ceabffa1-4099-4e4c-a6a4-46eddc705b8d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1940-324/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00099-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.3.1.18.4; 3.3.2.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1132-301/2019 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini).

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas teismo praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovės priteisti po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo iki vaikų pilnametystės, nustatant ieÅ¡kovui uzufrukto teises į iÅ¡laikymui skiriamas lėšas, iÅ¡laikymui skiriamas lėšas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iÅ¡ atsakovės priteisti po 800 Eur įsiskolinimo nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki ieÅ¡kinio padavimo 2019 m. sausio 10 d.; po santuokos nutraukimo automobilį priekabÄ (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100 Eur, priteisti ieÅ¡kovui, už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisti 50 Eur piniginę kompensacijÄ .

2. IeÅ¡kovė 2019 m. liepos 23 d. praÅ¡ymu praÅ¡o pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje e2-l132- 301/2019 taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikinÄ atsakovės bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): atsakovė (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kiekvienÄ penktadienį, ieÅ¡kovui atvežant vaikus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį 17 val. ir vaikus pasiimant tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.

Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti tokiÄ atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ : atsakovė bendrauja su savo vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kas antrÄ savaitgalį, ieÅ¡kovui atvežant vaikus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį 17 val. ir vaikus paimant sekmadienį 18 val.; nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai kiekvienÄ dienÄ iki 21 val., įpareigojant ieÅ¡kovÄ pateikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mobilaus telefono numerius; nustatyti, kad tais atvejais, kai atsakovė negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu grafiku dėl vaikų ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas Å¡alių bendru susitarimu perkeliamas į kitÄ savaitgalį ar į kitÄ tinkamÄ dienÄ ; nustatyti, kad tais atvejais, kai bendravimas negalimas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, Å¡alys viena kitÄ informuoja sms žinute prieÅ¡ 24 val.; iÅ¡ dalies pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje e2-l 132-301/2019 taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nuo 2019 m. spalio 1 d. nustatyti laikinÄ (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. spalio 1 d. nustačius (duomenys neskelbtini) laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečio sÅ«naus (duomenys neskelbtini) laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 80 Eur, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į Å¡ias lėšas.

3. IeÅ¡kovė, 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje žodžiu patikslinusi savo praÅ¡ymÄ , prašė:

1) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti tokiÄ laikinÄ motinos bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) tvarkÄ - atsakovė bendrauja su savo vaikais kas antrÄ savaitgalį, ieÅ¡kovui atvežant vaikus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) penktadienį 17 val. ir vaikus paimant sekmadienį 18 val.;

2) atsakovė gali bendrauti su savo vaikais mobiliuoju telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai kiekvienÄ dienÄ iki 21 val., įpareigojant ieÅ¡kovÄ pateikti vaikų mobilaus telefono numerius;

3) nustatyti, kad tais atvejais, kai atsakovė negalės bendrauti su savo vaikais nustatytu grafiku dėl vaikų ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas Å¡alių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitÄ tinkamÄ dienÄ ;

4) nustatyti, kad tais atvejais, kai bendravimas negalimas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, Å¡alys viena kitÄ informuoja SMS žinute prieÅ¡ 24 val.;

5) iÅ¡ dalies pakeisti Å¡io teismo 2019-01-15 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir nuo 2019 m. spalio 1 d. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikinÄ sÅ«naus (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, nuo 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sÅ«naus (duomenys neskelbtini) laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ po 80 Eur, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į Å¡ias lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - nustatė laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiais dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkÄ :

1) tikslu atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų atsakovė (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais - dukra (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) - bendrauja kiekvienÄ antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. - dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos;

2) praėjus 3 (trijų) mėnesių motinos ir vaikų psichologinių emocinių tarpusavio ryÅ¡ių atkÅ«rimo laikotarpiui, nustatoma tokia atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir grÄ Å¾indama juos atgal. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Likusios atsakovės praÅ¡ymo dalies netenkino.

5. Nurodė, kad teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustačius Å¡alių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (ieÅ¡kovu), o 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nustačius motinos (atsakovės) bendravimo su vaikais tvarkÄ , faktiÅ¡kai įvyko tik du motinos ir vaikų susitikimai (2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 22 d.). Po to atsakovė dviejų mėnesių laikotarpiui iÅ¡vyko į užsienį. Jai sugrįžus iÅ¡ užsienio, motinos susitikimai su vaikais nevyko dėl vaikų nenoro bendrauti su motina, dėl ko 2019 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytu laiku nebuvo atkurti nutrÅ«kę jų tarpusavio ryÅ¡iai, todėl institucijos iniciatyva teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, siekiant atkurti nutrÅ«kusius motinos ir vaikų santykius, buvo pakeista 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka.

Tačiau ir pagal 2019 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytÄ tvarkÄ motinos ir vaikų susitikimai realiai nevyko dėl vaikų nenoro susitikti ir bendrauti su motina, todėl motinos ir vaikų nutrÅ«kę emociniai psichologiniai santykiai nėra atkurti. Teismas vadovavosi psichologės vienos konsultacijos su vaikais bei motina pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis: kad motina reiÅ¡kia stiprų norÄ susitikti ir bendrauti su vaikais, bet, atsižvelgiant į vaikų kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ ir visiÅ¡kÄ nenorÄ susitikti ir bendrauti su motina, rekomenduoja nutrÅ«kusių vaikų ir mamos tarpusavio santykių atstatyme bÅ«tinai dalyvauti specialistams – vaiko teisių apsaugos, psichologui, socialiniam darbuotojui.

Esamoje situacijoje, kuomet motina reiÅ¡kia stiprų norÄ ir siekia susitikti bei bendrauti su savo vaikais, o vaikai kategoriÅ¡kai atsisako su ja susitikti ir bendrauti, jÄ ignoruoja bei jos Å¡alinasi (savavaliÅ¡kai nevyksta į susitikimus, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, privalomomis valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims, o vaikų tėvas, su kuriuo gyvena vaikai, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia neugdo ir nediegia vaikuose - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sÅ«nui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrai (duomenys neskelbtini) - pagarbos įstatymams bei pareigos laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti), teismas sprendė, kad realiai vystosi psichiatro Richardo A. Gardnerio apraÅ¡ytas tėvų (motinų) atstÅ«mimo sindromas (PAS) - sutrikimas, kuomet vaikas Å¡alinasi vieno iÅ¡ tėvų, tai yra atstumia kažkurį iÅ¡ tėvų ir nepagarbiai su juo elgiasi.

Siekiant užkirsti keliÄ galimam motinos atstÅ«mimo sindromo vystymuisi teismas sprendė, jog bÅ«tina nustatyti tokiÄ motinos ir vaikų bendravimo tvarkÄ , kuri realiai atkurtų nutrÅ«kusius motinos ir vaikų psichologinius emocinius tarpusavio ryÅ¡ius ir bÅ«tent todėl atitinkančiÄ geriausius Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį tokiu bÅ«du: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų (dukros (duomenys neskelbtini) ir sÅ«naus (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė su jais, vaikams laisvanoriÅ¡kai sutinkant vykti į susitikimÄ , bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose.

Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Vadovaujantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, teismas privalo atsižvelgti į vaiko norus, jo iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, ypač tuo atveju, jeigu vaikas savo pozicijÄ gali iÅ¡reikÅ¡ti atsižvelgiant į jo amžių, socialinę brandÄ , gebėjimÄ suformuluoti bei iÅ¡reikÅ¡ti.

Nors paminėta teismų praktika yra aktuali sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į jÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ir analizuojant klausimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje nepilnamečiai vaikai buvo apklausti dusyk ir abu kartus iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ nuomonę – su atsakove bendrauti jie nepageidauja. Å i pozicija buvo atsakovės veiksmų, t. y., atsakovės negatyvaus, emociÅ¡kai pikto bendravimo su vaikais, agresyvių sms žinučių siuntinėjimo, Å¡eimos situacijos vieÅ¡inimo informavimo priemonėse pasekmė, kÄ psichologė traktavo kaip psichologinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus.

Å i pozicija buvo patvirtinta ir pačių vaikų parodymais teisme, kur jie nurodė, jog emocinio ryÅ¡io nebuvimas, iÅ¡imtinai Å¡alti santykiai, nuolatinė įtampa, baimė, motinos nuotaikų kaita ir nepastovumas, pykčio priepuoliai lėmė tai, kad jų bendravimas buvo įtemptas. Vaikų negatyviam požiÅ«riui į motinÄ bei nenorui bendrauti su ja įtakos turėjo ir tai, kad 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikė pati atsakovė. Vaikai du kartus atvyko į susitikimus su motina, tačiau jų metu motina kaltino dukterį, jog dėl jos veiksmų iÅ¡iro Å¡eima, situacijos tapdavo konfliktiÅ¡kos, dėl ko atkurti ryÅ¡io tuo metu nepavyko.

Po to atsakovė pati savavaliÅ¡kai nutraukė bendravimÄ ir iÅ¡vyko į užsienį pas seserį, apie iÅ¡vykimÄ nieko neinformavo. IeÅ¡kovas keturis kartus atvežė vaikus į susitikimus, tačiau neatvykus motinai jie neįvyko. Atsakovės iniciatyva per televizijÄ buvo rodomos laidos apie (duomenys neskelbtini) Å¡eimÄ , vaikus, analizuojami Å¡eimos narių tarpusavio santykiai, Å¡ių dienų įvykiai ir pan. Å ie atsakovės veiksmai ypatingai skaudžiai paveikė vaikus, jiems tai buvo didžiulė trauma.

Po televizijų laidų tiek bendruomenėje, tiek mokymo įstaigose šeimos drama buvo plačiai aptarinėjama, teikiami komentarai, vertinimai, skleidžiamos apkalbos, kurios pasiekdavo ir vaikus. Šiuo metu vaikai kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su atsakove. Ieškovo nuomone, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, tiek vaikai, tiek ir atsakovė turėtų lankytis psichologų konsultacijose, kurių pagrindu vėliau būtų galima bandyti atkurti nutrūkusius motinos bei vaikų tarpusavio ryšius.

Å iuo metu dėl atsakovės akivaizdžiai neprotingų veiksmų, kurie vaikams sukėlė stresÄ , Å¡okÄ , iÅ¡gyvenimus, toks bendravimas nelabai įmanomas. 6.2. (duomenys neskelbtini), kai atsakovė grįžo gyventi į LietuvÄ ir nusprendė toliau vykdyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau jų dėl atsakovės iÅ¡vykimo į užsienį nevykdė vaikai, atsakovė atvyko į ieÅ¡kovo bei vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikalavo leisti jai susitikti su vaikais, sukėlė konfliktinę situacijÄ .

Atsakovei iÅ¡vykus, dėl pablogėjusios sveikatos ir sukelto streso bei patirto Å¡oko vaikai buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nepilnametė dukra įvykio metu nualpo, jai vėliau buvo paskirtas medikamentinis gydymas. 6.3. Vaikų susitikimai su motina turėtų bÅ«ti vykdomi tik sutinkant patiems vaikams, nes jie yra pakankamai subrendę tam, kad iÅ¡reikÅ¡tų savo nuomonę bei pozicijÄ dėl bendravimo tvarkos. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. vaikams nesutinkant vykti į susitikimÄ su motina, jų atžvilgiu turėtų bÅ«ti vartojamas psichologinis smurtas, vaikai prievartiniu bÅ«du turėtų bÅ«ti sodinami į transporto priemonę, vežami į susitikimÄ , kas gali neigiamai atsiliepti jų ir taip Å¡iuo metu blogai psichologinei ir emocinei bÅ«senai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji nelabai įsivaizduoja, kaip galėtų bÅ«ti vykdoma teismo nutartis, prievarta vaikus verčiant vykti į susitikimus, kadangi versti kÄ nors daryti prievarta negalima (posėdžio garso įraÅ¡as 1:104:55 val.). IeÅ¡kovo atstovui pateikus klausimÄ , ar tikslinga bÅ«tų įtraukti sÄ lygÄ dėl vaikų bendravimo su motina tik esant jų pačių sutikimui institucijos atstovė nurodė, jog kai vaikai kategoriÅ¡kai atsisako bendrauti su motina ir turint duomenų, jog dėl priverstinio bendravimo vaikai atsidÅ«rė ligoninėje, tokia nuostata neprieÅ¡tarautų vaikų interesams (posėdžio garso įraÅ¡as 1:18:00 val.).

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę. IeÅ¡kovas neneigia, jog bendravimas tarp atsakovės ir vaikų turi ir gali bÅ«ti atkurtas, tačiau tai turi bÅ«ti daroma palaipsniui, abiejų Å¡alių gera valia, o ne priverstiniu bÅ«du, t. y. tiek vaikams, tiek atsakovei lankantis pas psichologus, rimstant emocinei bÅ«senai, kuri buvo sutrikdyta atsakovės inicijuotomis televizijos laidomis ir savavaliÅ¡kais veiksmais; tikėtina, jog tada vaikams kils poreikis susitikti su motina, bendrauti, atkurti ryÅ¡ius. 6.4.

Dėstomojoje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. – susitikimai vyksta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad atsakovė su vaikais bendrauja kiekvienÄ antradienį ir penktadienį.

Teismo posėdžio metu nagrinėjant šį klausimÄ , buvo kalbama tik apie penktadienius. Atsakovės susitikimai su vaikais antradieniais nėra galimi, kadangi ieÅ¡kovas dirba, jo darbo valandos trunka nuo 8 val. iki 17 val., po to dar reikėtų persirengti, parvykti iÅ¡ darbo į namus, pasiimti vaikus ir atvykti į susitikimo vietÄ (duomenys neskelbtini) m., tai užtruktų tam tikrÄ laiko tarpÄ .

2. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra pagrįsta, užtikrinanti mamos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų psichologinio ryÅ¡io atkÅ«rimÄ . Atskiruoju skundu praÅ¡oma bendravimo tvarka yra minimali. JÄ galimai pritaikius, bÅ«tų visiÅ¡kai apribotas vaiko motinos bendravimas su vaikais, dėl ko tiesiogiai bÅ«tų pažeisti tiek atsakovės (vaikų motinos), tiek nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su savo motina. 7.2.

Apelianto nurodyti motyvai yra nepagrįsti. PraÅ¡yme apeliantas pateikė vaikų medicininius dokumentus, tačiau nenurodė, kaip vaikų mama, nuo vasario mėn. mačiusi savo vaikus du kartus, gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų psichologinei bei fizinei sveikatai. 7.3. Apeliantas neteisingai nurodo bylos faktines aplinkybes, kad atsakovė į LietuvÄ iÅ¡ Didžiosios Britanijos grįžo gegužės 31 d. Ji grįžo balandžio 9 d. ir iÅ¡ karto kreipėsi į vaikų teises ginančiÄ institucijÄ dėl tolesnio bendravimo su vaikais.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 3. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 5. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šalių nepilnamečių vaikų medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, patvirtinančius, kad jie (duomenys neskelbtini) lankėsi viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur abiem vaikams buvo nustatyti kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būsena, kraujo tūrio sumažėjimas.

Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo 6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikinÄ ginčo objektÄ . Laikinosios apsaugos priemonės Å¡eimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d.).

Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami Å¡ias pareigas, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikams bendrauti su abiem tėvais.

7. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo jiems priteisimo bei turto padalijimo. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjus atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarta taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę remiantis Å¡alių 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdyje pasiektu konsensusu, įformintu jų raÅ¡ytiniu susitarimu, Å¡alims manant, kad tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus, nustatyta tokia laikina atsakovės bendravimo su vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarka:

1) atsakovė su vaikais bendrauja kiekvienÄ antradienį ir penktadienį nuo 16 val. iki 18 val., susitikimai vyksta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant socialinei darbuotojai arba vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, tokiÄ bendravimo tvarkÄ nustatant trijų mėnesių laikotarpiui;

2) po 3-jų mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatoma tokia bendravimo tvarka - atsakovė su vaikais bendrauja kas antrÄ savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir grÄ Å¾indama juos atgal. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymÄ , nutarė pakeisti 2019 m. vasario 12 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, remiantis Å¡alių 2019 m. liepos 2 d. teismo posėdyje pasiektu konsensusu, įformintu taikos sutartimi, ir nustatyti tokiÄ laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkÄ : atsakovė su vaikais bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 16 val. iki 18 val.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant psichologui ir/ar vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui; toks bendravimas nustatomas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., o atstačius atsakovės ir vaikų psichologinį kontaktÄ , Å¡is susitarimas gali bÅ«ti keičiamas Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu; tuo atveju, jeigu Å¡ioje sutartyje numatyti tikslai nėra pasiekiami, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymui dėl buvusios bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovės praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė laikinÄ jÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų (dukros (duomenys neskelbtini) ir sÅ«naus (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienÄ antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos;

2) praėjus 3 (trijų) mėnesių motinos ir vaikų psichologinių emocinių tarpusavio ryÅ¡ių atkÅ«rimo laikotarpiui nustatoma tokia atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val. pasiimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir grÄ Å¾indama juos atgal. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Apeliacine tvarka vertinamÄ laikinÄ jÄ apsaugÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo geriausiais vaiko interesais – siekiant užkirsti keliÄ galimam motinos atstÅ«mimo sindromo vystymuisi, nustatė tokiÄ motinos ir vaikų bendravimo tvarkÄ , kuri, teismo vertinimu, turėtų realiai atkurti nutrÅ«kusius motinos ir vaikų psichologinius emocinius tarpusavio ryÅ¡ius Nesutikdamas su ginčijama nutartimi, apeliantas iÅ¡ esmės remiasi Å¡alių nepilnamečių vaikų nenoro bendrauti su motina apspręstu priverstinio bendravimo neefektyvumu.

9. Pasisakydamas dėl Å¡io argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiÄ vaikų pozicijÄ teoriÅ¡kai gali nulemti tiek netinkamas atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu, tiek vaikų gyvenamosios aplinkos formuojama, nuomonė apie motinÄ , tiek vaiko charakterio bruožų ar patirtų iÅ¡gyvenimų nulemti vertinimo kriterijai. Vaikų nenoras bendrauti su motina vertintinas kaip pasekmė, kurios priežasčių nustatymas leistų spręsti dėl vaikų nuomonės atitikimo jų interesams ir ginčijamos laikinosios apsaugos pagrįstumo. 10. (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro psichologė (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 10 d. psichologinės konsultacijos iÅ¡vadose (5 t., b. l. 134-135) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu bendravo laisvai, aiÅ¡kiai formulavo ir iÅ¡sakė savo nuomonę, patiriamus jausmus bei emocinę bÅ«klę.

Merginos teigimu, atmetamas bet kokio tarpusavio ryÅ¡io tarp dukros ir mamos egzistavimas. (duomenys neskelbtini) pasisakymuose vyrauja neigiama mamos bendravimo ir vaikams reiÅ¡kiamų jausmų vertinimo tendencija. Atsakovės dukrai raÅ¡ytos žinutės atskleidė negatyvų, emociÅ¡kai piktÄ ir netinkamÄ mamos bendravimÄ su dukra, tolerancijos ir supratingumo nebuvimÄ , kurį galima vertinti kaip psichologinį smurtavimÄ . Psichologės nuomone, tokiam negatyviam vertinimui ypač didelę reikÅ¡mę turėjo mamos vieÅ¡inama Å¡eimos situacija įvairiose žiniasklaidos priemonėse, ko pasekoje abu vaikai patiria aplinkinių patyčias ir įvairius pasisakymus, jaučia psichologinę ir emocinę įtampÄ , nerimÄ .

Psichologė nenustatė aiÅ¡kių požymių, leidžiančių teigti, kad vaikams tėvo ar trečiųjų asmenų yra daromas psichologinis poveikis, kuris formuoja neigiamÄ vaikų nuomonę apie mamÄ . Abu vaikai neigia bet kokius nedraugiÅ¡kus ar įtampÄ keliančius santykius su tėvu. Psichologės paklausta, ar ji siuntė vaikams netinkamas, piktas žinutes, (duomenys neskelbtini) atsakė teigiamai. Ji paaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo supykusi, jautė neviltį ir baimę. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė neigiamÄ mamos bendravimo vertinimÄ , pateikė neigiamų bendravimo pavyzdžių apie piktÄ mamos bendravimÄ , emocinio ryÅ¡io nebuvimÄ .

Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) neigė bet kokiÄ net mažiausiÄ galimybę gyventi kartu ir bendrauti su mama. Vaikai aiÅ¡kiai ir tvirtai įvardija nenorÄ susitikti su mama, o apie gyvenimÄ kartu net nenori kalbėti. Abu vaikai akcentuoja tarpusavio supratimo ir emocinio ryÅ¡io su mama nebuvimÄ .

11. Tai, kad atsakovė gyvendama su vaikais, jų atžvilgiu naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ , patvirtina (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimas ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį atleisti, paskirti (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 72(2) straipsnyje, įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesiu terminÄ (3 t., b.l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) sukėlė fizinį skausmÄ vaikams, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), naudojo smurtÄ prieÅ¡ mažametį sÅ«nų (duomenys neskelbtini) ir dukrÄ (duomenys neskelbtini). Apklausta kaip įtariamoji (duomenys neskelbtini) visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , kuria yra įtariama, bei parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, vaikų atsiprašė.

12. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019 m. lapkričio 28 d. iÅ¡vados matyti, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamÄ nutartį, atsakovės ir vaikų susitikimai, dalyvaujant VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai ir VTAS specialistams, vyksta nuo 2019 m. spalio 11 d., kai atsakovė kreipėsi į antstolius dėl minėtos nutarties nevykdymo.

Ä®vyko 13 susitikimų, kurie truko nuo 1 min. iki 15 min., keletas susitikimų truko apie 30-40 minučių. Susitikimuose dalyvaujantys specialistai pastebėjo neigiamÄ vaikų santykį su atsakove. Vaikai yra iÅ¡sakę, kad į susitikimus atvyksta priverstinai, nes atsakovė kreipėsi į antstolius dėl nutarties nevykdymo („jeigu jie neatvyks į susitikimus, tėtė turės mokėti baudÄ , o tai gali atsiliepti jų materialinei gerovei“). Susitikimų metu vaikai specialistams noriai pasipasakoja apie įvairias savo veiklas, ugdymosi pasiekimus ir pan., tuo tarpu atsakovė ne visada savarankiÅ¡kai užmezga pokalbį su vaikais, specialistai atsakovę paragina pasiteirauti vaikų dėl vieno ar kito dalyko, pačiai pasipasakoti apie save, kaip sekasi, kaip ji jaučiasi ir pan., kad tarp atsakovės ir vaikų užsimegztų kontaktas ir vyktų bendravimas.

VTAS nurodė, kad stebimas neigiamas vaikų ir atsakovės tarpusavio santykis. Nors atsakovė yra iÅ¡reiÅ¡kusi stiprų norÄ susitikti ir bendrauti su vaikais, tačiau susitikimų metu pastebimas ne visada Å¡iltas, nuoÅ¡irdus jos bendravimas su vaikais, atsakovė vaikams girdint neigiamai atsiliepia apie ieÅ¡kovÄ , vaikų tėvÄ . VTAS specialistų nuomone, motinos ir vaikų psichologinis emocinis tarpusavio ryÅ¡ys neatkurtas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties vykdymas yra labiau formalus, nei pagrįstas abipusiu atsakovės ir vaikų siekiu atkurti psichologinius emocinius tarpusavio ryÅ¡ius.

13. Remiantis nurodytais faktais darytina preliminari iÅ¡vada, jog vaikų nenorÄ bendrauti su motina didžiÄ ja dalimi nulėmė netinkamas motinos elgesys jų atžvilgiu bei vaikų patirtų iÅ¡gyvenimų ir jų amžiaus nulemti vertinimo kriterijai. Kita vertus, nors psichologės iÅ¡vadose neįžvelgta aplinkos poveikio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis akivaizdus iÅ¡ vaikų teiginių vykdyti teismo nutartį tam, kad tėvui netektų mokėti baudų. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimÄ , jog tėvas, su kuriuo gyvena vaikai, ar jam artima aplinka (bylos duomenimis, vaikų gyvenime dalyvauja tėvo sesuo), galimai piktnaudžiaudamas tėvo valdžia, neugdo ir nediegia (duomenys neskelbtini) dukrai ir (duomenys neskelbtini) sÅ«nui pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams bei pareigos jų laikytis, vaikams suprantamu bÅ«du nepaaiÅ¡kina, jog ginčijamu atveju Å¡ie įstatymai pritaikyti siekiant kuo geriau užtikrinti vaikų interesus, pasireiÅ¡kiančius ir teise, ir pareiga tėvams bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, o vaikams – teise į Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ , kad atsisakymas bendrauti su motina jos ir vaikų santykių problemų neiÅ¡sprendžia, o bendravimo ignoravimas ateityje gali sukelti psichologinių problemų.

Tai, kad nutarties vykdymo metu stebimas hiperbolizuotas vaikų nuoskaudų sureikÅ¡minimas atsisakant motinos atneÅ¡tos arbatos, lauktuvių, akcentuojant pernelyg didelį įskaudinimÄ , patvirtina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl galimai besiformuojančio motinos atstÅ«mimo sindromo.

14. Nurodyti argumentai pagrindžia, jog vaikų nenorÄ bendrauti su motina suformavo ne tik jos elgesys, o visų nutarties 17 punkte minimų aplinkybių visuma. Dėl to, kad apeliacine tvarka vertinamas pereinamojo laikotarpio bendravimas nebuvo efektyvus, yra atsakingas ir ieÅ¡kovas. Kaip Å¡alių nepilnamečių vaikų tėvas, nedėdamas pastangų užkirsti keliÄ besiformuojančiam motinos atstÅ«mimo sindromui, jis veikia prieÅ¡ingai vaikų interesams. Å ios aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl byloje pareikÅ¡tų Å¡alių reikalavimų iÅ¡ esmės, gi nagrinėjamo apeliacijos objekto ribose jų pagrindu darytina tik iÅ¡vada, jog pereinamojo laikotarpio, kuomet motina su vaikais bendravo dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, metu motinos ir vaikų ryÅ¡ys nebuvo atkurtas taip, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie betarpiÅ¡ko laikino bendravimo galimumÄ .

GalimÄ ydingÄ betarpiÅ¡ko atsakovės bendravimo su vaikais poveikį vaikų emocinei bÅ«klei ir fizinei sveikatai rodo apelianto pateikti medicininiai duomenys apie vaikų reakcijÄ Ä¯ motinos atvykimÄ 2019 m. gegužės 31 d., kuomet atsakovė, prieÅ¡ tai neinformavusi apie iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį ir nutraukusi bendravimÄ , grįžo gyventi į LietuvÄ ir nusprendė toliau vykdyti nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos. ReikÅ¡minga ir tai, kad siekis atkurti psichologinius emocinius tarpusavio ryÅ¡ius ginčijamos nutarties vykdymo metu nebuvo pakankamas ir iÅ¡ pačios atsakovės pusės (pvz., priekaiÅ¡tai vaikams, iniciatyvos užmegzti kontaktÄ nerodymas, neigiami atsiliepimai apie tėvÄ ir kt.), todėl iÅ¡ dalies sutiktina su apeliantu, kad Å¡iuo metu vaikams su atsakove geriau bendrauti ne betarpiÅ¡kai, o lankantis pas psichologus (apeliacinės instancijos teismo nuomone, psichologinė pagalba, pvz., pozityvios tėvystės kursai ar pan., Å¡iuo atveju praverstų ir ieÅ¡kovui).

15. Kadangi konkrečių psichologinę pagalbÄ teikiančių institucijų Å¡alys nenurodė, tęstina apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje nurodyta pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka. Tai, kad atsakovės ir vaikų susitikimai trunka tik nuo 1 min. iki 40 min., o ne visÄ ginčijama nutartimi nustatytÄ 2 val. laikÄ , patvirtina, kad nustatytas bendravimo intensyvumas (kiekvienÄ savaitę dvi dienas po dvi valandas) nėra tikslingas – motinos ir vaikų bendravimui skirtas laikas efektyviai neiÅ¡naudojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užuot kaltinusi vaikus, atsakovė turėtų iÅ¡ anksto, savarankiÅ¡kai ar pasitarusi su psichologais, apsvarstyti galimus kontakto su vaikais bÅ«dus siekiant, kad nutrÅ«kę jos ir vaikų emociniai tarpusavio ryÅ¡iai bÅ«tų atkurti.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl nurodytų aplinkybių tikslinga sumažinti atsakovės ir vaikų bendravimo intensyvumÄ , paliekant apeliacine tvarka vertinamos nutarties motyvuojamoje (ne rezoliucinėje) dalyje nurodytÄ bendravimo dienÄ (penktadienį), nustatant, kad atsakovė su vaikais bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., dalyvaujant psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose. Su viena bendravimo diena (penktadienį) iÅ¡ esmės sutiko abi Å¡alys 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų interesus atitiktų bendravimas penktadieniais, o rezoliucinėje dalyje nurodė dvi dienas, t y. antradienį ir penktadienį. 17. 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje VTAS specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu nėra aiÅ¡ku, kokio laikotarpio gali reikėti motinos ir vaikų emociniams ryÅ¡iams atkurti, tai priklauso nuo to, kaip vyks vaikų ir mamos bendravimas; jeigu po 3 mėnesių vaikų ir mamos ryÅ¡ys nebus atkurtas, tikslinga tęsti tokiÄ bendravimo tvarkÄ .

Remdamasis priimamoje nutartyje nurodytais argumentais ir Å¡ia iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik realiai atkÅ«rus motinos ir vaikų psichologinius emocinius ryÅ¡ius tikslinga spręsti apie intensyvesnį bendravimÄ savaitgaliais atsakovės gyvenamojoje vietoje. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, nustatant tokiÄ laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkÄ : siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose.

Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

18. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas Å¡iuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų tarp Å¡alių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu Å¡alių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti, laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatančiÄ rezoliucinę jos dalį iÅ¡dėstant taip:

„Taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti laikinÄ atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkÄ : siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose.

Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo priėmimo.“ Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė