ceb4d710-488c-4f59-856b-496b92e2f96b · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. 2A-242-252-2017Å arÅ«nė Butkuvienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00430-2016-6                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.2. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASs p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. D. apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-1000-2016 pagal ieÅ¡kovės D.

S. ieÅ¡kinį dėl teisės naudotis gyvenamojo namo patalpomis ir Å«kiniais pastatais, gyvenamojo namo pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo ir nepagrįsto praturtėjimo atsakovei E. D.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė Pasvalio rajono apylinkės teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė:

1) priteisti iš atsakovės 4695,5 Eur nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagerinimo išlaidų;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 800 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumÄ ;

3) pripažinti, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta panaudos sutartis, kuria atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė naudotis ir valdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rajone, pirmame aukšte esantį kambarį, kuris nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas indeksu 1-2, 11,61 kv. m., mansardos patalpas, taip pat patalpas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais 1-3 virtuvė 10,04 kv. m., 1-4 koridoriaus patalpa 6,41 kv. m. 1-5 katilinė 3,37 kv. m.

Å«kinius pastatus, (duomenys neskelbtini) rajone: Å«kinį pastatÄ 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie Å¡io pastato pristatytÄ priestatÄ 1i1ž su jame esančiomis didesniojo tvarto, daržinės patalpomis, Å«kinį pastatÄ 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie Å¡io pastato pristatytus priestatus 1i1/ž, 2i1/ž su juose esančia grÅ«dų sandėlio patalpa (1i1/ž priestate), dirbtuvių patalpa (2i1/ž), viralinės pastatÄ 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir jame esančiomis virtuvės, vonios, rÅ«sio patalpa ir patekimu į jį.

Taip pat prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovei naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., pirmame aukšte esančiu kambariu, kuris nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu 1-2, 11,61 kv. m.; mansardos patalpomis; leisti bendrai su atsakove naudotis patalpomis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis indeksais: 1-3 – virtuve, 10,04 kv. m., 1-4 koridoriaus patalpa, 6,41 kv. m., 1-5 katiline, 3,37 kv. m.; leisti naudotis ūkiniu pastatu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priestatu 1i1/ž, 2i1/ž, jame esančiomis didesniojo tvarto, daržinės patalpomis;

ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatais 1i1/ž, 2i1/ž ir juose esančiomis grūdų sandėlio patalpa (1i1/ž priestate) ir dirbtuvių patalpa (2i1/ž); viralinės pastatu 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei rūsiu ir juose esančiomis virtuvės, vonios patalpomis bei patekimu į rūsį; įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei raktus nuo ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato 1i1/ž – grūdų sandėlio; raktus nuo po viralinės pastatu esančio rūsio patalpos, mansardos patalpų raktus, dirbtuvių patalpų raktus bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė yra ieÅ¡kovės motina. Name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., ieÅ¡kovė gyvena nuo pat Å¡io nekilnojamojo turto pastatymo. 2002 m. kovo 6 d. po ieÅ¡kovės tėvo mirties palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė, tačiau 2002 m. balandžio 25 d. sutartimi perleido paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises likusias po tėvo mirties atsakovei, nes Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovė ir jos vaikai neterminuotai toliau gyvens (duomenys neskelbtini) rajone, rÅ«pinsis namais ir Å«kio pastatais, jais naudosis ir juos valdys.

