ceafd31d-82f0-4d63-be79-c1d2e6231ec1 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-327/2016;             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20356-2015-7;Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas) ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Gintarei NorkeliÅ«naitei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorams Dovilei Augustauskaitei, Vytautui Turauskiui, nuteistajam J.

Å ., jo gynėjams ad­vo­katams Dainiui Gudui, Gintarui PlatÅ«kiui,nukentėjusiajam V. J.,vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡­na­gri­nėjo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ pagal nuteistojo J. Å . apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apy­linkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuos­prendžio, kuriuo J. Å . pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numa­tytÄ Lie­tu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 8 MGL-BBDL (301,28 Eur) bauda.

IÅ¡ J. Å . priteista nukentėjusiojo V. J. naudai 164,22 Eur žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir iÅ¡klausiusi proceso dalyvių, n u s t a t ė : J. Å . nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančio V. J. žemės sklypo uni­ka­lus Nr. (duomenys neskelbtini), ka­dastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai iÅ¡pjovęs pagrobė 164,22 Eur ver­tės 12 drebulių, taip pagrobė nedidelės vertės svetimo turto už 164,22 Eur.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kal­tinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas Å¡io proceso baigtimi, todėl siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo pa­rodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti, nes visose apklausose, tame tarpe ir teisme, V.

J. nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Tuos parodymus patvirtino iÅ¡ dalies ir pats kaltinamasis, prisipažindamas, kad medžius kirto. Kaltinamojo ver­si­ja, kad nukirsti medžiai yra jo tėvui priklausančioje žemėje, kelia abejones ir dėl to, kad jo pa­ro­dy­mai visose apklausose skiriasi.Nuteistasis J. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje ir jį iÅ¡teisinti.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį iÅ¡ esmės grindė tik kaltinimui palan­kia įrodymų dalimi, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o apelianto parodymus vertino tik kaip gynybinę kal­tinamojo versijÄ . Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instan­ci­jos teismas nuosprendžio apraÅ¡o­mo­jo­je dalyje tik iÅ¡dėstė surinktus įrodymus baudžiamojoje byloje, tačiau nepateikė iÅ¡samių iÅ¡vadų ir motyvų, kuris iÅ¡ įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ , nepateikė nu­si­kalstamos veikos kvalifikavimo mo­ty­vų.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pa­Å¾eis­damas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 da­lies nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių pa­grin­du J. Å . nuteisė. Apeliantas pažymi, kad nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyri­mo metu savo kaltės nepripažino. Pripažino, kad prieÅ¡ eilę metų yra nupjovęs kelias dre­bu­les Å¡iuo metu V. J. priklausančiame žemės sklype, tačiau tai padarė daug anksčiau, negu nukentėjęs įgijo Å¡iÄ nuosavybę.

PaaiÅ¡kino, kad dažnai važiavo į V. J. priklau­san­tį skly­pÄ su savo karučiu, tačiau tai darė dėl visai kitos priežasties – vežė drožles ir ten iÅ¡vertė, o grįž­da­mas parsiveždavo smėlio. Å ie kaltinamojo J. Å . parodymai nebuvo vertinami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme. Pirmos ins­tancijos teismas pasisakė tik tiek, kad tai yra gynybinė kaltinamojo versija. Skunde taip pat at­kreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis J. Å . nuteistas už 12 dre­bu­lių iÅ¡pjovimÄ , tačiau jo na­muose buvo rasta 78 drebulės, kurių kilmės niekas nenustatinėjo ir kaltinamojo duotų parodymų dėl Å¡ių drebulių netikrino.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas iÅ¡pjautų nukentėjusiojo V. J. žemės sklype drebulių amžius, nebuvo iÅ¡ma­tuo­ti likę po nupjovimo kelmai ir Å¡ie duomenys nebu­vo lyginami su J. Å . namuose ras­tomis drebulėmis. Apelianto teigimu, tik atlikus Å¡iuos veiks­mus galima priimti spren­di­mÄ ar asmuo kaltas. Pats J. Å . aiÅ¡kino, kad pas jį rastos drebulės yra seniai nupjautos ir tai padaryta kitose vietose, negu aiÅ¡kina nukentėjęs asmuo. Nei iki­teis­minio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme kitaip nustatyta nebuvo.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apelia­ci­nia­me skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmestiNuteistojo J.

Å . ape­liacinis skundas tenkinamas.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendis naikintinas, nes nuos­prendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 str. 3 p.). Teisėjų ko­le­gi­jos vertinimu, nagrinėjamoje byloje J. Å . kaltė nustatyta vadovaujantis prielaidomis, bet ne byloje esančiais įrodymais, taigi nebuvo laikomasi reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (BPK 20 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad J. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje, todėl už tai jis negali bÅ«ti nuteistas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir jų nepakankamumo – yra pagrįsti.

Teismas savo iÅ¡vadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetÄ ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Kiek­vie­nas nuosprendis turi bÅ«ti motyvuotas, t. y. apraÅ¡omojoje jo dalyje turi bÅ«ti pateikta įrodymų ana­li­zė visais klausimais, kurie iÅ¡sprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti pri­imtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Apkal­ti­na­masis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmes­ti­ni. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.Norint nustatyti, ar J. Å . veiksmuose buvo nors vienas nusikals­ta­mos veikos objektyvusis ir subjektyvusis požymiai, pirmiausiai turi bÅ«ti įvertinami tiek parodymai atskirai, tiek jų visu­ma ir kiek juos patvirtina kiti duomenys.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ä®rodymų patikimumas, nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įsta­ty­me nu­matytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numa­tytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Na­gri­nė­ja­mu atveju, kolegijos nuomone, jokių faktinių duomenų, kad J. Å . atliko veiksmus, ati­tin­kančius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nėra surinkta. Kaltinimas J. Å . pagal BK 178 straipsnio 4 dalį grindžiamas tik prielaidomis.Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje apklaustas J. Å . nuosekliai neigė savo kaltę ir parodė, kad jo namuose surasti 78 vnt. drebulės rÄ stelių perpjautų pusiau yra jo, kuriuos sunešė jis ar jo giminaičiai nuo 2010 metų.

Paskutinį kartÄ medžius kirto 2013 metais. Karutį naudojo ne medžiams parsivežti, bet vežti pjuvenoms. Nors skundžiamame nuos­pren­dyje Å¡ie J. Å . parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija, tačiau kolegija pažymi, kad minėti parodymai nebuvo paneigti baudžiamosios bylos duomenimis. Nuteistojo paro­dy­mai, tiek duoti ikiteisminio ty­ri­mo metu, tiek teisme, esminėse detalėse su­tampa, yra nuoseklÅ«s, by­lo­je nesurinkta duomenų, kurie min­Ä—tus parodymus paneigtų. Vien faktas, kad J.

Å . neigia savo kaltę, negali bÅ«ti vertinama kaip jo kaltės įrodymas.Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodo, kad kaltinamasis negali įtikinamai pa­aiÅ¡­kinti savo versijų, skirtingai aiÅ¡kina tas pačias įvykio aplinkybes, negali teismui pateikti nuo­savybės teisę patvirtinančių dokumentų. Nesutikdama su Å¡iais teismo motyvais teisėjų ko­le­gi­ja pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso V.

J.. Aplinkybė, jog J. Å . neturi dokumentų, kurie pa­tvirtintų jo nuosavybės teisę į sklypÄ , kuris priklauso nukentėjusiajam, pati savaime neįrodo, kad 2015 m. pa­vasarį bÅ«tent J. Å . iÅ¡pjovė 12 drebulių.Grįsdamas J. Å . kaltę pirmosios instancijos teismas remiasi nukentėjusiojo V. J. pa­rodymais, kad 2015 m. balandžio 8 d. atvykęs į jam priklausančiÄ namų valdÄ ra­do iÅ¡pjautus 12 apie 50 metų senumo medžių. Jis nustatė, kad tai galėjo padaryti J. Å ., kuris ne pirmas kartas kerta jo medžius.

Ä®vykio vietoje matė karučio pėdsakus, todėl iÅ¡ įvykio vietos nusekė jais ir taip pas kaltinamÄ jį kieme rado medienÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad kal­tinamasis ne pirmÄ kartÄ taip pasisavina svetimÄ medienÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėti nukentėjusiojo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti ap­lin­ky­bės, kad bÅ«tent J. Å . iÅ¡kirto medžius iÅ¡ nukentėjusiojo sklypo. Pats nukentėjusysis nematė nei kaip medžiai buvo ker­tami, nei kaip jie buvo gabenami iÅ¡ kirtimo vietos, taigi jo parodymai nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių ir vertinami kaip prielaidos.Kratos protokolu nustatyta, kad pas J.

Å . rasta 20 vnt. perpjautų ir nužievintų drebulių ka­mienui bei karutis. Skundžiamame nuosprendyje teismas sprendžia, kad J. Å . padaryta nu­si­kalstama veika yra baigta, nes jis nupjovė nukentėjusiajam priklausiančius medžius ir juos pasisavino, o nupjautus medžių kamienus parsigabeno į namus ir ten laikė, kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Tačiau kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos duomenų negalima nustatyti, ar pas J. Å . rasti drebulių medžių kamienai yra tie patys, kurie buvo nupjauti nukentėjusiojo skly­pe.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo aiÅ¡kintasi, kokio senumo yra medžių kamienai, ar jie buvo neseniai nupjauti, ar pas J. Å . rastų drebulių skersmenys atitinka skersmenis kelmų, kurie buvo rasti nukentėjusiojo sklype.Aplinkybė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog įvykio vietoje rasti karučio pro­tektoriaus raÅ¡to vėžės, o pas J. Å . buvo rastas karutis, nėra pagrindas vienareikÅ¡mei iÅ¡va­dai, jog bÅ«tent J. Å . iÅ¡pjovė drebules iÅ¡ V. J. priklausiusios žemės valdos.

Juolab, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad karutį naudojo ne me­džiams parsivežti, bet vežti pjuvenoms. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nega­li­ma daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kas bÅ«tent su karučiu buvo vežama, neapžiÅ«rėta vieta, kur anot J. Å . pjuvenos buvo vežamos, taigi Å¡is nuteistojo paaiÅ¡kinimas taip pat lieka nepaneigtas.Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo at­ve­ju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė bau­džia­mo­jo­je teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Bau­džia­mojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio po­Å¾ymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ap­kaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįs­tos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judg­ment of 20 March 2001 ir kt.). Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad objek­ty­vių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. Å . pagrobė nedidelės vertės svetimÄ tur­tÄ , o bÅ«tent: iÅ¡ V. J. žemės sklypo savavaliÅ¡kai iÅ¡pjovęs pagrobė 12 drebulių, byloje nėra, todėl jis pagal BK 178 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 72 straipsniu iÅ¡ J.

Å . kon­fiskuota 12 medžių ka­mienų ir karutis. Kadangi Å¡is nuosprendis naikinama ir J. Å . iÅ¡teisinamas, 12 medžių kamienų konfiskavimas naikintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi n u s p r e n d ž i a : panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį, kuriuo J. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir priimti naujÄ nuosprendį – J.

Å . iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo pa­da­rant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 str. 1 d.).Kaltinamajam J. Å . kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pa­nai­kinti.Panaikinti karučio ir 12 pagrobtų medžių kamienų saugomų pas A. M., konfis­ka­vimÄ .Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai             Evaldas Gražys              Viktoras PreikÅ¡as              Gytis Večerskas