2015-11-17 Nr. AB-22508-3-62-3-00716-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1119-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00716-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. Č. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal M. S. Č. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja M. S. Č. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. gegužės 20 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama padėti jai susigrąžinti „savo atmestą 1,57 ha žemės sklypą atgal į mano (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2015 m. birželio 12 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai teikiant prašymus šį terminą pratęsti 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. birželio 26 d. nutartimis terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2015 m. liepos 10 d.

Pareiškėja, šalindama trūkumus, 2015 m. liepos 13 d. pateikė teismui du prašymus, kuriuose nurodė: 1) „noriu nesutikti su 2014 m. spalio 17 d. nutartimi dokumentų (b. 1. 33–35) 2014 m. birželio 27 d.“; 2) „noriu skųsti 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 10S(14.10.3)-49 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M.-S. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio J. Ž. valdytą nekilnojamąjį turtą 1,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“. Kartu su prašymais pareiškėja pateikė 2015 m. birželio 7 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-2124-2432, kuriame nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteiktina, kadangi administracinėje byloje Nr. I-3833-422/2014 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymas „atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 panaikinimo paduoti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“ buvo netenkintas, skundo padavimo terminas neatnaujintas ir skundą atsisakyta priimti. Pareiškėja taip pat kartu su prašymu pridėjo 2014 m. lapkričio 26 d. Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartį byloje Nr. AS261-1231/2014, kuria pareiškėjos atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo netenkintas ir 2014 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi (b. l. 60–62) pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo nurodyta, jog administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas negali iškelti administracinės bylos, kai pareiškėjas nenurodo šių aplinkybių. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Tačiau pareiškėja iš esmės trūkumų nepašalino ir nesuformulavo teismui skundo reikalavimų, atitinkančių ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjos prašymas kuriame ji nurodo „noriu nesutikti su 2014 m. spalio 17 d. nutartimi dokumentų (b. 1. 33–35) 2014 m. birželio 27 d.“ negali būti vertinamas, kadangi pareiškėja kartu su prašymu šio dokumento nepateikė, nenurodė kokias pasekmes jai šis dokumentas sukūrė ir savo lūkesčių šio dokumento atžvilgiu, dėl to teismas negali spręsti apie šio dokumento pobūdį ir jo apskundimo tvarką. Be to, dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties yra priimta Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Taip pat teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateiktų skundo patikslinimų matyti, jog pareiškėja skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimą Nr. 10S(14.10.3)-49, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,2202 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka, kad grąžinta žemė buvo perkelta į kitą vietą, ir siekia, kad ji būtų grąžinta (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiamų duomenų teismas nustatė, jog Kauno apygardos administraciniame teisme, administracinėje byloje Nr. I-3833-422/2014, 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymas „atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 panaikinimo paduoti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“ buvo netenkintas, skundo padavimo terminas neatnaujintas ir skundą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos atskirasis skundas, byloje Nr. AS261-1231/2014 dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo, netenkintas ir 2014 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista.

Atsižvelgęs į tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d. įsiteisėjo sprendimas byloje Nr. AS261-1231/2014, kurioje pareiškėja prašė: „atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 panaikinimo paduoti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“ ir teismas nutartimi paliko galioti 2014 m. spalio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjos prašymas buvo netenkintas, skundo padavimo terminas neatnaujintas ir skundą atsisakyta priimti, teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundas kuriame ji nurodo: „noriu skųsti 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 10S(14.10.3)-49 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Marei-S. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio J. Ž. valdytą nekilnojamąjį turtą 1,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“, yra nepriimtinas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

II. Pareiškėja M. S. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 64–65), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodė, kad dėl NŽT 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 10S(14.10.3)-49 apskundimo kreipėsi teisinės pagalbos. Ji jai buvo suteikta 2014 m. liepos 28 d., paskirta advokatė, kuri pareiškėjai padėjo. Tačiau teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu neatnaujino termino apskųsti minėtą NŽT 2014 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 10S(14.10.3)-49.

Pareiškėja teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba grąžino jai nelygiavertį turėtajam, mažiau vertingą žemės sklypą. 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių, kad grąžintų jai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau žemėtvarkos skyrius nesutinka su tuo ir teigia, kad pareiškėjos reikalavimas buvo atmestas teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos M. S. Č. atskirojo skundo netenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties pareiškėjos reikalavimo, susijusio su Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 10S(14.10.3)-49 (nesutikimo su juo argumentais), yra priimtas teismo sprendimas (nors ir ne iš esmės, tačiau procesinis, dėl skundo priimtinumo), t. y. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, o pareiškėja nagrinėjamu atveju vėl kreipėsi į teismą su tapačiu skundu dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš esmės dėl žemės grąžinimo kitoje vietoje, siekiant, kad ji būtų grąžinta (duomenys neskelbtini)), šis sprendimas yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista, yra galutinė ir neskundžiama, jos panaikinti ar pakeisti nebėra galimybės, tad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi), pripažintina, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taigi pareiškėjos skundą atsisakytina priimti. Pažymėjo, jog administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nurodė, kad šiuo atveju kitoje byloje buvo konstatuota, kad pareiškėjos skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 10S(14.10.3)-49 paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir jis nebuvo atnaujintas, todėl pareiškėja su tapačiu skundu dėl to paties akto (klausimo) nebeturi teisės kreiptis į teismą, nes ginčas dėl šio akto jau nebegalimas, teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjos atskirojo skundo netenkino.

IV. Pareiškėja M. S. Č. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties (pareiškėja nurodė 2015 m. rugsėjo 25 d.) administracinėje byloje Nr. AS-1119-261/2015 išaiškinimo.

Prašyme nurodo, kad iš teismo procesiniame sprendime nurodytų straipsnių numerių pareiškėjai nėra aišku, ar jos prašymas („priimti į (duomenys neskelbtini) 1,57 ha žemės sklypą“, nuosavybės teises į kurį pareiškėja paveldėjo iš savo senelio J. Ž.) gali būti (yra) tenkintas. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutartimi Nr. 205 patvirtintos „Žemės įvertinimo metodikos“ 1.2 ir 1.2.3 punktais, pareiškėja pažymi, kad buvusio savininko J. Ž. turėto 1,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudmenų našumo balas buvo didesnis nei 1,2202 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės. Nurodo nesuprantanti, kodėl negali sugrįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) žemė yra brangesnė nei (duomenys neskelbtini) žemė, be to, vietoj 1,57 ha žemės sklypo pareiškėjai suteiktas tik 1,2202 ha žemės sklypas, dėl kurio pareiškėja net nepasirašė žemės sklypo plane. Prašo paaiškinti, ar pareiškėja gali sugrįžti atgal į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant minėtą ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį, grindžiama nuostatomis, kad ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu rezoliucinės jo dalies) aiškumo prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir kt.).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos M. S. Č. skundą atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip matyti iš byloje esančio lydraščio (b. l. 153), teismo nutartis dėl atsisakymo priimti skundą jau įvykdyta, nes patys skundas ir patikslintas skundas su priedais jau grąžinti pareiškėjai.

Nagrinėjamu atveju ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą pareiškėjos prašoma apimtimi nėra galima tiek dėl prašomo išaiškinti teismo procesinio sprendimo (tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties, tiek Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties) rezoliucinės dalies pakankamo aiškumo, tiek dėl to, kad šis teismo procesinis sprendimas jau yra įvykdytas.

Atsižvelgdama į padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos M. S. Č. prašymas dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos M. S. Č. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-1119-261/2015 išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė