ceb375f8-1019-47e4-82a1-e6aaabe2a228 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-375-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15521-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1; 44.5.1; 50.3.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saltterra“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saltterra“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „UAB RENT & GO BALTIC“ dėl nuostolių atlyginimo,                                                                                                                                               n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Saltterra“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „UAB RENT & GO BALTIC“ 2240,16 Lt nuostolių už transporto priemonės nutempimÄ atlyginimui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2013 m. sausio 19 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 0005, pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui Renault Megane Grandtour 1,9 dCi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienos paros laikotarpiui, o ieÅ¡kovas už iÅ¡sinuomotÄ automobilį įsipareigojo sumokėti 181,50 Lt nuomos kainÄ bei laikytis nuomos sutartyje nustatytų naudojimosi taisyklių.

IeÅ¡kovo darbuotojas kartu su įmonės vadovu 2013 m. sausio 19 d. iÅ¡sinuomotu automobiliu iÅ¡vyko į Lenkijos RespublikÄ , kur pateko į eismo įvykį, kurio metu iÅ¡sinuomotas automobilis buvo apgadintas taip, kad automobilis tapo netinkamas eksploatuoti. IÅ¡ eismo įvykio vietos automobilis pargabentas į LietuvÄ ieÅ¡kovo lėšomis, už kÄ ieÅ¡kovas Lenkijos specialiosioms tarnyboms sumokėjo 2700,00 zlotų arba 2240,16 Lt pagal 2013 m. sausio 22 d. Lenkijos zloto ir Lietuvos lito kursÄ . Apie eismo įvykį nedelsiant ieÅ¡kovo buvo praneÅ¡ta Lenkijos policijos pareigÅ«nams, su kurių pagalba užfiksuoti eismo įvykio duomenys.

Nustatyta, kad dėl eismo įvykio yra kalti Lenkijos kelius prižiÅ«rintys subjektai, nes eismo įvykio priežastimi buvo eismui netinkama kelio bÅ«klė. IeÅ¡kovo kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl eismo įvykio nenustatyta. IeÅ¡kovas mano, jog atsakovui nesikreipiant į kelių valdytojÄ dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo, tokia pareiga atsiranda atsakovui. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomininkas, kurio veiksmuose dėl kilusios žalos nėra kaltės, padengęs su žala susijusias iÅ¡laidas, neturi teisės Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo reikalauti iÅ¡ kalto asmens.

IeÅ¡kovas mano, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimo teisė priklauso atsakovui, todėl jo pasyvumas nesikreipiant į kaltÄ subjektÄ , įtakoja ieÅ¡kovo turtinę padėtį bei sukelia jam neigiamas turtines pasekmes. Atsakovas su ieÅ¡kinio argumentais nesutiko, prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad nebuvo davęs nurodymo ieÅ¡kovui pargabenti atsakovui nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę iÅ¡ Lenkijos nuomotojui. IeÅ¡kovas, neinformavęs apie tai atsakovo, pats priėmė sprendimÄ pargabenti transporto priemonės liekanas, todėl ir privalo prisiimti sau dėl transporto priemonės gabenimo patirtas iÅ¡laidas.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų susisiekęs su atsakovu, atsakovas bÅ«tų pasirinkęs ekonomiÅ¡kesnį bÅ«dÄ realizuoti transporto priemonės liekanas vietoje, nepatiriant jų gabenimo iÅ¡laidų. Atsakovas taip pat mano, jog dėl transporto priemonės pargabenimo patirtas iÅ¡laidas sÄ lygojo nerÅ«pestingi ir neteisėti paties ieÅ¡kovo veiksmai, dėl kurių transporto priemonė buvo apgadinta taip, kad negalėjo bÅ«ti naudojama pagal paskirtį ir turėjo bÅ«ti pargabenta iÅ¡ įvykio vietos.

Kadangi grÄ Å¾inti iÅ¡sinuomotÄ transporto priemonę nuomotojui yra ieÅ¡kovo kaip nuomininko pareiga, tai ieÅ¡kovui tenka ir pareiga sumokėti už transporto priemonės pargabenimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Saltterra“ atsakovo UAB „UAB RENT & GO BALTIC“ naudai 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai - 15,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas UAB „Saltterra“ ir atsakovas UAB „UAB RENT & GO BALTIC“ 2013 m. sausio 19 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 0005, pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui transporto priemonę Renault Megane Grandtour 1,9 dCi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienos paros terminui, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti už transporto priemonės nuomÄ 181,50 Lt sumÄ .

IeÅ¡kovui iÅ¡vykus su iÅ¡sinuomota transporto priemone į Lenkijos RespublikÄ , 2013 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu iÅ¡sinuomota transporto priemonė buvo sugadinta, dėl ko ji tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovas pasinaudodamas specialiųjų tarnybų paslaugomis, savo lėšomis pargabeno iÅ¡sinuomotÄ automobilį į LietuvÄ ir grÄ Å¾ino nuomotojui, už automobilio gabenimo paslaugas sumokėjo Å¡ių paslaugų tiekėjui 2240,16 Lt. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atsakovui atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius, nagrinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo UAB „UAB RENT & GO BALTIC“ neteisėtų veiksmų, nes atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su transporto priemonės apgadinimo priežastimi.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio priežastimi buvo netvarkinga kelio danga – kelio duobė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nesuderino su atsakovu iÅ¡sinuomotos transporto priemonės pargabenimo iÅ¡ eismo įvykio vietos bei iÅ¡laidų dydžio, transporto priemonė buvo pargabenta ir Å¡ias paslaugas teikiantis asmuo bei paslaugų kaina pasirinkta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo, nesuderinus su atsakovu kaip transporto priemonės nuomotoju. Teismas iÅ¡ sutarties sÄ lygų sprendė, kad sprendimo, kaip elgtis su nuomos terminu sugadinta transporto priemone, priėmimas yra nuomotojo prerogatyva.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, kaip nuomininkas, be nuomotojo sutikimo prisiimdamas transporto priemonės gabenimo iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡laidas, veikė savo rizika. Kadangi jokie atsakovo veiksmai nebuvo Å¡ių ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų priežastimi, tai jis neprivalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl transporto priemonės gabenimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog Å¡alių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo apdrausti nuomojamÄ transporto priemonę transporto priemonių draudimo sutartimi, neįrodyta.

Tai, kad atsakovas vieÅ¡ai skelbiamoje ofertoje apie transporto priemonių nuomÄ pateikė informacijÄ apie tai, kad transporto priemonės nuomojamos su transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu, teismo įsitikinimu, nepatvirtina, jog Å¡alys bÅ«tent dėl tokių sÄ lygų sulygo, sudarydamos individualiÄ sutartį. Kadangi nei atsakovo skelbimuose, nei Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos rizikos, nuo kurių turi bÅ«ti draudžiama transporto priemonė, tai teismas laikė nepagrįstu ieÅ¡kovo argumentÄ , jog transporto priemonės draudimas KASKO draudimu bÅ«tų paÅ¡alinęs bÅ«tinybę pargabenti transporto priemonę iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo veiksmuose esant civilinės atsakomybės sÄ lygas, tai teismas ieÅ¡kinį atmetė III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai             Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas UAB „Saltterra“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki kol bus iÅ¡nagrinėtas tarp Å¡alių kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. 2-14069-592/2013 ir bus nustatyta, kuris juridinis asmuo turėjo pareigÄ apdrausti automobilį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas nevertino reikÅ¡mingai bylai faktinių aplinkybių. Teismas kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio netenkinimo motyvų nurodė, jog apeliantas priėmęs sprendimÄ transportuoti į eismo įvykį patekusį automobilį atgal į LietuvÄ , veikė savo rizika, nes jis dėl tokio veiksmo nebuvo pasitaręs su atsakovu, o atsakovas galėjo Å¡ioje situacijoje taikyti kitas, jam palankesnes transporto priemonės realizavimo priemones. IÅ¡ Å¡ios traktuotės gautųsi nelogiÅ¡ka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę palikti automobilį apsivertusį griovyje ir palikti Å¡iÄ situacijÄ atsakovo rÅ«pestyje.

IeÅ¡kovas elgėsi prieÅ¡ingai - dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, kad automobilis bÅ«tų pargabentas į atsakovo (nuomotojo) buveinę, be to, pastarÄ jÄ prievolę numatė ir nuomos sutartis. Teismas nevertino, kad atsakovas apie kilusiÄ avarijÄ buvo informuotas tinkamai, kad vykusių pokalbių buvo praneÅ¡ta apie transporto priemonės bÅ«klę, kaltininkÄ , policijos iÅ¡vadas ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas nei sutarties sudarymo metu, nei įvykio metu neinstruktavo ieÅ¡kovo, kÄ Å¡is turėtų daryti esant vienai ar kitai neordinarinei situacijai, į kuriÄ gali patekti ieÅ¡kovas kaip transporto priemonės valdytojas.

Teismas taip pat nevertino, kad apeliantas pasirinko racionaliausiÄ sprendimÄ finansiniu atžvilgiu. Atsakovas neįrodinėjo, kad jis galėjo patirti mažiau nuostolių pasirinkęs kitÄ realizavimo bÅ«dÄ , o teismas pasirėmęs Å¡ia galima aplinkybe, o ne konkrečiais faktais, padarė tik prielaidÄ , todėl priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Teismas, tinkamai neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių bei žmogiÅ¡kųjų veiksnių (sukrėstÄ apelianto darbuotojo ir vadovo bÅ«senÄ patirtÄ autoįvykio metu, tai, jog autoįvykis kilo anksti ryte, o sprendimÄ dėl transporto priemonės patraukimo iÅ¡ Å¡alikelės reikia priimti skubiai; tai, jog atsakovas nė karto neužsiminė, jog jam yra nepriimtinas apelianto sprendimas grÄ Å¾inti automobilį, tai, kad atsakovas nepasiÅ«lė jokių kitų sprendimo variantų), priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti naikintinas.

2. Teismas formaliai nustatė teisiniame santykyje nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįvertino, jog neteisėti veiksmai gali kilti ne tik pažeidžiant įstatymus, sutarties nuostatas, bet ir kitais pagrindais. Apeliantas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius, patirtus dėl transporto priemonės nutempimo iÅ¡ Lenkijos į Lietuvos RespublikÄ , todėl turėjo bÅ«ti vertinami atsakovo veiksmai, neveikimas, bendro pobÅ«džio pareigų (ne)įgyvendinimas bÅ«tent Å¡iame kontekste (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis), o ne atsakomybės taikymas dėl autoįvykio kilimo, kaip vertino pirmosios instancijos teismas.

IeÅ¡kovas apie autoįvykį pranešė iÅ¡ karto sutartyje nurodytu bÅ«du, Å¡alys palaikė kontaktÄ visos dienos metus, o Å¡ios aplinkybės buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas nenurodė jokių pastebėjimų ar galimų veiksmų, kurių turėtų imtis apeliantas dėl automobilio transportavimo į LietuvÄ , todėl teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atsainus ir neprotingas pasyvus elgesys sÄ lygojo apelianto praÅ¡omų priteisti nuostolių kilimÄ . Faktinės aplinkybės suponavo atsakovui pareigÄ ne pasyviai iÅ¡ Å¡alies stebėti padarinių Å¡alinimo eigÄ , bet imtis konkretesnių veiksmų – pavyzdžiui, įpareigoti apeliantÄ nutempti transporto priemonę iki vietos, kuri jam yra priimtina ir nurodyti apeliantui, kad jo pasirinkta galimybė partempti automobilį iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ neatitinka jo interesų, todėl Å¡is privalantis imtis kitokių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti netiesioginį priežastinį ryšį, nes atsakovas, pažeidęs bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, apdairiai ir atidžiai, pasyviai nutylėjęs, jog jam yra nepriimtinas apelianto pasirinktas transporto priemonės transportavimo bÅ«das, ir nieko neužsiminęs apie kitas jam palankesnes automobilio realizavimo priemones leido kilti situacijai, kurios metu apeliantas patyrė nuostolius. Teismas, priimtÄ skundžiamÄ sprendimÄ motyvavęs ta aplinkybe, jog teisiniame santykyje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, apsiribojo tik formaliu civilinės atsakomybės sÄ lygų patikrinimu, ir nepagrįstai eliminavo kitÄ galimÄ neteisėtų veiksmų požymį – bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, - kaip, be kita ko, neįvertino ir neteisėto atsakovo pasyvaus elgesio tolimesnio transporto priemonės realizavimo klausimu, kas ir sÄ lygojo apelianto nuostolių kilimÄ .3.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl kaltės ir neteisėtų veiksmų neiÅ¡skiriamumo. Teismas, nustatęs atsakovo kaltę nagrinėjamame ginče, privalėjo preziumuoti ir jo neteisėtus veiksmus, todėl apeliantui pareiga įrodinėti visas atsakomybės sÄ lygas nebÅ«tų kilusi.

4. Teismas iÅ¡ esmės paneigė vieÅ¡osios ofertos esmę. Atsakovas, vieÅ¡ai pateikdamas informacijÄ (tinklapyje), jog į automobilio nuomos kainÄ Ä¯eina vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas bei KASKO draudimas, prisiėmė pareigÄ užtikrinti, jog Å¡ios draudimo rÅ«Å¡ys bus galiojančios nuomojamam automobiliui. Tuo tarpu jei automobilis nebuvo draustas KASKO draudimu, rizikÄ dėl kilsiančios žalos bei kitos sutarties Å¡alies patirtų nuostolių padengimo turi prisiimti atsakovas. Automobilis Å¡iuo draudimu nebuvo apdraustas, todėl teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡laidas dėl automobilio pargabenimo. Be to, teismas nevertino ir nepasisakė dėl bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovas, kilus ginčui, iÅ¡trynė Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡ tinklapio.

5. Teismas pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ ir priėmė sprendimÄ atsakovui byloje nesinaudojus nė viena įrodomÄ ja priemone. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu rėmėsi iÅ¡ esmės tik nuomos sutarties nuostatomis, kuri į bylÄ pateikta ieÅ¡kovo ir kuri parengta iÅ¡imtinai atsakovo, apeliantui tik prisijungus prie pateiktos nuomos sutarties. Kitų įrodymų ar teiginių, teismų praktikos nuostatų atsakovas nepateikė, todėl atsakovo atsikirtimų pagrįstumas yra tik trumpas jam palankių normų (formaliai vertinant) nurodymas atsiliepime.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „UAB RENT & GO BALTIC“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neturėjo teisinės pareigos pargabenti automobilio, o ieÅ¡kovui kilo pareiga pristatyti automobilį, todėl visos iÅ¡laidos, susijusios su automobilio pristatymu į sutartyje nurodytÄ vietÄ baigiantis nuomos laikotarpiui, tenka ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .             IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Dėl ieÅ¡kinio pagrindo, dalyko ir bylos esmėsApeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo formalus ir be pagrindo nagrinėjo, ar atsakovui taikytina civilinė atsakomybė dėl autoįvykio kilimo, nes ieÅ¡kinys buvo grindžiamas ne Å¡iais argumentais, o atsakovo neveikimu, bendro pobÅ«džio pareigų elgtis sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai ir atidžiai pažeidimu.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Taigi civilinio proceso normų reikalaujama ir ieÅ¡kovui privaloma nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , kuriuo grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

IeÅ¡kinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieÅ¡kovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieÅ¡kovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. .L., bylos Nr. 3K-3-534/2008, ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas ginÄÄ ir priimdamas sprendimÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB „Saltterra“ ir atsakovas UAB „UAB RENT & GO BALTIC“ 2013 m. sausio 19 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 0005, pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui transporto priemonę Renault Megane Grandtour 1,9 dCi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienos paros terminui, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti už transporto priemonės nuomÄ 181,50 Lt sumÄ .

IeÅ¡kovui iÅ¡vykus su iÅ¡sinuomota transporto priemone į Lenkijos RespublikÄ , 2013 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu iÅ¡sinuomota transporto priemonė buvo sugadinta, dėl ko ji tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovas pasinaudodamas specialiųjų tarnybų paslaugomis, savo lėšomis pargabeno iÅ¡sinuomotÄ automobilį į LietuvÄ ir grÄ Å¾ino nuomotojui, už automobilio gabenimo paslaugas sumokėjo Å¡ių paslaugų tiekėjui 2240,16 Lt. Å iuo faktiniu pagrindu apeliantas prašė atlyginti automobilio gabenimo iÅ¡laidas.

Taigi, apeliantas aiÅ¡kiai suformulavo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nurodė pagrindinį ieÅ¡kinio materialųjį teisinį reikalavimÄ .Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ir esant ieÅ¡kovo reikalavimui atlyginti nuostolius, nagrinėjo, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė, nes tik įrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas galimas nuostolių priteisimas ieÅ¡kovui. Minėta, kad apeliantas nurodytu faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu siekė įrodyti, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas dėl iÅ¡nuomoto automobilio, kuris pateko į autoįvykį, pargabenimo, todėl teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, nustatyti ir teisiÅ¡kai kvalifikuoti faktines automobilio perdavimo aplinkybes, autoįvykio kilimo priežastis bei spręsti, ar yra bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Tai yra nagrinėjamos bylos esmė. IÅ¡analizavus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėjo, ar yra sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, o tai, kad teismas vertino ir aplinkybes, susijusias su autoįvykio priežastimis bei atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ ir Å¡iuo aspektu, kurio nenurodė ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti laikomas formaliu, nes tik iÅ¡siaiÅ¡kinus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, yra galimas teisinių santykių kvalifikavimas ir pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo nagrinėjimas.

Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo formalus ir be pagrindo nagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su autoįvykio priežastimis, laikytini nepagrįstais. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nevertinęs reikÅ¡mingai bylai aplinkybių, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis).

Dėl to reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieÅ¡ G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).Apeliantas teigia, kad atsakovo kaip nuomotojo sutartinė atsakomybė kyla pažeidus bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu jam patekus į autoįvykį, nenurodė, kaip elgtis su automobiliu, kuris buvo sugadintas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos Å¡alis siejo nuomos teisiniai santykiai, sprendė, kad ieÅ¡kovui kilo pareiga pristatyti automobilį į nuomos sutartimi sutartÄ vietÄ , taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas niekaip nėra susijęs su autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovo iÅ¡sinuomota autotransporto priemonė, atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti iÅ¡laidas dėl automobilio pargabenimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė civilinės atsakomybės atsakovui, nagrinėja, kokios pareigos kilo atsakovui ir ar jis pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamu atveju atsakovui nei įstatymu, nei sutartyje nebuvo nustatyta pareiga atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės transportavimo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktos Å¡alių sudarytos automobilio nuomos sutarties 1.2 punkto matyti, kad ieÅ¡kovui kilo pareiga automobilį grÄ Å¾inti atsakovui. Pastebėtina, kad tai pripažino ir apeliantas apeliaciniame skunde. Nuomos sutarties 1.3 punkte Å¡alys susitarė, kad darbo valandomis nuomojamas automobilis turi bÅ«ti paimtas ir pristatytas į sutartÄ vietÄ .

CK 6.52 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad atsakovas neturi pareigos pasiimti automobilį iš ieškovo nurodytos vietos ir būtent ieškovas privalo pristatyti automobilį pagal atsakovo buveinę. Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl prievolės įvykdymo išlaidų, todėl jas turi sumokėti nuomininkas (CK 6.57 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikytinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas neturi prievolės parsigabenti automobilio ar atlyginti su tuo susijusių išlaidų.

Nagrinėjamu atveju atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes apeliaciniame skunde teigiama, kad praneÅ¡us atsakovui apie kilusiÄ situacijÄ , tolimesnis apelianto bendravimas neapsiribojo tik vienu skambučiu – Å¡alys palaikė kontaktÄ visos dienos metu. Å is apelianto teiginys nurodo, kad atsakovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nenurodė kaip elgtis su automobiliu taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo pareigų pažeidimo, nes ieÅ¡kovo pareiga pargabenti automobilį į sutartÄ vietÄ kyla iÅ¡ nuomos sutarties nuostatų.

Dėl to konstatuotina, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti, kaip elgtis jam po autoįvykio, t.y. pargabenti iÅ¡nuomotÄ automobilį. Atmestinas apelianto argumentas ir dėl atsakovo nebendradarbiavimo, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovui prisiskambino po autoįvykio, Å¡alys palaikė kontaktÄ . Å ias aplinkybes apeliantas nurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo vertinti, ar buvo kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentÄ , kad atsakovo pasyvus elgesys sÄ lygojo apelianto nuostolių kilimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl netvarkingos kelio dangos, automobiliui patekus į duobę, todėl ne atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad automobilį teko gabenti į LietuvÄ patiriant didesnes iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas neturi pareigos atlyginti Å¡ias apelianto patirtas iÅ¡laidas kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, nustatęs, kad atsakovas neatliko jo jokių neteisėtų veiksmų, nenustatinėjo ir jo kaltės. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo kaltės. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad autoįvykis įvyko dėl netvarkingos kelio dangos ir kad dėl autoįvykio kaltas kelio valdytojas (b. l. 3), todėl civilinė atsakomybė už transporto priemonės pargabenimÄ negali kilti atsakovui, kuris nėra kelio valdytojas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad ieÅ¡kovas dėl patirtų iÅ¡laidų dėl automobilio pargabenimo į LietuvÄ turi teisę kreiptis į asmenį, kuris yra kelio valdytojas, ir taip apginti pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovui netaikytina.              Dėl rungimosi principoApeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ .Pagal įstatymÄ ir teismų praktikÄ , civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims; teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri reiÅ¡kia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumÄ , susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo; iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ; (CPK 12 str., 178 str., 185 str. 1 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog tarp ieÅ¡kovo nurodomų neteisėtų veiksmų – atsakovo pasyvaus elgesio buvo priežastinis ryÅ¡ys su ieÅ¡kovo patirta žala. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas automobilio po autoįvykio gabenimo iÅ¡laidas iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl netvarkingos kelio dangos.

Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė teisingas išvadas, tinkamai pritaikydamas proceso ir materialiosios teisės normas. Dėl viešosios ofertosApeliantas teigia, kad atsakovo pareiga atlyginti automobilio gabenimo išlaidas kyla dėl to, kad atsakovas viešai savo interneto tinklapyje nuomojamus automobilius įsipareigojo apdrausti savanoriškuoju draudimu, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo ieÅ¡kovo argumentu.CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kuriÄ draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Taigi, draudimo sutarties pagrindu draudikas už draudimo įmokÄ prisiima kitų asmenų – draudėjo ar trečiojo asmens, kurio naudai sudaryta sutartis – nuostolių rizikÄ . Pagal nustatytÄ draudimo santykių reguliavimÄ pagrindinės draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti nurodomos draudimo liudijime (polise), o detalizuojamos jos gali bÅ«ti atitinkamo draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991, 6.992 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iÅ¡nuomotas automobilis nebuvo draustas savanoriÅ¡kuoju draudimu.

IÅ¡ ieÅ¡kinio dalyko matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti automobilio gabenimo iÅ¡laidas po autoįvykio. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl netvarkingos kelio dangos. Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo pareigos (ne)apdrausti iÅ¡nuomotÄ automobilį savanoriÅ¡kuoju draudimu, nes apeliantas turėjo pareigÄ pristatyti automobilį atsakovui.

Dėl civilinės bylos sustabdymoApeliantas praÅ¡o sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki kol bus iÅ¡nagrinėtas ginčas tarp tų pačių Å¡alių civilinėje byloje Nr. 2-14069-592/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „UAB Rent & Go Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Saltterra“ dėl nuostolių atlyginimo. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rÅ«Å¡is: privalomÄ jį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis).

Esant bent vienam iÅ¡ CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylÄ sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys iÅ¡sakė nuomonę Å¡iuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikÅ¡tos nuomonės turinio, nes teismÄ tai padaryti įpareigoja įstatymas.IÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo UAB „UAB Rent & Go Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Saltterra“ dėl nuostolių atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ . Kadangi iÅ¡nyko apelianto nurodytas bylos sustabdymo pagrindas, tai ieÅ¡kovo praÅ¡ymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Netenkinus ieÅ¡kovo UAB „Saltterra“ apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.Atsakovas UAB „UAB Rent & Go Baltic“ pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                             Antanas Rudzinskas