2024-10-23 Nr. AB-15709-3-61-3-04670-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-670-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04670-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Y. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24S186359 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos Y. P. skundą priėmė nagrinėti, o pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 ir 3 d.), pažymėjo, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas nėra susijęs su pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, tai yra prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su nagrinėjama byla. Teismas pažymėjo, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-12643-860/2024 dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 24S145524 išsiųsti pareiškėja iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, ir toje byloje Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi jau yra išsprendęs pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.

III. Pareiškėja Y. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimo bei Migracijos departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 24S145524 apskundimas automatiškai nesustabdo jų vykdymo, kas reiškia, kad pareiškėja, būdama prieglobsčio prašytoja, neišnagrinėjus jos skundo dėl Sprendimo ir galutinai nenustačius, ar Sprendimas yra pagrįstas, ar ne, neįvertinus, ar pareiškėjai kyla reali grėsmė kilmės valstybėje, Pareiškėja, nors ir turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, gali būti išsiųsta į kilmės valstybę.

Pareiškėja pažymi, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad pareiškėja dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųsta į Baltarusijos Respubliką (nors šiuo metu sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo apskųstas, bet skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo, o reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikytos nėra), o teismui priėmus pareiškėjai teigiamą sprendimą ir panaikinus Sprendimą, kuriuo pareiškėjos baimė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus Baltarusijoje atmesta kaip nepagrįsta bei įpareigojus Atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, kadangi, viena vertus, asmenį išsiuntus į Baltarusijos Respubliką, jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas, jam nesant Lietuvoje, bus nutrauktas, kita vertus, bylos nagrinėjimo metu asmenį išsiuntus į Baltarusiją dar iki teismui patvirtinus Sprendimo teisėtumą pareiškėjai kyla reali tikimybė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, o teismui Sprendimą panaikinus, – jos iš Baltarusijos, akivaizdu, negrąžins atgal į Lietuvą, tikslu tęsti jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus argumentus dėl tokių priemonių taikymo būtinumo pareiškėjos individualiu atveju ir nesivadovavo geriausiais vaikų interesais.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos Y. P. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Sprendimu nebuvo sprendžiama klausimas dėl pareiškėjos išsiuntimo, šis klausimas buvo išspręstas Migracijos departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 24S145524, kuris yra kitos administracinės bylos dalykas. Kaip minėta, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku, o nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės prašo sustabdyti kitoje byloje skundžiamo sprendimo galiojimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos išsiuntimas būtų vykdomas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Y. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė