2017-04-26 Nr. AB-9289-3-61-3-00810-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-393-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00810-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. vasario 7 d. raštą Nr. 3-7-277 (2.6.-5) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą protokoluojant vaizdo ir rašytinę medžiagą bei išnagrinėti skundą iš esmės; 3) nustatyti kaltus asmenis dėl žinomai melagingos informacijos įrašymo į oficialų dokumentą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi su skundu į atsakovą dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų Vilniaus pataisos namuose. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2017 m. vasario 7 d. pateikė raštą Nr. 3-7-277 (2.6.-5) dėl informacijos pateikimo, kuriame tik nurodė tariamai nustatytą informaciją, tačiau nepateikė išvados dėl skundo, ar pažeidimai nustatyti, ar ne. Taigi skundas liko neišnagrinėtas. Be to, rašte atsakovas pateikė melagingą informaciją – suklastojo dokumentą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p., 33 str. 3 d.).

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 23 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Aktai, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai bei procedūriniai tarpiniai sprendimai.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. vasario 7 d. raštas Nr. 3-7-277 (2.6.-5) yra bendrojo, informacinio pobūdžio, neindividualus teisės aktas, neskirtas konkrečiam subjektui, todėl jo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o procesas iš esmės taptų beprasmis. Atsižvelgiant į tai, šio administracinio akto panaikinimo kėlimas teisme neatitinka ABTĮ 5, 23 straipsnių reikalavimų ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismas atkreipė dėmesį, kadangi pareiškėjo pagrindinis reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, tai kiti pareiškėjo reikalavimai taip pat yra nenagrinėtini, nes yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti skundą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos jo teisės ne tik į teisminę gynybą, tačiau ir gyventi (atlikti bausmę) saugioje aplinkoje. Iš esmės yra skundžiamas ne raštas, o veiksmai dėl netinkamo skundo nagrinėjimo. Prašė panaikinti raštą ir įpareigoti atsakovą skundą nagrinėti iš esmės. Vadinasi, teismui įpareigojus ir atsakovui išnagrinėjus skundą iš esmės, būtų nustatyti ir pašalinti pažeidimai, taip užtikrinta saugi aplinka. Taigi būtų sukeltos teisinės pasekmės ir apgintos jo teisės. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamo dokumento panaikinimas nesukeltų jokių pasekmių. Be to, atsakovas į oficialų dokumentą įrašė žinomai melagingą informaciją, tai uždrausta įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 str. 2 d. 1 p., 228, 300 str.) ir yra neteisėtu veikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str.). Šios aplinkybės taip pat yra bylos nagrinėjimo objektu, bet teismas dėl jų ir skundo dalies priimtinumo nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo M. N. skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. vasario 7 d. raštas Nr. 3-7-277 (2.6.-5) „Dėl informacijos pateikimo“ yra bendrojo, informacinio pobūdžio, neindividualus teisės aktas, neskirtas konkrečiam subjektui, todėl jo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o procesas iš esmės taptų beprasmis; kadangi pareiškėjo pagrindinis reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, tai kiti pareiškėjo reikalavimai taip pat yra nenagrinėtini, nes yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Įvertinus pareiškėjo skundo pobūdį, nėra teisinio pagrindo daryti tokios išvados.

Teismo vertinimu, šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi su 2017 m. sausio 16 d. skundu į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų Vilniaus pataisos namuose. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba dėl šio skundo 2017 m. vasario 7 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. 3-7-277 (2.6.-5) „Dėl informacijos pateikimo“ (jame nurodytos atlikus patikrinimą nustatytos aplinkybės), su kuriuo nesutikdamas, teigdamas, kad jo skundas liko neišnagrinėtas, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Taigi tik nagrinėjant bylą iš esmės galima būtų išsiaiškinti, ar atsakovo sprendimas iš tiesų lėmė pareiškėjo teisių pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė