ceb2c8c0-60ea-449d-8249-e81f0fec9452 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys

Pranešėjas Stasys Punys                                                    Â

            Baudžiamoji byla Nr. 1A-129/2011

Teisėja Galina TaraÅ¡kevič                                                  Â

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;

1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 1.2.15.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

nuteistajam L. K.,

gynėjai adv. Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 3-o apylinkės

teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigoti nuteistÄ jį L. K.:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

- atlyginti turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinei ligonių kasai 1312,85 Lt sumoje bei atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S. P. 200 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Â

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš nuteistojo L. K. 1312,85 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai dvylika Lt 85 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo L. K. 200 Lt (du šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo S. P. naudai.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

L. K. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-08, apie 23.00 val. viešoje vietoje, Pylimo-Žemaitijos gatvių sankryžoje, Vilniuje, pastūmė ranka S. P., dėl ko pastarasis nukrito, o griūnant atsitrenkė pakaušio sritimi į žemės grindinį, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimas pakaušyje, pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ teismo nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK

138 str. 1 d. Civilinių ieškovų S. P. 1700 Lt civilinį ieškinį ir Valstybinės ligonių kasos 1312,85 Lt civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta visiÅ¡kai ir mano, kad jo veiksmuose negalima įžvelgti nusikalstamos veikos sudėties, kadangi visas konfliktas kilo norint apsaugoti gyvÅ«nÄ nuo akivaizdaus žiauraus elgesio. Pastebėjus nukentėjusįjį S. P. žiauriai elgiantis su Å¡unimi bandė jį sudrausminti ir taip nutraukti vykdomÄ galimai neteisėtÄ veikÄ , ko pasėkoje S. P. iÅ¡provokavo konfliktÄ ir toliau nederamai elgėsi su savo augintiniu vieÅ¡oje vietoje. Apelianto teigimu, pats nukentėjusysis pirmasis pradėjo naudoti fizinį smurtÄ , ko pasėkoje jis nesiprieÅ¡ino, o tiesiog abejomis rankomis įsikibęs į nukentėjusiojo rankas bandė jas atplėšti nuo savęs, ko pasėkoje nukentėjusysis prarado pusiausvyrÄ ir nugriuvo. Apelianto teigimu, teismas priimdamas nuosprendį neįvertino tai, jog nukentėjusysis konflikto metu vis dar prie savęs laikė Å¡unį, o tai vykstant konfliktui ir galėjo turėti lemiamos reikÅ¡mės S. P. nukritimui, kadangi Å¡uo turi pakankamai jėgos truktelti savo Å¡eimininkÄ , ko pasėkoje galimas nugriuvimas. Be to, apeliantas mano, kad jo veiksmuose taip pat galima įžvelgti ir bÅ«tinosios ginties sudėtinių elementų, nes jam buvo akivaizdus neiÅ¡vengiamas pavojus jam besiginant, buvo kėsintasi į jo sveikatÄ . Todėl esant tokiai situacijai, kiekvienas asmuo elgtųsi panaÅ¡iai ir bandytų nuo savęs atplėšti užpuoliko rankas, o tai kad nukentėjusiajam S. P. susipynė kojos ir jis pargriuvo, yra tik jo paties kaltė.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog abejojama dėl nukentėjusiojo apsvaigimo nuo alkoholio konflikto metu. Nurodo, kad tiek liudytojos L. S., tiek specialistės J. G.-Dorošenko parodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Apelianto manymu, šis kvapas bei agresyvus nukentėjusiojo elgesys, kuris pasireiškė garsiais keiksmažodžiais bei šūksniais, galėjo jį suklaidinti dėl galimo nukentėjusiojo girtumo, tačiau ir tai nėra pakankamas naikinamasis įkaltis, kadangi net blaivi žmonės dažnai nukrenta ir susižaloja.

