ceaccebd-1524-4264-b2a3-a7f636dfd5bd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1358-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00766-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.; 106.8.4.; 128.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. Z., D.

P. ir M. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties ir dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų T. Z., D. P. ir M. P. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovai T.

Z., D. P. ir M. P. 2011-02-14 su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė teismo pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m, taip pat prašė teismo pareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ , į jo plotÄ Ä¯skaičiuojant ieÅ¡kovų naudojamÄ 14,93 kv. m sklypo dalį.Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2011-02-19 nutartimi (b.l. 47-48) atsisakė priimti ieÅ¡kovų T.

Z., D. P. ir M. P. ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti žemės sklypÄ , bei nustatė ieÅ¡kovams 10 dienų terminÄ kitos ieÅ¡kinio dalies trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovo įpareigojimo iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ atsisakė priimti konstatavęs, kad jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas dėl tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad T. Z., D. P. ir M. P. anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti jų naudojamÄ prie nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , reikalingÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui. PareiÅ¡kėjų praÅ¡omo suformuoti žemės sklypo plotas yra tapatus Å¡iame ieÅ¡kinyje reikalaujamo suformuoti sklypo plotui - 3493 kv. m.

IeÅ¡kinio faktinis pagrindas taip pat tapatus minėtoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjų nurodytam faktiniam pagrindui: reikalaujama iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu, taip pat abiejose bylose reiÅ¡kiami reikalavimai grindžiami analogiÅ¡komis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. žemės mokesčių mokėjimu, faktiniu minėto ploto žemės sklypo naudojimu. Taigi reikalavimas minėtoje administracinėje byloje yra iÅ¡nagrinėtas ir dėl jo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai kitu ieÅ¡kinio reikalavimu siekia realizuoti savo teisę, kad prie ieÅ¡kovų statinių esantis ir jų naudojamas žemės sklypas ieÅ¡kovams bÅ«tų grÄ Å¾intas natÅ«ra, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo klausimas yra iÅ¡spręstas ir tuo klausimu jau yra priimtas sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-02-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-55/2005 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atkuriamos nuosavybės teisės, tuo pagrindu priimami atitinkami sprendimai arba iÅ¡duodamos pažymos apie pretendento turtines teises, pilietis, nesutinkantis su nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarka, bÅ«du ar atkuriamų teisių apimtimi, gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 str. numatyta teise skųsti atitinkamÄ sprendimÄ , o ne tų pačių dokumentų pagrindu kreiptis dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Tačiau ieÅ¡kovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę, t.y. kad Å¡is faktas įtakoja ieÅ¡kovų teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesÄ , taip pat jog nėra iÅ¡likusių dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ ar nėra galimybės Å¡ių dokumentų gauti kita tvarka, nenurodė, kokie juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinantys dokumentai yra prarasti, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi (b.l. 60-61) laikė nepaduotu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl fakto, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta reikalavimo dėl juridinių faktų nustatymo pateikimo tvarka bei sÄ lygos, nurodyti ir iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovų pateikto procesinio dokumento turinio ir formos trÅ«kumai.

IeÅ¡kovai pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinio dalis dėl fakto, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m,, teismas laikė nepaduotu. IeÅ¡kovai T. Z., D. P. ir M. P. 2011-03-01 atskiruoju skundu (b.l. 55-57) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-19 nutarties dalį, kuria atisakyta priimti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypÄ ir perduoti šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m., vertino kaip reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuris nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, ir įpareigojo ieÅ¡kovui 10 deÅ¡imt dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos pateikti nutartyje iÅ¡vardintus nurodymus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl įpareigojimo iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ .

Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. Å io ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrindas skiriasi nuo Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikto skundo, dėl kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2008-09-04 sprendimÄ . Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-09 nutartimi atsisakė tenkinti apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimo panaikinimo formaliais pagrindais: teismas nurodė, jog nesant teritorijų planavimo dokumento, kuriame bÅ«tų nustatytos ieÅ¡kovų naudojamo sklypo ribos, nuosavybės teisės praÅ¡omu bÅ«du negali bÅ«ti atkurtos.

Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-22 sprendimas Nr. 01-55, kuriuo S. P. buvo iÅ¡ dalies atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant jai neatlygintinai namų valdoje esantį 0,2 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), atitiko jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, todėl jo nuginčyti ieÅ¡kovai neturi galimybių. Teisinė galimybė reikalauti visos namų valdoje esančios žemės atsirado tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2001-04-02 nutarimÄ ir pripažinus, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, jog yra valstybės iÅ¡perkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį žemės sklypÄ , kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str. 3 daliai.

Ä®statymas, kuriam galiojant ieÅ¡kovų motinai buvo suformuotas ir grÄ Å¾intas 0,2 ha žemės plotas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymi, kad ieÅ¡kovu skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo remtasi Å¡io ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančia aplinkybe - Tvarkos 34 p., suteikiančiu jiems teisę reikalauti visos namų valdoje esančios žemės grÄ Å¾inimo. Administraciniai teismai, priimdami nepalankius sprendimus, Å¡io argumento, sudarančio ieÅ¡kinio pagrindÄ , nevertino ir dėl jo nepasisakė, Å¡is argumentas nebuvo skundo administraciniam teismui pagrindas.

Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kinys nėra tapatus ieÅ¡kovų skundui, dėl kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra priėmę sprendimus. Tik pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį civiline tvarka ieÅ¡kovai gali realizuoti savo konstitucinę teisę į nuosavybę. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ , į jo plotÄ Ä¯skaičiuojant 1493 kv. m. ieÅ¡kovų naudojamÄ sklypo dalį. Tuo tarpu skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pareikÅ¡tas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ suformuoti ieÅ¡kovų naudojamÄ prie nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , reikalingÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Tokie reikalavimai nelaikytini tapačiais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrėstai konstatavo, jog ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo klausimas yra iÅ¡spręstas ir tuo klausimu jau yra priimtas sprendimas. IÅ¡ tikrųjų Å¡is klausimas yra iki galo neiÅ¡spręstas, dalis žemės ieÅ¡kovams dar nesugrÄ Å¾inta.IeÅ¡kovai T. Z., D. P. ir M. P. 2011-03-29 atskiruoju skundu (b.l. 72-73) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kininio reikalavimÄ pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis ir jų naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, o jo dydis yra 3493 kv.m,, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kinį bei perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad ieÅ¡kovų reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuris nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, ir nepagrįstai 2011-02-19 nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovus per 10 dienų nuo paÅ¡alinti trÅ«kumus: pateikti įrodymus, jog praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę ir, kad kita tvarka ieÅ¡kovai negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų.

IeÅ¡kovai turi visus dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teisę į 3493 kv. m. ploto žemės sklypÄ , jie nėra prarasti, todėl reikalavimui dėl atitinkamo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nėra nei prielaidų, nei sÄ lygų (CPK 445 str.). PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai reiÅ¡kiame reikalavimÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka, remdamiesi CK 1.138 str. 1 p. bei 8 p., t. y. reikalavimÄ pripažinti, jog ieÅ¡kovų naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m.

Atskirieji skundai atmestini. Dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-19 nutarties. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos. Be to, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieÅ¡kovo atsisakymo ieÅ¡kinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.).Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebÅ«tų priimta kelių teismo sprendimų.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai pateikė Vilniaus m. 3-ajam apylinkės teismui ieÅ¡kinį (b.l. 1-4) ir juo prašė:

1) pripažinti, jog prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m.

2) įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ , į jo plotÄ Ä¯skaičiuojant ieÅ¡kovų naudojamÄ 14,93 kv. m sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl antrojo ieÅ¡kovų reikalavimo - įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ , CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, konstatavęs, jog Å¡is reikalavimas jau yra iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., b.l. 47-48).

Kaip matyti Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų T. Z., D. P., M. P. skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2008-09-04 sprendimu (b.l. 27-29) pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė. Minėtas sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009-07-09 nutartimi palikus sprendimÄ nepakeistÄ (b.l. 42-45).CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsisakymas priimti ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu reiÅ¡kia, kad byla yra užbaigta ir tapatÅ«s reikalavimai teisme pakartotinai negali bÅ«ti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ yra nurodyta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus:

1) ginčo šalis;

2) ieÅ¡kinio; dalykÄ ;

3) pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-476/2010). Sprendžiant, ar pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai yra tapatÅ«s, pirmiausia įvertinama, ar tapačios jose nurodytos ginčo Å¡alys. Å alys yra ieÅ¡kovas ir atsakovas, kurie gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Tiek pateikiant skundÄ administracinėje byloje Nr. I-3707-189/2008, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tiek nagrinėjamu atveju procesas yra inicijuojamas tų pačių fizinių asmenų:

T. Z., D. P. ir M. P. ir to paties subjekto - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendimas tarp tų pačių Å¡alių. Pažymėtina, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija ir apeliantai. IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl reikalavimų tapatumo, nurodo, jog ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ , į jo plotÄ Ä¯skaičiuojant ieÅ¡kovų naudojamÄ 14,93 kv. m sklypo dalį, tuo tarpu administracinėje byloje jie reikalavo, kad bÅ«tų suformuotas žemės sklypas, esantis prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), kadangi toks suformavimas yra reikalingas nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Vertinant, ar sutampa dviejų ieÅ¡kinių dalykai, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-10 nutartis c. b. Nr. 2-1427/2009). Pažymėtina, kad tÄ patį įvardija skunde ir apeliantai, tik Å¡iÄ nuostatÄ netinkamai traktuoja. Kaip matyti lyginant abiejų reikalavimų tapatumÄ , ir naujai reiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje, ir jau iÅ¡nagrinėtoje administracine tvarka byloje apeliantai iÅ¡ esmės siekė, kad jų namų valdos plotas administraciniu aktu, o Å¡is reikalavimas nukreiptas tai pačiai institucijai, bÅ«tų padindintas iki 3493 kv.m.

Todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs reikalavimų ne pagal sakino iÅ¡dėstymÄ ir jo konstrukcijÄ , vartojamas jame sÄ vokas, o pagal rezultatÄ , kurio siekia apeliantai, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje buvo reiÅ¡kiamas toks pat reikalavimas, kaip ir pateiktame ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p). Dėl to naujas ieÅ¡kinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-290/2010). Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinių tapatumo, apeliantai teigia, kad skiriasi ieÅ¡kinio pagrindas. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-09 sprendime nustatytos aplinkybes bei naujo ieÅ¡kinio turinys tokius apeliantų teiginius paneigia. Tiek naujai pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, tiek ir administracinėje byloje apeliantai savo reikalavimÄ grindė nurodydami iÅ¡ esmės tas pačias faktines aplinkybes: jog jie yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisako vykdyti žemės sklypo formavimo darbus, taip pat kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais duomenimis, pagal kuriuos bendras namų valdos plotas - 3493 kv.m., aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, jog apeliantai nuosavybes teises į statinius įgijo po motinos S. P. mirties, taip pat žemės mokesčių mokėjimo faktais.

Be to, apeliantai nurodo, jog administracinėje byloje, prieÅ¡ingai nei naujau pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, nebuvo remtasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. Viena vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-09 sprendimo (b.l. 42-45) turinys patvirtina, kad Å¡iuo poįstatyminiu teisės aktu vadovavosi Å¡alys administracinėje byloje savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat Å¡io akto nuostatos buvo analizuojamos ir sprendimo motyvuojamoje byloje.

Aplinkybė, kad nebuvo pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. nuostatų taikymo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog administracinis teismas neaptarė visų teisinių pagrindų, reikalingų skundo iÅ¡nagrinėjimui. Kita vertus, ieÅ¡kinio pagrindÄ , kuriuo yra grindžiamas reikalavimas, sudaro faktinės aplinkybės, juridiniai faktai, o ne teisės normų įvardijimas Tuo tarpu teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, sudarančio konkrečios materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime net neprivalo nurodyti.

Naujas ieÅ¡kinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad apeliantų nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas nėra visiÅ¡kai identiÅ¡kas ankstesniajam, tačiau esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, laikoma, kad pagrindas yra tapatus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų ieÅ¡kinyje, pateiktame Vilniaus m. 3-ajam teismui, yra suformuluotas reikalavimas, kilęs iÅ¡ administracinių teisinių santykių ir kuris jau yra iÅ¡nagrinėtas administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai yra sudėtinė teismų sistemos dalis, jiems pavesta nagrinėti bylas, kylančias iÅ¡ administracinių teisinių santykių (Teismų įstatymo 12 str. 2, 4 dalys). Tai reiÅ¡kia, kad valstybė yra nustačiusi tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį tam tikrų ginčų nagrinėjimas vyksta specializuotuose teismuose pagal Å¡ioms byloms nagrinėti nustatytÄ procedÅ«rÄ , kuriÄ reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Apeliantai kreipėsi į administracinį teismÄ ir taip įgyvendino savo teisę kreiptis į teismÄ .

Administracinis teismas skundÄ priėmė ir jį nagrinėjo, tačiau Å¡is buvo atmestas. Kadangi apeliantų keliamas reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo suformuoti žemės sklypÄ , į jo plotÄ Ä¯skaičiuojant apeliantų naudojamÄ 14,93 kv. m sklypo dalį, yra iÅ¡spręstas ir dėl jo pasisakyta specializuotame, t.y. administraciniame teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Todėl apeliantų ieÅ¡kinys byloje negalėjo bÅ«ti priimtas ir pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Todėl skundžiama 2011-02-19 pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p). Dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-03-16 nutarties IÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų ir priimdamas Å¡iÄ skundžiamÄ nutartį nepažeidė, jas aiÅ¡kino ir taikė tinkamai, Å¡ioje situacijoje tinkamai nustatė ginčo pobÅ«dį ir pagrįstai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ bei jų nepaÅ¡alinimo teisines pasekmes.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d.

įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento priėmimo nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ bei ar Å¡iÄ teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Kaip matyti iÅ¡ apeliantų pateikto ieÅ¡kinio (b.l. 1-4), jie pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad prie statinių (duomenys neskelbtini) esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir jo dydis yra 3493 kv. m. Nors teismui pateiktas procesinis dokumentas įvardintas ieÅ¡kiniu, apeliantai, kaip matyti iÅ¡ siekiamo rezultato, paÅ¡o teismo ne iÅ¡spręsti kurį nors kilusį Å¡alių ginÄÄ , tačiau ne ginčo teisenos tvarka nutartimi patvirtinti tam tikrÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ , susijusį su buvusio savininko turėto žemės sklypo konkrečia buvimo vieta, kuris, pasak apeliantų, sÄ lygotų ir tam tikrų jų teisių ateityje atsiradimÄ .

Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo reikalavimu apeliantai teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str.). Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantų reikalavimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka kaip reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, apeliantai nurodo, jog jie reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka, remdamiesi CK 1.138 str. 1 p., bei 8 p. pagrindais.

Tačiau CK 1.138 str. nuostatose yra įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais apskritai galimais bÅ«dais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, tačiau visais atvejais tokios gynybos priemonės parenkamos atsižvelgiant į konkrečių civilinių teisinių santykių prigimtį ir ypatumus bei įstatymuose numatytus teisių ar interesų gynybos bÅ«dus. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, klausimÄ , turi patikrinti ne tik tai, ar pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 str., 113 str., 447 str. bet ir privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes, be to, pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nepaisant jo įvardijimo ieÅ¡kiniu, teisme nenagrinėtinas Kadangi pagal apeliantų pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo iÅ¡spręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trÅ«kumų iÅ¡taisymo institutÄ (CPK 115 str.) bei 2011-02-19 nutartyje aiÅ¡kiai, konkrečiai ir iÅ¡samiai nurodė, kokius bÅ«tinus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentÄ bÅ«tina pateikti (b.l. 47-48).

Apeliantai teismo nurodytų trÅ«kumų neÅ¡alino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantams nepaÅ¡alinus procesinio dokumento trÅ«kumų jis laikomas nepaduotu. Pastebėtina ir tai, kad teismo nutartis procesinį dokumentÄ laikyti nepaduoti ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad nepaÅ¡alinti dokumento trÅ«kumai, neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismÄ pakartotinai paÅ¡alinus procesinio dokumento trÅ«kumus. Pripažinus atskiruosius skundus nepagrįstais, iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 8,40 Lt (b.l. 78) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantų T. Z., D. P. ir M. P. po 2 (du) litus 80 centų iÅ¡ kiekvieno dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                       Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                    Andrutė Kalinauskienė                                                                  Virginijus Kairevičius