ceae6ec0-a2a5-4e9c-9db2-dc11b87c04f7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1535-365/2013Proceso Nr. 3-61-3-03101-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Č. (A. Č.), trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dariui Jasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Č. (A. Č.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijai dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:Nuteistasis A. Č. 2012 m. spalio 15 d. iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vestas paskambinti. Po įvykusio pokalbio nuteistasis bandė surinkti kitÄ numerį, tačiau kontrolierė neleido to padaryti. PareiÅ¡kėjui ėmus reikÅ¡ti pretenzijas, kontrolierė ėmė reikalauti nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių.

LukiÅ¡kių TIK diektoriaus 2012 10 19 d. nutarimu buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas , bandydamas surinkti kitÄ numerį, pažeidė vidaus tvarkos taisykles, elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, dėl ko pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda – papeikimas.A. Č. nesutiko su skirta nuobauda ir apskundė jÄ Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. 2012 m. lapkričio 15 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimu nuteistojo skundÄ atsisakyta tenkinti, dėl ko pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .PareiÅ¡kėjas A.

Č. teismo skunde prašė:

1) panaikinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimÄ Nr. 62-963;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. 2S-5316;

3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo pareiškėjo naudai priteisti 4000 Lt neturtinės žalos.Skunde nurodė, kad nesutinka su jam skirta nuobauda. Pareiškėjo teigimu, jis 2012 m. spalio 15 d. skambino dviem abonento numeriais, priklausiančiais vienam asmeniui, ir kurie yra nurodyti teismo leidime. Jam, kaip suimtajam, turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 23 straipsnis. Nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo darbuotojai nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, nors jam kaip suimtajam pagal SVĮ nuostatas įstatymų kolizijos atveju taikomas palankesnis suimtojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

Jis kategoriÅ¡kai nesutinka, kad įvykio metu naudojo necenzÅ«rinius žodžius ir Å¡i aplinkybė nepatvirtinta objektyviais duomenimis. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, skambinimo patalpoje viso pokalbio metu sėdi pareigÅ«nės, kurios klausosi pokalbių, komentuoja, replikuoja, tuo pažeisdamos pareiÅ¡kėjo teises ir laisves, nes tokiu bÅ«du tiesiogiai kiÅ¡amasi į jo asmeninį gyvenimÄ . Dėl Å¡io įvykio, pareiÅ¡kėjo teigimu, pablogėjo jo psichinė bÅ«klė, pablogėjo apetitas, atsirado nemiga.

Kreipėsi į medikus, tačiau buvo atsakyta, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius–kalėjimas psichiatro neturi ir negali jam padėti. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė didelį psichinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai (b. l. 1-6). Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime (b. l. 14-16) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. nuteistasis A. Č. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , t. y. savo veiksmais jis pažeidė BVK 102 str. 2 d., 110 str. 1 d. 1,2 p. reikalavimus (Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) ir Taisyklių 73.4 p (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, žargono, pravardžių).

Už tai pareiÅ¡kėjui 2012 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda - papeikimas. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius V. D., vertindamas A. Č. drausmės pažeidimÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, taip pat atsižvelgė į A. Č. pateiktÄ raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ . Ä®vertinus visas aplinkybes, nuteistajam A. Č. paskyrė nuobaudÄ - papeikimÄ , kuri yra Å¡velniausia BVK 142 str. numatyta nuobauda.

Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį, pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl ji neturėtų bÅ«ti panaikinta. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl paskirtos nuobaudos nustatė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius V. D. pagrįstai skyrė nuobaudÄ , todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti. Nurodė, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.).

Sprendžiant A. Č. skundo pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

PaaiÅ¡kino, kad jis praÅ¡o teismo panaikinti skirtÄ nuobaudÄ ir priteisti 4000 Lt dydžio neturtinę žalÄ (2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. birželio 3 d. teismo posėdžių garso įraÅ¡ai).Teigė, jog necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, jo elgesys nebuvo įžūlus. Jis prisiskambino tam asmeniui, kuriam skambino, tačiau pastarasis paprašė perskambinti kitu numeriu, nes iÅ¡seko baterija. Kai jis pabandė tai padaryti, kontrolierė nutraukė pokalbį. Mano kad kontrolierė elgėsi neteisėtai, nes jis bandė skambinti tuo telefono numeriu, dėl kurio jam buvo duotas leidimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 80-81), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime prižiūrėtoja.

Å io įvykio tiksliai neprisimena, patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad jei skambina nuteistasis asmuo, tai taikomos BVK nuostatos, kad asmuo skambina vienÄ kartÄ per savaitę pasirinktu numeriu, o jei asmuo yra suimtasis, tai taikomos SVÄ® nuostatos ir asmuo skambina leidime nurodytais numeriais. Liudytoja patvirtino, kad ji kontroliuoja, kokiu numerius renka asmuo. Koks skambinimo metu buvo pareiÅ¡kėjo statutas, ar suimtasis, ar nuteistasis liudytoja neprisiminė (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).Liudytoja A.

S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji dirba LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime prižiÅ«rėtoja. Teigė, jog su pareiÅ¡kėju kyla nuolat problemos dėl skambinimo. Å io įvykio tiksliai neprisimena, patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Jei skambina nuteistasis asmuo, tai taikomos BVK nuostatos, kad asmuo skambina vienÄ kartÄ per savaitę pasirinktu numeriu, o jei asmuo yra suimtasis, tai taikomos SVÄ® nuostatos ir asmuo skambina leidime nurodytais numeriais. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad dažniausiai jos dirba dviese ir veda skambinti kelis asmenis į skambinimo patalpÄ kartu (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Kitų aplinkybių neprisimena.Skundas tenkinamas iš dalies.Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui A. Č. skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl galimai neteisėtais Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 17-18).

Nutarime nurodyta, kad nuteistasis A. Č. 2012 m. spalio 15 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ . 2012 m. spalio 15 d. apie 11 val. 40 min. A. Č. iÅ¡ kameros Nr. 252 buvo iÅ¡vestas paskambinti. Pokalbis įvyko. Pabaigęs pokalbį nuteistasis bandė surinkti kitÄ numerį. Ä® pastabÄ nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Å iais savo veiksmais jis pažeidė BVK 102 str. 2 d., 110 str. 1 d. 1, 2 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p reikalavimus (b. l. 17-18).Dėl Å¡io įvykio 2012 m. spalio 15 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus Dieninės pamainos prižiÅ«rėtojų grupės prižiÅ«rėtojos A. S. ir R. R. surašė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d., apie 11 val. 40 min., buvo iÅ¡kviestas paskambinti telefonu nuteistasis A. Č., kuris buvo nepatenkintas, nes buvo iÅ¡kviestas per anksti. Nuteistasis A. Č. 11 val. 46 min. prisiskambino pasirinktu numeriu, pokalbis įvyko. Po pokalbio nuteistasis bandė surinkti kitÄ numerį, tuo pažeisdamas BVK 102 str. 2 p., todėl pokalbis buvo nutrauktas vadovaujantys BVK 102 str. 3 p. Nuteistasis A.

Č. pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, agresyviai elgtis, įžeidinėti pareigÅ«nus, į pareigÅ«nų teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo. Iki nusiraminimo nuteistasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ (b. l. 19-20). A. Č. 2012 m. spalio 15 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. buvo neteisėtai nutrauktas skambutis, pažeidžiant jo teisę kartÄ per savaitę skambinti 15 minučių pasirinktam abonementui. Nurodė, kad skambino telefono numeriais, kurie buvo įraÅ¡yti į praÅ¡ymÄ , kuriais leista skambinti, necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, į neleistinus numerius neskambino (b. l. 21).Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 2S-5316 nurodė, kad, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktÄ dokumentinę medžiagÄ bei vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo direktorius nuobaudÄ - papeikimÄ - skyrė pagrįstai ir Å¡ios nuobaudos naikinti nėra pagrindo ( b. l. 9-10).Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.Ginčo nagrinėjimo atveju svarbu nustatyti pažeidimo padarymo metu skambinusio asmens statusÄ , ar jis tuo metu buvo suimtasis, ar nuteistas, kadangi skirtingam Å¡ių asmenų statusui taikytinas skirtingas teisinis reguliavimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę paskambinti telefonu. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ , kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pagal Å¡io straipsnio 5 dalį.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skirsnyje nustatyta nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka. Å ių taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse.

Pagal taisyklių 125 punktÄ pataisos įstaigos direktorius, priėmęs sprendimÄ leisti nuteistajam papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo praÅ¡yme daro motyvuotus įraÅ¡us. Su Å¡iais įraÅ¡ais nuteistasis supažindinamas pasiraÅ¡ytinai. Nuteistųjų praÅ¡ymai su pataisos įstaigos direktoriaus įraÅ¡ais ir nuteistojo paraÅ¡u įsegami į specialų segtuvÄ . Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale.

Taisyklių 126 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tÄ abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigÅ«nui prieÅ¡ skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose. PareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Taisyklių 127 punktÄ nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigÅ«nas suraÅ¡o motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos įstaigos vadovybei.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti nuteistajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo.

SVÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Å io įstatymo 12 str.2d.3p. numatyta, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji, kurie palikti TIK dėl bylų nagrinėjimo teisme. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats suimtasis. Pagal SVÄ® 23 straipsnio 3 dalies nuostatas suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklų 75 punkte nustatyta, kad jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali virÅ¡yti 15 minučių.

Per vienÄ dienÄ leidžiamas vienas pokalbis telefonu.Visi minėti norminiai aktai nustato , kad nuteistiesiems asmenims leidžiama paskambinti telefonu, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Kam skambinti pasirenka pats nuteistasis, bet vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min., o jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ , kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas. Jei asmuo yra suimtasis, tai telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu, kuris gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis.

Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Pažymėtina, kad detalizuojančiose Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse suimtajam leidžiama skambinti keliems abonentams vieno telefoninio pokalbio metu, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali virÅ¡yti 15 minučių. Per vienÄ dienÄ leidžiamas vienas pokalbis telefonu.IÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. spalio 15 d. skambino telefono Nr. 865491168 (b. l. 77).

Pokalbis įvyko ir truko 7 min. (nuo 11 val. 46 iki 11 val. 52 min. Kitu numeriu jam nebuvo leista skambinti (b. l. 77). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui kaip suimtajam yra leidžiama skambinti konkrečiais numeriais pareiškėjo A. Č. motinai (tel. Nr. 852338561 ir Nr. 864111417) ir žmonai (tel. Nr. 863960695) (b. l. 61-62).Byloje esanti Alytaus pataisos namų pažyma patvirtina, kad A. Č. yra nuteistas 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 7 metamas laisvės atėmimo (bausmės pradžia 2011 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga 2018 m. birželio 2 d.).

Pareiškėjo teigimu, 2012 m. spalio 15 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime jis buvo laikomas kaip suimtasis iki 2013 m. sausio 1 d. kitoje baudžiamojoje byloje (b. l.

1) ir turėjo teisėjo leidimÄ skambinti konkrečiais telefonų numeriais savo giminaičiams. Teismui pateiktas Vilniaus apygardos teisėjo S. P. leidimas skambinti trimis telefonų numeriais patvirtina Å¡ias aplinkybes (b.l.69). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kaip nuteistasis turėjo galimybę skambinti 1 kartÄ per savaitę pasirinktam abonementui, tačiau pokalbio trukmė negalėjo virÅ¡yti 15 min.; tuo pačiu pareiÅ¡kėjui kaip suimtajam telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu, kuris gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis.

Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, tačiau jo metu galima skambinti keliems abonentams. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytinas teisinis reglamentavimas numatytas Suėmimo vykdymo įstatyme kaip suimtajam, o ne kaip nuteistajam, kadangi kaip buvo minėta anksčiau pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių–kalėjimÄ buvo atvežtas dėl bylos nagrinėjimo teisme. Teismui pateiktas telefoninių pokalbių žurnalas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kalbėjo telefonu 7 minutes, o po to, kai jis norėjo paskambinti kitu numeriu, kontrolierė neleido to padaryti (b.l.77).

Dėl kokios priežasties neleido to padaryti pareiÅ¡kėjui, liudytojos negalėjo paaiÅ¡kinti nei teisme, nei savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Telefono numeris, kuriuo norėjo vėl skambinti pareiÅ¡kėjas, neužfiksuotas, todėl nėra galimybės paneigti, kad jis norėjo skambinti teisėjo leistu telefono numeriu.PareiÅ¡kėjas skambino telefono numeriu ir jam nebuvo trukdoma tai daryti. Kai pareiÅ¡kėjas po 7 minučių pats baigė pokalbį ir norėjo surinkti kitÄ telefono numerį, kontrolierė neleido to padaryti.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pažeidė skambinimo taisyklių reikalavimus ir skambino ne leidimuose nurodytais numeriais. Skundžiamame nutarime dėl nuobaudos skyrimo nurodyta, kad nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta kaip nuteistajam, pažeidusiam Bausmių vykdymo kodekso nurodytus skambino reikalavimus, numatytus BVK 102 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme, jam buvo taikomas suimtojo režimas, jis turėjo teisę skambinti teisėjo leistais telefonų numeriais kelis kartus, tik pokalbių trukmė negalėjo virÅ¡yti 15 minučių.

PareiÅ¡kėjui skirta nuobauda pritaikius neteisingÄ teisinį pagrindÄ , todėl ginčijamas nutarimas naikintinas. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad Kalėjimų departamento atsakyme Černecui pripažįstama, jog pareiÅ¡kėjo teisinis režimas tuo metu buvo kaip suimtojo (b.l.39-40).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui nuobauda skirta, kad savo veiksmais pažeidė ne tik 102 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis reglamentuoja specialiÄ sias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:

1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;

2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;

3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;

4) tausoti pataisos įstaigos turtÄ . Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skirsnyje yra nurodytos nuteistųjų elgesio taisyklės. Pagal Å¡ių taisyklių 73 punktÄ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Tų pačių taisyklių 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, žargono, pravardžių.Kaip jau buvo minėta pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo laikomas kaip suimtasis, o ne kaip nuteistasis, todėl ir Å¡ioje dalyje ginčijamas nutarimas naikintinas, nes nuobauda dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ (nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius) taip pat turėjo bÅ«ti skirta kaip suimtajam ir pagal suimtojo teisinį statusÄ reglamentuojančias teisės normas.

Teismui konstatavus, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, skirdamas 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ pritaikė netinkamÄ teisinį pagrindÄ , yra pagrindas panaikinti ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. 2S-5316, kuris priimtas subjekto, nagrinėjančio ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 62-963, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė didelį psichinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai (b. l. 1-6).Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti nurodytų privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr. 2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556- 95/2009). Atsižvelgęs į formuojamÄ teismų praktikÄ bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, teismo vertinimu, Å¡ioje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Pažymėtina, kad vien tik pareiÅ¡kėjo abstrakčių paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo A. Č. paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais.Teismui pripažinus, kad nuobauda pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 skirta nepagrįstai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pirmÄ jÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygÄ â€“ valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų institucijos veiksmų nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«das, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Taigi, ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti .Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡ioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų minėtais administraciniais aktais paskirtos nuobaudos patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė didelį psichinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, nėra pagrįsti.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui jokių receptinių vaistų neprireikė, nes į medikus pagalbos nesikreipė, o dvasiniai sukrėtimai, nebuvo tokie, dėl kurių bÅ«tų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimas pas atitinkamos srities specialistus. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinė 4000 Lt žala nėra adekvati padarytam pažeidimui ir prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai. Nustatinėjant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio kaltę bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konstatavimas, jog LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu paskirta nepagrįsta nuobauda , yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, teismasn u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo A. Č. (A. Č.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimÄ Nr. 62-963 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. 2S-5316.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                  Gintaras Dzedulionis Rūta Miliuvienė Margarita Stambrauskaitė