cea29f6b-6d53-48d9-8aee-45b496b07a29 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-309-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02100-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam priteisti 1988 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 3-13) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas; Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje jis buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkačiomis teisės aktų reikalavimų, kurios nepritaikytos neįgaliesiems asmenims.

Minėtu laikotarpiu jis buvo apgyvendintas penktame aukšte, 523 kambaryje, kurio plotas apie 12,5 kv. m., kuriame be jo gyveno dar 7 nuteistieji, buvo 4 dviaukštės lovos, todėl ploto tekdavo mažiau, negu tai numatyta teisės aktuose. Teigia, kad jam yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Pažymi, kad dėl judėjimo negalios jis juda, pasiremdamas lazda ar ramentų pagalba. Nors jo neįgalumas akivaizdžiai matomas, jis buvo apgyvendintas pastato penktame aukšte, miegojimui jam buvo skirta vieta viršutiniame dviaukštės lovos aukšte.

Lovoje nebuvo įmontuotos kopėtėlės, todėl jam buvo sunku pasiekti savo vietÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kalinimo sÄ lygos nepritaikytos neįgaliam asmeniui: niekur (nei koridoriuose, nei laiptinėse, nei sanitariniame mazge, duÅ¡e) nebuvo rankenėlių įsikabinti, valgykloje maistÄ turėjo pasiimti ir nusineÅ¡ti prie stalo pats, todėl kiekvienÄ kartÄ turėdavo praÅ¡yti pagalbos. Teigia, kad prausykloje buvo 4 kriauklės, tualete - 5 pisuarai ir 6 klozetai, prausykla ir sanitariniu mazgu naudojosi 80 žmonių.

Sanitariniame mazge nebuvo mechaninės ventiliacijos, todėl smarvė sklido į patalpas, sanitarinio mazgo patalpÄ vėdinant pro langÄ , buvo Å¡alta ir drėgna. Gyvenamosiose patalpose langai buvo netvarkingi, pro plyÅ¡ius pÅ«tė vėjas, todėl miegamosiose patalpose bÅ«davo Å¡alta. Bendro naudojimo patalpose, tame tarpe virtuvėje, buvo tarakonų. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė diskomfortÄ , diskriminacijÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kančiÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , pablogėjo jo fizinė ir psichinė.

PatirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 1988 Eur suma, po 14 Eur už parÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime ir paaiÅ¡kinime (b. l. 32-36, 63) nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 5-ame nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose, kambaryje, kurio bendras plotas 25,35 kv. m., kuriame įvairiais laikotarpiais gyveno nuo 6 iki 9 asmenų, todėl vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 2,82 kv. m iki 4,23 kv. m.

Nors tam tikru laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose, pažeidimÄ laiko formalaus pobÅ«džio, objektyviai negalėjusį sukelti pareiÅ¡kėjo skunde įvardintų neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir pan.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl kalinimo ir buities sÄ lygos, kiek tai buvo įmanoma atliekant laisvės atėmimo bausmę, buvo geresnės. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas visada turėjo galimybę kreiptis į pataisos įstaigos pareigÅ«nus ir praÅ¡yti suteikti jam reikalingÄ pagalbÄ . Teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje buvo devynios lovos – keturios dviaukÅ¡tės lovos, viena vieno aukÅ¡to. Akcentuoja, jog nei viename teisės akte nėra numatyta, jog pataisos įstaigose negalima įrengti dviaukščių lovų.

Nurodo, jog Marijampolės PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, jog bÅ«ryje, kuriame bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės. Nurodo, kad visose gyvenamosiose patalpose yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, be to, patalpos gali bÅ«ti vėdinamos per atidaromus langus. Atkreipia dėmesį, kad teisės normos neįtvirtina reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pažymi, kad langai įrengti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nuolat atliekami patalpų einamieji remontai, todėl patalpos yra tvarkingos. Teigia, kad Marijampolės PN yra sudarę nuolatinės parazitų kontrolės sutartį su tokiÄ veiklÄ vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., atlyginimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė diskriminacijÄ dėl neįgalumo, diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kančiÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , pablogėjo jo psichinė ir fizinė sveikata. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo praktikoje (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. LVAT yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui, į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį, pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas netinkamas laikymo sÄ lygas pataisos įstaigoje grindžia ploto trÅ«kumu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d., 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m (111.2 punktas).

Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymui Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nesikeitė ir toliau išliko 3,1 kv. m vienam asmeniui įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.1 ir 2.2 punktai).

Minėtose teisės normose nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas bendrabučio tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ , tame tarpe sanitarinio mazgo plotÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi LVAT formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 37, 38-49, 64), jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 5-ame nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose, gyvenamojoje patalpoje, kurio plotas sudarė 25,35 kv. m.

Vertinant byloje esančius 5 bÅ«rio 523 kambario nuteistųjų sÄ raÅ¡us (b. l. 38-49) matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. 523 kambaryje gyveno 6 nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,23 kv. m. (25,35 kv. m/6) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m gruodžio 2 d. – 8 nuteistieji, pareiÅ¡kėjui teko 3,17 kv. m (25,35 kv. m/8) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. – 7 nuteistieji, pareiÅ¡kėjui teko 3,62 kv. m (25,35 kv. m/7) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.

– 8 nuteistieji, pareiškėjui teko 3,17 kv. m (25,35 kv. m/8) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. sausio 14 d. – 9 nuteistieji, pareiškėjui teko 2,82 kv. m (25,35 kv. m/9) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d. – 8 nuteistieji, pareiškėjui teko 3,17 kv. m (25,35 kv. m/8) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 13 d. – 9 nuteistieji, pareiškėjui teko 2,82 kv. m (25,35 kv. m/9) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 19 d.

– 8 nuteistieji, pareiškėjui teko 3,17 kv. m (25,35 kv. m/8) gyvenamojo ploto, 2020 m. vasario 20 d. – 7 nuteistieji ir pareiškėjui teko 3,62 kv. m (25,35 kv. m/7) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 27 d. – 8 nuteistieji, pareiškėjui teko 3,17 kv. m (25,35 kv. m/8) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 9 d. – 7 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 3,62 kv. m (25,35 kv. m/7) gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.

– 8 nuteistieji, pareiÅ¡kėjui teko 3,17 kv. m (25,35 kv. m/8) gyvenamojo ploto. Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ (3, 1 kv.

m) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 53 paras. Vertintina, kad gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nepritaikytomis neįgaliesiems asmenims, kad jam teko miegoti dviaukÅ¡tės lovos virÅ¡utiniame aikÅ¡te, pats turėjo pasiimti ir atsineÅ¡ti maistÄ . Bylos duomenys (b.l. 14, 29) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra neįgalus asmuo, iki 2021 m. birželio 11 d. jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 7 punktÄ , su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis. Neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumÄ yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje bei jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusiÅ¡kÄ ir lygiateisį naudojimÄ si visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbÄ Å¡ių asmenų prigimtiniam orumui.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas ar su niekuo negali bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, Å¡ios konvencijos Å¡alys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų keliÄ neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniÅ¡kam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui. Ginčo atveju aktualus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemÄ ir jos prielaidas bei sÄ lygas, neįgaliųjų socialinę integracijÄ Ä¯gyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymÄ , profesinės reabilitacijos paslaugų teikimÄ , specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus (1 str. 1 d.).

Å io įstatymo 3 straipsnyje nurodyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, be kita ko: lygių galimybių (neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės; tik tais atvejais, kai tokios pat sÄ lygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį), diskriminavimo prevencijos (neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar iÅ¡naudojimo).

NSIÄ® 11 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziÅ¡kai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimÄ ir statinių projektavimÄ bei vieÅ¡osios paskirties pastatų, bÅ«sto ir jo aplinkos, vieÅ¡ojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktÅ«ros, informacinės aplinkos pritaikymÄ neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. NSIÄ® 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimÄ ir jų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ atsako Aplinkos ministerija, o Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintÄ statybos, supaprastintÄ rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto apraÅ¡Ä , paprastojo remonto projektÄ ar paprastojo remonto apraÅ¡Ä statiniuose, kurių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytÄ paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius bÅ«tina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.“ Už objektų pritaikymÄ neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai (11 str. 3 d.).

IÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turi bÅ«ti vykdomas, kai Å¡ie pastatai yra statomi, rekonstruojami, remontuojami arba keičiama statinių paskirtis. Tokiais atvejais privalu vadovautis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais. Aukščiau nurodytos teisės normos draudžia diskriminacijÄ dėl neįgalumo, įtvirtina, kad neįgaliesiems turi bÅ«ti sudarytos lygiai tokios pats sÄ lygos kaip ir kitiems visuomenės nariams.

Kadangi statinys, kuriame ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, nepriskirtinas nei būstui, nei viešosios paskirties statiniams, jam NSIĮ 11 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo baldais ir inventoriumi norma) 1.1 punkte numatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi būti įrengta metalinė lova.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės; su vėlesniais pakeitimais), nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, kurių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Pažymėtina, jog bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, todėl bÅ«tent jis turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų (žr., pvz., 2007 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).

Taigi pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, t. y. įrodyti aplinkybes, patvirtinančias realios žalos atsiradimo faktÄ , taip pat ir priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, tenka pareiÅ¡kėjui. Pažymėtina, jog bausmės atlikimas pataisos įstaigoje turi bÅ«tų vykdomas, laikantis humaniÅ¡kumo principų, jei asmuo turi specialių poreikių, Å¡ie poreikiai pagal galimybes turi bÅ«ti užtikrinami, tačiau tokiu atveju pirmiausia pats asmuo turi tinkamai ir aiÅ¡kiai informuoti apie tokių poreikių buvimÄ ir pagrįsti jų reikalingumÄ .

LVAT yra ne kartÄ pažymėjęs, kad, pagal EŽTT pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sÄ lygas apima ir tinkamų sÄ lygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimÄ (žr., pvz. LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-662/2016). EŽTT pabrėžia, jog valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumÄ , imtis bÅ«tinų žingsnių, kad panaikintų aplinkos ir požiÅ«rio barjerus, kurie trukdo pareiÅ¡kėjui dalyvauti kasdienėje veikloje kartu su kitais įkalintaisiais, kas kliudo jo integracijai ir dar labiau jį stigmatizuoja ir negali atleisti savęs nuo tokios pareigos (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 2689/12)).

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo nustatyti specialÅ«s poreikiai, nėra pateikta gydytojų ar kitų specialistų rekomendacijų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN sÄ lygų, pats pareiÅ¡kėjas jokių raÅ¡ytinių skundų ar praÅ¡ymų nėra pateikęs, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nekilo pareiga imtis papildomų priemonių pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN užtikrinimui. Kadangi pareiÅ¡kėjo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai apie patiriamÄ diskriminacijÄ nėra pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, neįrodytas realiai pareiÅ¡kėjo patirtos žalos faktas, nekonstatuotinas pareiÅ¡kėjo, kaip neįgalaus asmens, teisės į tinkamÄ nuteistųjų materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ pažeidimo faktas.

AprÅ«pinimo baldais ir inventoriumi normos 7.4 ir 7.6 punktai nustato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengta praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad tualete buvo 5 pisuarai, o prausykloje – 4 kriauklės, iÅ¡ į bylÄ pateikto bendrabučio penktojo aukÅ¡to plano (b. l.

64) matyti, kad Marijampolės PN 5 bÅ«rio prausykloje įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės, sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai ir 6 pisuarai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teikiamų duomenų teisingumu, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ praustuvių, unitazų ir pisuarų skaičių nebuvo pažeista. Pisuarais besinaudojusių nuteistųjų skaičius skaičiuotinas 5 bÅ«ryje esančių miegamųjų vietų skaičių dalinant iÅ¡ jame esančių praustuvių, pusvonių, klozetų ir pisuarų skaičiaus.

Ginčo laikotarpiu Marijampolės PN 5 būryje 1 pisuaras arba klozetas teko 7 nuteistiesiems (92/(6+6)), 1 praustuvė – 11 nuteistųjų (92/8) (b.l. 64). Aprūpinimo baldais ir inventoriumi normos nenumato reikalavimo tualete įrengti tiek klozetus, tiek pisuarus, todėl skaičiuojant nuteistiems tenkantį pisuarų ir klozetų skaičių, vertinamas bendras šių įrenginių skaičius, buvęs tualete. Darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu praustuvių, klozetų bei pisuarų skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl skundo teiginiai dėl per mažo šių įrenginių skaičiaus atmestini kaip nepagrįsti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant, bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normoje nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 17 punktas).

Higienos normos 16 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Galiojantys teisės aktai nenumato privalomos oro filtravimo sistemos įrengimo sanitarinėse patalpose.

Pareiškėjas skunde patvirtina, kad sanitarinės patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Nors pareiškėjas teigia, kad sanitarinėje patalpoje buvo šalta, kaupėsi drėgmė, tačiau neaišku, kokiu būdu nustatyta šioje patalpoje buvusi temperatūra ir santykinė oro drėgmė, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kitų gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjo teigimu, sklido nemalonūs kvapai, nebuvo galimybės vėdinti per atveriamus langus.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie nemalonų kvapÄ sanitarinėse patalpose teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Teismas vertindamas pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad gyvenamosiose patalpose buvo netvarkingi langai, pažymi, jog Å¡i aplinkybė grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kelia abejones, tačiau jų nedetalizuoja.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Å iais atvejais turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų bÅ«tų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ . Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Kadangi nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atitinkamas tarnybas ar Marijampolės PN administracijÄ , atsakovui tenka neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus teiginius.

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos sanitarinėje patalpoje, joje buvusios netinkamos temperatūros, drėgmės, gyvenamosios patalpos netvarkingų langų atmestini kaip nepagrįsti. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašai (b. l. 50-54) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN įmonė „Dezinfa“ reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Marijampolės PN patalpose. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų daromos žalos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) iÅ¡gyvenimais, dideliais nepatogumais patirta diskriminacija dėl neįgalumo, pablogėjusia jo psichine ir fizine sveikata. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė. Teismui pateiktoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymoje (b. l.

29) nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas skundėsi sveikatos problemomis. Esant nustatytai aplinkybei, jog 53 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ (trÅ«ko 0,28 kv. m ploto), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal apeliacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , neįgalaus nuteistojo, kalinčio neįgaliesiems nepritaikytose pataisos namų patalpose, patirti nepatogumai, iÅ¡gyvenimai, diskomfortas, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas sÄ lygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos bÅ«klę, ir dėl to nukentėjęs pareiÅ¡kėjo orumas, atlygintini pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017).

Byloje nenustatyta, kad pažeidus galiojančius teisės aktus, o taip pat pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, pareiÅ¡kėjui kilo sunkesnių padarinių, kad bÅ«tų sÄ moningai siekiama pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl Marijampolės PN administracijos elgesys su pareiÅ¡kėju negali bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Ä®vertinęs tai, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, nustatęs, kad nėra duomenų, jog konstatuotas pažeidimas kokiu nors bÅ«du pablogino pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams adekvati suma yra 150,00 Eur, kuri pareiÅ¡kėjui priteistina (CK 6.250 str. 1 d.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimÄ byloje G.

R. prieÅ¡ IspanijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 30544/96 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui A. B. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė