2017-12-12 Nr. BB-7356-1-10-9-00271-2014-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-304-303/2017

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00271-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.2.17.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.16.2.13.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendis pakeistas. Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybė, kad J. B. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis ir jų dalimis, nurodant, kad šis kiekis buvo didelis, ir pakeista susijusi nuosprendžio aprašomoji dalis. Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė su bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pašalinta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad J. B. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei organizavo jų kontrabandą kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas jam pasislėpus. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteistas ir I. Š. (I. Š.), bet kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 14 d., apie 14 val., atgabeno iki automobilio BMW, kurio valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, stovinčio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, labai didelį kiekį (991,31 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei didelį kiekį (1418,23 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei šias narkotines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, minėtame automobilyje perdavė I. Š., nurodydamas jam pergabenti jas į Baltarusijos Respubliką. I. Š. 2008 m. vasario 15 d., apie 15 val., automobiliu „Toyota Celica“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos–Baltarusijos sienos Vilniaus teritorinės muitinės Šumsko kelio poste kirsdamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną, į Baltarusijos Respublikos teritoriją, nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs po minėto automobilio dešinės šoninės dalies apdaila, neteisėtai pergabeno labai didelį kiekį (991,31 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir didelį kiekį (1418,23 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, šias medžiagas apie 16.30 val. Baltarusijos Respublikos laiku automobilių aikštelėje miške, 1,5 km atstumu nuo degalinės „Tankoil“, šalia Michalkonių gyvenvietės, netoli Ašmenos miesto, Gardino srityje, perdavė I. S.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo J. B. gynėja advokatė G. Leškevičienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį ir bylą J. B. nutraukti.

2.1. Kasatorė pažymi, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas jos ginamojo teises, sukliudžiusių teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 20 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, nes nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, leistinumo, duomenų rinkimo teisėtumo, nuosprendį grindė duomenimis, kurie neatitiko BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti pripažinti įrodymais, taip pat teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo iš esmės patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat ir įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, teisėtumą, bet to nepadarė, vertindamas BPK 154 straipsnyje numatytų procesinių prievartos priemonių taikymo kasatorės ginamajam teisėtumą, ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė teismams priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kartu neteisėtai suvaržė J. B. konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

2.2. Kasatorė teigia, kad teismų nuosprendžiuose J. B. kaltė daugiausia grindžiama duomenimis, surinktais vykdant BPK 154 straipsnyje numatytus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie dėl J. B., kaip ir dėl kitų asmenų, buvo sankcionuojami ir vykdomi nesant teisėto faktinio pagrindo, nes tas pagrindas bylos duomenimis nėra nustatytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-60022-06 dėl prekybos žmonėmis, sukčiavimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 2007 m. birželio 21 d.

BPK 154 straipsnio tvarka buvo sankcionuota O. L. ir E. B. elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė ir pradėtas šių asmenų telefoninių pokalbių klausymasis iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. (2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis pratęstas iki 2007 m. spalio 21 d., nurodant, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų yra pagrindas manyti, kad, klausantis šių asmenų telefoninių pokalbių bei atliekant kitos elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, galima gauti duomenų apie sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje).

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, arba jie nepridėti prie bylos, kad klausantis šių asmenų buvo gauta tyrimui reikšmingų duomenų, kurie sudarytų faktinį pagrindą pagrįstai įtarti J. B. rengiant, darant ar padarius kokias nors nusikalstamas veikas, todėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria leista taikyti BPK 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones ir klausytis J. B. telefoninių pokalbių, yra neteisėta, priimta nesant būtino svaraus faktinio pagrindo, leidžiančio įtarti J.

B. prisidedant prie nusikalstamų veikų darymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. pradėta taikyti J. B. telefoninių pokalbių kontrolė, kuri vėliau buvo papildoma įtraukiant naujus J. B. neva naudojamus mobiliojo ryšio telefono abonentinius numerius (2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 23 d., 2007 m. gruodžio 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, 2007 m. gruodžio 17 d. prokuroro nutarimais, patvirtintais ikiteisminio tyrimo teisėjo), kaip ir visų kitų asmenų, kuriems buvo taikoma BPK 154 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė, buvo rezultatyvi, arba šios kontrolės rezultatai nepridėti prie bylos.

Šios kontrolės metu užfiksuotų O. L. ar E. B. telefoninių pokalbių ir J. B. telefoninių pokalbių, net keturiais mobiliojo ryšio abonentiniais numeriais, byloje nėra, o kartu duomenų, kurie pagrįstų įtarimus apie jo arba kitų asmenų galbūt daromas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina ir praėjus penkeriems metams – 2012 m. birželio 8 d. tyrėjo A. N. surašyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai bei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro priimti nutarimai dėl informacijos apie asmenų privatų gyvenimą sunaikinimo, kuriuose, kaip minėta pirmiau, nurodoma, kad jokių tyrimui reikšmingų duomenų gauta nebuvo.

Dėl to šios procesinės prievartos priemonės taikymas tiek J. B., tiek kitiems asmenims nebegalėjo būti pratęstas.

2.3. Taip pat kasatorė pažymi, kad 2007 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras P. J. nutarimu iš pirmiau minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 atskyrė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07, bet byloje nėra BPK 162 straipsnio tvarka gauto ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimo leisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, gautą taikant procesines prievartos priemones ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-60022-06, panaudoti ir iš jo atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-139-07, dėl to jį atliekant nebuvo galima remtis jokia BPK 154 straipsnio tvarka gauta informacija.

2.4. Kasatorė teigia, kad BPK 154 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės J. B. ir kitiems asmenims buvo pradėtos taikyti ir šių priemonių taikymas tęsiamas remiantis ne ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet išimtinai 2007 m. rugsėjo 14 d., 2007 m. spalio 23 d., 2007 m. gruodžio 17 d., 2007 m. gruodžio 20 d. tyrėjo A. N. surašytais tarnybiniais pranešimais. 2007 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog O. L. bendrauja su asmenimis, galbūt Rusijos piliečiais, kuriems žada pristatyti galbūt narkotines medžiagas arba padirbtus pinigus.

Su minėtais asmenimis taip pat bendrauja O. L. pažįstamas J. B., abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, turint tikslą nustatyti O. L., E. B. galbūt daromos nusikalstamos veikos požymius bei sulaikyti juos su įkalčiais, tikslinga atlikti J. B. slaptą telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą. 2007 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog O. L. bendrauja su asmenimis, Rusijos piliečiais, kuriems per tarpininkus pristato narkotines ir psichotropines medžiagas.

Su minėtais asmenimis taip pat bendrauja O. L. pažįstamas J. B., mobiliojo ryšio abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl, turint tikslą nustatyti O. L. galimos nusikalstamos veikos požymius bei sulaikyti jį su įkalčiais, tikslinga klausytis dar šių dviejų J. B. mobiliojo ryšio abonentinių numerių. 2007 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-139-07 surašytame viename tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-60022-06 gauta informacija, kad O.

L. organizuoja psichotropinių medžiagų kontrabandą per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimą O. L. organizuoja E. B., psichotropines medžiagas per Lietuvos–Baltarusijos valstybinę sieną gabena V. Š., O. L. betarpiškai su V. Š. nebendrauja, psichotropines medžiagas V. Š. tiekia O. L. bendrininkas J. B., psichotropines medžiagas J. B. pristato R. J. ir A. D., O. L. priklausančias narkotines ir psichotropines medžiagas galbūt saugo broliai A. ir S. S., nuomojantys butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame dažnai lankosi O.

L. ir J. B. Psichotropinių medžiagų pirkėjai iš Rusijos bendrauja su nenustatytu asmeniu, naudojančiu mobiliojo ryšio abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo aptaria narkotikų kainas bei gabenimo datas, todėl tikslinga atlikti šio abonentinio numerio bei O. L., E. B. ir kitų pranešime minimų asmenų mobiliojo ryšio abonentinių numerių elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Antrame tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 18 d. naktį į Lietuvos Respubliką atvyks Rusijos Federacijos piliečiai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjai, turintys tikslą įsigyti apie 6000 vienetų „Ekstazy“ tablečių. 2007 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07 buvo gauta informacija, jog 2007 m. gruodžio 18 d. naktį į Lietuvos Respubliką atvyks Rusijos Federacijos piliečiai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjai, turintys tikslą įsigyti apie 6000 vienetų „Ekstazy“ tablečių.

Nustatyta, kad su Rusijos piliečiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje 2007 m. gruodžio 18 d. dienos metu susitiko J. B. pažįstamas Č. S.. O. L. teiravosi J. B. apie Č. S. kelionės rezultatus, kai Č. S. grįžo į Lietuvos Respubliką, pas jį į namus buvo nuvykę J. B. ir O. L. Kasatorė pabrėžia, kad šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos nepatvirtina bylos duomenys ir jos šiuo metu nebeįmanoma patikrinti. Nepaisant to, tiek prokuroro prašymuose taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytas procesines prievartos priemones, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas šių priemonių taikymas, buvo pažodžiui perrašoma minėtuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstyta informacija, papildomai nenurodant jokios konkrečios ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri sudarytų faktinį pagrindą taikyti šias priemones ir kurios pagrindu šios priemonės buvo taikomos.

Taigi nutartyse nebuvo pateikta realių (tikrų) motyvų, pagrįstų konkrečiais bylos faktais bei aplinkybėmis, rodančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad buvo daromos nusikalstamos veikos ir kad darant tas veikas dalyvavo J. B., taip pat nebuvo nurodyta ir tai, kad tyrimas negali būti atliekamas naudojant kitas, mažiau ribojančias priemones.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, kodėl tyrėjo A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija nesutampa su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose nurodyta informacija, apklausė jį teismo posėdžio metu. Liudytojas A. N. nurodė, kad minėtuose protokoluose reikšmingą informaciją fiksavo tik tuomet, kai ji pasitvirtindavo, pvz., vėliau asmuo buvo sulaikomas su narkotinėmis medžiagomis. Šiuo atveju buvo pateikti tik duomenys, patvirtinantys bendravimą su pirkėjais iš Rusijos, ir pokalbiai apie tai, kad I. Š. vykdys narkotinių medžiagų kontrabandą. Paaiškindamas, kodėl protokoluose nenurodyta jokia tyrimui reikšminga informacija, liudytojas teismui teigė, kad šie asmenys nebuvo sulaikyti su narkotinėmis medžiagomis, taigi nebuvo už ką jų teisti. Tokie A. N. parodymai, anot apeliacinės instancijos teismo, paaiškina, kodėl daugelyje byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų nenurodyta jokia tyrimui reikšminga informacija, nors iš kitų byloje esančių dokumentų (liudytojo surašytų tarnybinių pranešimų, prokuroro nutarimų, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių) matyti, kad ši informacija buvo gaunama. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nors telefoninių pokalbių kontrolės protokolai surašyti ydingai, tai nepaneigia, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys buvo gauti teisėtais būdais ir juos galima pripažinti įrodymais.

2.6. Tačiau kasatorė pažymi, kad duomenų, kurie patvirtintų A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodomą informaciją, nebuvimo negali atsverti kaip liudytojo apklausto šio pareigūno parodymai, kad tokia informacija, klausantis pokalbių, buvo gaunama. Taip būtų sukuriamas labai pavojingas precedentas, leidžiantis slaptas procesines prievartos priemones taikyti remiantis vien pareigūnų tarnybiniais pranešimais, juose nurodomos informacijos nepatvirtinus faktiniais bylos duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, ir šiuos tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų parodymais, kad jie tokią informaciją, naudodami teisėtas priemones, iš tiesų gavo, bet dėl kokių nors priežasčių nepridėjo prie bylos.

2.7. Taigi lemiamą svarbą turinti informacija, kurios pagrindu buvo sankcionuotos BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, buvo gauta neteisėtu būdu, pažeidžiant žmogaus teises, neveikiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams ir neužtikrinant minimalios apsaugos nuo galimo piktnaudžiavimo, o tai reiškia, kad iš J. B. nuo pat tyrimo pradžios buvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nepriklausomą ir nešališką teisingumo vykdymą, todėl jų metu gauti duomenys negali būti pripažinti teisėtu būdu gautais bei tinkamais įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

2.8. Kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išklausyti telefoninių pokalbių garso įrašai nekelia abejonių, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuoti kaip J. B. telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis yra J. B. ir kad juose buvo kalbama būtent apie narkotines medžiagas. Teismas nuosprendyje beveik pažodžiui perrašė teisme kaip liudytojo apklausto tyrėjo A. N. parodymus, aiškindamas pokalbių turinį rėmėsi jo subjektyviomis kaltinimui naudingomis interpretacijomis, kai pokalbių turinio nepaaiškino nė vienas iš pokalbių dalyvių, nors teismo posėdžio metu šios apklausos net neperskaitė balsu.

Išvadą, jog pokalbiuose užfiksuotas J. B. balsas, teismas padarė remdamasis teisme apklaustos liudytojos tyrėjos L. V. parodymais, kad prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo duoti perklausyti visi jo telefoniniai pokalbiai, ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nurodė, kad su tais žmonėmis, su kuriais pokalbiai jam pateikti, tikrai bendravo, bet nesutiko, kad pokalbiai susiję su narkotinėmis medžiagomis. Kasatorė pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme J. B. kategoriškai neigė, jog pokalbiuose užfiksuotas jo balsas, be to, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dalis pokalbių nebuvo jam duoti išklausyti, tik leista perskaityti jų išklotines, tai patvirtina ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad pokalbiai jam buvo pateikti, o ne išklausyti.

Kasatorė pažymi, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad J. B. apklausa buvo pradėta 10.20 val., o baigta 10.55 val., t. y. truko 35 minutes, o per tiek laiko visų pokalbių, kuriuose pagal protokolus užfiksuotas J. B. balsas, išklausyti ir dar jį apklausti buvo neįmanoma. Teisme apklausta tyrėja L. V. parodė, kad J. B. pas ją atėjo beveik dviem valandomis anksčiau iki apklausoje užfiksuotos apklausos pradžios ir per šias dvi valandas ji pateikė jam išklausyti visus pokalbius, kuriuose užfiksuotas jo balsas.

Tokie tyrėjos parodymai neatitinka tikrovės, nes vien teismo posėdžiuose išklausytų pokalbių, kuriuose neva užfiksuotas J. B. balsas, yra gerokai daugiau negu dviejų valandų trukmės, be to, byloje nėra tokio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolo, privalomo pagal BPK 179 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad J. B. apklausos protokole savo parašu patvirtino, kad buvo supažindintas su telefoninių pokalbių tarp jo ir O. L., Č. S., I. Š., A. S., V. Š. ir A. U. turiniu, apie tai, kad išklausė pokalbius, jis pažymėjo ir apklausos protokole, neteisėtai iškraipė J.

B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų prasmę, nes nurodyti žodžiai, kad buvo supažindintas, ir pokalbiai, kurie jam pateikti, nereiškia, kad jis tiesiogiai išklausė, o ne perskaitė šių pokalbių suvestines.

2.9. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netikrino, todėl nepagrįstai pripažino kito kaltinamojo šioje byloje I. Š. parodymus, duotus 2008 m. balandžio 9 d. ir 2008 m. balandžio 14 d. atliekant ikiteisminį tyrimą Baltarusijos Respublikoje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, leistinais ir teisėtais būdais gautais įrodymais. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, I. Š. šių parodymų nepatvirtino, nurodė, kad narkotines medžiagas gabenti į Baltarusijos Respubliką jam perdavė ne J. B., o asmuo, vardu A.

Tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir pirmoje apklausoje Baltarusijos Respublikoje vykusio tyrimo ir teisiamojo posėdžio Baltarusijos Respublikoje metu. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiant I. Š. 2014 m. spalio 6 d. teisiamajame posėdyje jokie jo parodymai, duoti Baltarusijos Respublikoje vykusio proceso metu, nebuvo perskaityti, taigi teismas jų netyrė. 2015 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje paskelbiant rašytinę bylos medžiagą, prokuroro prašymu buvo balsu perskaityti Baltarusijos Respublikoje vykusio tyrimo metu įtariamojo I.

Š. 2008 m. balandžio 9 d. papildomos įtariamojo apklausos vertimas į lietuvių kalbą bei gynėjos prašymu 2008 m. vasario 18 d. pirmos kaltinamojo apklausos metu bei teismo posėdžio metu Baltarusijos Respublikoje duotų parodymų vertimai. 2008 m. balandžio 14 d. I. Š. kaip liudytojo apklausos metu pagal teisinės pagalbos prašymą duoti parodymai teismo posėdžio metu perskaityti nebuvo, taigi neišnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingas apeliacinės instancijos teismo teiginys rodo, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas aplaidžiai ir atmestinai.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. balandžio 9 d. I. Š. parodymai duoti apklausiant jį kaip kaltinamąjį pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, o baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta ir įrodymai renkami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. 2008 m. balandžio 14 d. I. Š. Baltarusijos Respublikoje buvo apklausiamas pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą kaip specialusis liudytojas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. 1-8 patvirtintų rekomendacijų dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, 12 ir 13 punktų reikalavimus, nes I. Š. nebuvo supažindintas su specialiojo liudytojo teisėmis, jam nebuvo išaiškinta, kad tokia apklausa gali vykti tik jo paties sutikimu, o tokio rašytinio sutikimo byloje nėra, prieš apklausą jam nebuvo išaiškinta teisė turėti įgaliotąjį atstovą (advokatą) bei teisė reikalauti pripažinti jį įtariamuoju, be to, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei už melagingų parodymų davimą, taip suvaržant įstatymo garantuotas asmens teises.

Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismo posėdyje I. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, nurodė, kad ne kartą buvo apklausiamas nerašant apklausų protokolų, tiek Baltarusijos Respublikos pareigūnų, tiek atvykusio tyrėjo A. N. buvo įkalbinėjamas duoti J. B. kaltinančius parodymus, apklausų protokolų neskaitė, iš Baltarusijos Respublikoje esančios bylos skaitė tik nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog vykdant tyrimą Baltarusijos Respublikoje buvo daromas neteisėtas poveikis, klastojami apklausos protokolai ar kad buvo padaryti kitokie pažeidimai, dėl kurių I.

Š. parodymai apie J. B. padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti pripažinti neleistinais ir nepatikimais, nepagrįsta bei padaryta išsamiai neįvertinus bylos duomenų viseto. Byloje esančiame 2008 m. vasario 25 d. Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės milicijos Narkotikų kontrolės ir kovos su prekyba žmonėmis valdybos viršininko O. A. P. (O. A. P.) rašte Nr. 24/126 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui S. M. nurodyta, kad apklaustas kaip kaltinamasis I. Š. neigia perdavęs narkotikus, bet neoficialaus pokalbio metu pranešė, kad narkotines medžiagas, kurias 2008 m. vasario 15 d. pervežė per Baltarusijos–Lietuvos sienos kontrolės punktą Šumskas–Loša į Baltarusijos Respublikos teritoriją, o vėliau perdavė I.

S., gavo iš J. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., gyvenančio Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste. Taigi I. Š. buvo apklausiamas neoficialiai, nerašant apklausų protokolų, kaip jis pats ir nurodė teisiamojo posėdžio metu. 2008 m. balandžio 14 d. tyrėjas A. N. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07 vyko į komandiruotę Baltarusijos Respublikoje ir dalyvavo atliekant teisinės pagalbos pavedime prašomus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. 2008 m. balandžio 14 d. atliktoje I. Š. kaip specialiojo liudytojo apklausoje A.

N. kaip apklausoje dalyvavęs asmuo nenurodytas. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad su I. Š. jis bendravo neoficialiai, ir leidžia pagrįstai manyti, kad I. Š. buvo daromas psichologinis poveikis, spaudimas ir jis galėjo būti verčiamas duoti neteisingus parodymus.

2.10. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismai J. B. kaltę grindė duomenimis, kurie dėl teisėtumo bei leistinumo reikalavimų pažeidimo negalėjo būti laikomi įrodymais, byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių, leistinų, teisėtais būdais gautų neginčijamų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad J. B. padarė jam inkriminuotas nusikaltimas veikas, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai turi būti panaikinti ir byla J. B. nutraukta.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo nuteistojo J. B. baudžiamosios bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, apklausė J. B., I. Š., S. S., V. Š., Č. S., R. J., A. N., L. V., perskaitė nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio O. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, išklausė elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu užfiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašus, pagal kuriuos surašyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai, išvardijo bylos rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, tyrė bei analizavo ir J. B. teisinančius, ir kaltinančius įrodymus.

3.2. Prokuroras pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą, siekdamas išsiaiškinti, kodėl tyrėjo A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija nesutampa su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose nurodyta informacija, apklausė tyrėją A. N. ir konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti prokuroro nutarimais ir ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtomis nutartimis, kuriomis leista atlikti J. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, šią informaciją fiksuoti bei kaupti. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teisinio pagrindo buvimo sąlygos atliekant J. B. telefoninių pokalbių kontrolę buvo laikytasi, nes BPK 154 straipsnyje numatyta slapto pobūdžio procesinė prievartos priemonė J. B. visais atvejais buvo taikoma esant prokuroro prašymui ir priimtai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai ar prokuroro nutarimui su ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu.

3.3. Prokuroras nurodo, kad tiriant M. J., A. Ž., E. B. ir O. L. galbūt padarytas nusikalstamas veikas (taikant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą) paaiškėjo, kad nuteistasis J. B. taip pat galėjo padaryti nusikalstamas veikas, todėl toliau tyrimas pagrįstai buvo tęsiamas ir dėl jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų. BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymas nėra susietas su asmens procesiniu statusu, todėl tai, ar asmuo įgijo įtariamojo ar kaltinamojo statusą nutarties priėmimo metu, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės teisėtumo klausimą. Kaip liudytojas apklaustas A. N. pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui taip pat paaiškino, kad informaciją, užfiksuotą jo tarnybiniuose pranešimuose, apie nusikalstamos grupuotės narių ryšius, jų naudojamus mobiliojo ryšio telefonų abonentų numerius, rengiamas nusikalstamas veikas, jų įgyvendinimą ir kitą reikšmingą informaciją gavo būtent klausydamasis šių asmenų telefoninių pokalbių, taigi tai patvirtina, kad vyr. tyrėjo A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija nebuvo išgalvota, bet buvo gaunama vykdant skirtingų asmenų telefoninių pokalbių slaptą pasiklausymą.

3.4. Prokuroras pažymi, kad, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 išskiriant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07, BPK 162 straipsnio reikalavimai negalėjo būti ir nebuvo taikomi, nes šioje situacijoje dokumentai nebuvo panaudoti, o iš vieno ikiteisminio tyrimo atskiriant kitą ikiteisminį tyrimą, buvo perkelti pagal pridedamą išskiriamų dokumentų sąrašą, kaip to reikalauja ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo atskyrimo ir sujungimo 9 punktas.

3.5. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde kartojamą argumentą dėl I. Š. apklausų išsamiai išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad I. Š. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus, juos palygino tarpusavyje, taip pat įvertino kitų byloje surinktų duomenų kontekste ir nurodė, kuriuos laiko teisingais, o kuriuos atmeta, ir BPK nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo J. B. gynėjos advokatės G. Leškevičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

4. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.1. Vadinasi, šioje byloje paduoto nuteistojo J. B. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BPK 154 straipsnio taikymo, įrodymų vertinimo ir kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

5. Kasatorės skundo argumentai, kuriais ši teigia, jog prieš J. B. ir kitus asmenis taikyti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, numatyti BPK 154 straipsnyje, buvo sankcionuojami ir vykdomi nesant tam teisėto faktinio pagrindo, yra nepagrįsti. Kasatorė, teisėjų kolegijos vertinimu, neteisingai interpretuoja BPK 154 straipsnio nuostatas.

5.1. BPK 154 straipsnio 1 dalyje (aktuali 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), be kita ko, nustatyta, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 straipsnyje,1982 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje.

Neatidėliotinais atvejais šie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu. Vadinasi, teisinis pagrindas taikyti BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinę prievartos priemonę yra pagal prokuroro prašymą priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar neatidėliotinais atvejais – prokuroro nutarimas (BPK 1601 straipsnio 1 dalis), o sprendžiant, ar yra faktinis pagrindas sankcionuoti šią prievartos priemonę, be kita ko, turi būti patikrinama:

1) ar yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus;

2) ar nėra galimybės kitais būdais nustatyti faktus, ar šių faktų nustatymas kitais būdais būtų žymiai sudėtingesnis (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas paprastai taikoma siekiant gauti duomenų ne tik dėl padarytų, bet ir dėl rengiamų ar daromų nusikaltimų, numatytų BPK 154 straipsnyje. Be to, ši priemonė gali būti taikoma bet kurio asmens atžvilgiu, neatsižvelgiant į procesinį statusą. BPK nėra numatytas draudimas tokią priemonę taikyti tiek baudžiamajame procese dalyvaujantiems (pavyzdžiui, įtariamajam, nukentėjusiajam, liudytojui), tiek ir jame nedalyvaujantiems, t. y. neturintiems ir galbūt neturėsiantiems jokio statuso procese, asmenims (išskyrus vieną išimtį – draudimą klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju).

Kadangi šios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumas nepriklauso nuo to, kas yra asmuo baudžiamajame procese, teismų praktikoje aktualūs tampa kiti kriterijai, kaip antai asmens sąsajos su rengiamu, daromu arba padarytu nusikaltimu ir pagrindas manyti, kad tokiu būdu bus galima gauti reikšmingų tyrimui duomenų.

5.2. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroras 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 10-1-60022-06 dėl prekybos žmonėmis, sukčiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atskyrė ikiteisminį tyrimą dėl ne mažesnio pavojingumo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kaip pagrįstai skunde teigia kasatorė, prieš O. L., M. J., A. Ž. ir E. B., suteikdamas šiam ikiteisminiam tyrimui Nr. 10-9-139-07.

5.3. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 metu, nustačius J. B. ryšius su O. L., o kartu ir su kitais asmenimis, galimai Rusijos piliečiais, su kuriais, pagal šio ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bendrauja O. L. ir kuriems, kaip įtariama, buvo žadama, be kita ko, pristatyti narkotines medžiagas, tikintis gauti reikšmingų tyrimui duomenų prieš O. L. ir E. B. apie daromus ar rengiamus naujus sunkius, BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus, nusikaltimus, pagal prokuroro prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjai priėmė 2007 m. rugsėjo 17 d., 2007 m. rugsėjo 21 d. ir 2007 m. spalio 23 d. nutartis leisti klausytis, be kita ko, J. B. pokalbių laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. gruodžio 17 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 23 d. iki 2007 m. gruodžio 23 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daryti jų įrašus, taip pat kontroliuoti kitą perduodamą informaciją šiais abonentais, ją kaupiant. Vykdant šią procesinę prievartos priemonę ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-60022-06 pagal prieš tai minėtas teismo nutartis, nebuvo gauta tyrimui reikšmingų duomenų ir pasiklausymo metu gauta informacija buvo sunaikinta.

5.4. Atskyrus iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07 dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kaip minėta, prieš O. L., M. J., A. Ž. ir E. B., prokuroro 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimais, gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. gruodžio 18 d. sutikimus, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. sausio 17 d., be kita ko, buvo pradėti kontroliuoti J. B. pokalbiai, perduodami elektroninių ryšių tinklais mobiliojo ryšio telefonų abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), fiksuojant ir kaupiant šią informaciją, taip pat kontroliuojant kitą perduodamą šiais abonentais informaciją nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. sausio 17 d.

Šio ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuroro prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjai taip pat priėmė nutartis klausytis J. B. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, šiam naudojantis mobiliojo ryšio telefonų įvairiais abonentiniais numeriais, daryti jų įrašus, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, pagrįstai manant, kad tokiu būdu bus galima gauti tyrimui reikšmingų duomenų dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymo.

Šios procesinės prievartos priemonės taikymo J. B. metu pagal dalį teismo nutarčių, taip pat prokuroro nutarimą nebuvo gauta tyrimui reikšmingų duomenų, dėl to ši informacija taip pat buvo sunaikinta (BPK 154 straipsnio 8 dalis), tačiau pagal kitą dalį teismo nutarčių ir prokuroro nutarimą vykdant BPK 154 straipsnyje numatytą neviešo pobūdžio priemonę (2007 m. gruodžio 17 d. – 2008 m. sausio 17 d., 2007 m. gruodžio 23 d. – 2008 m. vasario 23 d., 2008 m. sausio 17 d. – 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. sausio 17 d. – 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. sausio 17 d.

– 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. sausio 31 d. – 2008 m. kovo 21 d. laikotarpiais) buvo užfiksuota informacija ne tik apie J. B. ryšius su O. L., Č. S., I. Š., V. Š., A. S., Rusijos Fedaracijos piliečiu A. U.; apie O. L. ryšius su J. B., S. S., A. S., Č. S., Rusijos Federacijos piliečiais A. K., A. U., V. B., Ukrainos Respublikos piliečiu A. R. (A. R.) ir pan., bet ir informacija dėl, taip pat ir J. B., galimai neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimo. Elektroninių ryšių tinklais gautos informacijos pagrindu, taip pat slapto I.

Š. sekimo metu, 2008 m. vasario 15 d. Baltarusijos Respublikoje buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis I. Š. kartu su Rusijos Fedaracijos piliečiu I. S., kuriam I. Š. perdavė, kaip nustatyta byloje, kontrabandos būdu pergabentą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos teritoriją narkotinę medžiagą – 991,31 g kanapių dervos ir 1418,23 g kanapių ir jų dalių, taip pat, be kita ko, buvo nustatyta, kad šių narkotinių medžiagų kontrabandą organizavo nuteistasis J. B.

5.5. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – taikymą prieš J. B. visais atvejais sankcionavo arba ikiteisminio tyrimo teisėjai nutartimis pagal prokuroro prašymus, arba prokuroras nutarimu, gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus galima gauti duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus (kaip antai neteisėtą disponavimą dideliu ir (ar) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų; narkotinių medžiagų kontrabandą ir pan.); šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė, taip pat proporcingumo principas, taikant prieš J. B. jo teises ribojančią priemonę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeisti. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo taikymas šioje byloje buvo viena iš pagrindinių tyrimo priemonių, prisidėjusi įrodant, be kita ko, ir J. B. dalyvavimą padarant sunkų ir labai sunkų nusikaltimus (t. y. neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos organizavimą). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prieš tai aptarta procesinė prievartos priemonė prieš J. B. buvo taikoma nepažeidžiant BPK 154 straipsnyje nustatytų taisyklių, todėl šios priemonės taikymo metu gauta informacija byloje pagrįstai pripažinta tinkamu įrodymu.

5.6. Kasatorės argumentas, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07 nebuvo galima remtis jokia BPK 154 straipsnio tvarka gauta informacija, nes ONKT skyriaus prokuroro 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu atskyrus šį tyrimą iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 byloje nėra BPK 162 straipsnio tvarka gauto ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimo leisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, gautą taikant procesines prievartos priemones ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-60022-06, panaudoti atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-139-07, yra nepagrįstas.

5.7. Pagal nagrinėjamai bylai aktualias BPK 162 straipsnio redakcijas, taikant BPK 154 straipsnyje numatytą prievartos priemonę, proceso metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą iki 2011 m. rugsėjo 1 d. galėjo būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo ar teisėjo sutikimu (2002 m. kovo 14 d. įstatymo redakcija), tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – ir aukštesniajam prokurorui leidus (2011 m. birželio 2 d. įstatymo redakcija).

5.8. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 atskyrus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-139-07 buvo sudarytas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-60022-06 atskiriamų ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-139-07 pridedamų dokumentų sąrašas, tarp kurių buvo pridėtos ir pagal prokuroro prašymus priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys leisti taikyti, taip pat ir prieš J. B., BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę. Vykdant šią priemonę ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-60022-06, kaip minėta, pagal šias teismo nutartis nebuvo gauta tyrimui reikšmingų duomenų, dėl to pasiklausymo metu gauta informacija buvo sunaikinta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamojo proceso normų pažeidimų, susijusių su teismo sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių įrodinėjimu, nepadaryta. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-139-07 atskyrus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-0271-14 buvo sudarytas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-139-07 atskiriamų šiam tyrimui reikšmingų ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-0271-14 pridedamų dokumentų, taip pat daiktinių įrodymų sąrašas. Taigi, Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras, vadovaudamasis BPK 162 straipsnio nuostatomis, nutarė BPK 154 straipsnio pagrindu surinktą ir užfiksuotą informaciją ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-139-07 panaudoti atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-0271-14 ir šiuo atveju BPK 162 straipsnio pažeidimų nepadarė. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad tam tikro, taip pat ir ikiteisminio tyrimo, etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139-2017).

5.9. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5.10. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismų posėdžiuose (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo tiek nuteistąjį J. B. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo J. B. kaltę, aptarė nuteistojo gynybos versiją, taip pat ir dėl neva neatpažįstamo jo balso, užfiksuoto garso įrašuose, kurie, be kita ko, buvo ištirti (perklausyti) teisiamajame posėdyje, ir ją motyvuotai atmetė. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 286 straipsnyje numatyto prašymo nei J. B., nei jo gynėja bylą nagrinėjusiam teismui nepateikė.

5.11. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, įrodymų, kuriais šis teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, teisėtumo ir dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra nepagrįsti. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016). Kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad šis teismas, išsamiai išnagrinėjęs kasaciniame skunde kartojamus nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentus, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

5.12. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir pats ištyręs pirmosios instancijos teisme neištirtus įrodymus, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus (BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka gautus duomenis, liudytojo A. N., nuteistojo I. Š. parodymus, taip pat ir užfiksuotus pagal Baltarusijos Respublikos BPK, kitus rašytinius įrodymus ir pan.), išsamiai pasisakė dėl jų patikimumo, leistinumo ir įrodomosios reikšmės; pakeistame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų esminių J. B. apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, kodėl šis nuosprendis keičiamas, taip pat kodėl esminiai apelianto skundo argumentai atmetami. Nesutikti su šio teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorė, abiejų instancijų teismų sprendimus ir J. B. nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Aldona Rakauskienė

Audronė Kartanienė