ceaf9ca1-0fd0-41b3-b08d-2b16dee1c22d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A.

Saulėnas                                                                  Â

Civilinė byla Nr.2A-219-622/2011

Teisėja D. Žukauskienė                                                                  Â

Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                     Â

41.; 114.4.; 121.21.

 (S)

                                                                                                     Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant atsakovui A. B., vertėjai Livijai MartiÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo

V. N. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl skolos

ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 19 600 Lt skolos, 1 600 Lt palÅ«kanų už 4 mėnesius nuo reikalavimo nevykdymo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimÄ priteisti 19 600 Lt skolÄ sumažino iki 9 600 Lt. Nurodė, jog 2006-09-07 A. B. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kinyje atsakovas patvirtino aplinkybę, kad pinigai iÅ¡ jo buvo pasiskolinti už palÅ«kanas ir kad jis jam perdavė 2000 JAV dolerių palÅ«kanų pagal 1993-08-16 garantinį raÅ¡tÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino valiutinį sandorį tarp A. B. ir

V. N. niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Tai reiÅ¡kia, kad A. B. negalėjo skolinti užsienio valiutos ir gauti už tai palÅ«kanas. Dėl to A. B. privalo grÄ Å¾inti visas palÅ«kanas, kurias jis gavo iÅ¡ V. N. už 1993-1995 metais paskolintÄ sumÄ užsienio valiuta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 188 Lt atidėto žyminio mokesčio dalį, panaikino 2009-12-09 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡alių 1993-08-16 sudarytas sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu. Tokiu bÅ«du nėra pagrindo restitucijai. Be to pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nėra nustatyta, kad pagal Å¡iÄ paskolÄ buvo mokamos palÅ«kanos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo           2010 m. liepos 16 d.

sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino įrodymų rinkimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas. Be to pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimÄ daryti teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-12-09 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18

nutarties dalį panaikino ir pripažino A. B. ir V. N. 1995-04-08 paskolos sutartį dėl       14 000 JAV

dolerių, 1995-09-30 paskolos sutartį dėl 65 000 JAV dolerių ir paskolos sutartį dėl      9 500 JAV dolerių niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2008-06-18 nutarties dalį dėl 35 000 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo V. N. ieškovui A. B. panaikino ir dėl

Å¡ios dalies ieÅ¡kinį atmetė. KitÄ nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis dėl           241 020,90 Lt skolos bei 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ V. N. A. B. paliko nepakeistÄ ir atitinkamai perskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo teigimu, jis yra sumokėjęs atsakovui palÅ«kanas pagal minėtas paskolos sutartis, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas grÄ Å¾intų neteisėtai gautas palÅ«kanas.

Pagal CPK 176 straipsnio

1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolę atsakovui grÄ Å¾inti sumokėtas palÅ«kanas ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ CK 6.145 straipsnio, kuris reglamentuoja restitucijos taikymo pagrindus.

Aplinkybę, kad egzistuoja restitucijos taikymo pagrindas, turi įrodyti ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo įvardinti teiginiai, kad atsakovas savo 2006-09-07 ieÅ¡kinyje pripažino, kad V. N. perdavė ieÅ¡kovui apie 2000 JAV dolerių už priskaičiuotas palÅ«kanas pagal 1993-08-06 garantinį raÅ¡tÄ , yra nepakankami iÅ¡vadai, kad minėta suma buvo sumokėta kaip palÅ«kanos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad minėti 2000 JAV dolerių buvo sumokėti kaip skolos dalis, o ne kaip palÅ«kanos.

Tai patvirtina ir atsakovo pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-02 teismo posėdžio protokolas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo sumokėta pinigų suma buvo sumokėta kaip palÅ«kanos. Pažymėtina ir tai, jog civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Teismas vertina tik tuos įrodymus, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra surinkti, iÅ¡tirti ir yra byloje.

LR Teismų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis numato, kad posėdžio eigai fiksuoti yra daromas garso įraÅ¡as. Tačiau toks garso įraÅ¡as nėra pridedamas prie bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apelianto teiginių apie tai, kad pirmosios instancijos teismas garso įraÅ¡o nedarė. Posėdžio eiga fiksuojama ir teismo posėdžio protokolu (CPK 168 straipsnis). Byloje esantys teismo posėdžio protokolai patvirtina, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko tinkamai, ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes teikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti. Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Â

Audrius Saulėnas

Teisėjos                                                                                                               Â

Irma Čuchraj

                                                                                                                Â

Rimvida Zubernienė