibendrinant akcentuotina, kad vienas pagrindinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Baudžiamojo proceso įstatyme, kuris reikalauja, kad visos abejonės bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 23 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltinimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o abejonės, iÅ¡naudojus visas galimybes joms paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Taigi, iÅ¡tyrus visus įmanomus įrodymus, iÅ¡analizavus visų apklaustų liudytojų, turinčių kokios nors reikÅ¡mingos bylai informacijos, parodymus, abejonių, kad nukentėjusioji nepasirašė jai pateikto atspausdinto vekselio ir kad šį vekselį bÅ«tų suklastojęs kaltinamasis, paÅ¡alinti nepavyko ir todėl A.

L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 822,33 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktinas nenagrinėtu.

Civilinei ieškovei A. L. išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. 1, kuriame 2009-07-10 paprastasis 1 470 000 Lt sumos vekselis, vokas Nr. 2, kuriame 4 CD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304–307 straipsniais, n u s p r e n d ė:

ALVYDĄ LINGEVIČIŲ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. L. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 822,33 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, palikti nenagrinėtu.

Civilinei ieÅ¡kovei A. L. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokÄ Nr. 1, kuriame 2009-07-10 paprastasis 1 470 000 Lt sumos vekselis, vokÄ Nr. 2, kuriame 4 CD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė