cea270be-2f1f-4f34-aebc-b5b9ef8941c2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4208-244/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04646-2015-1                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A.

T., atsakovės atstovo atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė: PareiÅ¡kėjas A. T. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad nuo 2014 liepos mėnesio iki 2014 spalio mėnesio Vilniaus PN buvo laikomas teisės akų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Tiek karantino tipo kameroje, tiek gyvenamosios zonos kameroje, kuriose buvo laikomas A. T., nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Dėl didelio kameroje laikomų asmenų ir inventoriaus kiekio, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos sÄ lygos judėti. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų dažnai tvyrodavo įtampa, kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. A. T. patyrė emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1 000 Eur.Teismo posėdyje A.

T. palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad A. T. į Vilniaus PN atvyko 2014-07-04 ir nuo 2014-07-04 iki 2014-07-16 buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 109. Å ios patalpos plotas yra 19,78 kv. m, joje įrengtos 3 dvivietės lovos, t. y., 6 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m ploto. Toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo kameros, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu.

Jose nuteistieji laikomi trumpÄ laiko tarpÄ , kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. Karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus arba juos paskirsčius į bÅ«rius, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau bendro kameros ploto.Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, apie tuo pat metu laikomų asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje (taip pat ir karantino gyvenamojoje patalpoje), kamerų tipo patalpoje ar baudos izoliatoriuje kiekį.

PareiÅ¡kėjas skunde neįvardijo, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę kartu su juo nurodytose patalpose, jis taip pat nenurodė, koks plotas teko vienam asmeniui. Karantino patalpa Nr. 109, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas dažniausiai bÅ«na užpildyta vienu trečdaliu, taigi, nuteistiesiems tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo asmenų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Karantino patalpos dienÄ nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.PareiÅ¡kėjas nuo 2015 liepos mėnesio iki 2015-10-01 buvo priskirtas trečio bÅ«rio gyvenamajai patalpai Nr. 206, o vėliau buvo paskirtas į Å¡eÅ¡to bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 414.

Gyvenamosios patalpos Nr. 206 plotas yra 33,13 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, o tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,31 kv. m ploto. Gyvenamosios patalpos Nr. 414 plotas yra 14,41 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamos vietos, taigi, vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m ploto. Nuo 2014-07-17 iki 2014-08-01, paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, jis buvo perkeltas į drausmės grupės gyvenamÄ jÄ patalpÄ su izoliacija Nr. 4D. Å ios patalpos plotas – 14,66 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, o tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,66 kv. m ploto.

Taigi, pareiÅ¡kėjui tekęs plotas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl negalėjo sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės bÅ«senos, sukeliančios papildomus nepatogumus bei neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už jiems inkriminuotus nusikaltimus.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Atkreipė dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Nuteistieji nuo 7.00 val. iki 23.00 val. gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius ir užsiimti kita leistina veikla.

Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus PN teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje. Ne visada visos gyvenamosios patalpos lovos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems tenkas daugiau gyvenamojo ploto. Net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas, Å¡is neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, kadangi bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje A. T. buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, pabloginančių jo padėtį, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai ir patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi jį kankinti, žeminti A.

T. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Pažymėjo, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006-09-06 aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir 2006 m. perduoti eksploatuoti. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

Atkreipė dėmesį, kad teismai skirtingai vertina drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotų skaičiavimÄ . Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji, ir neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip atskira patalpa. Atsižvelgiant į Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 nuostatas, patalpa yra pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iÅ¡ visų pusių, turinti išėjimÄ Ä¯ laukÄ arba kitas patalpas.

Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų, baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų durys turi tik vienÄ išėjimÄ Ä¯ bendrÄ jį sektoriaus koridorių. Atsakovo nuomone, visos A. T. skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiÅ¡kėjui. Jis taip pat privalo įrodyti ir pagrįsti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. A. T. nepaaiÅ¡kino, kokiais paskaičiavimais remiantis jam atsirado 1 000 Eur neturtinė žala, ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, galinčių pagrįsti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos sumÄ .

Tvirtina, kad Vilniaus PN jokiais veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .PareiÅ¡kėjas teismui pateiktuose skundo papildymuose paaiÅ¡kino, kad atsakovas atsiliepime pateikė netikslius duomenis. Nurodė, kad karantino kameroje nuo 2014-07-04 iki 2014-07-16 buvo įrengta 10 lovų, ir Å¡ioje kameroje buvo laikoma deÅ¡imt asmenų. Pažymėjo, kad Å¡ias patalpas atvykę asmenys laikomi 12 parų, kol paskiriami į gyvenamÄ jÄ zonÄ .

Karantino patalpų lauko durys yra rakinamos, todėl nuteistieji neturi galimybės laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos. Patalpoje Nr. 414 gyveno 5 asmenys. Nuo 2014-07-22 iki 2014-07-01 Å¡ioje patalpoje buvo 4 lovos. Patalpoje Nr. 4D A. T. buvo laikomas su dar trimis asmenimis, o sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskiroje patalpoje, todėl ji negali bÅ«ti įskaičiuojama į bendrÄ patalpos plotÄ . Pažymėjo, kad jo judėjimas buvo varžomas. PareiÅ¡kėjas buvo du kartus baustas už tai, kad buvo pas draugÄ to paties pastato kito aukÅ¡to koridoriuje.

Poilsio kambarys yra įrengtas virtuvėje, jame yra televizorius, Å¡aldytuvai, stalai ir elektrinės plytelės. Å ioje patalpoje nuolat bÅ«na daug žmonių, tvyro maisto ir kiti kvapai, nėra vietų atsisėsti. Sanitarinis mazgas yra prausykloje, kurioje nuolat pilna vandens ir dėl to slidu. Dėl slidžios prausyklos dangos A. T. buvo susižalojęs. Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų ir kalinimo sÄ lygų buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 1 000 Eur. Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas yra nurodytas teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pagal šių taisyklių 111.1 ir 111.2 punktus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-07-04 iki 2014-07-16 buvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpoje Nr. 109. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, tačiau nurodė, kad karantino patalpoje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m, yra 6 miegamosios vietos.

Iš administracinėje byloje esančios karantino patalpos Nr. 109 2015-11-16 fotolentelės matyti, kad šioje patalpoje yra 3 dviaukštės lovos (b. l. 20). Karantino patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78 kv. m (b. l. 21). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, minėtoje patalpoje laikant 6 asmenis, kiekvienam iš jų tenka po 3,3 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, laikant A. T. šioje patalpoje su dar 5 asmenimis, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo teiginiai, kad minėtoje patalpoje buvo įrengta 10 lovų ir laikoma dešimt asmenų, nėra niekuo pagrįsti.

Kadangi karantino patalpoje yra dviaukÅ¡tės lovos, asmenims lieka daugiau laisvos patalpos. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys gali nuo 7.00 val. iki 23.00 val. laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, bÅ«rio lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , renginius, užsiimti kita leidžiama veikla. IÅ¡ pateikto Vilniaus PN plano (b. l.

21) matyti, kad gyvenamosios patalpos iÅ¡eina į bendrÄ koridorių, tame pačiame koridoriuje yra įrengtos kitos bendro naudojimo patalpos. Vilniaus PN pažymėjo, kad pataisos namų teritorijoje įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastato viduje. Taigi, nuteistieji neturi visÄ laikÄ praleisti vien tik gyvenamojoje patalpoje. Kadangi kiti nuteistieji dienÄ dalyvauja leidžiamose veiklose, dienÄ ne visi asmenys bÅ«na gyvenamojoje patalpoje, todėl likusiems asmenims tenka dar daugiau laisvo patalpų ploto.Nuo 2015-07-17 iki 2015-07-23 (b. l. 16, 17–18, 19) A. T. savo paties praÅ¡ymu buvo laikomas Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 206, kurios plotas – 33,13 kv. m (b. l. 22). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ioje patalpoje yra 10 lovų, taigi, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 3,31 kv. m ploto. Toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.Nuo 2015-01-23 iki 2015-10-01 (b. l.

19) pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 414. Šios patalpos plotas yra 14,41 kv. m (b. l. 23), todėl atsižvelgiant į Vilniaus PN pateiktus duomenis, kad šioje patalpoje yra 4 lovos, darytina išvada, kad joje esant 4 asmenims, vienam iš jų tekdavo 3,6 laisvo patalpos ploto. Pareiškėjo teiginiai, kad šioje patalpoje buvo laikomi 5 asmenys, nėra niekuo pagrįsti. Taigi, laikant A. T. šioje patalpoje, teisės aktų reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti. Pareiškėjo teiginys dėl nuolatinio ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nėra grindžiamas objektyviais duomenimis.Vilniaus pataisos namai nėra kalėjimas ar tardymo izoliatorius, todėl visi nuteistieji pagal poreikį dienotvarkėje nustatytu laiku gali judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktÄ , nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių ir nesilankyti patalpose, bÅ«riuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, iÅ¡skyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Administracinėje byloje nėra pateikti Vilniaus PN direktoriaus nutarimai, kuriais A. T. buvo paskirtos nuobaudos. Tokių nutarimų teisėtumas bei pagrįstumas nėra Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo teiginių matyti, kad nuobaudos jam buvo paskirtos už reikalavimo be pataisos įstaigos direktoriaus leidimo nesilankyti patalpose, kuriose negyvena, o toks nuobaudų skyrimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas pareiÅ¡kėjo teisės judėti bÅ«rio gyvenamosiose patalpose ribojimu. A. T. taip pat nurodė, kad karantino patalpų lauko durys yra rakinamos, todėl nuteistieji neturi galimybės laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos, grindžiamas tik pareiÅ¡kėjo samprotavimais. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN teiginiu, kad karantino patalpos dienÄ nėra rakinamos ir asmenys gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

Ginčo laikotarpiu A. T. dėl Å¡io galimo jo teisių pažeidimo į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė, o Å¡iuo metu jo dėl praėjusio laiko neįmanoma nustatyti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimų poilsio kambario įrengimui. Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad poilsio kambarys buvo įrengtas netinkamai, tačiau nepateikė juokių Å¡iuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. IÅ¡ Vilniaus PN 2015-10-15 raÅ¡to Nr. 9-6870(07) matyti, kad Å¡ios institucijos kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta virtuvė–poilsio kambarys (b. l. 43).

Dėl netinkamo poilsio kambario įrengimo A. T. nei į Vilniaus PN administracijÄ , nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad jo teisės nebuvo pažeistos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Ä®vertinus atsakovo pateiktÄ informacijÄ , kuria teismas neturi pagrindo abejoti, konstatuotina, kad tualeto ir prausyklos įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Vilniaus PN administracijos kaltės dėl A.

T. galimo susižalojimo tualete nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Konstatavus, kad atsakovės atstovo darbuotojai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti A.

T. neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Liudmila Zaborovska