IeÅ¡kovė mokėjo nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo (komunalinius) mokesčius, draudė turtÄ , juo rÅ«pinosi kaip savu ir sÄ Å¾iningai valdė turtÄ . Prie namų Å«kio ieÅ¡kovė prisidėdavo savo darbu bei darbo užmokesčiu, o atsakovė pensija ir iÅ¡mokomis už žemę. Gyvulius prižiÅ«rėdavo ieÅ¡kovė kartu su vaikais. PaÅ¡arus jiems ruoÅ¡davo ieÅ¡kovė, samdydama darbininkus, už darbÄ mokėdavo iÅ¡ savo lėšų. IÅ¡mokos už gyvulius ir žemę buvo pervedamos į atsakovės sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kovė perduodavo atsakovei pinigus, gautus pardavus gyvulius ar pieno produkcijÄ . Pinigais galėjo naudotis abi Å¡alys. Namo remontui buvo naudojamos bendros lėšos. Gyvuliai registruoti buvo atsakovės vardu. Nurodė, kad gyvenamasis namas ieÅ¡kovės ir atsakovės bendru sutarimu ir bendromis lėšomis (po ½ dalį kiekvienos) buvo pagerintas, t.y. 2000 m. atliktas gyvenamojo namo vidaus patalpų remontas, kurio kaina 1176 Eur; 2007 m. nupirkta bituminė stogo danga (100 lapų), kurios kaina 941 Eur (danga nepanaudota); 2007 m. pakeistas gyvenamojo namo stogas skardiniu, medžiagų kaina 1176 Eur, darbų kaina 1100 Eur, viso 2276 Eur; gyvenamojo namo sienos 2006 m. apkaltos plastikinėmis lentelėmis, medžiagų kaina 1176 Eur, atliktų darbų kaina 1100 Eur, viso 2276 Eur; 2006 m. pirktos grindinės lentos 24 kv. m. už 240 Eur; 2013 m. nupirkta 6 m3 lentų už 264 Eur, lentos panaudotos tvarto lubų pakeitimui, pagamintos durys; pakeisti nauji lietvamzdžiai, kurių medžiagų ir darbų kaina 370 Eur; nupirkta sekcija už 470 Eur.

Viso bendromis lėšomis atlikta pagerinimų, kurių kaina 8013 Eur, ieÅ¡kovės dalis pagerinant atsakovės turtÄ â€“ 4006,50 Eur. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog jos asmeninėmis lėšomis ( už 689 Eur) atlikti darbai ir pirktos medžiagos: 2013 m. dviejuose gyvenamojo namo verandose pakeistos grindys, medžiagų ir darbų vertė 372 Eur; 2015 m. užsakytos ir padarytos rÅ«sio durys – darbų kaina 50 Eur; 2014 m. pakeistas gyvenamojo namo miegamojo patalpos langas 147 Eur; 2015 m. lauko virtuvėje pakeisti vandens vamzdžiai apmokėta medžiagų ir darbų kaina 120 Eur.

IeÅ¡kovė savo lėšomis iÅ¡augino gyvulius – du verÅ¡iukus, septynis parÅ¡elius, kuriuos 2015 m. ieÅ¡kovė pardavė už 800 Eur, Å¡iuos pinigus grynais perduodama motinai. Pinigų suma gauta už ieÅ¡kovės iÅ¡augintus gyvulius laikytina nepagrįsto praturtėjimo suma, ji turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu D. S. praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo tenkino ir nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl teisės naudotis gyvenamojo namo patalpomis ir Å«kiniais pastatais, įpareigojimo leisti naudotis Å¡iais pastatais ieÅ¡kovei ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės E. D. 1000 Eur namo pagerinimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovės D. S. naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Ä®pareigojo ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovei raktus nuo Å«kinio pastato 4I1ž, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), priestato lil/ž – grÅ«dų sandėlio; raktus nuo po viralinės pastatu esančio rÅ«sio patalpos, mansardos patalpų raktus, dirbtuvių patalpų raktus. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei dalį, t.y. 30,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 116,63 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas atsakovės naudai ir 21,15 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovės 4,75 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Panaikino Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) r.

IeÅ¡kovė 2002 m. balandžio 25 d. paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi perleido savo paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po tėvo P. D. mirties, atsakovei. Ginčo Å¡alys dirbo Å«kyje, augino gyvulius, dėjo pastangas ir lėšas Å«kio ir gyvenimo sÄ lygų gerinimui. Aplinkybes, jog ieÅ¡kovė savo darbu prisidėjo prie namų Å«kio, teismo vertinimu pagrindžia jos pačios paaiÅ¡kinimai, liudytojų D. S., D. S., M. K., J. L., V. D. parodymai. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės finansinis indėlis dėl namo remonto buvo ženkliai mažesnis nei atsakovės, tačiau konstatavo, jog ieÅ¡kovė prisidėjo prie gaunamų pajamų nuo gyvulių ir pieno produkcijos, kas buvo panaudota namo pagerinimui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos sumos, pasisakė, kad iÅ¡laidos skaičiuojamos po ieÅ¡kovės tėvo mirties, t. y. nuo 2002 m. kovo 6 d., kai ieÅ¡kovės indėlis į namų Å«kį tapo lygiavertis atsakovei.

Todėl reikalaujama suma 8013 Eur mažintina 1176 Eur suma už 2000 m. atliktÄ gyvenamojo namo vidaus patalpų remontÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės pateiktas darbų atlikimo sÄ matas, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių pinigų sumokėjimÄ už jos nurodomus darbus patvirtinančių dokumentų. Be to atsižvelgė į tai, kad daugelį namo remonto darbų atliko pati ieÅ¡kovė kartu su savo vaikais, pinigai už darbus nebuvo sumokėti. IeÅ¡kovė pateikė vienintelį raÅ¡ytinį dokumentÄ , patvirtinantį lentų pirkimÄ , t. y. 2013 m. 6 m3 lentų pirkimo pardavimo sutartį.

Tačiau nustatyta, kad pagal Å¡iÄ sutartį lentoms pirkti pinigus davė abi Å¡alys. Teismas laikė, kad už gyvenamojo namo sienų apkalimÄ plastikinėmis lentelėmis už medžiagas ir darbus sumokėta 931 Eur, stogo dengimo darbai su medžiagomis kainavo 1500 Eur. Skundžiamu sprendimu atmestas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sekcijos įsigijimo, nurodant, kad bylos duomenys patvirtina, kad sekcija pirkta prieÅ¡ keliolika metų, kai ieÅ¡kovė dar neturėjo vaikų, esant gyvam jos tėvui.

Teismo vertinimu, visi atlikti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pagerinimai buvo daromi abiejų šalių bendru sutarimu iš bendrų lėšų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodoma 689 Eur suma būsto pagerinimui buvo investuota iš ieškovės asmeninių lėšų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė ir liudytojai patvirtino, jog visos piniginės lėšos buvo tvarkomos bendrai, namo ir ūkinių pastatų remonto darbai buvo daromi bendru sutarimu, todėl nėra pagrindo atriboti, kurios piniginės lėšos buvo investuotos iš bendrų pinigų, o kurios – iš asmeninių ieškovės ar atsakovės gaunamų pajamų.

Atsižvelgdamas į atsakovės, liudytojų D. S. ir D. S. parodymus, susijusius su verandos remonto darbais, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalaujama 372 Eur suma mažintina iki 50 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimas vertinamas 4500 Eur suma. Atsižvelgė ne tik į ieškovės indėlį, kad ji savo darbu prisidėjo prie ūkio darbų, gyvulių auginimo, jų priežiūros, tačiau ir į tai, kad ieškovė gyveno atsakovei priklausančiame būste neatlygintinai, iš ūkio gaunamomis pajamomis ji lygiaverčiai naudojosi su atsakove, atsakovė ženkliai finansiškai padėjo ieškovės vaikams.

Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina suma dėl namo pagerinimo iÅ¡laidų yra 1000 Eur. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 800 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 800 Eur suma už parduotus gyvulius (du verÅ¡iukus ir septynis parÅ¡elius) grindžiama tuo, jog Å¡iuos gyvulius iÅ¡augino ieÅ¡kovė savo sÄ skaita ir savo darbu, prie Å¡ių gyvulių auginimo ir priežiÅ«ros atsakovė neprisidėjo.

Teismas konstatavo, kad aukščiau minėti gyvuliai (iÅ¡skyrus parÅ¡elius, kurių registracijos duomenų nėra pateikta) buvo registruoti E. D. Å«kinių gyvÅ«nų registre, kas patvirtina, jog gyvuliai teisiÅ¡kai priklausė atsakovei. Todėl laikyti, kad atsakovė, pardavusi gyvulius ir gavusi už juos atlygį, neteisėtai praturtėjo remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, nėra jokio pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė E. D. praÅ¡o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 1000 Eur namo pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad po jos sutuoktinio mirties 2002 m. kovo 6 d. ieÅ¡kovės indėlis į namų Å«kį tapo lygiavertis atsakovei. Pažymi, kad teismas nesprendė ieÅ¡kinio senaties klausimo, nors tokį praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡sakiusi tiek ji, tiek jos atstovė. Pabrėžė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad žemės sklypas buvo nupirktas ir tapo atsakovės asmenine nuosavybe tik nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. Mano, kad teismo vertinimas, kad visi atlikti gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų pagerinimai buvo daromi abiejų Å¡alių bendru sutarimu iÅ¡ bendrų lėšų yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovė teismÄ klaidina nurodydama, kad 2002 m. balandžio 25 d. sutartimi perleisdama paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises atsakovei po tėvo mirties buvo susitarimai dėl naudojimosi minimi turtu. Jokio turto ji nėra perdavusi neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei, jos neprašė Å¡io turto iÅ¡laikyti, tad ji neturi jokio teisinio pagrindo į daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Jokio bendro susitarimo tarp Å¡alių dėl turto pagerinimo ir juo labiau iÅ¡ bendrų lėšų, tarp Å¡alių nebuvo.

Apeliantės nuomone, apylinkės teismo išvados yra prieštaringos, nes teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti šalių indėlį namo remontui, tačiau tokias lėšas priteisė. Be to, tinkamai sprendime liko neįvertintas ir veiksnių ieškovės vaikų namų remonto darbas. Apeliantės vertinimu, byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp šalių iš viso buvo ir egzistavo išreikšta valia dėl nekilnojamojo turto pagerinimo darbų.

IeÅ¡kovė D. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡alys nuo 1989 m. vykdo bendrÄ , jungtinę veiklÄ , kurios tikslas uždirbti bendras pajamas iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, o gautas pajamas investuoti į gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimÄ , Å«kio vystymÄ . IeÅ¡kovė atsisakė paveldimo nekilnojamojo turto jai tenkančios dalies po tėvo mirties atsakovės naudai, kadangi buvo aiÅ¡kiai sutarta, jog ieÅ¡kovė ir jos vaikai, neterminuotai toliau gyvens (duomenys neskelbtini) rajone.

Per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2015 m. liepos mėnesio atsakovė jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl bendro gyvenimo ir bendro naudojimosi nekilnojamuoju turtu, jo pagerinimo, nebuvo pateikusi. PrieÅ¡ingai, vykdydamos bendrÄ susitarimÄ ieÅ¡kovė ir atsakovė vykdė bendrÄ veiklÄ , gerino gyvenamÄ jį namÄ , plėtojo gyvulininkystės veiklÄ , gautas pajamas bendru sutarimu naudojo gyvenamojo namo pagerinimui ir kitoms reikmėms. Å ias aplinkybes pagrindžia ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, liudytojų D. S., D.

S., M. K., J. L., V. D. parodymai. Pati atsakovė patvirtino, jog ieškovė kartu su savo vaikais dirbo namų ūkyje, savo darbu prisidėjo prie namo remonto darbų bei patvirtino, jog visos pajamos gautos iš bendros žemės ūkio veiklos, - parduotų gyvulių, pieno produkcijos ir kita, buvo saugomos pas atsakovę, ieškovė pasitikėjo atsakove, o sprendimus dėl bendrų lėšų panaudojimo taip pat priimdavo ieškovė ir atsakovė kartu pasitarusios. Atsakovės teiginiai, jog gyvenamojo namo pagerinimai buvo daromi iš jos asmeninių pinigų, gautų už pajus, buvo paneigti, nes gauti tik 1790 Lt buvo panaudoti paminklui ir kapavietei sutvarkyti po P. D. mirties.

Teismas teisingai nustatė, jog Å¡alys gyvendamos kartu, bendrai dirbdamos Å«kyje ir gaudamos pakankamas pajamas iÅ¡ Å¡io Å«kio veiklos, jas bendru sutarimu investavo į gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatai pagerinimÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, teismas neteisingai priteisė ieÅ¡kovei tik 1000 Eur piniginę kompensacijÄ , nes, jei laikė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė lygiomis dalimis ir vienodu indėliu dalyvavo jungtinėje veikloje, todėl bendra investicija į atsakovės gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus turėjo bÅ«ti dalinama atitinkamai lygių dalių principu.

Pažymi, kad bendras Å«kis buvo vedamas ir iki 2002-03-06, ir po Å¡ios datos, kita vertus, ieÅ¡kovė po tėvo P. D. mirties perleido paveldėjimo teises atsakovei, kuri tapo vienintele nekilnojamojo turto savininke, tačiau nei veiklos pobÅ«dis, nei susitarimas dėl bendro lėšų panaudojimo iÅ¡liko nepakitęs. Tai, kad kai kuriuos remonto darbus atliko pati ieÅ¡kovė kartu su savo vaikais, neatima teisės iÅ¡ ieÅ¡kovės gauti teisingÄ kompensacijÄ už tai, nes bendra jungtinė veikla pasireiÅ¡kia taip pat ir darbo indėliu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas dalyje dėl 1000 Eur namo pagerinimo išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintinas ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 1000 Eur namo pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ peržiÅ«ri tik Å¡ioje apimtyje.

D. S. ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tarp Å¡alių susiklosčiusiais panaudos teisiniais santykiais ir reikalavimu kompensuoti panaudos pagrindu valdomo namo pagerinimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad po tėvo mirties ji priėmusi priklausančiÄ pagal įstatymÄ palikimo dalį, 2002-04-25 sutartimi perleido paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises likusias po P. D. mirties savo motinai – atsakovei E. D.. IeÅ¡kovės teigimu, tokius veiksmus sÄ lygojo susitarimas su atsakove, jog Å¡i ieÅ¡kovei ir jos vaikams leis toliau gyventi (duomenys neskelbtini) rajone ir naudotis Å¡iuo namu bei kitais atsakovei priklausančiais Å¡iuo adresu esančiais nekilnojamojo turto objektais.

Reikalavimas dėl turto pagerinimo iÅ¡ esmės argumentuotas ieÅ¡kovės nuomone, kad Å¡alys bendru susitarimu ir bendromis lėšomis (po ½ dalį kiekvienos) pagerino panaudos pagrindu ieÅ¡kovės naudojamÄ ir valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė kildino iÅ¡ Å¡alių susitarimo po P. D. mirties 2002 metais, kai atsakovė leido gyventi ieÅ¡kovei tėvų name. Tačiau į atsakovės nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidas – 8013 Eur įtraukė ir 1176 Eur sumÄ , kuri buvo iÅ¡leista namo vidaus remontui iki Å¡io laikotarpio (2000 m.).

Atsakovė tvirtina, kad dukrai E. S. leido po skyrybų gyventi jos name ir naudotis Å«kiniais pastatais, tačiau jokio susitarimo apie nekilnojamojo turto panaudÄ ar bendrÄ veiklÄ tarp jų nebuvo, o namo remonto darbai iÅ¡ esmės buvo atlikti jos lėšomis. Ginčo, kad statiniai, esantys nurodytu adresu po P. D. mirties, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruoti E. D. nuosavybe nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) filiale, ir, kad ieÅ¡kovė leido gyventi ir naudotis Å¡iuo objektu dukrai – ieÅ¡kovei D.

S., nėra.Sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinio skundo ribose, kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir priimto sprendimo turiniu daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas neįvykdė teismui įstatyme nustatytos pareigos - tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir nesprendė dėl ieÅ¡kinyje įvardytų pagerinimų pobÅ«džio, nesiaiÅ¡kino, ar jie atitinka daikto pagerinimo sampratÄ , o tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo Å¡ioje dalyje priėmimui.

Ieškinyje aiškiai nurodoma, kad ieškovė tarp šalių susiklosčiusius santykius prašo pripažinti panauda. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei leidus ieškovei gyventi jos nuosavybės teise priklausančiame name, naudotis ūkiniais pastatais, pagal faktines aplinkybes tarp šių statinių savininkės E. D. ir statinių naudotojos D. S. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Šie santykiai truko daugiau nei dešimt metų, rašytinės nekilnojamojo turto panaudos sutarties šalys nėra sudarę.

Nors CK 6.629 straipsnio 2 dalis ir 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, tačiau Å¡ios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Å iuo atveju Å¡alių teisinių santykių pobÅ«dis negalėjo bÅ«ti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Tačiau pripažintina, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės paaiÅ¡kinimų pakanka konstatuoti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir D. S. namo dalimi, Å«kiniais pastatais, priklausančiais E. D. naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). CK 6.501 straipsnis, kuris taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita (1 dalis).

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (3 dalis). Pagal šį teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; antra, nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; trečia, nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; ketvirta, įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).

Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimas vertinamas 4500 Eur suma ir atsižvelgęs į ieÅ¡kovės indėlį prisidedant prie Å«kio darbų, gyvulių auginimo, jų priežiÅ«ros bei įvertinęs, kad ieÅ¡kovė atsakovei priklausančiame bÅ«ste gyveno neatlygintinai, iÅ¡ Å«kio gaunamomis pajamomis ji lygiaverčiai naudojosi su atsakove, atsakovė ženkliai finansiÅ¡kai padėjo ieÅ¡kovės vaikams, priteistinÄ ieÅ¡kovei namo pagerinimo sumÄ sumažino iki 1000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad Å¡iuo atveju priteisti ieÅ¡kovei namo pagerinimo iÅ¡laidų nebuvo pagrindo.Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas. Todėl sprendžiant klausimÄ dėl daikto pagerinimo svarbu nustatyti, ar daiktas iÅ¡ tiesų buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas atsakovės namo pagerinimÄ sutapatino su ieÅ¡kovės nurodytomis iÅ¡laidomis, kurias Å¡alys bendrai ir kiekviena asmeniÅ¡kai, patyrė dėl ieÅ¡kovės namo, Å«kinių pastatų remonto darbų. Tačiau sprendžiant daikto pagerinimo klausimÄ esminę reikÅ¡mę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimÄ daiktÄ , o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Pažymėtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei, siekiančiai prisiteisti iÅ¡laidas už turto pagerinimÄ , tenka pareiga įrodyti, ne tik atliktų darbų (pagerinimo faktÄ ) apimtis, tiek tai, kad Å¡ie pagerinimai buvo atlikti su atsakovės sutikimu, tiek tam turėtų bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį, bet ir, kad dėl atliktų darbų padidėjo ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė ar naudingumas.

Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo dėl turto pagerinimo. Ji nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, kad ieÅ¡kovės turtas po jos pačios ar Å«kio bÅ«du pasitelkus trečiuosius asmenis, atliktų remonto darbų, tapo vertingesnis bÅ«tent 4695,05 Eur suma. IeÅ¡kovės pateikti du raÅ¡ytiniai įrodymai P. S. raÅ¡tas, kuriuo jis patvirtino ieÅ¡kovės vardu 6m3 lentų įsigijimÄ ir UAB „Svalex“ vidaus patalpų remonto, fasadinių sienų apdailos ir stogo remonto lokalinių sÄ matų duomenys nėra pakankami nekilnojamojo turto pagerinimo faktui konstatuoti.

Juolab, kad pati ieÅ¡kovė pripažino, kad toks nedidelis lentų kiekis buvo įsigytas bendromis lėšomis ir naudotas nuo 2013 m. iki 2015 m., nes jomis pakeistos tvarto lubos (2013 m.), o 2015 m. iÅ¡ jų pagamintos rÅ«sio durys. UAB „Svalex“ jokių remonto darbų ieÅ¡kovei priklausančiuose statiniuose neatliko, apskritai nėra aiÅ¡ku ar sÄ matose nurodomi remonto darbai buvo atliekami ginčo atveju, todėl remtis tokiais duomenimis nėra jokio pagrindo.IeÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių, kad jos nurodomi atlikti darbai nagrinėjamu atveju nepatenka į einamojo ir kapitalinio remonto sÄ vokas (CPK 13 straipsnis).

Todėl tai, kad ji gyvendama name ir naudodamasi pagalbiniais statiniais nuo 2002 metų prisidėjo prie einamojo namo, kitų pagalbinių statinių remonto, po kurio namo ar jo priklausinių plotas nepadidėjo, o pagerėjo tik Å¡iuo namu neatlygintinai besinaudojančios ieÅ¡kovės ir kartu gyvenančių Å¡eimos narių gyvenimo kokybė, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė atlikdama tam tikrus remonto darbus, tam skirdama savo lėšas, prisiėmė rizikÄ dėl savo veiksmais atliktų ir iÅ¡ to kylančių pasekmių.

ReikÅ¡dama reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti ne tik iÅ¡ tikrųjų sumokėtas lėšas, bet leistinais įrodymais pagrįsti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Tokių duomenų byloje nėra.Apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo finansines galimybes prisidėti prie namo pagerinimo, nenustačius Å¡io pagerinimo apimties ir konkretaus finansinio įvertinimo, nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovė panaudos pagrindais valdomÄ turtÄ realiai pagerino.

Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ ar apylinkės teismo sprendimu sumažintÄ 1000 Eur ieÅ¡kovės namo pagerinimo iÅ¡laidų sumÄ nebuvo jokio pagrindo.Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , todėl dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų argumentų plačiau nepasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, teismas nepasisako ir dėl atsakovės prašomos taikyti ieškinio senaties.CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovė nei teikdama ieÅ¡kinį, nei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, reikalavimo Å¡alių santykius kvalifikuoti kaip bendrÄ jungtinę veiklÄ nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi. Tai, kad tokia pozicija buvo iÅ¡sakyta ieÅ¡kovės advokatės baigiamosios kalbos metu, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas turėjo spręsti naujai pateiktÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Juolab, kad ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas tokioje proceso stadijoje nebegali bÅ«ti keičiami. Todėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstomas Å¡alių santykių vertinimas, bendros jungtinės veiklos kontekste, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, ir apeliacinis teismas Å¡iuo aspektu ginčijamo teismo sprendimo nevertina, nes ieÅ¡kovės nurodytos faktinės bylos aplinkybės neleidžia spręsti apie jungtinės veiklos buvimÄ .  IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei ir valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovė E. D. pirmosios instancijos teisme patyrė tokias iÅ¡laidas: 335 Eur (už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atstovavimÄ civilinėje byloje Pasvalio rajono apylinkės teisme (1 t., b.l. 56-57, 71-72, 145). Å ios iÅ¡laidos atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo sudėtingumÄ , suteiktų paslaugų apimtis, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, laikytinos pagrįstomis, jos nėra didesnės už nustatytas 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (nauja red. 2015-03-20) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 26,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnis). Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantei priteistinas 30 Eur žyminis mokestis sumokėtas, kurį pastaroji sumokėjo už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Apeliantės E. D. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas, kadangi tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių duomenų ji nepateikė.Ä®vertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės D.

S. ieÅ¡kinį dalyje dėl nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkintinas – Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir ieÅ¡kinys toje dalyje atmestinas. Taip pat naikintinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ dalyje dėl nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidų ir D.

S. ieÅ¡kinį toje dalyje atmesti.Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir toje dalyje sprendimÄ iÅ¡dėstyti taip: Priteisti atsakovei E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 335 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 30 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                  Ramunė Čeknienė                                                                  Eigirdas Činka                                                                                           Nijolė Danguolė Smetonienė