ceaf1f60-cbff-4a3d-b28e-836d0df02be4 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58021-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1; 1.1.11.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, išteisintajai P. K., išteisintosios gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, išteisintosios įstatyminei atstovei I.

K., Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei V. R., nukentėjusiajam T. K., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės G. R. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. (toliau – P. K.), kaltinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

P. K. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. K. buvo kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji tyčia pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. lapkričio 22 d., apie 7 val. bÅ«dama pas T. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi situacija, kai nukentėjusysis T. K. nematė, pagrobė svetainėje ant stalo padėtus nukentėjusiajam priklausančius daiktus: mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 7 plus“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 eurai, bei elektroninę cigaretę, kurios vertė 80 eurų, taip padarydama nukentėjusiajam T. K. 480 eurų turtinę žalÄ .

2. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu sprendė, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų P. K. kaltę įvykdžius jai inkriminuotÄ svetimo turto pagrobimÄ , todėl pripažinta, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta, kad P. K. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).

3. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį P. K. atžvilgiu: pripažinti jÄ kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei dvi auklėjimo pobÅ«džio priemones – nemokamus auklėjimo pobÅ«džio darbus 50 val. sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, ir elgesio apribojimÄ â€“ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. 3.1.

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo išteisintosios P. K. pateikta įvykio versija, jos parodymus pripažino nuosekliais ir logiškai paaiškinamais, tuo pačiu visiškai nepagrįstai suabejodamas nukentėjusiojo T. K., liudytojų S. M. bei L. S. parodymais bei kitais byloje surinktais duomenimis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vertinamu atveju nėra jokio ginčo, jog naktį iš 2018 m. lapkričio 21 d. į 2018 m. lapkričio 22 d. T. K. gyvenamojoje vietoje, vyko vakarėlis, kuriame dalyvavo aukščiau minėti asmenys.

Vakarėlio metu, pasak prokurorės, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Neginčijama ir tai, kad naktį T. K. kartu su L. S. taksi automobiliu vyko į naktinę parduotuvę, o apie 7.00 val. L. S., S. M. ir P. K. iÅ¡ T. K. namų taksi automobiliu iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. M., ir, palydėję P. K. į sustojimÄ , iÅ¡siskirstė. Po Å¡io vakarėlio T. K. pasigedo savo mobilaus ryÅ¡io telefono bei elektroninės cigaretės. 3.2. Jeigu dėl elektroninės cigaretės vagystės, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, prokurorės teigimu, dar bÅ«tų galima abejoti (galėjo atsitikti ir taip, kad pats T.

K. jÄ buvo pasiėmęs, vykdamas į naktinę parduotuvę, ir kokiu nors bÅ«du prarado – pametė, paliko parduotuvėje ar kt.), tai mobilaus ryÅ¡io telefono vagystės faktui konstatuoti byloje duomenų pakanka. Apklausta praėjus vos 2 mėnesiams po įvykio, P. K. nurodė, kad mobilaus ryÅ¡io telefono net nebuvo paėmusi į rankas, ir tik teisme prisipažino, jog telefonu naudojosi, nors kitų įvykio aplinkybių nurodė neprisimenanti. Å iuo atveju svarbu tai, kad P. K. savo parodymuose nebuvo nuosekli, o faktÄ , jog vakarėlio metu naudojosi T.

K. telefonu pripažino tik esant neginčytiniems duomenims – jos pačios darytomis byloje esančiomis fotonuotraukų kopijomis. 3.3. Be to, bylos duomenimis, pasak prokurorės, neginčytinai nustatyta, jog minimu mobilaus ryÅ¡io telefonu P. K. naudojosi po įvykio nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. Å ioje vietoje lieka neaiÅ¡ku, kaip T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonas atsidÅ«rė pas P. K.. Tačiau čia iÅ¡teisintoji pateikė savo versijÄ . Jos teigimu, pagrobtÄ telefonÄ jai mokykloje kaip skolÄ atidavė jos klasioko G.

A. draugas, kurio, ji nepažįsta. Apklausta papildomai, P. K. Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino kiek kitaip, nurodydama, kad ne draugas, bet pats G. A. jai perdavė telefonÄ . Ir vis tik, Å¡iÄ jos versijÄ liudytojo apklausos bei akistatos su P. K. metu G. A. paneigė, teigdamas, kad P. K. nei pats, nei per kitus asmenis jokio telefono iÅ¡teisintajai neperdavė. 3.4. Nustatyta, prokurorės teigimu, ir tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. P. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja L.

L., iÅ¡siaiÅ¡kinusi, kad P. K. naudojasi policijoje ieÅ¡komu telefono aparatu. IÅ¡teisintosios buvo papraÅ¡yta telefonÄ pateikti policijai, tačiau P. K. nurodė, jog vyksta į treniruotę, po to turinti važiuoti su draugais, todėl, atvažiuoti negali. Pažadėjo telefonÄ pristatyti kitÄ dienÄ . Tačiau, kitÄ dienÄ kontakto su ja jau nebebuvo, ji nei pati paskambino, nei jai buvo galima prisiskambinti. Nuvažiavus pas P. K. į namus ir papraÅ¡ius pateikti telefonÄ , P. K. paaiÅ¡kino, kad jo neturi, nes vakar pametė.

Kur pametė, pasakyti negalėjo. Å ioje vietoje pažymima, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu P. K. nenurodė, jog telefonÄ pametė, tačiau teigė, jog perdavė jį L., kurio kontaktų neturi, kad Å¡is perduotų kažkokiai panelei, o Å¡i perduotų T. K.. Tokie jos parodymai, pasak prokurorės, vertintini kritiÅ¡kai. 3.5. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį P. K. atžvilgiu teigė, jog minimu telefonu naudojosi ir liudytojas K. V., tačiau Å¡iuo aspektu vis tik pabrėžiama, kad T.

K. vakarėlyje dalyvavo ne K. V., o bÅ«tent po P. K. apsilankymo pas T. K. dingo telefonas, todėl logiÅ¡kai mÄ stant, atsitiktinai atsidurti pas P. K. negalėjo. Visi Å¡ie faktiniai duomenys sudaro pagrindÄ abejoti iÅ¡teisintosios pateikta įvykio versija. 3.6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad bylos duomenimis, tikėtina, kad dėl proceso dalyvių neblaivumo įvykio metu, tiksliai nenustatyta, kada nukentėjusysis pirmÄ kartÄ pasigedo telefono, t. y. ar prieÅ¡ iÅ¡ jo namų iÅ¡einant P. K., S. M. ir L.

S., ar jiems jau išėjus. Tačiau, surinkti duomenys rodo, jog dingę T. K. daiktai nei pas vienÄ iÅ¡ nurodytų asmenų, įskaitant ir P. K., nebuvo rasti, nors jie vienas kito akivaizdoje „apsiieÅ¡kojo“, rodė rankines ir t.t. Tačiau, tai negali patvirtinti P. K. versijos, nes po įvykio bÅ«tent ji naudojosi dingusiu telefonu, o visi asmenys nebuvo patikrinti detaliai. Liudytoja S. M. apklausos metu netgi nurodė, jog, jiems vykstant iÅ¡ T. K. į (duomenys neskelbtini), tik įsėdus į taksi automobilį, P. K. iÅ¡ jo buvo iÅ¡lipusi gamtiniais reikalais.

Taigi, tuo metu ji galėjo dingusius daiktus paslėpti, rodyti, kad nieko neturi, o vėliau juos pasiimti. Taip pat, pasak prokurorės, bylos duomenimis nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių, kaip nurodė P. K., ji galėjo bÅ«ti T. K. „pakiÅ¡ta“: įvykio dienÄ P. K. su T. K. susitiko pirmÄ kartÄ , taigi, jokių prieÅ¡iÅ¡kų santykių tarp jų tuo metu nebuvo, taip pat įvykio metu tarp jų nebuvo kilęs joks konfliktas, dėl ko T. K. bÅ«tų reikėję kaip nors P. K. kenkti.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė G. R. pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintoji P. K., jos gynėja bei iÅ¡teisintosios įstatyminė atstovė, nesutikdamos su pateiktu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės G. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis, be kita ko, yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

Dėl P. K. veiksmų kvalifikavimo 8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi P. K. baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ bei tarpusavio sÄ sajÄ , taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo iÅ¡vadas dėl P. K. nekaltumo jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiÅ¡kai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos, iÅ¡skirtinį dėmesį suteikiant iÅ¡teisintosios parodymams, nevertinant jų prieÅ¡taringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, nukentėjusiojo bei byloje apklaustų liudytojų parodymams, raÅ¡ytiniams byloje esantiems duomenims. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir P. K. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).

9. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu P. K. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su T. K. ji nebendrauja, jokių pykčių su juo nėra. Iki įvykio su juo bendravo nedaug, jo nepažinojo, įvykio dienÄ susitiko su juo pirmÄ kartÄ . Pripažįsta, kad T. K. telefonas buvo pas jÄ , tačiau jį jai perdavė G. A. draugas. G. A. jai buvo skolingas ir pažadėjo, jog jai atiduos telefonÄ , arba 80 eurų. G. A. Å¡iuo atveju jai perdavė T. K. telefonÄ , kuris buvo pavogtas.

Kaip Å¡is telefonas dingo iÅ¡ T. K., nesiaiÅ¡kino. Ä®vykio metu ji savo mobilaus ryÅ¡io telefono neturėjo, kadangi Å¡is buvo sudužęs. T. K. naudojosi dviem telefonais: „Iphone 6“ ir „Iphone 7“. Ä®vykio vakarÄ galimai naudojosi T. K. telefonu, juo fotografavosi. Nepamena, kas atrakino telefonÄ . Telefonas PIN kodo neturėjo. Išėjus iÅ¡ T. K. namų, jiems paskambino T. K., paaiÅ¡kinęs, kad dingo jo telefonas. Po T. K. skambučio, jie visi apsižiÅ«rėjo, iÅ¡skyrus S. M., kuri tuo metu greitai įbėgo į namus.

Nei pas vienÄ asmenį telefonas nebuvo rastas. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

10. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti P. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos 2018 m. lapkričio mėnesį internetiniame portale „Facebook“ ji susipažino su vaikinu T.. Galimai 2018 m. lapkričio 21 d. pasiÅ«lė T. susitikti. Jie susitiko „(duomenys neskelbtini)“. T. buvo su draugu, kurio vardo nežino. Visi kartu nuvyko iki parduotuvės „Pieninė“, kur nusipirko alkoholio. T. pasiÅ«lė važiuoti į jo namus.

Ji sutiko, ir jie visi trys mikroautobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas T.. BÅ«nant namuose, T. draugas paprašė leisti pasikviesti savo panelę, T. neprieÅ¡taravo ir netrukus atvyko T. draugo mergina, kurios vardas buvo S. ar S.. Jie vakarÄ leido keturiese. Naktį T. su draugu iÅ¡vyko iki naktinės alkoholio parduotuvės, o ji su ta panele jų laukė namuose. Kol jų nebuvo, jos buvo antrame buto aukÅ¡te, prisipÅ«tė čiužinį ir ten gulėjo, o, jiems grįžus, ėjo į apačiÄ , kur visi sėdėjo prie stalo ir klausėsi muzikos.

T. su draugu grįžus iÅ¡ parduotuvės, T. pradėjo klausinėti, kur yra jo elektroninė cigaretė. Ji matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis jÄ rÅ«kė. Taip pat matė, kad tÄ cigaretę T. rÅ«kė namuose. Kai T. pasigedo cigaretės, jis paskambino taksi vairuotojui, su kuriuo važiavo iki naktinės parduotuvės, ir klausė, ar nepametė cigaretės, bet jam buvo atsakyta, kad jie nieko nepaliko taksi automobilyje. Kitos dienos rytÄ T. pasakė, kad jie visi turi iÅ¡vykti. Tuomet kažkas iÅ¡kvietė taksi, ir ji, T. draugas ir jo panelė taksi automobiliu iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini).

Jiems dar bÅ«nant taksi automobilyje, T. draugui paskambino T. ir pasakė, kad neranda savo telefono, prašė pasižiÅ«rėti, ar jie jo neturi. Jie apsižiÅ«rėjo daiktus, tačiau telefono niekas neturėjo. T. draugo panelė pas save T. telefono neieÅ¡kojo, ji išėjo namo. Po to, T. draugas jÄ palydėjo iki stotelės, ir ji iÅ¡važiavo namo. Å io įvykio metu ji telefono neturėjo, kadangi savÄ jį buvo sudaužiusi. Ji su savimi turėjo planÅ¡etę ir jÄ naudojo kaip priemonę naudotis internetu ir susisiekti su draugais.

Kai buvo su T. „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad jis turi vienokį telefonÄ , o, bÅ«nant pas jį namuose, matė, kad jis turi ir kitÄ telefonÄ . BÅ«dama pas T., nei vieno jo telefono nenaudojo, jų nebuvo paėmusi į rankas. Praėjus kelioms dienoms po vakaro pas T. namuose, jai bÅ«nant mokyklos kieme, matė, kad prie jos pažįstamo G. priėjo kažkoks vaikinas. Jie kalbėjosi, ir G. draugui parodė pirÅ¡tu į jÄ . Prie jos priėjo tas vaikinas ir padavė jai telefonÄ , sakydamas „imk čia tas telefonas“.

Kadangi G. jai buvo skolingas 80 eurų arba kokį nors telefonÄ , suprato, kad tas vaikinas jai duoda skolÄ už G., todėl ji paėmė telefonÄ . Telefonas buvo „Iphone7Plus“, jis buvo be pakrovėjo ir be dėžutės, juodos spalvos. TelefonÄ parsinešė namo ir į jį įsidėjo savo anksčiau pirktÄ SIM kortelę, kurios buvo nenaudojusi. Nuo tada naudojosi telefonu apie porÄ savaičių, kol jai paskambino iÅ¡ policijos. Jai pasakė, kad jos naudojamas telefonas yra vogtas ir kad ji turi šį telefonÄ perduoti policijai.

Ji pokalbį greitai pabaigė, suprato, kad čia T. jÄ nori prigauti ir atimti jos telefonÄ , bet nepagalvojo, kad Å¡itas telefonas gali bÅ«ti T.. Dar anksčiau jai T. buvo pradėjęs raÅ¡inėti, kad ji yra vagilė. Jis jai nesakė, kÄ ji pavogė, bet ji suprato, kad T. galvoja, jog ji pavogė telefonÄ , kurio jis ieÅ¡kojo. Todėl po pokalbio su policija ji iÅ¡sigando ir nutarė tÄ telefonÄ grÄ Å¾inti T., tačiau jo paties bijojo dėl jo grasinančių žinučių, todėl susisiekė su jo draugu, kuris žinojo, kad pažįsta merginÄ , kuri pažįsta T. ir galėtų T. perduoti tÄ telefonÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ ji susitiko su tuo draugu, jo vardas L., pravardė „(duomenys neskelbtini)“, padavė jam telefonÄ ir pasakė, kad perduotų jį panelei, kuri jį perduos T.. KitÄ dienÄ L. patvirtino, kad perdavė telefonÄ minėtai merginai, Mano, kad T. savo telefonÄ padavė G., kad jis paduotų jai ir taip galėtų jÄ kaltinti, kad ji jį pavogė. Kodėl akistatos metu paminėjo, kad ne G. draugas, o pats G. jai padavė T. telefonÄ , atsakyti negali, gal nepamena, kaip buvo (2 t., b. l. 16-19, 21-22).

11. Nukentėjusysis T. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį ji su draugu L. S. sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jam parašė P. K. ir pasiūlė susitikti. P. K. nepažinojo, iki įvykio su ja susitikęs nebuvo, ji tiesiog buvo jo „Facebook“ drauguose. Nepamena, ar ji sakė, kiek jai metų, tačiau sprendė, jog jai 16-17. P. K. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ viena. Jie pasėdėjo, draugas paskambino ir paprašė paskolinti pinigų.

Kai Å¡is atvažiavo paimti pinigų, paprašė parvežti jį į namus. „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi telefonu Iphone 6, o Iphone 7 buvo namuose. Elektroninę cigaretę „(duomenys neskelbtini)“ turėjo. Ji buvo dviejų baterijų, chameleono spalvos, jÄ laikė kiÅ¡enėje kartu su mobiliuoju telefonu. Trise nuvyko į jo brolio butÄ . Tuo metu mobiliuosius telefonus naudojo, paskui jie buvo svetainėje ant stalo. Elektroninė cigaretė irgi buvo svetainėje ant stalo prie mobilių telefonų.

L. S. užsimanė pasikviesti savo merginÄ S.. Alkoholis nebuvo vartojamas. Toliau bute visi sėdėjo ir Å¡nekėjosi, žiÅ«rėjo filmus. Ryte jie visi iÅ¡ namų iÅ¡vyko taksi automobiliu. Jiems iÅ¡važiavus, pasigedo elektroninės cigaretės ir telefono, dėl ko, paskambino L. S. ir liepė patikrinti P. K. ir S.. S.dar nebuvo namuose, jie visi trys lauke sėdėjo ir laukė P. K. autobuso. Dar jiems visiems bÅ«nant brolio bute, jis P. K. buvo davęs telefonÄ Iphone 7. Telefonas turėjo kodÄ , jį pasakė P. K..

Tuo telefonu P. K. naudojosi visÄ vakarÄ , jį turėjo rankose. Visiems apie įvykį rašė ir girdėjo, kad P. K. yra gavusi į galvÄ už tokius dalykus. Bandė su ja susisiekti, siÅ«lė susitarti draugiÅ¡kai. Ä® policijÄ kreipėsi po trijų ar keturių dienų. Ne iÅ¡ karto kreipėsi, nes dar galvojo, kad atsiras daiktai. Dėl alkoholio vartojimo neatsimena, tebÅ«nie – vartojo. Ne visus įvykio momentus atsimena. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad vidinį įsitikinimÄ dėl P. K. suformavo tai, kad tÄ patį vakarÄ ji telefonÄ laikė, niekas kitas jo nelaikė, niekam jis nerÅ«pėjo.

P. K. tik juodÄ planÅ¡etę turėjo, lyg ekranas jos buvo sudaužytas, savo asmeninio telefono neturėjo. Kai buvo iÅ¡vykęs naktį į naktinę parduotuvę, tai telefono su savimi jis nepasiėmė, bet elektroninę cigaretę galėjo pasiimti, tačiau grįžęs namuose jis jÄ dar rÅ«kė. Skambino taksistui, tačiau jis jį patikino, kad automobilyje nieko nepaliko. Daiktų pasigedo, kai L. S., S. ir P. K. iÅ¡važiavo, o jis pradėjo tvarkytis, norėjo parÅ«kyti, tada nerado nei cigaretės, nei telefono.

Paskambino L. S.. Jis buvo su merginomis. Pasakė L. S., kad dingo telefonas. L. S. merginų neapieÅ¡kojo, sakė, kad grįš namo ir patikrins S., o P. K. sakė, kad ji nieko neėmė, bet jos kiÅ¡enių niekas netikrino. Su P. K. bandė susisiekti per „Facebook“, tačiau Å¡i jį užbolavo. Telefonas buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), jį pirko iÅ¡ draugo naudotÄ . IÅ¡ pradžių pardavė be dėžutės, bet po to atsiuntė dėžutę. 400 eurai Å¡io telefono kaina. Skelbimų nežiÅ«rėjo, už jį mokėjo 350 eurų.

Elektroninė cigaretė 80 eurų, nes tokiÄ kainÄ ir mokėjo. Iki dingimo naudojo 2-3 mėn.

12. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nukentėjusiojo T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, tiriamo įvykio metu pas jį namuose buvo ir jo draugo L. S. mergina S., kuriÄ jis buvo matęs ne vienÄ kartÄ ir su ja bendravęs. Ji buvo kartu su jais visÄ vakarÄ ir iÅ¡vyko kartu su L. S. ir P. K.. Vakaro metu jie su L. S. vartojo alkoholinius gėrimus, merginos – nevartojo. Vakaro metu jis nebuvo labai girtas, tik truputį iÅ¡gėręs, todėl savo veiksmus suvokė ir juos valdyti galėjo, viskÄ prisimena.

Tiriamo įvykio metu jis su L. S. trumpam buvo iÅ¡vykę iki naktinės parduotuvės taksi automobiliu, ir jau tada grįžęs jis pasigedo savo elektroninės cigaretės, todėl dėl jos kreipėsi į juos vežusį taksi vairuotojÄ , tačiau vairuotojas patvirtino, kad elektroninės cigaretės pas jį nepaliko. Tuo metu patikrinti P. K. daiktus, nepagalvojo. Yra įsitikinęs, kad P. K. cigaretę pavogė kartu su jo telefonu. Pavogtame telefone jokia SIM kortelė nebuvo įdėta, bet juo naudotis buvo galima.

To vakaro metu P. K. ėmė jo telefonÄ , juo fotografavosi. G. A. jis nepažįsta. Jis savo telefono, kad jį perduotų P. K., niekam neperdavė (1 t., b. l. 41-43).

13. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis T. K. parodė, kad iÅ¡ jo pagrobtÄ telefonÄ jis įsigijo už 380 (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų iÅ¡ draugo, kuris minėtÄ telefonÄ Ä¯sigijo (duomenys neskelbtini). Kodėl apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog telefonÄ Ä¯sigijo už 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų, paaiÅ¡kinti negali. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė 400 (keturių Å¡imtų) eurų už pagrobtÄ telefonÄ pažiÅ«rėjęs tokio telefono kainas internete. Telefono pasigedo iÅ¡vykus svečiams. G. A. nepažįsta, tik yra jį matęs. Su P. K. tai buvo pirmasis pasimatymas. Su ja kalbėjo po įvykio, bandė konfliktÄ iÅ¡spręsti taikiai, kalbėjo su jos mama, tačiau jam vis tik teko kreiptis į policijÄ . Draugas po įvykio jam sakė, kad P. K. (duomenys neskelbtini) bandė parduoti elektroninę cigaretę, kurios jis taip pat pasigedo, kai iÅ¡vyko svečiai. K. V. nepažįsta.

14. Liudytoja S. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas T. K. į butÄ atvažiavo vakare. Ten jie buvo keturiese: ji, T. K., L. S. P. K.. T. K. ir L. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems jų pritrÅ«ko, dėl ko, iÅ¡važiavo iki parduotuvės, kur nusipirko dar. Grįžo ir toliau visi sėdėjo, Å¡nekėjosi, žiÅ«rėjo filmus. Ryte ruošėsi iÅ¡ buto važiuoti, bet T. K. pasigedo telefono su elektronine cigarete. L. S. ir P. K. parodė savo daiktus, kad nieko neturi.

IÅ¡važiavo iÅ¡ buto taksi, važiavo iki (duomenys neskelbtini). T. K. daiktai (telefonas ir cigaretė) vakaro metu buvo padėti ant stalo. Kai L. S. ir T. K. grįžo iÅ¡ parduotuvės, nepamena, ar po to T. K. rÅ«kė cigaretę. Kai iÅ¡važiavo iÅ¡ buto ir jau buvo prie namų, skambino T. K. ir dar kartÄ klausė, ar tikrai nieko nepaėmė. Važiuojant namo taksi, buvo sustoję pakeliui, nes P. K. sakė, jog nori į tualetÄ . Taksi sustojo laukuose, lygtai buvo kažkoks pastatas. Kai T. K. telefonu paklausė dėl dingusių daiktų, apsiieÅ¡kojo visi.

Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindama, kad T. K. neliepė apsižiūrėti daiktų, jie patys tai padarė, kad jam parodytų, jog nieko neturi. Kai T. K. grįžo iš naktinės parduotuvės, iš pradžių jis pasigedo elektroninės cigaretės. Gal jis ir taksistui skambino, nepamena. Apsižiūrint save dėl dingusių daiktų, rodė tik kišenes. P. K. lyg turėjo rankinę. Ar rodė jos turinį, neprisimena.

15. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, ji pažįsta L. S. ir jo draugÄ T. K. apie pusę metų. 2018 m. gale, galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 22 d., po darbo, L. S. pakviesta atvykti pavakaroti pas T. K., ji atvyko taksi automobiliu į jai nurodytÄ adresÄ . Pas T. K. ji vyko pirmÄ kartÄ , jÄ pasitiko L. S.. T. K. namuose buvo T. K. su kažkokia panele, kurios vardo nepamena. Jie visÄ vakarÄ sėdėjo prie stalo, plepėjo, vyrai gėrė alkoholį.

Minėta panelė buvo draugiÅ¡ka, bendraujanti, jautėsi laisvai, sakė, kad jai 16 m. Vakaro metu matė, kad T. K. turi pasidėjęs elektroninę cigaretę ant stalo ir telefonÄ . Tuo telefonu minėta mergina naudojosi, bet tuo metu Å¡alia jos buvo ir T. K.. Vakaro metu T. K. su L. S. buvo valandai iÅ¡vykę į naktinę parduotuvę nusipirkti daugiau alkoholio. Vos tik grįžęs iÅ¡ naktinės parduotuvės, T. K. pasigedo savo elektroninės cigaretės, o vėliau ir telefono. Po kiek laiko pasigedo telefono, tiksliai neprisimena, tačiau ryte, jiems prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ T.

K. namų, jis liepė jiems visiems parodyti savo daiktus. Tuomet jie visi parodė, įskaitant ir tÄ panelę, kad nieko neturi, ir iÅ¡vyko. Ar kas nors bandė T. K. skambinti telefonu, nežino. Vos tik iÅ¡vykus iÅ¡ T. K. namų, ta panelė pasakė, kad nori į tualetÄ , todėl taksi sustojo, ir ji nuėjo už krÅ«mo, o, kai grįžo, jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Tuomet ji nuėjo namo, o L. S. minėtÄ panelę palydėjo iki stotelės ir vėliau atėjo pas jÄ . Nežino, kur galėtų bÅ«ti T.

K. telefonas, ji pati juo nei naudojosi, nei ėmė (1 t., b. l. 56-58).

16. Liudytojas G. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. sakė, jog jis padavė kažkokį telefonÄ , bet taip nebuvo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad T. K. žino iÅ¡ matymo, jį pažinojo prieÅ¡ 4 metus, nes sesė su juo bendraudavo. T. K. telefono niekada neturėjo. P. K. jokio telefono neperdavė. Ji lyg ir pirko Iphone 7, baltÄ . Tai žino iÅ¡ P. K., nes ji sakė, kad nesikrauna tas telefonas. Visi buvo kÅ«no kultÅ«ros salėje ir P. K. visiems girdint tai pasakė. Tuomet jis priėjo prie vaikino ir pasakė, kad neapgaudinėtų panelės ir atiduotų pinigus. IÅ¡ kur tas vaikinas gavo telefonÄ , nežino. TÄ vaikinÄ tik žino iÅ¡ mokyklos. Kurį vaikinÄ reikėjo paspausti dėl sugedusio telefono, parodė P. K..

17. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo G. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, jis mokosi Aleksandro PuÅ¡kino gimnazijoje, pažįsta P. K.. Su ja nebendrauja, nebent tik mokykloje kokiais nors mokyklos klausimais. Å ių metų rudenį, gali bÅ«ti, kad spalio mėn., P. K. iÅ¡ kažkokio mokyklos mokinio pirko telefonÄ â€žIphone5“ už 80 eurų, tačiau tas telefonas nesikrovė, todėl ji prašė to vaikino jai grÄ Å¾inti pinigus, o vaikinas nesutiko.

P. K. prašė pasikalbėti su tuo vaikinu. Jis kartu su P. K. kÅ«no kultÅ«ros kabinete priėjo prie to vaikino ir pasakė, kad negalima pardavinėti neveikiančių telefonų, kad jis turėtų grÄ Å¾inti pinigus. Å io pokalbio metu vaikinas sutiko grÄ Å¾inti P. K. pinigus ir prie jo akių padavė 80 eurų, o ji pasakė, kad eina paimti telefonÄ , kuris kraunasi ir jį atneÅ¡usi atiduos. TÄ pačiÄ dienÄ prie jo priėjo socialinė darbuotoja ir pradėjo klausinėti dėl to telefono. PaaiÅ¡kėjo, kad P. K. pasiėmė pinigus, o telefono tam vaikinui negrÄ Å¾ino.

KitÄ dienÄ pas socialinę darbuotojÄ buvo iÅ¡kviesta jo mama ir jis. Tame susitikime buvo to berniuko tėvai, jis ir jo mama, o P. K. ir jos mamos nebuvo. To berniuko tėvai jį kaltino, kad jis paėmė telefonÄ ir jo negrÄ Å¾ino, bet, iÅ¡sikvietus policijÄ , viskas paaiÅ¡kėjo. KitÄ dienÄ berniuko tėvai ir P. K. mama susitarė dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Kad 2018 m. lapkričio ar graudžio mėn. pas jį į mokyklÄ bÅ«tų atėjęs koks nors jo draugas ir tas draugas bÅ«tų jam rodęs P. K., nėra buvę.

Jokių P. K. draugų nežino. Jis jai nieko nėra skolingas, jos jokiems savo draugams nerodė. T. K. nepažįsta (1 t., b. l. 67-69).

18. Liudytojas K. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo darbinė veikla susijusi su mobiliaisiais telefonais, jų perpardavimu. Telefonus įgyja naujus ir naudotus. Jam skambina iÅ¡ skelbimų ir telefonus siÅ«lo žmonės. Pas tyrėjÄ jo klausinėjo apie telefonÄ â€žIphone 7“. Tyrėja sakė, kad buvo įdėta jo SIM kortelė į telefonÄ . Jis tikrino dokumentacijÄ , bet pas jį tokių įrašų nėra. Su tyrėja iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tas telefonas vogtas.

Jis paaiÅ¡kino, kad telefonas bus su Icloud paskyra ir tokio telefono negalima panaudoti, tokių telefonų neperka. Jeigu susitinka su žmogumi ir apžiÅ«ri telefonÄ , mato, ar yra Icloud paskyra. Tokio įvykio, kad bÅ«tų pirkęs tokį telefonÄ , neatsimena, P. K., nepamena. Galėjo bÅ«ti, kad buvo įsidėjęs kortelę, norėdamas patikrinti telefonÄ . Ä®sigyti siÅ«lomÄ telefonÄ jis patikrina: įsideda kortelę į jį ir jeigu yra įtartinas telefono aparatas, tai pagal IMEI galima pažiÅ«rėti garantijÄ ir per E-policija, ar tai nepaieÅ¡komas daiktas.

Savo SIM kortelės neskolina niekam. Jo telefonas nebuvo pavogtas.

19. Liudytojas L. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su T. K. porÄ metų yra draugai. Ä®vykio dienÄ su juo susitiko „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko P. K.. Sulaukė savo draugo, kuris atvažiavo iÅ¡ T. K. pasiskolinti pinigų. Po to tas draugas juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje pirko atsigerti, alaus ar devynerių (alkoholio). Važiavo pas T. K. į butÄ . S. M. atvažiavo į butÄ jau po darbų, apie 22 val. T. K. bute turėjo elektroninę cigaretę ir telefonÄ .

Ar P. K. rÅ«kė tÄ cigaretę, neatsimena. T. K. turėjo „Iphone“ septintÄ ar aÅ¡tuntÄ modelį. Naktį važiavo iki naktinės parduotuvės. Važiavo su T. K. į naktinę parduotuvę taksi automobiliu. Kai grįžo namo, gal T. K. ir ieÅ¡kojo elektroninės cigaretės. Pabuvo dar gal 1-1,5 val., ir po to sau iÅ¡sikvietė taksi važiuoti namo. Nematė, ar T. K. tuo metu turėjo cigaretę ir telefonÄ . Jau kai iÅ¡važiavo iÅ¡ T. K. buto ir iÅ¡lipo iÅ¡ taksi, T. K. paskambino ir pranešė, kad telefonas ir cigaretė dingo.

Tada P. K. parodė rankinukÄ , S. – ne, o į kiÅ¡enes niekas nelindo, P. K. striukės nežiÅ«rėjo.. Kai buvo T. K. namuose, matė, kad P. K. fotografavosi T. K. telefonu. Telefono užraktÄ pasakė T. K. arba pats atrakino.

20. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, jis yra T. K. draugas. 2018 m. lapkričio 21 d. vakarop, su T. K. susitiko „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų prisijungė P. K., su kuri T. K. greičiausiai susitiko pirmÄ kartÄ . Išėję iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, jie visi trys nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajonÄ . Jis vienas nuėjo į parduotuvę „P.“, kur nusipirko du butelius „Trejų devynerių“.

Vyko į T. K. namus. Paklausė T. K., ar gali pasikviesti savo draugę S. M.. T. K. neprieÅ¡taravo ir ji taksi automobiliu atvyko į T. K. namus. Jie su T. K. vartojo alkoholį, o merginos ne. P. K. vakaro eigoje fotografavosi T. K. telefonu, junginėjo muzikÄ . Vakaro metu matė T. K. telefonÄ , padėtÄ ant stalo. T. K. buvo pasakęs P. K. telefono atrakinimo PIN kodÄ , kad ji galėtų atsirakinti telefonÄ ir pasidaryti nuotraukų. Vakaro eigoje jis su T. K. buvo iÅ¡vykęs taksi iki naktinės parduotuvės. T.

K. nebuvo pasiėmęs savo telefono, o, ar buvo pasiėmęs elektroninę cigaretę, nematė, bet, grįžus iÅ¡ naktinės parduotuvės, T. K. jau ieÅ¡kojo savo elektroninės cigaretės. Jie visÄ naktį nėjo miegoti, buvo prie stalo, o ryte anksti iÅ¡vyko, kadangi T. K. brolis turėjo grįžti į namus. Tuomet jis, P. K. ir S. M. taksi automobiliu iÅ¡vyko iÅ¡ T. K. namų į (duomenys neskelbtini). Nuvykus iki (duomenys neskelbtini), S. M. išėjo namo, o jis P. K. palydėjo iki stotelės, ir po to jie iÅ¡siskyrė.

Kol lydėjo P. K. iki stotelės, jam paskambino T. K. iš kito savo telefono ir pasakė, kad dingo jo telefonas „Iphone 7“, kurį jis buvo matęs pas T. K. namie ant stalo. Jo pokalbį girdėjo P. K. ir, nebaigus kalbėti, pradėjo rodyti savo rankinę, teigdama, kad ji nieko neėmė, nors jis jos net neklausė (1 t., b. l. 47-49).

21. Liudytoja L. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinant telefono IMEI kodÄ , iÅ¡siunčiama užklausa, ar kas nors naudojasi telefonu ir žinant, kad kas nors naudojasi, duoda telefono numerį. Siunčia užklausimÄ Ä¯ kitÄ savo skyrių (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Gavus atsakymÄ , skambina tam numeriu. Å iuo atveju buvo mėginama susiekti. Prisimena, kad atsiliepė mergina, pasakė vardÄ , pavardę, adresÄ . Merginai buvo pasakyta, kad telefonas ieÅ¡komas policijos sistemoje ir, kad turi pristatyti tÄ telefonÄ Ä¯ policijos komisariatÄ .

Kiek prisimena, mergina sakė, kad Å¡iuo metu negali atvažiuoti, kad į kažkokiÄ treniruotę važiuoja, ir kad pristatys kitÄ dienÄ . Kita dienÄ su ja kontakto jau nebuvo, todėl buvo nuvažiuota jos minėtu adresu. Mergina buvo namuose su kažkokiu vaikinu, ir jos papraÅ¡ius pateikti mobilų telefonÄ , sakė jo neturinti, nes vakar pametė. Kur pametė, pasakyti negalėjo. Nežino, kur pametė, mergina mieste ėjo į kažkokį užsiėmimÄ , nes kažkokį sporto bÅ«relį lankė.

Sakė vakar vakare jį pametė.

22. Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo, liudytojų bei iš dalies pačios P. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, P. K. kaltę jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.

23. Remiantis 2018 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Durų spyna be apgadinimų, laužimo žymių nėra. Vaizdo kamerų nerasta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 13-21).

24. Kaip nustatyta 2018 m. gruodžio 6 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis T. K. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone 7 Plus“ dėžutę, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Dėžutė grÄ Å¾inta T. K. (1 t., b. l. 98-100). 25. 2019 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis T. K. atpažino P. K. kaip tiriamo įvykio metu buvusiÄ jo namuose (1 t., b. l. 86-90).

26. Akistatos tarp P. K. ir liudytojo G. A. protokolu nustatyta, kad P. K. aiÅ¡kino mananti, jog G. A. pažįsta T. K., bet nežino, ar jie bendrauja. G. A., jos teigimu, pakiÅ¡o jai telefonÄ mokyklos kieme. Nesakė, kad T. K. telefonÄ mokyklos kieme jai perdavė G. A. draugas. Liudytojas G. A. nurodė, jog pažįsta T. K., susipažino per draugus, prieÅ¡ 3 metus. Jį žino tik iÅ¡ matymo, niekada su juo nebendravo, neturi jokių kontaktų. Niekada nėra turėjęs jo telefono, niekada nėra buvęs su juo. P. K. jokio telefono nei pats, nei per draugÄ nėra perdavęs (1 t., b. l. 82-84).

27. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos L. L. 2018 m. gruodžio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl mobilaus ryšio telefono „Iphone7Plus“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), vagystės 2018 m. gruodžio 3 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl minėto telefono naudotojų. 2018 m. gruodžio 3 d. gautas atsakymas, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. telefonu naudojasi SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas.

Paskambinus į minėtÄ abonentÄ , atsiliepė mergina. Pokalbio metu ji pasakė savo anketinius duomenis: P. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Jai buvo paaiÅ¡kinta, jog jos naudojamas mobilaus ryÅ¡io telefonas yra ieÅ¡komas policijoje, ir ji turinti tuoj pat jį pristatyti į policijÄ . Mergina pasakė, kad ji skuba į treniruotę ir Å¡iuo metu jo pristatyti negali. 2018 m. gruodžio 5 d., apie 09.00 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė mergina, prisistačiusi P. K.. PapraÅ¡ius jos savanoriÅ¡kai pateikti telefonÄ â€žIphone7 Plus“, ji pasakė, jog dienÄ prieÅ¡, minėtÄ telefonÄ pametė einant į treniruotę arba bÅ«nant mieste (1 t., b. l. 105).

28. Remiantis duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius duomenimis, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbta mobilaus ryšio telefono „Iphone 7Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini), paieška (1 t., b. l. 101). Paieškos metu gauta duomenų, kad minėtu telefonu naudojosi P. K.. Ji naudojosi SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.; taip pat šiuo telefonu naudojosi abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d.; tyrimo metu nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K.

V. (1 t., b. l. 124); išanalizavus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. K., išklotines, nustatyta, kad šis abonentas, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. veikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje (1 t., b. l. 131); išanalizavus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d., duomenis, nustatyta, kad jis veikė (duomenys neskelbtini) mikrorajone (1 t., b. l. 139); atlikus mobilaus ryšio telefono „Iphone 7Plus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d.

šis mobilaus ryšio telefonas nebuvo naudojamas (1 t., b. l. 116).

29. Ä®vertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl P. K. kaltės jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino jÄ nekalta ir jos atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti keliÄ neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias iÅ¡vadas.

Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, ar jų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

30. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius P. K. kaltę jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad: „P. K. tyčia pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. lapkričio 22 d. apie 7 val. bÅ«dama pas T. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi situacija, kai nukentėjusysis T. K. nematė, pagrobė svetainėje ant stalo padėtÄ nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 7plus“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) eurų, taip nukentėjusiajam T. K. padarydama 350 (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų turtinę žalÄ â€œ. Tokiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Jos kaltė betarpiÅ¡kai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad savo kaltės padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ P. K. viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, teigdama, kad nors iÅ¡ T. K. pagrobtÄ telefonÄ ji turėjo, tačiau jo pati nepagrobė. Å ia nukentėjusiosios pozicija patikėjo ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas, kad byloje nenustatytas tikslus T. K. priklausančių daiktų dingimo laikas, todėl neatmestina ir jų pametimo galimybė. Tačiau, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog P. K. versija, kad T. K. priklausančio telefono ji negrobė, šį daiktÄ jai kaip skolÄ perdavė jos pažįstamas asmuo, buvo paneigta tiek byloje apklaustų liudytojų parodymais, tiek ir raÅ¡ytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

32. Ginčo dėl to, jog vertinamo įvykio metu P. K. buvo T. K. gyvenamojoje vietoje, kurioje naudojosi vėliau pagrobtu T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Remiantis T. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visuma, komentuojamo įvykio dienÄ P. K. bÅ«nant jo brolio namuose, jis jai buvo davęs savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (kuris vėliau dingo), kadangi Å¡i jokio telefono neturėjo, sakė, jog savo mobilaus ryÅ¡io telefono ekranÄ buvo sudaužiusi.

Telefonas turėjo kodÄ , tačiau T. K., duodamas telefonÄ naudotis P. K., jai pasakė ir telefono atrakinimo kodÄ . Å ias aplinkybes, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojas L. S., komentuojamo įvykio dienÄ taip pat buvęs T. K. brolio namuose. L. S. teigimu, P. K. vakaro eigoje fotografavosi T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonu, jo užraktÄ P. K. pasakė T. K.. Svarbu ir tai, jog faktÄ , kad komentuojamo vakaro metu P. K. naudojosi vėliau pagrobtu T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati iÅ¡teisintoji, teigdama, kad vakaro metu ji tikrai fotografavosi T.

K. mobilaus ryÅ¡io telefonu, tačiau nepamena, kad tÄ telefonÄ jai atrakino. Tačiau, svarbu tai, kad Å¡iÄ aplinkybę apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji betarpiÅ¡kai neigė, teigdama, jog T. K. telefono nebuvo paėmusi į rankas. Tačiau, faktÄ , jog komentuojamu telefonu P. K. vakaro eigoje vis tik naudojosi, betarpiÅ¡kai patvirtina ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. kovo 20 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, tyrimo metu T. K. pateikė nuotraukas, darytas 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. tiriamo įvykio metu, kurias gavo per „Iphone“ programėlę „Icloud“, kuriÄ jis gali valdyti tiek iÅ¡ kompiuterio, tiek ir iÅ¡ kito telefono, nes turi prisijungimus prie Å¡ios programėlės. Nukentėjusiojo pateiktuose fotonuotraukose matyti P. K., T.

K. ir L. S., o, sprendžiant iÅ¡ nuotraukų trajektorijos, akivaizdu, kad nuotraukų darymo metu bÅ«tent P. K. laiko T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (1 t., b. l. 91-97),. Esant Å¡ių duomenų visumai, pagrindo abejoti, jog P. K. komentuojamo įvykio metu naudojosi T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonu ir žinojo jo prisijungimo kodÄ , vertinamu atveju nėra.

33. Bylos duomenimis, telefono T. K. pasigedo jo draugams, t. y. L. S., P. K. ir S. M., jau iÅ¡vykus iÅ¡ jo brolio namų. Telefonu jis apie tai informavo L. S., kuris tuo metu vis dar buvo su S. M. ir P. K.. Tiek L. S., tiek S. M. ir P. K. patvirtino, jog po minėto skambučio jie visi vienas kitam parodė savo daiktus, tačiau nei vienas jų T. K. pasigesto telefono neturėjo. Tačiau, Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad S. M. teigimu, tuo metu, kai L. S. paskambino T. K. ir pranešė apie dingusį telefonÄ , jie visi važiavo taksi automobiliu, kuris buvo sustojęs P. K. praÅ¡ymu, Å¡iai norint į tualetÄ .

Pasak S. M., taksi sustojo laukuose, kur buvo kažkoks pastatas. Ä® Å¡iÄ aplinkybę, akcentuodamas tik tai, kad P. K. buvo apieÅ¡kota po T. K. praneÅ¡imo apie jo dingusį telefonÄ ir pas jÄ telefonas rastas nebuvo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį P. K. atžvilgiu, neatsižvelgė, jos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste nevertino, nors Å¡ios aplinkybės egzistavimas analizuojamu atveju yra itin aktualus. Neatmestina galimybė, kad tuo metu, kai P. K. T. K. praÅ¡ymu L.

S. ir S. M. matant rodė su savimi turėtus daiktus, T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonas, P. K. veiksmais galėjo bÅ«ti paslėptas tuo metu, kai taksi automobilis buvo sustojęs Å¡iai norint tualetÄ . Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais Å¡ioje vietoje pažymėtina ir tai, kad S. M. ir L. S. teigimu, tuo metu, kai T. K. pranešė apie dingusį telefonÄ , jie vienas kito neapieÅ¡kojo, tiesiog visi parodė vienas kitam su savimi turėtus daiktus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog T. K. telefonas aktyviais P. K. veiksmais galėjo bÅ«ti paslėptas ne jos kiÅ¡enėse, bet po kitais jos vilkėtais drabužiais, kurie atidžiau nei L.

S., nei S. M. veiksmais apžiÅ«rėti nebuvo. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei tai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, vien tai, kad P. K. parodžius savo daiktus, tarp jų T. K. mobilaus ryÅ¡io telefono nebuvo, jos kaltės padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepaneigia.

34. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į raÅ¡ytinius nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbta T. K. mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone 7Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini), paieÅ¡ka (1 t., b. l. 101). PaieÅ¡kos metu nustatyta, kad Å¡iuo telefonu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., naudojosi abonentas, kurio Nr. 867981961. Å iuo numeriu minėtu laikotarpiu naudojosi bÅ«tent P. K. (1 t., b. l. 124).

Iki to laiko, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, T. K. telefonas nebuvo aktyvus, t. y. juo nebuvo naudojamasi (1 t., b. l. 120). Nors bylos nagrinėjimo metu P. K. tvirtino, jog T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (tuo metu, jos teigimu, ji nežinojo, kad telefonas priklauso T. K.) jai perdavė G. A. draugas už tariamÄ G. A. skolÄ jos mamai (80 eurų), tačiau jokie objektyvÅ«s bylos duomenys – liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡ios P. K. versijos nepatvirtino, todėl pasikliauti vien tik jokiais bylos duomenimis nepagrįstais P. K. parodymais, kaip kad tai padaryta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, kas Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta.

35. Atmetant aptartÄ P. K. versijÄ atkreiptinas dėmesys į G. A. parodymus, kuriais Å¡is kategoriÅ¡kai neigė P. K. pats ar per draugus perdavęs kokį nors telefonÄ , pažymėdamas ir tai, kad P. K. ar jos motinai jis nieko nebuvo skolingas. Netikėti Å¡io liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio teisėto pagrindo. Jo teisme duoti parodymai atitiko ir jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, viso baudžiamojo proceso metu jis buvo nuoseklus, parodymus, prieÅ¡ingai nei P. K., jis davė įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jokio liudytojo suinteresuotumo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi teisėjų kolegija neįžvelgia.

Å ioje vietoje įvertintina ir tai, kad nežinant mobilaus ryÅ¡io telefono atrakinimo kodo, jame esant „Icloud“ paskyrai (ji pagrobtame T. K. telefone, įvertinus tai, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis iÅ¡ Å¡ios programėlės, akivaizdžiai buvo), naudojimasis tokiu telefonu praktiÅ¡kai neįmanomas, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytojas K. V., todėl faktas, kad P. K. Å¡ie duomenys buvo žinomi (perduoti paties T. K. aktyviais veiksmais), jos versijÄ dėl to, jog mobilaus ryÅ¡io telefonas jai buvo perduotas G.

A. draugo, kurio jokių duomenų P. K., be kita ko, nesugebėjo nurodyti, daro dar labiau neįtikimÄ . Juo labiau, jog T. K. patvirtino G. A. nepažinojęs.

36. Atmetant P. K. parodymus kaip nepatikimus įvertintini ir liudytojos L. L. parodymai. Jos teigimu, susisiekus T. K. pagrobtame telefone aktyviai veikiančia SIM kortele, telefonu atsiliepė P. K.. Jai paaiÅ¡kinus, kad jos naudojamas telefonas yra vogtas ir papraÅ¡ius jį pristatyti į policijos komisariatÄ , P. K. nurodė to padaryti negalinti, nes skuba į treniruotę. KitÄ dienÄ tuo pačiu telefono numeriu L. L. su telefono naudotoja susisiekti nepavyko, dėl ko, buvo nuvykta P. K. gyvenamosios vietos adresu, kur Å¡i paaiÅ¡kino, jog telefonÄ vakar pametė ir jo atiduoti policijos pareigÅ«nams negali.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (Å¡ie jos parodymai buvo perskaityti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BPK 276 nustatyta tvarka) P. K. nurodė, jog pokalbį su policijos pareigÅ«nu ji greitai pabaigė, supratusi, jog tai T. K. jÄ bando „prigauti“ ir atimti jos turėtÄ telefonÄ . Po Å¡io pokalbio ji iÅ¡sigando ir nutarė grÄ Å¾inti telefonÄ T. K., dėl ko, jį perdavė savo draugui, kuris neva pažinojo merginÄ , pažįstančiÄ T. K. ir galinčiÄ Å¡iam perduoti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Svarbu tai, jog nei to draugo, nei jo pažįstamos merginos kontaktinių duomenų P. K. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, apie Å¡iuos asmenis apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neužsiminė, kas įvertinus liudytojos L. L. parodymus, pagal kuriuos P. K. jai teigė, jog telefonÄ ji pametė, vėlgi kelia pagrįstų abejonių P. K. parodymų patikimumu ir objektyvumu.

37. Esant aptartų duomenų visumai, jų kontekste kritiÅ¡kai vertinant P. K. parodymų visumÄ , abejonių tuo, jog bÅ«tent ji pagrobė T. K. turėtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , teisėjų kolegijai nekyla. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. tuo telefonu naudojosi K. V. (1 t., b. l. 124). Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad iki to laiko T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonas vis tik buvo P. K.

žinioje, po ko, jos teigimu, telefonÄ ji atidavė savo draugui, kuris neva turėjo jį perduoti merginai, pažįstančiai T. K., tyrėjai 2018 m. gruodžio 4 d. nurodžiusi, jog telefonÄ ji vis tik pametė. K. V., bylos duomenimis, užsiima mobilaus ryÅ¡io telefonų „Iphone“ supirkimu, todėl pagrįstai manytina, jog komentuojamas telefonas jam galėjo bÅ«ti atvežtas siekiant jį parduoti jau po to, kai jo buvimo vieta buvo nustatyta pas P. K., todėl tai, kas su juo buvo daroma po telefono buvimo P. K.

žinioje, jokios reikšmės nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste neturi. Pirminis iš T. K. pagrobto mobilaus ryšio telefono naudotojas, bylos duomenimis, vis tik buvo P. K..

38. Nors priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad T. K. komentuojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ galėjo pamesti dar 2018 m. lapkričio 22 d., kartu su L. S. važiuodamas į naktinę parduotuvę įsigyti daugiau alkoholio, tačiau Å¡i apylinkės teismo iÅ¡vada, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad komentuojamo įvykio dienÄ T. K. turėjo ir kitÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , į kurį buvo įsidėjęs savo SIM kortelę ir juo naudojosi.

Šį faktÄ patvirtina tai, kad pasigedęs „Iphone“ telefono, jis kitu mobilaus ryÅ¡io telefonu skambino L. S. ir pranešė apie iÅ¡ jo namų dingusį telefonÄ . Minėta, jog T. K. pagrobtu telefonu 2018 m. lapkričio 22 d., bÅ«dama T. K. brolio namuose, aktyviai naudojosi P. K.. Esant Å¡iems duomenims, pagrįstai abejotina, jog T. K., turėdamas kitÄ veikiantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su jame įdėta SIM kortele, iÅ¡vykdamas iÅ¡ brolio namų į naktinę parduotuvę, su savimi pasiimtų dar ir telefonÄ be SIM kortelės, kuriuo tÄ vakarÄ aktyviai naudojosi P. K..

Juo labiau, jog tiek L. S., tiek T. K. patvirtino, jog išvykdamas į naktinę parduotuvę, T. K. vėliau iš jo pagrobto telefono nebuvo pasiėmęs.

39. Ir vis tik, nesant abejonių dėl P. K. veiksmų pagrobiant T. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , sutikti su P. K. pareikÅ¡tais kaltinimais ir dėl elektroninės cigaretės pagrobimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tiek T. K., tiek L. S., P. K. ir S. M. patvirtino, jog elektroninės cigaretės T. K. pasigedo jau grįžęs iÅ¡ naktinės parduotuvės, dėl Å¡io daikto jis skambino iÅ¡ naktinės parduotuvės jį parvežusiam taksistui, klausė, ar nepaliko automobilyje elektroninės cigaretės, P. K. apie dingusiÄ elektroninę cigaretę neklausė, dėl jos dingimo T.

K. nesidomėjo ir pas jį buvusių svečių, kai skambino L. S. ir pranešė, jog iÅ¡ jo namų dingo mobilaus ryÅ¡io telefonas, kas suponuoja pagrįstÄ , jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad P. K. iÅ¡ T. K. be Å¡io mobilaus ryÅ¡io telefono pagrobė ir elektroninę cigaretę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Todėl, Å¡i aplinkybė iÅ¡ P. K. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinama.

40. Priimant tokį procesinį sprendimÄ pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Europos Ž. T. Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

41. P. K. pareikÅ¡tas kaltinimas tikslinamas ir dėl pagrobto mobilaus ryÅ¡io telefono vertės. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme T. K. nurodė, jog iÅ¡ jo pagrobtÄ telefonÄ jis pirko už 380 (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų iÅ¡ savo draugo, kuris minėtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯sigijo Norvegijoje. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. K. tvirtino, jog telefonÄ pirko iÅ¡ Norvegijoje gyvenančio draugo už 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų, tačiau jo vertė yra apie 400 (keturis Å¡imtus) eurų.

PareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, jog pagrobto telefono vertė yra 400 (keturi Å¡imtai) eurų (1 t., b. l. 32). Esant tokiems prieÅ¡taringiems nukentėjusiojo parodymams dėl pagrobto turto vertės, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai, T. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodžius, jog telefonÄ jis įsigijo už 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų, apeliacinės instancijos teisme – už 380 (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų, jam negebant paaiÅ¡kinti, kodėl pirmosios instancijos teisme nurodė mažesnę sumÄ , neturint jokių mobilaus ryÅ¡io telefono įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, P. K. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl pagrobto turto vertės tikslintinas, nurodant, kad P. K. veiksmais nukentėjusiajam T.

K. buvo padaryta 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinė žala. Dėl bausmės 42. Skiriant bausmę P. K., parenkant jos rūšį ir dydį visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

43. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

44. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad P. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo nepilnametė, svarbios ir BK XI skyriuje, reglamentuojančiame nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, įtvirtintos nuostatos, pagal kurias, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų, o terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Svarbu ir tai, kad, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Å¡io kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. K. padarė vienÄ tyčinę, baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje ji teista nebuvo (1 t., b. l. 146), nebausta ir administracine tvarka (1 t., b. l. 147). Jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu P. K. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur jos elgesys charakterizuojamas labiau neigiamai. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui L. Å . pateiktais duomenimis, P. K. gimnazijÄ lanko nesistemingai, praleistos pamokos pateisinamos tik iÅ¡ dalies, ji vėluoja į pamokas, kartais savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alina iÅ¡ paskutiniųjų pamokų, į ugdymo įstaigÄ atvyksta nepasiruoÅ¡usi pamokoms, be mokymosi priemonių, netinkamai apsirengusi, be mokyklinės uniformos.

Mokinė ne kartÄ konfliktavo su mokytojais, bendraklasiais ir mokiniais iÅ¡ kitų klasių, ji bendrauja su linkusiais tvarkÄ pažeisti mokiniais (1 t., b. l. 150). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai neigiama P. K. charakteristika pateikiama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje darbuotojų. Remiantis pateikta informacija, P. K. elgesys ir mokymosi problemos buvo ne kartÄ svarstytos (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje, ji turėjo rÅ«kymo problemų, į tai įtraukinėjo ir kitus moksleivius, siÅ«lė įsigyti narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 155).

Sprendžiant jai skirtinos bausmės klausimÄ , įvertintina ir tai, kad P. K. Psichiatrijos skyriuje nesigydė (1 t., b. l. 158), į Priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡yta (1 t., b. l. 161), dėl ko, įvertinus ir jos elgesį bylos nagrinėjimo metu, jos parodymų nuoseklumÄ , abejonių jos pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla.

46. Esant Å¡ių duomenų visumai, įvertinus dar ir jokių lengvinančių ir sunkinančių P. K. atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ , P. K. skirtina viena Å¡velnesnių BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant kiek mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Siekiant tinkamos P. K. korekcijos jai skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, įvertinus jos amžių, atsižvelgiant į tai, kad jos mama jokios teigiamos įtakos nuteistajai neturi, P. K. skirtinos dvi auklėjamojo pobÅ«džio priemonės – 30 val. nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, bei elgesio apribojimÄ â€“ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Tokia bausmė su kartu su ja skiriamomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nebus per griežta, ji atitiks proporcingumo reikalavimus ir betarpiškai skatins P. K. savo elgesį koreguoti išimtinai vien tik teigiama linkme. 47. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo L. K. 2019 m. sausio 23 d. nutarimu P. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 24-25), paliekama nepakeista iki faktinės P. K. skirtos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio 48. Byloje nukentėjusysis pareiškė 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų civilinį ieškinį jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog pagrobto T. K. telefono vertė – 400 (keturi šimtai) eurų, elektroninės cigaretės – 80 (aštuoniasdešimt) eurų (1 t., b. l. 32). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kuriais faktas dėl elektroninės cigaretės pagrobimo bylos duomenimis nepasitvirtino, o T.

K. padaryta turtinė žala dėl jo mobilaus ryÅ¡io telefono buvo sumažinta iki 350 (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų, nustačius, kad bÅ«tent už tokiÄ sumÄ T. K. įsigijo vėliau iÅ¡ jo pagrobtÄ telefonÄ , spręstina, jog T. K. byloje pareikÅ¡tas civilinis tenkinamas tik iÅ¡ dalies, iÅ¡ P. K., o jai neturint turto ar pajamų, subsidiariai su jos atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove I. K., priteisiant 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų T. K. patirtai turtinei žalai atlyginti.

49. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamoje byloje taikytas nebuvo, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimti, proceso iÅ¡laidų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės G. R. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir P. K. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pripažinti P. K. kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, skirti P. K. dvi auklėjamojo pobÅ«džio priemones: 30 val. nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, bei elgesio apribojimÄ â€“ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

P. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki faktinės jai skirtos bausmės vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti P. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, jo naudai iÅ¡ P. K., o jai neturint turto ar pajamų, subsidiariai su jos atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove I.

K., priteisti 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų nukentėjusiojo T. K. patirtai turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė