2024-01-25 Nr. CB-661-2-42-3-00679-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-164

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00679-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 12 d. paduotu atsakovės G. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, kurie turi esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl neatskleidė ginčo esmės. Be to, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas spręsdami ginčą nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis konstatuota aplinkybe (be motyvų), jog yra galimas žemės sklypo atidalinimas natūra darė tolesnes išvadas, kad įmanoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri nepažeistų interesų pusiausvyros, proporcingumo principų ir padėtų šalims išvengti ginčų ateityje. Be to, buvo pažeista interesų derinimo pusiausvyra teismo sprendimu sudarytos sąlygos tolesniems ginčams tarp šalių dėl žemės sklypo naudojimo. Pažymėjo, kad teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, paneigia atsakovės teisę naudotis mėšlide, ją atkurti, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai spręsdami ginčą nepagrįstai nevertino atsakovės argumentų dėl poreikio atstatyti mėšlidę ir ja naudotis, tuo pažeisdami interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus. Atsakovės vertinimu, žemės sklypo atidalinimas natūra ne tik, kad neįmanomas, bet ir teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina atsakovės patekimo į fermą su technika, nes tiesioginis įvažiavimas nuo kelio atitveriamas ieškovui priskirtina žemės sklypo dalimi.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už jį sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 52, „Swedbank“ AB sumokėtą 109 Eur (šimtą devynis Eur) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė