ceb2475d-1d6f-415d-88e7-e89c6d53d24f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-634-2014 Teisėjas Vidmantas Paurys             Teisminio proceso Nr. 1-17-3-00024-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant išteisintajam V.

J., jo gynėjui advokatui E. S., nukentėjusiajam A. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuoV. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).A.

T. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.A. T. praÅ¡ymas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ V. J. priteisti 1850 litų, sumokėtų advokatui už jo pagalbÄ byloje, netenkintas.IÅ¡ A. T. priteista 1000 litų V. J. proceso iÅ¡laidų, sumokėtų už advokato suteiktas paslaugas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. J. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2012-05-09, apie 17.30 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme pradėjo priekaiÅ¡tauti A.

T. dėl pasodintos gyvatvorės, jį iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, bei keletÄ kartų kumščiais jam sudavė į nugarÄ ir Å¡onus, bei suėmęs jam už kaklo jį smaugė, tuo jam sukėlė fizinį skausmÄ ir vieÅ¡ai pažemino.Nukentėjusysis A. T. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant V. J. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymo, taip pat praÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo patirtÄ turtinę (gydymo iÅ¡laidos 812,54 litų), neturtinę (3000 litų) žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas kaltinamojo patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., pasisakė, jog nepakanka vien aplinkybės, jog pablogėjo apelianto psichinė bÅ«klė po įvykio 2012-05-09, kadangi teismas mano, jog iÅ¡ nustatytų aplinkybių (mirusi apelianto žmona, anksčiau A. T. yra vartojęs vaistus), negalima spręsti, jog nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klės pablogėjimas susijęs tik su Å¡iuo konfliktu. Tokiu bÅ«du teismas nevertina fakto, kad kaltinamasis pripažino faktÄ , jog „buvo uždėjęs ant peties rankÄ â€œ (b. l. 93), o ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-21 apklaustas pripažino (b. l. 10), kad nukentėjusįjį stumtelėjo ranka, tačiau teismui Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl Å¡ių veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusiojo parodymais, kaltinamojo parodymais yra įrodyta, jog Å¡io konflikto metu buvo fizinis kontaktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, Å¡ios aplinkybės V. J. neneigia, todėl jo veika, atitinkanti BK 140 str. 1 d. požymius, yra pagrįsta ir įrodyta.Skunde teigiama ir tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, vertindamas esančius byloje įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismui pateikti įrodymai neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad V.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 155 str. 1 d. Teismas mano, kad esant ilgalaikei konfliktinei situacijai tarp kaimynų, tai, kad V. J. pavadino A. T. „durneliu“, nelaikytina įžeidimu. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad teisme davę parodymus liudytojai yra kviesti kaltinamojo pusės ir jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, be to, net ir jų parodymuose matyti, kad tam tikrus paÅ¡aipius, literatÅ«rinius iÅ¡sireiÅ¡kimus V. J. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo. Skunde nukentėjusysis pažymi, kad į policijÄ kreipėsi ne todėl, kad yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, bet norėdamas apginti savo teises ir interesus, gindamasis nuo neteisėtos veikos jo atžvilgiu.

Dėl to, kad 2012-05-09, susidarius konfliktinei situacijai, nukentėjusysis A. T. buvo įžeistas kaltinamojo ir kaltinamasis turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d. Be to, bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog kaltinamasis pats iÅ¡provokavo šį konfliktÄ , jis pirmas kreipėsi į nukentėjusįjį. Skundo autoriaus manymu, Jonavos rajono apylinkės teismas, teigdamas, jog kaltinimai byloje grįsti tik nukentėjusiojo parodymais, yra neteisus, kadangi teismo ekspertizės iÅ¡vadoje (b. l. 124-125) yra paraÅ¡yta, jog iki konflikto 2012-05-09 A.

T. buvo pasveikęs ir Å¡i konfliktinė situacija pablogino jo sveikatos bÅ«klę. Kaip įrodymus teismas turėtų vertinti ir ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , bÅ«tent pačius pirminius kaltinamojo parodymus, kuomet jis nenurodė įvykį mačiusių asmenų ir jų neįvardijo. Todėl bylos nagrinėjimo metu kviesti liudytojai ir jų parodymai vertintini kaip gynybos taktika, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Esant Å¡ioms iÅ¡vardintoms aplinkybėms, skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas.Atsikirtime į A.

T. apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis V. J. nurodė, kad nesutinka su nukentėjusiojo skundo argumentais ir reikalavimais, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . IÅ¡teisintasis buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė nukentėjusįjį, pavadindamas jį necenzÅ«riniais žodžiais ir smurtavo jo atžvilgiu, tačiau nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai L. R., S. J., A. P. ir R. J. patvirtino, kad jokios agresijos, smurto ar nepagarbos, įžeidimų A. T. atžvilgiu iÅ¡ iÅ¡teisintojo pusės nebuvo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino, prieÅ¡ingai, buvo nustatyta, kad bÅ«tent nukentėjusysis žadėjo V. J. nuÅ¡auti, spirti į tarpukojį, bendroje namo skelbimų lentoje platino užgaulius skelbimus. Be to, iÅ¡ V. J. pareiÅ¡kimo, jo parodymų teisme ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. T. teiginiai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jis nepateikė jokių įrodymų leidžiančių teigti, kad jo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti faktai yra realÅ«s.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo A.

T. apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 str. 5 d.) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant V. J. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino nesant V. J. veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., požymių ir tuo pagrindu V. J. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų iÅ¡teisino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad privačiam kaltintojui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu.BK 2 str. 4 d.

įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.V.

J. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. už tai, kad jis kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmÄ ir jį vieÅ¡ai pažemino.Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų. Å i nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius įrodymus, konstatuoja, kad privataus kaltintojo A.

T. teiginio, jog V. J. 2012-05-09 panaudojo fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmÄ , nepatvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiojo parodymų analizė ir gretinimas su iÅ¡teisintojo ir liudytojų parodymais rodo, kad kaltinime apraÅ¡yta V. J. inkriminuojama veika pagal BK 140 str. 1 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad V. J. keletÄ kartų kumščiais sudavė A. T. į nugarÄ ir Å¡onus, bei suėmęs jam už kaklo jį smaugė, viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡teisintasis nuosekliai neigė, teigdamas, kad jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo, jis tik uždėjo rankÄ ant pečių ir pasakė „durneli durneli“.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tuo metu įvykį matė kartu su iÅ¡teisintuoju buvęs jo brolis S. J., įvykį pro langÄ stebėjo ir iÅ¡teisintojo žmona R. J. su dukra A. P., tačiau jie apklausti teisiamajame posėdyje tokių privataus kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir kategoriÅ¡kai teigė, kad V. J. jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, tik uždėjęs rankÄ ant peties, jį ramino.Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis abejoja liudytojų S. J., A. P. ir R.

J. parodymais, kadangi jie buvo kviesti iÅ¡teisintojo iniciatyva, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas kaip tik pagrįstai rėmėsi Å¡ių liudytojų parodymais. Jų nurodytos aplinkybės nuoseklios, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, atitinka baudžiamojoje byloje nustatytus faktus. Kaip teisingai nurodoma iÅ¡teisintojo atsikirtime į nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , apylinkės teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso normomis, teisę apklausti kviestus liudyti asmenis, pateikti savo įrodymus užtikrino tiek iÅ¡teisintajam, tiek ir privačiam kaltintojui, todėl faktas, kad apeliantas nepateikė savo įrodymų, nekvietė liudytojų, neatima iÅ¡ iÅ¡teisintojo galimybės įrodinėti savo teiginius ir nesudaro pagrindo kritiÅ¡kai vertinti teisiamo asmens pateiktus įrodymus vien dėl to, kad asmuo yra apkaltintas.Taigi baudžiamojoje byloje be nukentėjusiojo parodymų, nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad V.

J. sudavė nukentėjusiajam ar jį smaugė. Vien byloje nustatytas faktas, kad V. J. uždėjo rankÄ ant nukentėjusiojo peties nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad dėl to A. T. patyrė fizinį skausmÄ . Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo Jonavos rajono apylinkės teismui ir iÅ¡ jo dėstomų aplinkybių teisme akivaizdu, jog nukentėjusysis jam sukeltÄ fizinį skausmÄ sieja ne su V. J. uždėta ranka jam ant peties (Å¡io fakto nagrinėjant bylÄ teisme iÅ¡ viso nemini), tačiau bÅ«tent su V.

J. suduotais smÅ«giais į pilvÄ ir smaugimu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis po įvykio į gydymosi įstaigÄ nesikreipė, todėl jis faktÄ , kad buvo sumuÅ¡tas V. J., įrodinėja tik savo paties nurodomomis aplinkybėmis, tačiau svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad teismo iÅ¡vados dėl asmens kaltės ar nekaltumo turi bÅ«ti pagrįstos ne atskirais, nuo visumos atsietais įrodymais įrodymais, o iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Todėl vien tik nukentėjusiojo parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali savaime patvirtinti fakto, kad V.

J. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis mušė nukentėjusįjį ar kitokiu bÅ«du prieÅ¡ jį smurtavo, ir tokių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad dėl jų A. T. patyrė fizinį skausmÄ , t. y. kad kilo BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai. Nesant V. J. veikoje bÅ«tinų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis pagal BK 140 str. 1 d. negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Teisėjų kolegijos nuomone, V.

J. veiksmuose nėra ir BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.BK 155 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.V.

J. pareikÅ¡tame kaltinime nurodyta, kad jis iÅ¡koliojo A. T. necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau konkretÅ«s įžeidžiantys žodžiai kaltinime nenurodyti. Privatus kaltintojas savo pareiÅ¡kime apylinkės teismui nurodė, kad jį įžeidė V. J., pavadinęs â€žÅ¾Ä sinu“, „pyderu“, Å¡ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas teisme, nurodydamas, kad įvykio dienÄ iÅ¡teisintasis priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis iÅ¡pjaustęs gyvatvorę, nukentėjusysis jam į tai atsakęs, kad jo gyvatvorė jam nerÅ«pi, tuomet V.

J. prie jo prišoko, ėmė plūsti minėtais necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jį nužudys, tuomet nukentėjusysis, nesusitvardęs jam atsakė: „aš tave nušausiu tada“. Teisme apklaustas V. J. patvirtino, kad jis klausė A. T., kam šis išpjaustė jo gyvatvorę, šis jam atsakė, kad „nachui man reikalinga tavo gyvatvorė“, tačiau išteisintasis neigė vartojęs kokius nors įžeidžiančius žodžius, jis tik pasakė: „A., pyksimės, jei vėl pradėsi durniuoti“, tuomet nukentėjusysis pagrasino:

„spirsiu tau į kiauÅ¡us“, į tai V. J. jam atsakė „ar tu durnas“, po ko nukentėjusysis pasakė, kad V. J. jis nuÅ¡aus, tuomet Å¡is uždėjo nukentėjusiajam rankÄ ant peties ir pasakė „durneli, tu durneli“. Å ias iÅ¡teisintojo nurodomas aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai S. J., A. P. ir R. J., nurodę, kad konfliktÄ jie gerai girdėjo, tačiau negirdėję, kad V. J. bÅ«tų pasakęs kokius nors negražius žodžius nukentėjusiajam. Taigi byloje, iÅ¡skyrus A.

T. teiginius, nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J. apelianto atžvilgiu bÅ«tų iÅ¡sakęs bÅ«tent tokius žodžius, kuriuos apeliantas nurodė savo pareiÅ¡kime. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese, prieÅ¡ingai nei ginant asmens garbę ir orumÄ civilinėje byloje, galioja BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Baudžiamojoje byloje tai, kad V. J. užgauliai pažemino kitÄ Å¾mogų (nukentėjusįjį), neigiamai, nepadoriai jį įvertino, paniekino prestiÅ¾Ä ir panaÅ¡iai, turi įrodyti kaltinimo Å¡alis, t. y. privatus kaltintojas. A. T. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka įtikinamų įrodymų, patvirtinančių nusikaltimo, kuriuo kaltina savo kaimynÄ , padarymÄ . Pastebėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai ir pats nukentėjusysis su iÅ¡teisintuoju patvirtino, kad tarp jų yra susiklosčiusi ilgalaikė konfliktinė situacija.

Teisme apklausti V. J. artimieji ir kaimynė nurodė, kad nukentėjusysis pats bendroje namo skelbimų lentoje platino iÅ¡teisintÄ jį įžeidžiančius skelbimus, įvykio metu užgauliai bendravo su V. J., grasino „spirti į kiauÅ¡us ir nuÅ¡auti“, todėl Å¡ių aplinkybių kontekste apylinkės teismas iÅ¡teisintojo veiksmus ir žodžius pagrįstai traktavo kaip susiklosčiusios konfliktinės situacijos rezultatÄ , bet ne sÄ moningÄ kryptingÄ veiksmÄ , siekiant užgauliai įžeisti ar pažeminti A.

T.. Taigi nenustatyta, jog V. J. nepagarbiai iÅ¡sakytuose žodžiuose „durneli, tu durneli“ buvo motyvuoto sÄ moningo ketinimo užgauliai pažeminti A. T., jis nesiekė Å¡iurkščiai pažeisti kito žmogaus orumo, t. y. jo veiksmuose nebuvo subjektyviųjų tiesioginės tyčios įžeisti A. T. požymių (elementų). Vien A. T. subjektyvaus manymo, kad V. J. pasakyti žodžiai jo atžvilgiu yra įžeidžiantys, nepakanka konstatuoti Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Nepritartina tokiai praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas V. J. pagal BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Priėjus iÅ¡vados, kad V. J. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A.

T. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., skundžiamame nuosprendyje pagrįstai paliktas nenagrinėtu.A. T. kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai, kurias turėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau privataus kaltintojo turėtos iÅ¡laidos, atmetus jo apeliacinį skundÄ , nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Giedrius Endriukaitis Teisėjai             Algirdas Jaliniauskas              Danguolė Å iugždinytė