Apeliantas taip pat skunde nurodo, jog S. P. ir T. K. parodymai apie tai, kad jis pastaruosius prisivijo einančius nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį į deÅ¡inį antakį, vertinti kritiÅ¡kai, nes juos paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad S. P. nustatytas odos nubrozdinimas pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontuziniu židiniu kairėje kaktinėje skiltyje. Todėl apelianto manymu, yra Å¡is faktas tik patvirtina jo ir L. S. duotus parodymus, jog jis pajutęs jam kilusiÄ realiÄ grėsmę iÅ¡ nukentėjusiojo, bandė atplėšti nuo savęs jo rankas.

Be to, apelianto manymu, teismas neįvertino ir jo elgesio po incidento, nes jis savo noru iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ bei policijÄ , Å¡iais savo aktyviais veiksmais bandydamas iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. Todėl tokie veiksmai traktuojami kaip lengvinančios aplinkybės, į kÄ pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė. Be to, atvykus policijai iÅ¡ įvykio vietos nepasisalino, geranoriÅ¡kai davė paaiÅ¡kinimus apie įvykusį incidentÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad į policijos komisariatÄ pristatytas nebuvo, kadangi, remiantis liudytojo E. F. parodymais, nukentėjusysis pretenzijų niekam neturėjo. Todėl pasak apelianto tai rodo, kad nukentėjusysis suprato, jog pats iÅ¡provokavo konfliktÄ ir tuo metu suvokė, jog jo teisės Å¡ioje situacijoje nebuvo pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų

parodymus, raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str.

1 d. bei paskyrė jam tinkamÄ bausmę. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka,

teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais bei nuosprendyje iÅ¡samiai aptartais įrodymais.

Nors apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padaryme, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už

šį nusikaltimÄ , nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo L. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka

faktinių bylos aplinkybių.

Tiek

ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2009-10-08 apie 23.00 val. jis su drauge

Tatjana K. Ž. g., Vilniuje, netoli namų vedžiojo jo Å¡unį. Å uo pamatė katę ir pradėjo loti, jis Å¡unį vedžiojo su pavadėliu, tai Å¡uo tempė jį. Jis Å¡unį sudrausmino, liepė eiti Å¡alia jo, kalbėjo griežtu tonu, kad Å¡uo suprastų komandÄ . IÅ¡girdo kaip už jų einantis vyras su moterim tarpusavyje garsiai komentavo jo elgesį. Mano, kad norėjo, kad jis girdėtų. Praeiviai pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad jis negerai elgiasi su Å¡unimi, o praėjus apie 50

metrų iš už nugaros išgirdo šūksnį „Ei“. Jis atsisuko ir už jo einantis vyras nieko

nesakęs trenkė jam į deÅ¡inį antakį, kurį praskėlė. Ar delnu, ar kumščiu trenkė, kuria ranka trenkė ir ar rankoje kažkÄ turėjo, jis nepastebėjo. Jis nuo smÅ«gio nukrito ir prarado sÄ monę, atsigavo kai jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir medikai, kurie jį nuvežė į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę.

Å i aplinkybė dėl nukentėjusiojo S. P. pastumdimo patvirtinta nuosekliais liudytojos T. K. parodymais. Å i liudytoja parodė, kad 2009-10-08 apie 23.00 val. ji su savo sugyventiniu S. P. iÅ¡vedė savo Å¡unį. Jiems išėjus į kiemÄ , Å¡uo, kurį vedė jos sugyventinis, puolė katę ir stipriai patraukė S. P.. Pastarasis sudrausmino Å¡unį,

davė komandÄ eiti „šalia“. Tuo metu iÅ¡ paskos ėjo kaltinamasis su L. S. ir pastoviai komentavo, kabinėjosi, klausė kodėl jie

taip elgiasi su Å¡unimi, kodėl muÅ¡a Å¡unį, į kÄ S. P. atsakė, jog Å¡uns nemuÅ¡a ir jie ėjo toliau. Priėję prie kampinio namo iÅ¡ paskos ėjęs kaltinamasis pakvietė S. P., o pastarajam atsisukus, kaltinamasis trenkė

vienÄ kartÄ S. P.. Kuo trenkė ji nematė, tačiau S. P. iÅ¡ karto nukrito ant žemės, prarado sÄ monę, iÅ¡ burnos

ir nosies jam bėgo kraujas. Tada ji reikalavo, kad kaltinamasis iÅ¡kviestų policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ , kaltinamasis iÅ¡kvietė ir laukė atvykstant pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos. Ä®vykio metu S. P. nebuvo girtas, o alkoholio kvapas galėjo bÅ«ti, nes jie abu buvo iÅ¡gėrę nedidelį kiekį alaus.

Liudytojos L. S. parodymus teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi liudytoja yra kaltinamojo draugė. Be to, liudytojos L.

S. ir kaltinamojo parodymuose yra prieÅ¡taravimų dėl Å¡uniui suduotų smÅ«gių į pilvo sritį. Apklausta liudytoja parodė, kad nukentėjusysis vedė Å¡unį ir jį spardė, smaugė pavadėliu. Akistatos metu su nukentėjusiuoju kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis vienÄ kartÄ spyrė Å¡uniui į pilvo sritį. Akistatos metu su nukentėjusiuoju liudytoja L. S. parodė, kad nukentėjusysis tris kartus spyrė Å¡uniui į pilvo sritį.

IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajam S. P. nustatytas odos nubrozdinimas pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontuziniu židiniu kairėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimas padarytas griÅ«nant bei pakauÅ¡io sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pagrindÄ , prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ , galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. S. P. traumavęs galva daiktas buvo kietas, bukas, neriboto pavirÅ¡iaus.

            IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad smÅ«gio sudavimo faktÄ nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis patvirtino taip pat liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. F., kuris parodė, kad jam atvykus į įvykio vietÄ 2009-10-08, pats kaltinamasis L.

K. bei su juo buvusi moteris jam, kaip policijos pareigūnui, paaiškino, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, kadangi jis nederamai elgėsi su šunimi.

Liudytoja apklausta

V. S. greitosios pagalbos medicininė darbuotoja parodė, kad jai atvažiavus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis girtas nebuvo, o tik jautėsi alkoholio kvapas, galėjo bÅ«ti ir alaus. Nukentėjusiojo kalba buvo riÅ¡li, mintys aiÅ¡kios, judesiai buvo koordinuoti.

Šių liudytojų T. K. ir E. F. ir nukentėjusiojo S. P. parodymais neginčytinai įrodyta, kad L. K. pastūmė ranka S. P., dėl ko

pastarasis nukrito, o griūnant atsitrenkė pakaušio sritimi į žemės grindinį, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimas pakaušyje, pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai įrodo, kad ranka pastūmė būtent L. K., ir niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalėjo. Duomenų apie tai, kad tiek iki konflikto su L. K., tiek įvykio metu eidamas gatve, tiek atsisukęs iš už nugaros išgirdęs šūksnį, S. P. būtų pats pargriuvęs ar užsikabinęs, duomenų nėra.

Kolegija, kaip

ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo.

Minimi parodymai nuoseklÅ«s, jie sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių sekÄ , tiek smulkiomis detalėmis. Pažymėtina, kad liudytojai E. F. ir

V. S. iki įvykio nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažinojo, jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti kaip nepatikimais. Å ie liudytojai kalbėti netiesÄ neturi jokių motyvų, neturi ir negali turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

K. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d.

Pažymėtina, kad nustatant BK 138 str. 1 d. tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius darytina išvada, kad aplinkybės, kurias nurodė kaltinamasis - jog nukentėjusysis netinkamai elgėsi su šunimi, darant dėl to pastabas ir kiti kaltinamojo veiksmai, tapę pretekstu pastumti nukentėjusįjį, šiuo atveju jos pačios veikos kvalifikacijos nelemia. Byloje nustatyti kaltinamojo L. K. veiksmai pastumiant ranka, net jeigu jam nepatiko nukentėjusiojo elgesys su gyvūnu, prieštarauja

visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms. Todėl tokie kaltinamojo L. K. veiksmai atitinka visus būtinus BK 138

str. 1 d. Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius, t.y. tokiais savo veiksmais kaltinamasis L. K. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ .Â

Apelianto skundo argumentai, kad jo veiksmuose taip pat galima įžvelgti ir bÅ«tinosios ginties sudėtinių elementų, nes jam buvo akivaizdus neiÅ¡vengiamas pavojus jam besiginant, buvo kėsintasi į jo sveikatÄ , yra atmestini. Vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ , teismas kritiÅ¡kai vertina tokius apelianto parodymus, traktuoja juos kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , bei mėginimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei visiÅ¡kai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

IÅ¡ esmes savo parodymais apeliantas L. K. kaltę nori suversti pačiam nukentėjusiajam motyvuojant savo veiksmus kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, jog apelianto L. K. iÅ¡kelta versija apie tai, kad nukentėjusysis žiauriai elgėsi su Å¡unimi, spardė jį, mušė, yra niekuo nepagrįsta. Å ias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Kaltinamuoju apklaustas teisme L. K. teigė, kad įvykio metu jis paklausė nukentėjusiojo jis skriaudžia Å¡unį, bei pasakė, kad jam gaila jo Å¡uns.

Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, vyras įsikibo jam į striukę abiem rankom ties krÅ«tinės sritim. Jis nuo vyro gindamasis, abiem rankom paėmė už jo rankų ties rieÅ¡ais ir bandė jas nuo savęs nuplėšti. Tuo metu vyras prarado pusiausvyrÄ ir krito laisvu kritimu, galva trenkėsi į Å¡aligatvį. Taigi visos Å¡ios nurodytos aplinkybės rodo, kad nebuvo susiklosčiusi tokia konfliktinė situacija dėl kurios L. K. turėtų gintis nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Kaltininko nurodytos aplinkybės galbÅ«t galėjo iÅ¡Å¡aukti nepasitenkinimÄ , bet negalėjo iÅ¡Å¡aukti susijaudinimo ir iÅ¡gÄ sčio, kadangi pats kaltinamasis užkalbino nukentėjusįjį, prie jo priėjo ir iÅ¡provokavo esamÄ situacijÄ .

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bÅ«tent kaltinamasis pastumdė rankÄ nukentėjusįjį, nors pastarasis prieÅ¡ jį neatliko jokių realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymių turinčių veiksmų, todėl bÅ«tinosios ginties situacija nebuvo iÅ¡kilusi ir Å¡iuo atveju kaltinamajam BK 28 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikytos.

Apelianto skundo argumentai, jog S. P. ir T. K. parodymai apie tai, kad jis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį į deÅ¡inį antakį, vertinti kritiÅ¡kai, nes juos paneigia specialisto iÅ¡vada, yra atmestini. IÅ¡ bylos matyti, kad teismas nuosprendyje aptarė visų liudytojų, tiek tiesiogiai dalyvavusių įvykyje arba stebėjusių įvykio aplinkybes, tiek ir netiesiogiai dalyvavusių, parodymus. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje bÅ«tų pažeistos BPK 20 str. 5 d. nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės ar nuosprendis paremtas įrodymais, neiÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje. Kaip minėta, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Nukentėjusysis S. P., liudytoja T. K. tiesiogiai dalyvavo įvykio metu, liudytojai E. F. ir

V. S., kurie tiesiogiai nedalyvavo įvykio metu, tačiau patvirtino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais. Ä® kokiÄ veido sritį bÅ«tent sudavė kaltinamasis byloje nebuvo nustatinėjama ir ginčo dėl to nebuvo, kadangi kaltinimaisis iÅ¡ viso neigė trenkęs ar pastÅ«męs nukentėjusįjį. Tačiau viso proceso metu nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis jam trenkė į veidÄ , apklausos metu patikslino, kad kaltinamasis jam trenkė į deÅ¡inį antakį. Aplinkybė, jog kaltinamasis ranka pastÅ«mė nukentėjusįjį, yra byloje nustatyta ir įrodyta surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. O tÄ aplinkybę, kad nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas patvirtino liudytoja V. S., kuri parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusiojo galva ir veidas buvo kruvini, matėsi, kad jam buvo bėgęs kraujas iÅ¡ nosies ir burnos.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog abejojama dėl nukentėjusiojo apsvaigimo nuo alkoholio konflikto metu. Nurodo, kad tiek liudytojos L. S., tiek specialistės J. G.-DoroÅ¡enko parodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindami kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo L. K. parodymus, kuriais jis neigė kaltę, teisingai įvertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Nors liudytojos L. S. ir J. G.-DoroÅ¡enko parodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, tačiau Å¡i aplinkybė dar nesudaro pagrindo teigti apie pastarojo neblaivumÄ . Visų pirma, jokių raÅ¡ytinių duomenų, apie tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, byloje nėra. Medicininėse dokumentuose duomenų apie nukentėjusiojo girtumÄ nėra užfiksuota, o yra tik įraÅ¡as, kad iÅ¡ nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas.

Pažymėtina, kad nors apeliantas iÅ¡ viso ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau praÅ¡o jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pripažinti tai, kad po incidento jis savo noru iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ bei policijÄ ,

šiais savo aktyviais veiksmais bandydamas išvengti sunkesnių padarinių. Paminėtas aplinkybė, kad po incidento jis savo noru iškvietė

greitÄ jÄ pagalbÄ bei policijÄ negali bÅ«ti laikytina kaltinamojo pagalbos suteikimu nukentėjusiajai ar bandymu aktyviais veiksmais iÅ¡vengti sunkesnių

padarinių. Tokie apelianto skundo argumentai prieštarauja liudytojos T. K. parodymams, kad nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir

praradus sÄ monę, ji reikalavo, kad kaltinamasis iÅ¡kviestų policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaltinamasis iÅ¡kvietė ir laukė atvykstant pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos. Pažymėtina, jog LR BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė atspinti kaltininko psichinį santykį su padaryta neteisėta veika, pasireiÅ¡kiantį jo pastangomis užkirsti keliÄ nusikalstamos veikos padariniams atsirasti arba juos suÅ¡velninti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, L. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, stengėsi savo veiksmus pateisinti, apkaltinti nukentėjusįjį dėl netinkamo elgesio su Å¡unimi, todėl nėra pagrindo teigti, jog po nukentėjusiojo griuvimo jis suprato savo kaltę ir stengėsi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Be

to, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam L. K. paskirta bausmė teisinga, atitinka LR BK 41, 54 str.

nuostatas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Nustatydamas L. K. bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas įvertino tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad anksčiau L. K. neteistas, baustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡vardytas aplinkybes, laikė, kad kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rÅ«Å¡is, nustatant tam tikrus įpareigojimus. Todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę.

S. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1500 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamojo L. K.. Kadangi nukentėjusysis turtinei žalai pagrįsti nepateikė visų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡laidų sumÄ , todėl atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas pagrįstai turtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 200 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ teismas pilnai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į patyrtÄ fizinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, ilgÄ laikÄ gydėsi (122 dienas sirgo), bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė ir jÄ priteisė nukentėjusiojo naudai.

Kadangi kaltinamojo L. K. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 1312,85 Lt dydžio žalos atlyginimo atsakovui (kaltinamajam) L. K. už nukentėjusiojo S. P. gydymo paslaugas patenkintas pilnai. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra

pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies

bei 6.280 str. nuostatomis, teismas pagrįstai iÅ¡ kaltinamojo L. K. priteisė 1312,85 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, patirtai žalai už nukentėjusiojo S. P. gydymÄ atlyginti.

Ä®vertinant iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Stasys Punys

Teisėjai                            Â

                                                                                  Teresėlė Kazlauskienė

                                                                                                                                        Stasys

Lemežis