cea45bf4-ecca-419c-a0f2-55287bb29eed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1099-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02316-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.3.7.3.; 3.4.3.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R.

B., I. B., uždarosios akcinės bendrovės birža ,,BÅ«stas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų dailos ambasada“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-231-262/2017 pagal minėtų pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Lazija“. n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartyje iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei „Erama“ (toliau – BUAB ,,Erama“, atsakovė) bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Valeksa“ (toliau – UAB ,,Valeksa“); Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje teismo nutarties dalis, kurioje paskirta minėta administratorė panaikinta ir paskirta nauja – uždaroji akcinė bendrovė ,,Tigesta“ (toliau – UAB ,,Tigesta“, bankroto administratorė); teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie ne kartÄ buvo tikslinti.Atsakovės kreditorei R.

B., I. B., uždaroji akcinė bendrovė „Statybų dailos ambasada“ (toliau – UAB ,,Statybų dailos ambasada“) ir uždaroji akcinė bendrovė birža ,,BÅ«stas“ (toliau – UAB birža ,,BÅ«stas“) 2017 m. sausio 24 d. pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Erama“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu – parduoti įmonės debitorių skolas laisvu pardavimu apie jį skelbiant vieÅ¡ai interneto svetainėse už didžiausiÄ pirkėjų pasiÅ«lytÄ kainÄ , be ne mažesnę nei 50 proc. skolos nominalios vertė; nuraÅ¡yti neiÅ¡ieÅ¡kotas debitorines skolas.Skunde nurodė, kad ginčo nutarimo projekto prieduose pateikti duomenys apie bendrovės debitorių skolas neatitinka bendrovės apskaitos duomenų.

Teigia, kad administratorė, siÅ«lydama parduoti ir nuraÅ¡yti debitorines skolas, nesiekia apginti, patenkini visų ar dalies kreditorių reikalavimų. Visų kitų kreditorių, įskaitant ir pareiÅ¡kėjų, reikalavimai nėra niekaip apsaugoti ir užtikrinti. Debitoriniai reikalavimai priskirtini bendrovės turtui, o Å¡iuo atveju nesant pagrindo buvo nuraÅ¡yta 124 773,70 Eur dydžio reikalavimai ir be to, nuspręsta parduoti bendrovei nepriklausančio reikalavimo dalį. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – ,,Swedbank“, AB) atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai praleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 24 straipsnio 5 dalyje numatytÄ terminÄ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti.Atsakovės BUAB „Erama“ bankroto administratorė UAB „Tigesta“ atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokių esminių pažeidimų priimant skundžiamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ padaryta nebuvo, jis buvo priimtas kreditorių balsų dauguma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl pripažinimo neteisėtu / panaikinimo BUAB „Erama“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu.   Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartyje UAB „Erama“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“; kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutaryje pakeitė minėtos nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“; kad teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris ne kartÄ buvo patikslintas; kad teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; kad įmonės kreditorių susirinkime, vykusiame 2016 m. gruodžio 29 d., antruoju darbotvarkės klausimu nutarta parduoti įmonės debitorių skolas, nustatyta jų pardavimo tvarka; kad skundas dėl Å¡io nutarimo teismui paduotas 2017 m. sausio 24 d.

  Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus – UAB „Tigesta“ 2016 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. SR/16107-1, BUAB „Erama“ 2016 m. gruodžio 29 d. protokolÄ , sprendė, jog pareiÅ¡kėjams buvo tinkamai praneÅ¡ta apie 2016 m. gruodžio 29 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimÄ ; kad pareiÅ¡kėjai juose dalyvavo, t. y. balsavo. Pažymėjo, kad iÅ¡ karto po posėdžio pareiÅ¡kėjai ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo domėtis posėdžio metu priimtais sprendimais ir apie skundžiamÄ nutarimÄ galėjo sužinoti jo priėmimo dienÄ , bet ne vėliau, kaip 2017 m. sausio 5 d., todėl, teismo vertinimu, skundas galėjo bÅ«ti pateiktas vėliausiai 2016 m. sausio 19 d.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai praleido terminÄ skundui pateikti ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas jį atmesti. Teismas taip pat sprendė, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog BUAB „Erama“ kreditoriai priimdami skundžiamÄ nutarimÄ pažeidė teisės normas ar, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo pažeista jo priėmimo procedÅ«ra. Pažymėjo, kad jie pripažįsta, jog praneÅ¡imÄ apie ginčo kreditorių susirinkimÄ ir susirinkimo darbotvarkę gavo laiku, ir todėl galėjo balsuoti (ir balsavo) visais darbotvarkės klausimais.Teismas taip pat atmetė kaip neapgrįstus ir neįrodytus skundo argumentus, kad bankroto administratorė neteisingai nurodė parduodamų debitorinių skolų dydžius.

PareiÅ¡kėjų argumentus, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas turi bÅ«ti panaikintas todėl, kad Å¡iuo metu su vienu iÅ¡ pareiÅ¡kėjų – R. B., vyksta teisminis ginčas, iÅ¡ dalies susijęs su jo skolos dydžiu, taip pat atmėtė, konstatavęs, jog asmuo, ketinantis įsigyti debitorių skolas, prieÅ¡ siÅ«lydamas jų kainÄ , iÅ¡siaiÅ¡kins visas reikÅ¡mingas aplinkybes.Ä®vertinęs tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant jo priėmimo procedÅ«rÄ ir / ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl šį skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų jį argumentai PareiÅ¡kėjai R. B., I. B., UAB ,,Statybų dailos ambasada“, UAB birža ,,BÅ«sta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2016 m. gruodžio 29 d. BUAB „Erama“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimÄ perduoti kreditorių susirinkimui iÅ¡ naujo svarstyti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

  Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalį, neįvertino visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. Teismas visiÅ¡kai ignoravo faktÄ , kad teismo posėdžio metu buvo praÅ¡omÄ minėtÄ terminÄ atnaujinti. Teismo iÅ¡vada, kad vėliausiai pareiÅ¡kėjai apie nutarimÄ galėjo ir turėjo sužinoti 2017 sausio 5 d., yra neteisinga ir niekuo nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pareiÅ¡kėjai ginčo kreditorių susirinkime tiesiogiai nedalyvavo, iÅ¡ anksto balsavo raÅ¡tu, todėl terminas turėjo bÅ«ti nustatomas ir skaičiuojamas nuo tada, kai jie realiai gavo nutarimÄ arba kada objektyviai galėjo jį gauti.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčijamas nutarimas (protokolas) suraÅ¡ytas 2017 m. sausio 5 d. Apie tai, kad protokolas jau suraÅ¡ytas ir nutarimai įforminti pareiÅ¡kėjai sužinojo iÅ¡ kitų kreditorių, protokolas buvo gautas tik 2017 m. sausio 20 d. el. paÅ¡tu. Taigi akivaizdu, kad teismo iÅ¡vados apie tai, jog vėliausiai apie nutarimÄ sužinoti ir jį gauti buvo galima 2017 m. sausio 5 d. yra nepagrįstos. Net ir laikant pagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad skundo padavimo terminas baigėsi 2017 m.sausio19 d. (ketvirtadienį) – vos vienos darbo dienos termino pažeidimas, kai skundas teismui iÅ¡siųstas 2017 m. sausio 23 d. (pirmadienį), negali bÅ«ti rimtas pagrindas atsisakyti ginti pažeistas teises.

Teismas iÅ¡ esmės neįvertino pareiÅ¡kėjų motyvų, susijusių su ginčijamo nutarimo turiniu. Teismas visiÅ¡kai ignoravo ir netyrė pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, kad ketinamų parduoti debitorių skolų, nurodytų Priede Nr. 1, dydžiai nėra tikslÅ«s. Bankroto administratorius nurodė neteisingÄ R. B. skolos dydį, kuri yra ne 600 000 Lt, o 530 235,81 Lt. FaktÄ , kad debitorių skola yra mažesnė įrodo ne tik įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d teismo sprendimas, bet ir įmonės buhalteriniai dokumentai.

Tai, kad vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas 600 000 Lt sumai, nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog skolos likutis yra bÅ«tent toks, nes vykdomieji raÅ¡tai iÅ¡duodami pagal teismų sprendimus, o iÅ¡ieÅ¡kant ir kitu bÅ«du padengiant dalį skolos, nauji vykdomieji raÅ¡tai neiÅ¡duodami, jie netikslinami.Taip pat liko neįvertinti ir pareiÅ¡kėjų argumentai, susiję su ginčijamo nutarimo dėl debitorinių skolų nuraÅ¡ymu, pagrįstumu, kuris priimtas tik didžiausio kreditoriaus balsais. Sprendimas nuraÅ¡yti skolas yra nepagrįstas – administratorė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad UAB „ADD” nėra įmonės debitorius, nes egzistuoja skolÄ pagrindžiantys dokumentai – 2008 m. sÄ skaitos.

Nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis bankroto administratorė nurodo, kad nėra N. T., L. U. , A. V. M. skolÄ pagrindžiančių dokumentų. A. T. ir A. S. bei A. G. skolos apskaitytos bendrovės buhalterijoje, ir yra kilusios iÅ¡ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl tikrovės neatitinka teiginiai, kad nėra skolÄ pagrindžiančių dokumentų. Pasak apeliantų, administratorė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad atgautų debitorių skolas. Kreditorių susirinkimui nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys pretenzijų siuntimÄ , kitų veiksmų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ėmimÄ si, ir pareiÅ¡kėjams nėra žinomi.

Todėl tikrovės neatitinka Priede Nr. 2 nurodyti teisiniai, kad visiems debitoriams buvo siųstos pretenzijos dėl skolos apmokėjimo.  Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ imperatyvų reikalavimÄ , nes nepasisakė ir nevertino skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo materialiÄ ja prasme. Atsakovės BUAB ,,Erama“ bankroto administratorė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:     Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir teikė Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Kreditorių susirinkimo 2016 m. gruodžio 29 d. protokolas teismui buvo pateiktas 2017 m. sausio 5 d. Å i diena ir turėtų bÅ«ti laikoma ta diena, kai apeliantai turėjo sužinoti apie ginčo susirinkime priimtus nutarimus. Kreditorių susirinkimo protokolas pateikiamas teismui, nagrinėjančiam įmonės bankroto bylÄ . Tuo tarpu kreditoriai patys turi bÅ«ti aktyvÅ«s bei praÅ¡yti bankroto administratoriaus pateikti juos dominančiÄ informacijÄ bei dokumentus.  Už skundžiamÄ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ balsavo 79,933 proc. (9 334.137,11 Eur) visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos.

Didžioji dalis kreditorių pritarė ir patvirtino įmonės turto – debitorinių skolų, realizavimo tvarkÄ ir procedÅ«rÄ (Ä®BÄ® 24 straipsnis), o aplinkybė, kad už savo pasiÅ«lytÄ nutarimo projektÄ balsavo kreditorius ,,Swedbank”, AB, kuris turi 77,556 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, nedaro priimto nutarimo neteisėtu.  Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovės 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimas buvo suÅ¡auktas laikantis visų reikalavimų, nutarimai buvo priimti vadovaujantis Ä®BÄ® nuostatomis.

Vienas iÅ¡ apeliantų R. B., buvęs įmonės vadovas, iki Å¡iol geranoriÅ¡kai vengia sumokėti 600 000 Lt (173 772,01 Eur). Administratorei nebuvo perduotas vykdomasis raÅ¡tas, kuriuo apeliantas yra įpareigotas sumokėti minėtÄ sumÄ , todėl ji privalėjo iÅ¡siimti vykdomojo raÅ¡to dublikatÄ . Dalį debitorinių skolų buvo nutarta nuraÅ¡yti, nes nebuvo perduoti dokumentai, kurie pagrįstų apskaitytas ir esančias skolas. Kiti debitoriai pateikė dokumentus ir informacijÄ , kad skolų nėra.

Kreditorė ,,Swedbank“, AB atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:     PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apeliantams buvo tinkamai praneÅ¡ta apie 2016 m. gruodžio 29 d. įvyksiantį BUAB „Erama“ kreditorių susirinkimÄ . Be to, jie jame dalyvavo. Ginčo kreditorių susirinkimo protokolas teismui pateiktas 2017 m. sausio 5 d., todėl apeliantai ne tik nuo ginčo kreditorių susirinkimo dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2017 m. sausio 5 d. galėjo susipažinti su skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu ir, nesutikdami su juo, per įstatymų nustatytÄ terminÄ pateikti skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad visi apeliantai praleido terminÄ skundui paduoti, teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias senaties terminus ir jų praleidimo pasekmes.Apeliantų argumentas, kad bankroto administratorė neteisingai nurodė parduodamų debitorinių skolų dydžius yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir yra tik paprasčiausi jų samprotavimai. Apeliantų argumentas, jog ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas turi bÅ«ti panaikintas todėl, kad Å¡iuo metu su vienu iÅ¡ apeliantų, o bÅ«tent R.

B., vyksta teisminis ginčas iÅ¡ dalies susijęs su jo skolos dydžiu, nesudaro pagrindo patenkinti skundo, nes asmuo, ketinantis įsigyti debitorines skolas, prieÅ¡ siÅ«lydamas jų kainÄ , iÅ¡siaiÅ¡kins visÄ aktualiÄ informacijÄ .  Kreditorė UAB ,,Lazija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus:    Nors kreditoriai, įskaitant ir UAB „Lazija“, apie ginčo susirinkimÄ buvo iÅ¡ anksto informuoti el. paÅ¡tu, tačiau apie susirinkimo rezultatus iÅ¡ karto po to bankroto administratorė jų neinformavo.

Dėl to, kad nežymiai galėjo bÅ«ti praleistas kreditorių nutarimų apskundimo terminas prisidėjo ir bankroto administratorės neveikimas ar netinkamas veikimas. Administratorė nei apeliantams, nei kitiems kreditoriams Å¡io protokolo nepateikė. Visi kreditoriai, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie susirinkimÄ buvo siunčiama el. paÅ¡tu, turėjo pagrindÄ tikėtis, jog ir protokolas jiems bus operatyviai atsiųstas tokiu bÅ«du iÅ¡ karto po jo suraÅ¡ymo. Be to, UAB „Lazija“ kaip kreditorius, taip pat nežinojo, kad R.

B. skola BUAB „Erama“ realiai yra mažesnė nei bankroto administratorė nurodė siÅ«lomuose sprendimuose parduoti skolas. Jei bendrovė bÅ«tų žinojusi tÄ faktÄ , tai tikrai nebÅ«tų balsavusi parduoti tokio dydžio skolÄ , kuri realiai neegzistuoja. Manome, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo į tai atsižvelgti, negalėjo ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris iÅ¡ esmės tiesiogiai susijęs su R. B. skolos dydžiu.             Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirojo skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320, 338 straipsniai). Kaip minėta, apeliantai kreditoriai R.

B., I. B., UAB ,,Statybų dailos ambasada“ ir UAB birža ,,BÅ«stas“ mano, kad neteisėtas ir nepagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti atsakovės BUAB ,,Erama“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu. Nesutikdami su paminėtomis teismo iÅ¡vadomis apeliantai teigia, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o bÅ«tent – konstatuodamas, jog apeliantai praleido Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ terminÄ skundui paduoti, ignoravo į bylÄ pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad jie nebuvo informuoti apie ginčo nutarimo priėmimÄ ir faktiÅ¡kai apie jį sužinojo tik 2017 m. sausio 20 d.; neiÅ¡sprendė jų praÅ¡ymo šį terminÄ atnaujinti.

Taip pat teigia, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino motyvų, susijusių su ginčo nutarimų turiniu, t. y. aplinkybių, jog ketinamų parduoti debitorinių skolų dydžiai nėra tikslÅ«s; neaiÅ¡ku, kodėl dalis jų buvo nuraÅ¡yta; nesiimta skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.  Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ pradedant nagrinėti paminėtus apleliantų skundo argumentus tikslinga pažymėti ne tik Å¡iai bylai aktualias įstatymų nuostatas, bet ir teismų praktikÄ .       Kaip žinoma, pagal Ä®BÄ® 23 straipsnio 5, 17 punktus kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainÄ bei spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai Ä®BÄ® priskirtus klausimus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali bÅ«ti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kuriÄ kreditoriai sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimÄ .     Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu yra susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu.

Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iÅ¡ esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus.

Teismas taip pat gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumÄ turintys kreditoriai nesiekia nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 25 punktas).   Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminÄ , Å¡io termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuoraÅ¡o ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimÄ , t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, įtvirtina ir pareigÄ kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl nutarimo apskundimo termino pradžia siejama su momentu, kai kreditorius turėjo sužinoti apie priimtÄ ginčo nutarimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012).Taigi toliau skundo argumentai nagrinėjami vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis bei teismų praktika.Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimÄ panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teismas.Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagÄ , apeliantų skundo argumentus, o taip pat pirmiau paminėtÄ ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , sprendžia, kad dėl toliau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų apeliantų skundo argumentai laikytini pagrįstais, o skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).Teisėjų kolegija visų pirma sprendžia klausimÄ dėl minimo nutarimo apskundimo termino praleidimo.

Jau buvo nurodyta, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo kreditorių nutarimas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 29 d.; Å¡iame susirinkime dalyvavo ir apeliantai, kurie savo pozicijÄ iÅ¡reiÅ¡kė balsuodami raÅ¡tu; kad Å¡is nutarimas galėjo bÅ«ti apskųstas iki 2017 m. sausio 19 d. (ketvirtadienis); kad skundas teisme gautas 2017 m. sausio 24 d. (pirmadienis); kad kreditoriai turėjo pareigÄ domėtis Å¡io proceso eiga, priimamais sprendimais. Ä®vertinus paminėtas faktines aplinkybes, iÅ¡ tiesų, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantai praleido Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje numatytÄ terminÄ skundui pateikti.

Tačiau, kaip teisingai nurodyta skunde, teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjų 2017 m. gegužės 4 d. vykusiame teismo posėdyje suformuoto praÅ¡ymo atnaujinti šį terminÄ pagrįstumo (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 35:20 min.). Apeliacinis teismas, bÅ«damas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, o taip pat turėdamas omenyje tokiose bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , Å¡iÄ teismo klaidÄ iÅ¡taiso. Kaip matyti tiek iÅ¡ pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniam teismui pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymų, dėl kurių prieÅ¡taravimų Å¡alys nepateikė, ir kurie prijungiami prie bylos (CPK 314 straipsnis), – ginčo susirinkimo protokolas jiems buvo iÅ¡siųstas 2017 m. sausio 20 d.

Tačiau svarbu pažymėti tai, kad pat kreditorių susirinkimas vyko naujųjų metų laikotarpiu, o vėliau, kaip įrodyta, buvo sutrikusi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo veikla. Taigi esant situacijai, kai kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 29 d., 2017 m. sausio 5 d. buvo raštu įformintas šio susirinkimo protokolas bei ginčijami nutarimai, o skundas paruoštas bei teismui pateiktas ne iki 2017 m. sausio 19 d., o 2017 m. sausio 24 d., – sutiktina su apeliantais, kad toks jų elgesys, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, be pagrindo traktuotas kaip neatidus, nerūpestingas ir kt. (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikė pagrindÄ atnaujinti šį terminÄ (CPK 78 straipsnio 1 dalis, Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalis). Tuo labiau, kad skundžiami nutarimai buvo priimti iÅ¡ esmės vieno kreditoriaus, tai yra hipotekinės kreditorės ,,Swedbank“, AB, balsais (iÅ¡ viso kreditorių yra 135), o sprendimai yra tiesiogiai susiję su visų kreditorių galimybe atgauti nors dalį savo finansinio reikalavimo. Taigi nagrinėjamame kontekste kyla visų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo bankroto procese principo užtikrinimo klausimas.

Tačiau, kaip minėta pirmiau, teismas ignoravo Å¡alių praÅ¡ymÄ atnaujinti šį terminÄ , nevertino jo praleidimo priežasčių ir sprendė, kad vien Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ atmesti skundÄ (CPK 78 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).Taigi teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateiktais motyvais, sprendžia, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, o pareiÅ¡kėjų R. B., I. B., UAB biržos ,,BÅ«stas“, UAB ,,Statybų dailos ambasada“ praÅ¡ymas dėl Å¡io termino atnaujinimo patenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnis, Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalis)  Teisėjų kolegija pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas taip pat pasisakė ir dėl dalies kitų pareiÅ¡kėjų skundo argumentų, o bÅ«tent – susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl perleidžiamų debitorinių skolų dydžio nustatymo.

Nagrinėdamas šį klausimÄ apeliacinis teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad iÅ¡ teismo nutarties turinio, iÅ¡ tiesų nėra aiÅ¡ku, kokius įrodymus iÅ¡tyręs ir įvertinęs teismas padarė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie pareiÅ¡kėjų argumentai atmestini kaip neįrodyti. Be to, kaip teisingai nurodyta skunde, teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl skundo motyvų, kuriais kvestionuojamas kreditorių susirinkimo sprendimas nuraÅ¡yti dalį debitorinių skolų.

Todėl, kaip ir pirmiau paminėtu atveju, apeliacinis teismas, siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ bei pagrįstumÄ toliau tiria bei vertina bylos aplinkybes bei teismo argumentus, susijusius su kreditorių priimtų nutarimų teisėtumu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ pradedant nagrinėto skundo argumentus dėl teismo sprendimo motyvų, susijusių su skundžiamo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu pirmiausia tikslinga apibÅ«dinti šį nutarimÄ . Taigi BUAB ,,Erama“ 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu nusprendė parduoti įmonės 180 080,83 Eur debitorinę skolÄ apie pardavimÄ skelbiant vieÅ¡ai interneto svetainėje už didžiausiÄ pirkėjų pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę nei 50 proc. skolos nominalios vertės. Nepardavus Å¡io turto per 10 dienų nuo paskelbimo parduoti už didžiausiÄ pirkėjų pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę nei 20 proc. skolos vertės. Nepardavus per 10 dienų parduoti už didžiausiÄ pirkėjo pasiÅ«lytÄ kainÄ .

PrieÅ¡ parduodant šį turtÄ galutinė kaina turi bÅ«ti suderinta (raÅ¡tu) su kreditorių susirinkimo pirmininku. NuraÅ¡yti neiÅ¡ieÅ¡kotas 124 773,70 Eur debitorių skolas. Už paminėtÄ nutarimÄ balsavo 79,933 proc. visų įmonės patvirtintų kreditorių, prieÅ¡ – 0,03 proc. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma (Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalis).     Antra, apeliantai skunde teigia, kad prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ginčo nutarimas yra neteisėtas, nes ketinama parduoti debitorių skola yra ne 180 080,83 Eur, o 159 874,97 Eur, t. y. 20 205,96 Eur mažesnė.

Pagrįsdami tokius teiginius apeliantai remiasi tiek nagrinėjamos bylos, tiek kitų bylų medžiaga, susijusia su atsakovės buvusio vadovo R. B. skolos Å¡iai įmonei dydžio nustatymu. Teigiama, kad teismas neįvertino Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-295-232/2017 nustatytų faktinių aplinkybių, kurios nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikÅ¡mę. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, V.

P., R. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Erama“ dėl administracinių aktų ir sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei teisinės registracijos panaikinimo, ir , be kita ko, nusprendė taikyti restitucijÄ ir įpareigoti UAB „Erama“ grÄ Å¾inti valstybei žemės sklypus Nr. 30, 31, 32, esančius SantariÅ¡kių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniuje; įpareigoti V. P. grÄ Å¾inti R. B. 120 000 Lt; įpareigoti R. B. grÄ Å¾inti UAB „Erama“ 600 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo 210 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2010, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011, minėtų teismų procesiniai sprendimai iÅ¡ esmės palikti nepakeisti, patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl restitucijos taikymo ir įpareigojimo grÄ Å¾inti žemės sklypus, iÅ¡dėstant jÄ taip: grÄ Å¾inti valstybei žemės sklypus Nr. 30, 31, 32; taikyti restitucijÄ ir įpareigoti V.

P. grÄ Å¾inti R. B. 120 000 Lt; įpareigoti R. B. grÄ Å¾inti UAB ,,Erama“ 600 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. iÅ¡davė vykdomojo raÅ¡to civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 dublikÄ , kuriuo vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi R. B. įpareigotas grÄ Å¾inti UAB ,,Erama“ 173 772,01 Eur (600 000 Lt) (t. 6, b. l. 44-45). Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo nutarime bei jo priede nurodyto debitoriaus R.

B. skolos dydžio pagrindas yra bÅ«tent vien tik pagal paminėtus teismų sprendimus iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Įvertinus Å¡ios nutarties 33 punkte nustatytas aplinkybes bÅ«tų galiama daryti iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, yra įrodytas minėto debitoriaus skolos dydis, kuris nurodytas skundžiamame nutarime, kurį teismas atsisakė panaikinti. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantai savo skunde, teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-295-232/2017 konstatuotų faktinių aplinkybių ir jų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

IÅ¡taisydamas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo klaidÄ apeliacinis teismas, pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ir kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantai, BUAB „Erama“ bankroto administratorė atsakovams UAB ,,Refertus“ ir R. B. buvo pateikusi ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis 2013 m. balandžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei balandžio 12 d. skolų įskaitos aktÄ bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 95 235,81 Lt (27 582,20 Eur) reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „Refertus“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-28202-905/2015), o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi paminėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-295-232/2017). Paminėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad 2013 m. balandžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieÅ¡kovė BUAB „Erama“ atsakovui R. B. atlygintinai perleido turėtÄ 95 235,81 Lt reikalavimo teisę į skolininkÄ UAB „Refertus“; kad 2013 m. balandžio 12 d. paskolos sutartimi R.

B. paskolino įmonei 165 000 Lt; kad 2013 m. balandžio 12 d. BUAB „Erama“, R. B. ir UAB „Refertus“ pasirašė Tarpusavio skolų įskaitos aktÄ , kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovė 95 235,81 Lt reikalavimo teisę į UAB „Refertus“ yra perleidusi R. B., kuris skolingas ieÅ¡kovei 695 235,81 Lt; ieÅ¡kovė skolinga R. B. 165 000 Lt; kad minėtame akte taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovė ir R. B. įskaito tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir kad reikalavimus įskaičius pastarojo skola yra 530 235,81 Lt, UAB „Refertus“ neskolingas ieÅ¡kovei BUAB „Erama“ ir ieÅ¡kovė neskolingas R.

B.. Ä®vertinę bylos medžiagÄ â€“Â sÄ skaitos apyvartos iÅ¡raÅ¡Ä , teismai taip pat nustatė, kad R. B. sumokėta 165 000 Lt suma užskaityta kaip 95 235,81 Lt mokėjimas ieÅ¡kovei BUAB „Erama“ pagal 2013 m. balandžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir kaip 69 764,19 Lt skolos grÄ Å¾inimas; 600 000 Lt skola įmonei sumažinta 69 764,19 Lt (žr. Vilniaus apygardos teismo nutarties 22, 27 punktus). Taigi kaip teisingai skunde nurodė apeliantai, atsižvelgiant į tai, kad paminėti teismo sprendimai yra įsiteisėję, juos nagrinėjant dalyvavo tie patys asmenys kaip ir Å¡ioje byloje, – juose konstatuotos ir pirmosios instancijos teismo nevertintos faktinės aplinkybės, kad R.

B. grÄ Å¾inęs dalį skolos – 69 764 Lt, savo įsipareigojimus įmonei sumažino iki 530 235,81 Lt (153 566,91 Eur) (600 000 Lt – 69 764 Lt), – laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis), kurie patvirtina pareiÅ¡kėjų skundo argumentus, jog pagal ginčo nutarimu parduotino turto – debitorinių skolų, vertė buvo nustatyta neteisingai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės bankroto administratorė, kuriai, be abejonės, turi bÅ«ti žinoma, kad tiek argumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas, tiek atsikirtimai į juos, turi bÅ«ti pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡ingu atveju – tokie nepagrįsti objektyviais įrodymais argumentai gali bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.

Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui – fakto teismui, Å¡i nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų pirmiau paminėtas ir pareiÅ¡kėjų jau savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas atsakovės parduotinų debitorių skolų dydžiui nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai).      Trečia, kaip minėta, apeliantai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kreditorių susirinkimo sprendimas nuraÅ¡yti kitÄ dalį debitorių skolų – 124 773,70 Eur, taip pat pažeidžia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, nes nėra pateikta įrodymų, jog administratorė bÅ«tų iÅ¡ viso ėmusis priemonių Å¡ias skolas iÅ¡ieÅ¡koti, siuntusi pretenzijas, etc. Bankroto administratorė, nesutikdama su paminėtais argumentais teigė, kad jai neperduoti visi įmonės dokumentai, todėl nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tiek Å¡ių skolų faktÄ , tiek ir jų dydį.

Kaip matyti iÅ¡ Priedo Nr. 2 prie ginčo susirinkimo nutarimo, pasak administratorės, iÅ¡ viso nėra pateikta įrodymų apie 45 011,49 Eur debitorių skolÄ , o 41 046,04 Eur skola nepagrįstai įtraukta į sÄ raÅ¡Ä , nes dėl aplaidaus buhalterijos vedimo nebuvo suvestos paskutinės sÄ skaitos; be to, debitoriai, kurių skolos siekia 35 820,17 Eur, jau yra bankrutavę ir iÅ¡registruoti iÅ¡ juridinių asmenų registro (t. 6, b. l. 12). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su apeliantais, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog bankroto administratorė bÅ«tų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama tiek iÅ¡siaiÅ¡kinti debitorių sÄ raÅ¡e nurodytų asmenų skolų pagrindÄ , jų dydį, tiek ir galimybes jas iÅ¡siieÅ¡koti.

Beje, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo priedo duomenis, jog dalis skolų – 41 046,04 Eur, iÅ¡ viso buvo nepagrįstai įtraukta į debitorių sÄ raÅ¡Ä (buhalteriniai, banko dokumentai, patvirtinančios atsiskaitymÄ su įmone etc.). Pagal bylos medžiagÄ tokie dokumentai nebuvo pateikti nei pačiam kreditorių susirinkimui (CPK 12, 178 straipsniai). Kalbant apie nutarimÄ nuraÅ¡yti 45 111, 49 Eur skolÄ , teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantais, kad nors, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į skundÄ , įmonės ieÅ¡kininis reikalavimas dėl statybų rangos skolos priteisimo buvo atmestas, prieÅ¡ingai nei teigia administratorė, Å¡i aplinkybė pati savaime neįrodo fakto, jog bankroto administratorė dėjo visas pastangas, tačiau neturėjo galimybės nustatyti ir iÅ¡tirti ne mažas skolas bankrutuojančiai įmonei pagal kitas įmonės dviÅ¡ales sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis (nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, ranga ir kt.).

Nepateikta jokių įrodymų, jog administratorė bÅ«tų kreipusis į priede nurodytus asmenis dėl paminėtų ginčui aktualių dokumentų iÅ¡reikalavimo, etc. Ketvirta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kas nuolat nurodoma Å¡ios instancijos teismo procesiniuose sprendimuose Å¡ios kategorijos bylose, – kad administratorius bankroto procese turi ypatingÄ teisinę padėtį, disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu ir bÅ«tent nuo jo sÄ Å¾iningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas.

Taigi Å¡is asmuo, teikdamas kreditorių susirinkimui svarstyti klausimÄ , susijusių su įmonės turtu, kuris, kaip žinoma, yra pagrindinis Å¡altinis, iÅ¡ kurio gali / turi bÅ«ti tenkinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir tokiu bÅ«du pasiekiami bankroto proceso tikslai, – privalėjo pateikti įrodymus bei įvertinti visas aktualias faktines aplinkybes (įsitiesėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes), imtis aktyvių jo kompetencijai priskirtų veiksmų turto vertei nustatyti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, pirmiau nustatytos ir Å¡ios nutarties 33–36 punktuose iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog kreditoriams pateikta neteisinga, nepilna aktuali informacija galėjo nulemti neteisingų ir nepagrįstų 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju darbotvarkės klausimu priėmimÄ , kurie prieÅ¡tarauja ne tik teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, bet ir pažeidžia apačios įmonės, jos kreditorių interesus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Šie klausimai turi būti iš naujo išsamiai išnagrinėti ir išspręsti atsakovė kreditorių susirinkime, nes klausimai, susiję su įmonės turto pardavimu, yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Todėl remiantis aukščiau nurodytoms faktinėms nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais, skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kadangi minėti argumentai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia nagrinėjamÄ klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, todėl patenkinus kreditorių atskirÄ jį skundÄ ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas panaikinamas, o Å¡ie klausimai perduodami atsakovė BUAB „Erama“ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo (Ä®BÄ® 24 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 185 straipsnis).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ (įmonės kodas 123435322) 2016 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu ir perduoti šį klausimÄ svarstyti kreditorių susirinkimui iÅ¡ naujo.    Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                                Egidijus Žironas