ceaa2bc8-a6ba-474b-81fd-85405c84d7df · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-781-327/2015Proceso Nr. 4-69-3-03701-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutarimu, A.

V. pripažino pa­da­rius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­Å¾eidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir vadovaujantis ATPK 33 str. paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 868 eurų baudÄ su teisės vairuoti trans­porto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2015 m. balandžio 8 d. apie 8.40 val. Kauno r. sav., Garliavoje, Vytauto g. ties namu Nr. 105, vairuodamas automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) va­Å¾iuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčiÄ kitÄ transporto priemonę Seat Ibiza, v. n. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiajam iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė Seat Ibiza, v. n. (duomenys neskelbtini) A. V. vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Å iais veiksmais A. V. pa­Å¾eidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9; 114; 222; 226 punktų reikalavimus.A. V. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nu­tarimÄ ir nutraukti bylÄ jo atžvilgiu. Skunde nurodo, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir skiriasi iÅ¡ esmės, o liudytojas apsaugos darbuotojas V.

S. iÅ¡vis neapklaustas. Liudytoja D. P. teisme paliudijo, kad per kameras nesimato, kuria dalimi į jos automobilį trenkėsi Audi automobilis, tačiau ji galvoja, kad „kabliu“, nes Audi automobilis neapgadintas. Taip pat ji patvirtino, kad durelių įlinkis yra savaiminis, o tai reiÅ¡kia, kad jis jau buvo iÅ¡ seniau. Liu­dy­tojas R. V. liudijo, kad kontaktas buvo, tačiau negalėjo konkretizuoti kur tiksliai, nors jis matė 10 m atstumu ir teisėjai patvirtino, kad nematė, jog automobilis į kurį buvo atsitrenkta, buvo ap­ga­din­tas po atsitrenkimo.

Liudytojas R. V. nurodė, kad trenkėsi Audi automobilis su bamperio kam­pu, o D. P., jog su „kabliu“. Apelianto teigimu, ant jo automobilio nėra jokių žymių, todėl akivaizdu, kad jis nekontaktavo su jokiu automobiliu. Jei bÅ«tų kontaktavęs su „kabliu“, tai bÅ«tų likęs apvalios formos įspaudimas, o ne pailgas durelių įlinkimas. Teismo nutarime neteisingai nurodytas įvykio laikas – 8.40 val., nors pagal D. P. ji savo automobilį prie parduotuvės pastatė tik 10.40 val. ir atėjo paimti daug vėliau.

Tai patvirtino ir kiti liudytojai. Apelianto nuo­mo­ne, teismas turėjo vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir vien tik manymas, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakankamas padaryti iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ . A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡­ki­namos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gÅ«­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.Nors apeliaciniame skunde apeliantas nekelia ginčo dėl jam inkriminuoto ATPK 123 str. 5 d. padaryto pažeidimo ir apie tai jokių argumentų nenurodo, tačiau nesutinka su teismo nutarimu ir praÅ¡o jį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Vertinant ginčijamÄ teismo nutarimÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tin­ka­mai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojo, kuris gali turėti reikÅ¡mingos in­formacijos dėl tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukrypo nuo susi­klos­Äiu­sios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betar­piÅ¡­kai turi bÅ«ti ap­klau­sia­mi asmenys, kurių pa­ro­dymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­ministracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys bylose Nr. N575-881/­2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teismas yra ne kartÄ iÅ¡­aiÅ¡kinęs ir tai, jog vien tik raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piÅ¡­ku­mo prin­ci­pas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įro­dy­mus. Kons­ta­tuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gau­na­ma skirtinga infor­ma­cija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių pati­ki­mu­mas kelia abejonių. Tik iÅ¡naudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimÄ dėl asmens kal­tumo ar nekaltumo.IÅ¡ bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog apeliantas savo kaltės nepri­pa­Å¾Ä¯s­ta nei dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, nei dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Bylos duomenų ir medžiagos analizės pagrindu nustatyta, kad teismas, siekdamas įgy­vendinti teisingumÄ ir teisingai iÅ¡spręsti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teisingai nus­pren­dė į teismo posėdį kviesti parduotuvės apsaugos darbuotojÄ V. S., tačiau jam neatvykus į teismo posėdį, dar kartÄ jis nebuvo iÅ¡kviestas, todėl Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintos visos prie­mo­nės tiesos byloje nustatymui ir bÅ«tina jį apklausti prieÅ¡ priimant galutinį procesinį teismo spren­di­mÄ .

Taip pat apylinkės teismas posėdžio metu buvo protokoline nutartimi nutaręs užklausti pre­ky­bos centrÄ â€žMaxima“ dėl vaizdo įraÅ¡o, bet byloje apie tai jokių duomenų nėra. Nustatytos aplin­ky­bės apylinkės teismo nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos, sprendžiant dėl asmens kaltumo nepakankamai iÅ¡nau­do­tos priemonės objektyviai tiesai nustatyti ir teisingam bei neabejotinam sprendimui priimti, todėl yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei paÅ¡alinti nustatytus trÅ«­kumus.Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­Äiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siÅ¡­kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­Å¾ei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, iÅ¡dėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų by­los ap­lin­kybių, nepaÅ¡alino byloje iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Apylinkės teismas pa­Å¾ei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta, todėl skun­džiamas nutar­i­mas negali bÅ«ti laikomas teisėtu.Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­Å¡a­lin­ti apylinkės teismo padarytų trÅ«kumų.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, A. V. administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iÅ¡ naujo.Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi bÅ«ti atsižvelgta iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ .Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 3 p., teisėjas n u t a r i a :

A. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimÄ panaikinti ir A. V. administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.             Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as