ceb1056b-a450-49e4-977c-dfd5c54bb437 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-267-318/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31174-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1, 1.2.3.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui ArÅ«nui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuoe. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. IÅ¡ S. K. priteista po 5 000 Eur S. T. ir V. T. neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ S. K. priteista 3 046,65 Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai. IÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡kota 639,99 Eur valstybei už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G.

J. ir nukentėjusiajam V. T. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. apie 22 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame S. Neries g. 14-219, Vabalninke, Biržų rajone, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tutėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iÅ¡gertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis, kojomis ir tyrimo metu nenustatytais daiktais ne mažiau kaip dvideÅ¡imt du smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas dėl judėjimo negalios gulinčiam lovoje nukentėjusiajam G.

T., padarydamas jam poodinę kraujosrÅ«vÄ su pavirÅ¡iniais odos įtrÅ«kimais veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimÄ nosyje, kraujosruvÄ kairės akies junginėje, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje, abiejuose žastuose, kairiame dibyje, krÅ«tinėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kaktoje, deÅ¡inio smilkinio srityje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas krÅ«tinės ir pilvo kairiame Å¡one, kairio X-to Å¡onkaulio lūžį, blužnies plyÅ¡imÄ , kas dėl pilvo sumuÅ¡imo komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, Å¡oku po kraujavimo, kraujo krešėjimo sutrikimu, koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis 2019 m. liepos 24 d. 19.50 val.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė. Tokiu bÅ«du jis, suduodamas daugkartinis smÅ«gius ir padarydamas daugybę sužalojimų, nužudė G. T., dėl judėjimo negalios buvusį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėt bylÄ ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį pakeisti: paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. 2.1. Nuteistasis tvirtina, kad jis iÅ¡ pradžių negalėjo prisiminti jokių įvykio aplinkybių.

Tik, praėjus kuriam laikui, prisiminė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu iš pykčio nuteistasis trenkė nukentėjusiajam kelis kartus, tačiau, kur pataikė, neprisimena. G. T. buvo neįgalus, bet labai geras draugas, o nuteistasis rūpinosi juo, padėdavo atlikti įvairius buities darbus. S. K. labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir iki šiol negali suprasti, kodėl taip pasielgė.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo . Teisėjų kolegijai Å¡ie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir S. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nes jis tyčia nužudė G. T., kuris įvykio metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėdama bylÄ paduoto apeliacinio skundo ribose, pasisako tik dėl nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ paskirtos bausmės.

6. Nuteistasis S. K. skunde tvirtina, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iki šiol negali suvokti, kodėl taip pasielgė. G. T. buvo jo draugas, nuteistasis juo rūpinosi ir mano, kad tai yra aplinkybės, dėl kurių jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti sumažinta.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

8. BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas S. K. už tyčinį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės G. T. nužudymÄ paskyrė laisvės atėmimÄ dvylikai metų. Tai yra bausmę, mažesnę už baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje esantį Å¡ios bausmės vidurkį.

9. Nustatydamas Å¡ios bausmės trukmę apygardos teismas įvertino, kad yra viena S. K. atsakomybę sunkinantį aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuteistasis S. K. padarė labai sunkų baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , savo veiksmais, suduodamas daugkartinius smÅ«gius ir padarydamas daugybinius sužalojimus, tyčia nužudė G. T., kuris dėl judėjimo negalios buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis oficialiai niekur nedirba, registruotas psichiatrijos įstaigoje, piktnaudžiauja alkoholiu, baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai yra iÅ¡nykę. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniÅ«nija jį charakterizuoja teigiamai (t. 3, b. l. 62).

10. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. K. laisvės atėmimo bausmės rūšį ir jos trukmę, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė: įvertino padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes ir kitas įstatyme numatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. nurodo, kad suvokęs, kas įvyko, labai pergyveno ir savo kaltės neneigė, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

12. Teismų praktikoje kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus aspektus, kurie leidžia daryti iÅ¡vadas apie mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir yra vienos iÅ¡ aplinkybių, pagrindžiančių Å¡velnesnį jo nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.). Viena iÅ¡ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis yra susijęs su kaltininko atsiprašymu (nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens), todėl šios aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia turi būti paremtas sisteminiu baudžiamojo įstatymo normos, nustatančios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, aiškinimu.

13. Pagal teismų praktikÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nenustatomas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Taip pat tais atvejais, kai kaltininkas pareiÅ¡kia atsipraÅ¡antis nukentėjusio asmens, bÅ«tina atsižvelgti, ar toks atsipraÅ¡ymas nėra formalus, ar jis iÅ¡plaukia iÅ¡ kritiÅ¡ko savo nusikalstamo elgesio vertinimo ir tikrai parodo mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Darant iÅ¡vadÄ apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , nepakanka formalaus ar tik deklaratyvaus kaltininko prisipažinimo ar pareiÅ¡kimo, kad jis atsipraÅ¡o, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

14. Bylos duomenys patvirtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu S. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuosekliai paaiÅ¡kino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau teisiamojo posėdžio metu Å¡iuos parodymus pakeitė, nurodydamas, kad daug ko neatsimena ar negali paaiÅ¡kinti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo bet kÄ . Taigi, S. K. parodymų teisiamajame posėdyje turinys liudija, kad jis siekė suÅ¡velninti savo padėtį, sumenkinti savo atliktus veiksmus. Apeliaciniame skunde S. K. vėl gi, nors ir neneigia nužudęs G. T., tačiau nurodo, kad nesuprato, kÄ padarė.

15. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. K. prisipažinimas yra nuoÅ¡irdus ir rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ar jo paties asmenybės pavojingumÄ . Be to, nors iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad S. K. atsiprašė nukentėjusiųjų (t. 4, b. l. 127), tačiau tai padarė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu ir vėl gi bandydamas sumenkinti savo padarytų veikų pavojingumÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo atsipraÅ¡ymas nukentėjusiųjų tebuvo formalus.

16. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinančia pripažinti aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Nuteistojo S. K. apeliacinio skundo teiginys, kad jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato savo veiksmų padarinių, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiÅ¡kia, jog savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ir kaltę. Å i nuostata reiÅ¡kia, jog fiziologinis girtumas nepaÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio.

Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokiÄ bÅ«senÄ , kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001, Nr. 2K-666/2003). Taigi, Å¡ios teisinės praktikos kontekste apelianto girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikÅ¡mės jo pakaltinamumui ir kaltei vertinti.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ savanoriÅ¡kas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, jei Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ ir pagrįstai S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡iÄ aplinkybę teismo nuosprendyje skirdamas bausmę įvertino.

18. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismo nuteistajam S. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, vertinant ir skunde nurodytus argumentus, kad iki įvykio nuteistasis savo neįgaliam draugui G. T. padėdavo buityje, tikrai nėra per griežta. Ji atitinka padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Keisti apygardos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Ernesta Montvidienė Regina Pocienė Linas Žukauskas