2024-07-31 Nr. CB-5121-2-28-3-00981-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedBylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sandorių sudarymą ir tariamųjų sandorių požymius, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo visų šių normų taikymą formuojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Sandorių tariamumas gali būti įrodinėjamas visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodinėjimas vyksta pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Įrodinėjant sandorių tariamumą (ar ginantis nuo tokių ieškinio reikalavimų), be kita ko, taikomas ir CPK 182 straipsnio 1 punktas, atleidžiantis nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, kurias teismas pripažįsta visiems žinomomis.
Legislator headnote
AI generated2024-07-31 Nr. CB-5121-2-28-3-00981-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. DOK-2949
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00981-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 26 d. paduotu ieškovo D. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys pripažinti atsakovių R. G. ir V. A. 2020 m. spalio 27 d. Pinigų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento atmestas. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sandorių sudarymą ir tariamųjų sandorių požymius, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo visų šių normų taikymą formuojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Sandorių tariamumas gali būti įrodinėjamas visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodinėjimas vyksta pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Įrodinėjant sandorių tariamumą (ar ginantis nuo tokių ieškinio reikalavimų), be kita ko, taikomas ir CPK 182 straipsnio 1 punktas, atleidžiantis nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, kurias teismas pripažįsta visiems žinomomis.
2. Teismai nepagrįstai visiems žinomomis pripažino aplinkybes, kurios neatitinka konkretumo reikalavimo, netinkamai įvertino tokių aplinkybių nustatymo įtaką byloje įrodinėjamoms aplinkybėms ir tuo pagrindu nepagrįstai atleido atsakoves nuo pareigos įrodinėti konkrečias byloje nagrinėtas ir įrodinėjimo dalyką sudariusias aplinkybes. Be to, teismai visiems žinomomis pripažino aplinkybes, kuriomis, kaip visuotinai žinomomis, nei viena bylos šalis teismo procese nesirėmė.
3. Nepagrįstai taikius CPK 182 straipsnio 1 punktą, vienai iš ginčo šalių nepagrįstai buvo sudaryta galimybė neįrodinėti konkrečių aplinkybių ir toks nepagrįstas vienos iš ginčo šalių atleidimas nuo įrodinėjimo pareigos nulėmė neteisingą įrodinėjimo pareigos paskirstymą byloje.
4. Teismai, pripažindami bendro pobūdžio teiginius visiems žinomu faktu, pažeidė įrodymų pakankamumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus įrodymus – skaičiavimus, paremtus oficialiais statistiniais duomenimis, pripažino nepagrįstais, o subjektyvius ir abstraktaus pobūdžio atsakovių paaiškinimus laikė pakankamais jų teigiamoms aplinkybėms pagrįsti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už kasacinį skundą 2024 m. liepos 25 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 166 sumokėtą 110 (vieno šimto dešimt) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė