cea86674-5d79-46ca-87f9-bbb146c20400 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-150-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02218-2010-3                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.;112.4.;110.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko (pranešėjo) Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Loretos Lipnickienės,dalyvaujant ieškovui S. J., jo atstovanms advokatei A.

I. ir I. D., atsakovei A. L. ir jo atstovei E. M.,žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, ir atsakovės A. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė             IeÅ¡kovas S. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinęs, prašė nustatyti sÅ«naus M. J., gimusio 2005-08-03 gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo; nustatyti bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino 2004 metais, santuokos nebuvo įregistravę. 2005-08-03 gimė sÅ«nus. PorÄ metų po sÅ«naus gimimo sutarė gerai ir iki 2010-01-20 visi gyveno bute, (duomenys neskelbtini).

Nuo 2007 metų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės pradėjo kilti nesutarimai dėl sÅ«naus auginimo ir auklėjimo, nes atsakovė aplaidžiai žiÅ«rėjo į savo kaip motinos pareigas. Atsakovė bendravo su kitais vyrais. Santuoka nebuvo sudaryta dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės. Stipriai pablogėjo atsakovės psichinė bÅ«klė, ji tapo irzli, nekantri, vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ . SÅ«naus gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su juo, nes jis juo visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi, turi butÄ , nuolatines pajamas, tad geriau pasirÅ«pins vaiku ir sÅ«nus iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su juo.             Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir, jį patikslinusi, prašė nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 850 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei 1500 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; 1547,20 Lt vaiko sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų; bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad Å¡alių santykiai nesusiklostė dėl ieÅ¡kovo bÅ«do, taikomo psichologinio ir fizinio smurto prieÅ¡ jÄ . Jie faktiÅ¡kai kartu negyvena nuo 2008 metų. Pagal jų sudarytÄ sutartį ji gyveno su vaiku nuo 2008 metų ir pati apmokėdavo mokesčius už komunalines paslaugas, o ieÅ¡kovas prie vaiko iÅ¡laikymo prisidėdavo minimaliai bei nevykdė jų sudarytos sutarties, dėl to susidarė 1500 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas bei 1547,20 Lt įsiskolinimas už vaiko sveikatos priežiÅ«rÄ .

Ji tinkamai rÅ«pinasi, auklėja ir prižiÅ«ri sÅ«nų nuo gimimo, nenaudoja jokio fizinio smurto prieÅ¡ vaikÄ , nuomoja butÄ , turi nuolatines pajamas, studijuoja. PrieÅ¡ingai tai ieÅ¡kovas nesirÅ«pina vaiku ir naudoja prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Vaikas gi iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su ja.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu tėvu S. J.; priteisė iÅ¡ atsakovės A.

L. sÅ«naus iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės, pavedant Å¡iomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieÅ¡kovui, iÅ¡laikymÄ skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos; nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas draugas yra teistas, kuris kartu su savo sÅ«numi gyvena atsakovės nuomojamame bute, ir į tai, kad vaikas su juo negyveno, nežinomas vaiko požiÅ«ris į jį kaip į motinos bÅ«simÄ sutuoktinį (draugÄ ), kaip ir jo į vaikÄ bei į tai ar nebus daroma jo neigiama įtaka vaikui, taip pat į vaiko gyvenimÄ viename kambaryj su atsakovės sutuoktinio (draugo) vaiku Evaldu viename kambaryje kuris yra vyresnis už MatÄ , bei į tai, kad Å¡alių sÅ«nus yra labai jautrus, jam sunkiai sekasi susidraugauti, priprasti prie naujos aplinkos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nepilnamečiui vaikui gyvenant nuomojamame bute, motinos Å¡eimoje su jam svetimais žmonėmis jam bÅ«tų sudarytos blogesnės sÄ lygos augti ir vystytis negu gyvenant su tėvu jam įprastoje aplinkoje, dėl ko yra pagrindas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kovu.

Spręsdamas dėl vaiko iÅ¡laikymo, teismas konstatavo, jog pagal Å¡alių turtinę padėtį sÅ«naus iÅ¡laikymui mėnesiui skirtina 600 Lt suma, po 300 Lt iÅ¡ kiekvieno. Nustatydamas bendravimo tvarkÄ su motina, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka ieÅ¡kinyje neužtikrina atsakovei galimybės pilnavertiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjime, iÅ¡ dalies riboja atsakovės, kaip motinos teisę maksimaliai auklėti vaikÄ , bendrauti su juo, nes bendravimo tvarkos nustatymas tai ne tik motinos teisę matytis su vaiku, bet ir maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , todėl įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja ir kitokios bendravimo tvarkos nustatymui, teismas nustatė atsakovės bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi savo nuožiÅ«ra.

Nusprendęs vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nei kitų iÅ¡laidų atsakovei.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas, priimdamas sprendimÄ neatsižvelgė į ieÅ¡kovo piktavaliÅ¡kÄ , nepagrįstÄ trukdymÄ jai ir nepilnamečiui vaikui bendrauti, mėginimÄ mažametį sÅ«nų nuteikti prieÅ¡ atsakovę ir neigiamo požiÅ«rio formavimÄ atsakovės atžvilgiu.

IeÅ¡kovas nuolat sudarinėjo kliÅ«tis bendrauti su vaiku, nesilaikė bendravimo su veiku tvarkos, negrÄ Å¾ino sÅ«naus nustatytu laiku, dėl atsakovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Pati atsakovė niekada netrukdė ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi, laikėsi bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, informavo apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ .Teismas nevertino aplinkybės, kad sÅ«numi nuolat rÅ«pinosi atsakovė ir tokio amžiaus vaikui svarbus bÅ«tent motinos ryÅ¡ys su sÅ«numi.

Buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo, bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant. IeÅ¡kovas vaiko priežiÅ«rÄ dažniausiai palieka savo tėvų priežiÅ«rai, nenuveža sÅ«naus į užsiėmimus. Pradėjus gyventi skyriumi, ieÅ¡kovas nereguliariai teikdavo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, nemokėjo už sÅ«naus lopÅ¡elio-darželio lankymÄ . Atsakovas iniciatyva sÅ«nus lanko bÅ«relius, už kuriuos apmokėjo atsakovė. Ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiÅ«ra reikalauja Å¡velnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios bÅ«dingos moterims.Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, kiltų reali grėsmė, kad sÅ«nus bÅ«tų nuteikinėjamas prieÅ¡ motinÄ , bÅ«tų formuojamas neigiamas požiÅ«ris į atsakovę. Vaikas yra smarkiai įtakojamas ieÅ¡kovo ir jo aplinkos, ekspertizė buvo atlikta po to, kai sÅ«nus 8,5 mėnesio buvo apgyvendintas ieÅ¡kovo tėvų namuose, atsakovei leidžiant bendrauti tik ieÅ¡kovui pačiam dalyvaujant.

IeÅ¡kovas nepagrįstai apkaltino atsakovę nusikaltimo padarymu, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , be pagrindo vedžiojo vaikÄ po teisėsaugos institucijas, nepagrįstai skundė atsakovę įvairioms institucijoms. SÅ«nų prieÅ¡ atsakovę nuteikinėja ir ieÅ¡kovo tėvai.Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nuomonės nepastovumÄ dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos, kadangi ieÅ¡kovo iniciatyva buvo sudaryta sutartis, kuria Å¡alys susitarė, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove, tačiau po mėnesio kreipėsi į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors vėliau ieÅ¡kinį atsiėmė.

Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės pateiktus argumentus bei įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovo netoleruotinÄ elgesį jos atžvilgiu, nes tai charakterizuoja ieÅ¡kovÄ kaip asmenybę, jo vertybes ir požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , moteris, patvirtina tikrÄ sias sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu priežastis. IeÅ¡kovas viso teisminio nagrinėjimo metu Å¡meižė atsakovę, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaltino vaiko nepriežiÅ«ra, skundė atsakovę Valstybinei darbo inspekcijai.

IeÅ¡kovas Å¡alims gyvenant kartu ne kartÄ prie atsakovę naudojo fizinį smurtÄ , net esant jai nėščiai. IeÅ¡kovÄ dažnai apimdavo pykčio protrÅ«kiai, charakterio nepastovumas, nuotaikų kaita.Teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė turi geresnes gyvenimo sÄ lygas.Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi aplinkybe, jog atsakovės sutuoktinis buvo teistas už sunkų nusikaltimÄ , tačiau teismas neapklausė nei R. L. nei jo sÅ«naus, nebuvo apklausiamas ir sÅ«nus.

Be to R. L. siekia įsigyti iÅ¡silavinimÄ , turi darbÄ , nedaro naujų teisės pažeidimų. R. L. sÅ«nus gerai mokis, charakterizuojamas gerai, lanko krepÅ¡inį. SÅ«nus sutaria su R. L. sÅ«numi.Teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidė procesines teisės normas, kadangi atsisakė apklausti liudytoju R. L., nesudarė galimybės pateikti įrodymų apie R. L. ir jo sÅ«nų. Liudytojai D. J. ir S. J. parodymus davė skaitydami iÅ¡ anksto iÅ¡ savo suraÅ¡ytų parodymų, tuo pažeidžiant CPK 193 str. reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismo sprendimÄ yra teisėtas, pagrįstas vaiko teisių apsauga ir jo gerovės užtikrinimu. Teismas pagrįstai pripažino, jog Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu, kadangi ieÅ¡kovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, vaikui likus gyventi su ieÅ¡kovu, jis gyventų jam žinomojoje aplinkoje, kurioje jis iki Å¡iol augo, yra artimas su tėvu ir seneliais. Nustačius gyvenamÄ jÄ vieta, sÅ«nus bÅ«tų priverstas gyventi su atsakovės sutuoktinio sÅ«numi, prie kurio jis nėra pripratęs, neturi emocinio ryÅ¡io.

Atsakovės sutuoktinis yra teistas už sunkų nusikaltimÄ 10 metų laisvės atėmimo bausme, todėl nežinoma jo daroma neigiama įtaka sÅ«nui. Be to, Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistas patvirtino, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatoma su ieÅ¡kovu.Atsakove apeliaciniame skunde nurodo nepagrįstus ir iÅ¡galvotus teiginius, kadangi ieÅ¡kovas netrukdo atsakovei bendrauti su vaiku, buvo sudarę sutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pati atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, savavaliÅ¡kai iÅ¡vežė vaikÄ Ä¯ nuomojamÄ bÅ«stÄ , slėpė jį, trukdė bendrauti, dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

IeÅ¡kovo veiksmus paimti vaikÄ iÅ¡ atsakovės lėmė pačios atsakovės netoleruotinas elgesys su vaiku ir smurtas prieÅ¡ jį. Atsakovė nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai siekia sumenkinti ieÅ¡kovo pastangas prižiÅ«rint ir auklėjant vaikÄ , nepagrįstai akcentuoja tik motinos indėlį. Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybės, kokius užsiėmimus vaikas lanko, kas už juos moka, todėl įvertinus tai, jog ieÅ¡kovas taip pat teikė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, vaiko lytį, nepaneigiama aplinkybė, jog tinkamiausia vaiko gyvenamoji vieta yra su ieÅ¡kovu.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie vaiko nuteikinėjimÄ jos atžvilgiu, o teiginiai apie ieÅ¡kovo nuomonės nepastovumÄ , bylai teisinės reikÅ¡mės neturi. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė prieÅ¡ jau naudoto smurto.IeÅ¡kovas gali užtikrinti geresnes gyvenimo sÄ lygas sÅ«nui, kadangi ieÅ¡kovas su vaiku gyventu tame pačiame bute, kur iki 2010 metų gyveno pati atsakovė. Vaikas pas ieÅ¡kovÄ turi atskirÄ kambarį. Tuo tarpu gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su atsakovė, sÅ«nus turėtų gyventi su jam nepažįstamais asmenimis, prie kurių nėra pripratęs. Atsakovės nuomojamame bute gyvena 4 asmenys, vaikas gyvena kartu su atsakove, jo žaidimų kambarys įrengtas balkone.

Atsakovė neturi įgijusi jokios profesijos, dėl ko negalės garantuoti pastovių pajamų ir vaikui iÅ¡laikyti. Teismas nepakankamai atsižvelgė į vaiko norÄ , apsiribodamas tik ekspertizės iÅ¡vadomis. Atsakovės nuomojamame bute galimai yra antisanitarinės sÄ lygos, kadangi vaikui buvo diagnozuotas naminių blakių įkandimai.Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovės sutuoktinis buvo teistas už sunkų nusikaltimÄ , kadangi nėra žinoma, kokia neigiamÄ Ä¯taka gali bÅ«ti daroma vaikui.

Atsakovės sutuoktinis siejamas su nusikalstama gauja, kurios nariai kaltinami daugybe nusikaltimų, dėl ko atsakovės sutuoktinis dėl jo praeities gali bÅ«ti moralinis pavyzdys vaikui. Taip pat su bylos nagrinėjimo dalyku nėra susijusios aplinkybės apie R. L. sÅ«naus mokymÄ si ir lankomus užsiėmimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovės A. L. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieÅ¡kiniui atmesti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).

Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Taikant Å¡ias nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , jog nepilnamečiui vaikui gyvenant nuomojamame bute, motinos Å¡eimoje su jam svetimais žmonėmis jam bÅ«tų sudarytos blogesnės sÄ lygos augti ir vystytis negu gyvenant su tėvu jam įprastoje aplinkoje, dėl ko yra pagrindas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kovu. Apeliantė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Å¡alys pateikė naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė CPK 314 straipsnio tvarka. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ dalies pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių Å¡alys teikė naujus įrodymus, laiko, jog klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas įvertinus visų įrodymų visumÄ CPK 185 straipsnio prasme.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas susipažino 2004 metais, santuokos nebuvo įregistravę, 2005-08-03 gimė sÅ«nus M.

J.. Å alių tarpusavio santykiai pablogėjo ir tapo konfliktiÅ¡ki po to, kai atsakovė su vaiku po 2010 m. sausio 20 d. iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka: vienÄ savaitę sÅ«nus gyvena su tėvu, o kitÄ su motina (b.l. 38-40, t. 7). Atsakovė 2011-12-01 sudarė santuokÄ su R. L. (b.l. 92, t. 5).Sprendžiant ginÄÄ dėl tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai – kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normų įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas; vaiko norus ir pažiÅ«ras.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių, 55 kv.m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 120-133, t. 4). Mažametis atskiro kambario neturi, tačiau jam yra nupirktas raÅ¡omasis stalas, atskira lova, vaikas turi savo atskirÄ erdvę, sÅ«nui sudarytos visos sÄ lygos augti ir ugdytis (b.l. 29-30, t. 6, b.l. 120-134, t. 4). Tuo tarpu atsakovė su jai tenkančia savaite sÅ«numi gyvena nuomojamame 3 kambarių, 76 kv.m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu R.

L. ir jo sÅ«numi E. L.. Abu vaikai turi atskirÄ kambarį su visais jiems reikalingais baldais, sudarytos geros sÄ lygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui (b.l. 31,32, t. 6). IÅ¡Â teismo posėdžio metu pateikto 2013-09-18 buities tyrimo akto matyti, kad vaikų kambario plotas yra 15 kv.m., nors vaikai dalinasi vieno raÅ¡omuoju stalu, tačiau E. L. intensyviai sportuoja, kiekvienÄ dienÄ lanko krepÅ¡inio pamokas, į namus grįžta apie 20 val., todėl Å¡alių sÅ«nus turi pakankamai laiko pamokoms paruoÅ¡ti.

Teismo posėdžio metu R. L. paaiÅ¡kino, jog esant reikalui M. J. bus nupirktas atskiras raÅ¡omasis stalas (b.l. 247-248, t. 5). Už buto nuomÄ moka atsakovė (b.l. 166-169, t. 6, b.l. 84, t. 8, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikta 2013-09-17 pažyma apie pavedimus). IeÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovė yra nepajėgi iÅ¡laikyti jų nepilnamečio sÅ«naus, kadangi jos pajamos nepastovios, iÅ¡silavinimas yra nepakankamas, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovė įgijo aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ Lietuvos edukologijos universitete, užsiima individualia veikla, už jos veiklÄ skirtos padėkos (b.l. 219, 220, t. 5, b.l. 164, 168, t. 6, b.l. 30, t. 8).

Atsakovės pajamos nuo 2009-10-23 iki 2010-02-01 buvo 1235 Lt, tačiau per 2010 metus sudarė 52660 Lt, vidutinės pajamos per 2011 metus sudarė 2500 Lt per mėnesį (b.l.51-65,156-157, 161, t. 6, ), per 2012 metus pajamos iÅ¡ individualios veiklos sudarė 26 150 Lt (b.l. 86-92, t. 8). IeÅ¡kovas turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ (b.l. 78-82, t. 7), yra UAB „Komunikacijos strategijos“ ir UAB „Laisvalaikio pramogos“ akcininkas (b.l. 225, t. 5), UAB „Komunikacijos strategijos“ veikia pelningai (b.l. 227-237, t. 5, b.l. 162-166, t. 7), o UAB „Laisvalaikio pramogos“ 2012 metais turėjo nuostolių (b.l.101, 205, t. 8).

IÅ¡ 2012-03-07 pažymos matyti, jog ieÅ¡kovui per laikotarpį nuo 2010-2011 m. UAB „Komunikacijos strategijos“ iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudarė 80 Lt (b.l.238,239, t. 5). IeÅ¡kovas turi lėšų kredito įstaigose (b.l. 226,240 t. 5). Å alys 2012-08-31 sudarė susitarimÄ dėl sÅ«naus pradinės mokyklos lankymo ir užklasinės veiklos (b.l. 46, t. 7). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad abu tėvai stengiasi užtikrinti tinkamÄ vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį.

Tačiau ieÅ¡kovas labiau orientuojasi vaikui suteikti užimtumÄ apimant pramogas, o atsakovė stengiasi pirkti labiau pramoginio Å¡vietėjiÅ¡ko ugdymo laisvalaikio inventorių, atitinkamai užtikrinant ir vaiko lankymÄ tam tikras savybes ugdančius bÅ«relius (b.l. 118-123, t. 5, b.l. 6-13, t. 8). IÅ¡ byloje esančių pažymų apie vaiko nustatytas ligas, receptus, čekius ir kvitus už įvairias paslaugas, maistÄ ir kitas priemones skirtas Å¡alių nepilnamečiui vaikui matyti, jog abu tėvai vienodai stengiasi užtikrinti tinkamas vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, užklasinės veiklos, pramogų sÄ lygas, vaiko teisę į mokslÄ ir kitokias sÄ lygas kiekvienais metais priklausomai nuo jo amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiÅ«rų.

Taigi abu tėvai yra finansiÅ¡kai pajėgus iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnametį sÅ«nų. Tiek pas ieÅ¡kovÄ , tiek pas atsakovę vaikui sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, vaikas turi galimybę ir ruoÅ¡ti pamokas, leisti laisvalaikį, t.y. sudarytos visos sÄ lygos sveikai vystytis.Atsakovas pateikė įrodymus, jog nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , kuriame yra namas, (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-75, t. 7). Tačiau Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija nevertina, kaip geresnių atsakovo gyvenimo sÄ lygų sudarymo ir pranaÅ¡umo prieÅ¡ atsakovę, kadangi Å¡alių vaikas daugiausia laiko praleidžia jų gyvenamosiose vietose, kuriose, kaip minėta, sudarytos visos sÄ lygos vaikui normaliai vystytis.

Be to materialinė tėvų padėtis nėra lemiamas faktorius nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Pažymėtina, kad vertinant materialinę tėvų padėtį, atsižvelgtina, jog tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, taip pat privalo dalyvauti vaikÄ iÅ¡laikant (CK 3.192 str., 3.194 str.).Sprendžiant dėl kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teisėjų kolegija vertina vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, kitų giminaičių, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus psichologinės ekspertizės iÅ¡vadas, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, tikėtina, jog iki ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vaiko nuomonė gyventi su ieÅ¡kovu buvo formuojama objektyvios aplinkos, taip pat tiesioginiu ir netiesioginiu tėvų (senelės) poveikiu vaiko nuomonės formavimuisi, galimai aktyviu dėmesiu vaikui skyrimu, kÄ patvirtina ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautas atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog psichologinio tyrimo metu vaikas paaiÅ¡kino, jog senelė nori, jog blogai kalbėtų apie mamÄ (b.l. 57, t. 7).

Tiek iÅ¡ pirmosios instancijos, tiek iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų ekspertizės iÅ¡vadų, vaikų ir Å¡eimos psichologės A. Ž. konsultacijų matyti, jog vaikui reikÅ¡mingi abu tėvai, santykyje su kiekvienu iÅ¡ jų jis Å¡iltas, bendraujantis, aktyvus, prieraiÅ¡us, apie abu tėvus atsiliepia vienodai teigiamai, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi tiek su motina, tiek su tėvu (b.l. 152, t. 5), tačiau negali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomones dėl nuolatinio gyvenimo su viena iÅ¡ ginčo Å¡alių (b.l. 60, t. 7).

Aplinkybę, jog vaikas nėra apsisprendęs su kuo nori likti gyventi patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ekspertė D. T., nurodydama, jog vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove, kadangi praeityje atsakovė vaiko atžvilgiu panaudojo smurtÄ , tačiau ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti (b.l. 191-195, t. 5, b.l. 70, t.6). Taip pat nenustatyta, jog sÅ«naus motina vaiko akivaizdoje vartotų necenzÅ«rinius žodžius (b.l. 37, t. 5), dėl ko nėra pagrįsto pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė bÅ«dama Å¡alių sÅ«naus motina prieÅ¡ vaikÄ nuolat smurtauja, rodo netinkamÄ pavyzdį.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu, kadangi atsakovė sutuoktinis buvo teistas už sunkų nusikaltimÄ , kas gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui.

Bylos medžiaga tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė net nesiaiÅ¡kinęs paties R. L. ir jo sÅ«naus nuomonės. Tuo tarpu ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinį, tiek atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia ir ta aplinkybe, jog atsakovės Å¡eimoje sÅ«nus patiria stresÄ , yra muÅ¡amas atsakovės sutuoktinio sÅ«naus, taip pat sÅ«naus nesieja joks emocinis ryÅ¡ys su atsakovės Å¡eima. Kai tėvai turi kitus sutuoktinius, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti tų asmenų požiÅ«rį į vaikÄ , surinkti duomenis apie jų asmenines, dorovines savybes, ar jie nori dalyvauti auklėjant vaikÄ ir gyventi kartu su juo, o jei sutuoktinis turi savų vaikų ir vaikui gali tekti gyventi kartu su jais, iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikų tarpusavio santykius, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios pareigos neatliko.

Nors iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos 2012-03-09 raÅ¡to matyti, jog įvertinus Å¡alių sÅ«naus psichologinę bÅ«klę 2012-03-05 nepilnametis iÅ¡reiÅ¡kė neigiamas emocijas apie atsakovės Å¡eimÄ , tačiau vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog atsakovės Å¡eimos aplinkoje nepilnametis sÅ«nus patiria tik stresines situacijas, dėl ko jaučiasi engiamas, daryti nėra pagrindo, kadangi tai paneigia atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados, nurodančios, jog Å¡alių sÅ«nus į naujus asmenis mamos gyvenime iÅ¡ dalies yra neutralus, be to, atsižvelgiant į tai, jog vaikas kol kas neturi pastovios gyvenamos vietos, jam reikalingas adaptacinis laikotarpis, su R.

L. jis sutaria neblogai, užsiima bendra veikla, taip nurodoma, jog R. L. jį sudrausmina (b.l. 59, t. 7). Teismo posėdžio metu R. L. paaiÅ¡kino, jog nejaučia, kad Å¡eima bÅ«tų svetima, kartu žaidžia žaidimus, sportuoja, bendrauja, jei daro kažkÄ ne taip, sudrausmina, su E. L. sutaria normaliai, taip pat perka jam vaistus, vitaminus, neiÅ¡skiria nei vieno iÅ¡ vaikų (b.l. 247-248, t. 5). IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas apie prieÅ¡iÅ¡kÄ atsakovės Å¡eimos aplinkÄ grindžia antstolio faktinių aplinkybių protokolais, senelės D.

J. dienoraščių iÅ¡raÅ¡ais, tačiau iÅ¡ dokumentų turinio matyti, jog vaikui daugelis užduodamų klausimų yra menami, daugelyje atvejų, kaip minėta, įtakoti objektyvios aplinkos (b.l. 8-12, t. 6, 216-220, t. 8). Be to vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas nedrausmina sÅ«naus, negalima padaryti, nes iÅ¡ 2013-10-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-173/13/27 matyti, jog ieÅ¡kovas taip pat drausmina sÅ«nų. Bylos duomenys taip pat tvirtina, jog atsakovės sutuoktinis 2000 m. buvo baustas baudžiamÄ ja tvarka, teistumas iÅ¡nykęs (b.l. 197,198, t. 7), nusikaltinimas nesmurtinis.

Atlikęs bausmę, R. L. dirbo ir Å¡iuo metu dirba UAB „Investrum“ (b.l. 40-42, t. 5, 164,165, t. 6). IÅ¡ teismui pateiktos pažymos apie R. L. pajamas matyti, jog pajamos 2007-06-01-2011-09-19 nebuvo pastovios (b.l. 40-42, t. 5), 2012 metais vidutiniÅ¡kai per mėnesį gaudavo 250 Lt, o 2013 m. – 304 Lt, taip pat papildomai dirba užsienyje įmonėje Yellow Plant Sales LTD, per mėnesį uždirba 600 svarų (b.l. 167, t. 6). 2013 metais R. L. įgijo iÅ¡silavinimÄ Lietuvos edukologijos universitete (b.l. 31, t. 8).

Duomenų apie tai, jog R. L. bÅ«tų baustas administracine ar kita tvarka, byloje nėra. Kaip matyti, ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyrių dėl E. L. fizinio ir psichologinio smurto panaudojimÄ prie Å¡alių sÅ«nų M. J., tačiau ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti (b.l. 4, t. 8). Aplinkybė, jog E. L. nenaudoja nuolatinio fizinio smurto patvirtina ir VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2012-03-16 pažyma Nr. 5, kurioje Å¡alių sÅ«nus neigia kokį nors fizinį smurtÄ iÅ¡ įbrolio pusės (b.l. 212,213, t. 5).

IÅ¡ psichologinės ekspertizės akto matyti, jog M. J. nuomonė nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiama E. L. atžvilgiu, t.y. nors tarpusavyje pykstasi, erzinasi, taip pat E. L. muÅ¡asi, tačiau kartu žaidžia, klausosi muzikos ir kita (b.l. 59, t. 7). Be to mokymo įstaigų E. L. charakterizuojamas teigiamai, kaip stropus, pareigingas, sÄ Å¾iningas, mandagus ir gerai besimokantis mokinys, lanko Å arÅ«no Marčiulionio krepÅ¡inio akademijÄ (b.l. 31, 32, 33, 43,127,208, t. 5). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp vaikų nėra didelio prieÅ¡iÅ¡kumo ir kitų aplinkybių, darančių neįmanomÄ jų gyvenimÄ kartu, įvertinus E. L. požiÅ«rį į stropų mokslÄ , sportÄ , vaikams yra galimybė sukurti broliÅ¡kus santykius, kai tuo tarpu Å¡iuo metu emocinį ryšį su motinos Å¡eima iÅ¡ esmės sukurti sudėtinga dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos tvarkos, nesančio pastovumo tiek tarpusavio santykiuose, tiek gyvenamojoje vietoje.

Tuo tarpu įvertinus atsakovės sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ , jo užimtumÄ , įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio norÄ tobulėti, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovės Å¡eima nėra negatyvi Å¡alių vaiko atžvilgiu, santykiai nėra konfliktiÅ¡ki, R. L. taip pat sugebės dalyvauti tinkamame vaiko auklėjime ir priežiÅ«roje.Pažymėtina, jog teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliante, jog ieÅ¡kovas yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs tiek pačios atsakovės, tiek atsakovės Å¡eimos atžvilgiu, ir principingai nusiteikęs laikytis vaiko užgaidų laikymosi, nei orientuotis į pilnavertės ir saugios aplinkos sukÅ«rimÄ , tÄ patvirtina 2013-08-29 antstolės A.

P. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-173/13/23 (b.l. 1,2, t. 8). Taip pat bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas sudarydavo kliūtis atsakovei bendrauti su sūnumi jai skirtu laiku, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, tuo tarpu pati atsakovė netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi. (b.l. 46- 48, t. 2, b.l. 125, t. 5). Ieškovas skundė atsakovę LR Valstybinei darbo inspekcijai dėl galimai nelegalaus darbo (b.l. 160,161, t. 6). Kaip minėta, ieškovas inicijavo ikiteisminius tyrimus atsakovės atžvilgiu, kurie nebuvo pradėti.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas linkęs trukdyti atsakovei bendrauti su Å¡alių vaiku, siekiantis suformuoti neigiamÄ atsakovės įvaizdį, o ne stengtis apsaugoti vaikÄ nuo blogos nuomonės apie motinÄ susidarymo.Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina ir patvirtina bÅ«tinumÄ Å¡iuo metu pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi iÅ¡tirtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog vaikui gyvenant su tėvu bus geriau užtikrinti jo interesai, nors vaikÄ su abiem tėvais sieja Å¡ilti tarpusavio jausmai, emocinė vaiko bÅ«sena keičiasi nuo to su kuria iÅ¡ Å¡alių sÅ«nus bendrauja.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pats neneigė, jog galimai bendrauja su kita moterimi, kuri turi vaikÄ , apie kuriuos pats atsiliepia neigiamai, kas galimai sÄ lygos nepilnamečiui vaikui naujÄ etapÄ prisitaikyti prie dar kitos Å¡eimos, ilgesnį Å¡alių vaiko adaptacijos periodÄ , naujų ryÅ¡ių su naujais Å¡eimos nariais sukÅ«rimÄ (b.l. 2, t. 8). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenimas pas motinÄ Å¡iuo metu prieÅ¡tarautų vaiko interesams.

PrieÅ¡ingai, byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad sÅ«naus gyvenimas pas motinÄ atitinka jo poreikius, suteiks emocinį saugumÄ , dėl ko Å¡alių sÅ«naus M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove A. L.. Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 850 Lt kas mėnesį nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio ar iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismas, virÅ¡ijęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į vaiko dabartinius poreikius ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas, konstatavo, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti 300 Lt kas mėnesį vaiko iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ir naujai pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog Å¡alių vaikas dažnai serga, jam reikalingi medikamentai, aktyviai užsiima užklasine veikla, taip pat į vaiko tėvų turtinę padėtį, iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra geresnė, taip pat į tai, kad nepilnametis nuolat gyvens su atsakove, kuriai teks ir kasdieninė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurio paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms yra tikslinga, teisinga ir protinga (CK 1.5 str.) pirmosios instancijos teismo priteistÄ 300 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ padidinti iki 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kuris yra proporcingas vaiko poreikiams ir Å¡alių turtinei padėčiai ir tokia iÅ¡laikymo suma užtikrins bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymoPagal CK 3.156 str. 1 d. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Å io principo turima laikytis visais atvejais, sprendžiant bet kokius ginčus dėl vaikų, kilusius tarp tėvų. Kilus ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, pagal CK 3.175 str. 2 d. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka atitinka vaiko interesus ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nei ieÅ¡kovas nei atsakovė pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos nustatymo neginčijo, todėl ji iÅ¡ esmės paliktina nepakeista.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoIeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 79, 88, 93 str.).

Paduodama prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 410 Lt žyminio mokesčio (b.l. 121, t.2, b.l. 45, t. 5). Atsakovė nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 3300 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 6500 Lt, iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 38,164-172, t. 2,b.l. 46, t. 5). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, bylos apimtį, sudėtingumÄ , atstovo darbo ir laiko sÄ naudas bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1-2 d.), vadovaudamasi protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų suma (9800Lt) mažintina iki 6000 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovė taip patyrė iÅ¡laidas: 610,40 Lt už ekspertizę pirmosios instancijos teisme, 1325,50 Lt už ekspertizę apeliacinės instancijos teisme (b.l. 20, t. 3, b.l. 63, t. 7), kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos valstybei 183,28 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui atmesti, todėl jis netenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), nes jo pagrįstumas paneigtas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a :              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. 2005-08-03 gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. L., a.k. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus M.

J., gim. 2005-08-03 iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 700 Lt iki jo pilnametystės, pavedant Å¡iomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai A. L.. IÅ¡laikymÄ skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 m. lapkričio 6 d.Nustatyti ieÅ¡kovo S. J. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M. J. tvarkÄ : Darbo dienomis - antradienį, ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. vaiko motina gali laisvai bendrauti su sÅ«numi paimdama jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grÄ Å¾indama jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.

Vaiko tėvui sutinkant, vaiko motina gali bendrauti su sÅ«numi ir kitomis darbo dienomis ir laiku bei vaiko gyvenamoje vietoje.Kas antrÄ porinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko motina gali paimti sÅ«nų iÅ¡ vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Kitas savaitgalis yra skiriamas tėvui. Paimti vaikÄ ne pagal šį grafikÄ bei tik Å¡eÅ¡tadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik vaiko tėvui sutikus.Kas antrus metus (poriniais metais) motina Å¡venčia su vaiku metines Å¡venčių dienas, vaiko gimtadienius.

Kitus metus (neporiniais metais) tas Å¡ventes su vaiku praleidžia tėvas. Å venčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas Å¡venčių iÅ¡vakarėse 18 val. ar Å¡venčių diena 11 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas tėvui, į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 19 val.Kasmet motina turi teisę Å¡vęsti su vaiku savo gimtadienį, motinos dienÄ .Motinos atostogų metu vaikas bÅ«na su motina iki dviejų savaičių. Tėvų atostogoms dubliuojantis, vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų pusę jų atostogų laiko.Vaiko atostogų metų vaikas su motina bÅ«na pusę jo atostogų laiko.Apie vaiko paėmimus iÅ¡ vaikų darželio ar gyvenamosios vietos motina visada privalo praneÅ¡ti Å¡alims priimtinomis susisiekimo priemonėmis iÅ¡ anksto, t.y. ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ (iÅ¡vakarėse) vaiko tėvui.

Apie vaiko paėmimÄ savaitgaliais, motinos gimtadieniui, motinos dienai privaloma praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas. Apie vaiko paėmimÄ metinių Å¡venčių proga, vaiko gimtadienio, motinos atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt dienų. Vaiko iÅ¡vykimas į kelionę (užsienį) turi bÅ«ti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko motinai nepaėmus sÅ«naus pagal nustatytÄ grafikÄ savaitgaliui, metinių Å¡venčių proga, sÅ«naus gimtadienio proga, motinos gimtadienio proga, motinos dienos proga, atostogų metu, ji Å¡ia teise pasinaudoti tais metais nebegali.Vaikui bÅ«nant su motina, vaiko tėvas vaiko motinos gyvenamoje vietoje gali bÅ«ti (lankytis) tik sutinkant vaiko motinai.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini)atsakovės A.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 410 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 7000 Lt atstovavimo iÅ¡laidas, 1935,90 Lt iÅ¡laidas patirtas ekspertizių atlikimÄ bei 183,28 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                                                 Loreta Lipnickienė                                                                 Jadvyga Mardosevič                                                                                          Â