ceb10775-6cd6-4e51-9dd2-e538f29b5e2f · Alytaus apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-4062-308/2022 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00539-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 20 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, dalyvaujant pareiškėjos I. O. K. atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, nedalyvaujant pareiškėjai I. O. K., suinteresuotam asmeniui V.

Z., suinteresuoto asmens- Valstybės įmonės Turto banko atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. O. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims- Valstybės įmonei Turto bankui ir V. Z. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ir įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po pusbrolio V.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ ,faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu nurodė,kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvo brolis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). A. K. turėjo sÅ«nų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. K. vaikų nesusilaukė, buvo vedęs, tačiau iÅ¡situokė dar (duomenys neskelbtini) metais. V. K. priėmė savo tėvo palikimÄ (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono 1 notarų biurui pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (LR CK 5.50 str. 2 d.). A. K. turėjo brolį V. K. ir seserį S. Z. (K.). Jos tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai susilaukė dviejų vaikų : J. K. ir jos. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. K. sesuo S. Z. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Jinai turėjo du vaikus : V. Z. ir V. Z.. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). , o V. Z. įtraukianti suinteresuotu asmeniu byloje.

LR CK 5.11 straipsnio 1d. 5 p. numato, kad Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). CK 5.11 straipsnio 2 dalis nurodo, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė.

Iš nurodyto matyti, kad pirmesnės eilės įpėdinių nėra, todėl paveldėti gali palikėjo pusbroliai ir pusseserės, t.y. šeštos eilės įpėdiniai. Ji yra V. K. pusseserė, nes jos tėvas V. K. ir V. K. tėvas A. K. buvo broliai. Po V. K. mirties liko jam kartu su pareiškėja dalinės nuosavybės teise priklausiusios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis. Šis nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3 bendraturčiams – po 1/3 dalį. Kol nepriimtas V.

K. palikimas, visų bendraturčių teisės naudotis Å¡iuo turtu yra suvaržytos. Kadangi paveldėti turtÄ pagal įstatymÄ kreipiantis tiesiogiai į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl įstatymo numatytų terminų praleidimo nėra galimybių, kreipiasi į teismÄ dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ , juridinio fakto nustatymo. Kreipiasi į teismÄ , siekdama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmusi savo pusbrolio V. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .

Å io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes. Ji priėmusi savo tėvo – palikėjo A. K. brolio, V. palikimÄ (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pusbrolis V. daug laiko praleisdavo jų Å¡eimoje. Jis vis ruošėsi testamentu jai palikti jam priklausiusiÄ namo dalį. Po V. K. mirties iÅ¡ karto rÅ«pinosi pusbrolio turtu – jį remontavusi, vėliau prižiÅ«rėjusi ir saugojusi turtÄ nuo nepageidaujamo ir neteisėto poveikio, nes niekas daugiau tuo visiÅ¡kai nesirÅ«pino.

Ji nuo (duomenys neskelbtini) pradėjusi faktiÅ¡kai gyventi V. K. paveldėtoje namo dalyje. Po Viktoro mirties ji naudojosi ne tik jam priklausančia namo dalimi, bet ir visais ten likusiais pusbrolio asmeniniais daiktais bei baldais, įrenginiais ir ten buvusiais prietaisais. Niekas iki Å¡iol dėl naudojimosi jos dėdei A., o vėliau jo sÅ«nui V. priklaususiu turtu, jokių pretenzijų iki Å¡iol nereiÅ¡kė. IÅ¡ nurodyto matyti, kad po palikėjo V. K. mirties per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių (LR CK 5.50 str.) terminÄ , palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmusi ji- jo pusseserė I.

O. K.. LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame bÅ«ste, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgÄ laikÄ kartu gyveno bei rÅ«pinosi juo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

ApraÅ¡yti jos aktyvÅ«s veiksmai, ilgalaikis gyvenimas palikimÄ sudarančiame name kartu su palikėju patvirtina, kad ji priėmusi savo pusbrolio V. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas pilnai palaikė pateiktÄ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti pareiÅ¡kime nurodytais motyvais. Suinteresuotas asmuo- VÄ® Turto bankas savo atsiliepimu pareiÅ¡kimo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra nedalyvaujant jo atstovui. Suinteresuotas asmuo -V.

Z. pateiktu savo atsiliepimu su pareiÅ¡kimu sutiko ir sutinka su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis bei praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti jam nedalyvaujant posėdyje. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikimo priėmimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis).

Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimÄ . Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja ir miręs V. K. buvo pusbroliai, bei kad nėra likę gyvų kitų pirmesnių eilių įpėdinių, kurie bÅ«tų galėję paveldėti V.

K. palikimÄ , todėl V. K. turtÄ gali paveldėti palikėjo tėvo brolio vaikas -pareiÅ¡kėja, kuri yra Å¡eÅ¡tos eilės įpėdinis. 2018-03-25 Varėnos raj.1-ojo notarų biuro iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama, kad I. O. K. paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini),po tėvo V. K. mirties. IÅ¡ 2018-02-13 pažymos apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ matosi, kad O. I. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Varėnos r. 1-ojo notarų biuro 2018-03-26 pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. vieninteliu įpėdiniu buvo V. K., kuriam (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Vertinant visumÄ Ä¯rodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ , atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiÅ¡kėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I.

O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po pusbrolio V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas