2019-01-23 Nr. AB-2108-3-61-3-04209-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-111-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl patiekiamo maisto kiekybės ir kokybės pažeidimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN buvo nuo 2014 m. birželio mėn., sveikata nesiskundė. Paaiškino, kad Vilniaus PN su uždarąja akcine bendrove „Pontem“ (toliau – ir UAB „Pontem“) pasirašė 2015 m. sausio 15 d. maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 24-3 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią už maitinimo paslaugas ir maisto kokybę atsako UAB „Pontem“. 2015 m. balandžio 14 d. pietums jam buvo pateiktos netinkamos vartoti dešrelės. Dėl minėto incidento pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, tačiau neturtinės žalos nepriteisė. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. pietums jam buvo pateikta košė ir plovas, tačiau mėsos maiste beveik nebuvo, nes pasvėrus buvo nustatyta, kad mėsos porcijoje rasta tik 10 g. 2016 m. rugsėjo 2 d. pietums pareiškėjas gavo guliašią. Su grupe kitų kalinių jis kreipėsi dėl maisto svėrimo, kurio metu vėl buvo nustatytas mėsos trūkumus – pjaustytų širdžių rasta nuo 1 iki 10 g.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam patiekiamas maistas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos) reikalavimų. Dėl netinkamo maisto, maisto kalorijų trūkumo pareiškėjui atsirado skrandžio skausmai, dėl kurių kreipėsi į Vilniaus PN gydytojus. Taip pat dėl netinkamo maitinimo jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Teigė, kad ne jis vienas, o ir kiti nuteistieji skundėsi dėl netinkamos kokybės maistu Vilniaus PN. Pareiškėjas prašė teismo priteisti jam neturtinę žalą dėl kilusių neigiamų dvasinių išgyvendinimų, sugadintos sveikatos, nepatogumų, kuriuos patyrė dėl netinkamo maitinimo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal su UAB „Pontem“ sudarytą Sutartį Vilniaus PN administracija maisto gaminimo, pateikimo ir išdavimo procese nedalyvauja, o dalyvauja tik duodant leidimą pagamintą maistą išduoti nuteistiesiems. Vilniaus PN Pagaminto maisto kokybės žurnalas patvirtina aplinkybę, kad Vilniaus PN pagaminto maisto kokybę tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas, leidimą išduoti maistą nuteistiesiems duoda Vilniaus PN direktoriaus budintysis padėjėjas, atlikdamas juslinę pagaminto maisto kokybės kontrolę. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra nedirbantis, todėl jis maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Dėl mėsos trūkumo Vilniaus PN UAB „Pontem“ jau atsakė į pareiškėjo teiktus skundus, nurodydama objektyvias priežastis, dėl kurių pagamintuose patiekaluose galėjo būti aptiktas mažesnis mėsos kiekis, negu nustatytas patiekalų receptūrose. Pažymėjo, jog gaminant maisto patiekalus, kurių vienas iš ingredientų yra mėsa, pakankamai ilgo terminio apdorojimo metu mėsa išsisklaido į smulkesnę konsistenciją, todėl beveik neįmanoma nustatyti, kiek mėsos yra konkrečioje patiekalo porcijoje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o jo argumentai yra abstraktaus pobūdžio.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Pontem atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas ir spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo.

7. UAB „Pontem“ nurodė, kad kiekvieną dieną yra vykdoma jo teikiamos paslaugos kontrolė, t. y. maisto gaminimo procesas ir maisto kokybė yra griežtai prižiūrimi ir kontroliuojami tiek Vilniaus PN atsakingų darbuotojų, tiek ir UAB „Pontem“ atsakingo darbuotojo, o pateikti dokumentai įrodo, kad teikiamas maistas buvo gaminamas pagal valgiaraščius bei buvo geros kokybės. Pažymėjo, kad teisės aktuose nurodytas termiškai neapdorotų maisto produktų kiekis gramais, be ne kaip galutinio gaminio svoris. Nurodė, kad dėl susiskaidžiusios mėsos patiekalo kokybė nenukenčia, jis išlaiko būtiną kaloringumą, todėl nuteistųjų teisės nėra pažeidžiamos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patiriamų skrandžio skausmų, neįrodė būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad vertinant byloje pateiktus Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ duomenis, nekilo pagrįstų abejonių dėl jų neteisėtumo, todėl jais remiamasi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ sudarė Sutartį, pagal kurią UAB „Pontem“ įsipareigoja teikti nuteistųjų maitinimo paslaugą. Teikiamos paslaugos techninė specifikacija pateikiama Sutarties sąlygų 1 priede „Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninė specifikacija“. Pareiškėjas Vilniaus PN pateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d. skundą dėl teikiamo netinkamo maisto davinio kiekio bei kokybės. UAB „Pontem“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 05-09-509 „Dėl skundų“ nurodė, kad UAB „Pontem“ atsižvelgė į pareiškėjo pastabas dėl maitinimo paslaugų kokybės, buvo pasikalbėta su maisto gamintoju ir išdavėjais dėl galimai netinkamo jų elgesio, nuspręsta tiekti liesesnę mėsos rūšį tam, kad mėsos svorio praradimas dėl atsiskyrusių bei išsilydžiusių riebalinės kilmės medžiagų būtų išvengtas, nurodyta darbuotojams tikrinti gaunamų produktų kokybę. Pareiškėjas su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl mėsos trūkumo galvijų širdžių guliaše. UAB „Pontem“ 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 05-09-579 „Dėl skundų“ nurodė, kad plovo ir guliašo patiekalų gaminimui naudota mėsa buvo geros kokybės, tačiau virimo procese išsisklaidė į smulkesnės konsistencijos struktūrą, tačiau patiekalo bendram kaloringumui mėsos struktūra įtakos neturėjo; taip pat buvo nuspręsta virtuvės patalpose įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, siekiant užtikrinti didesnę kontrolę, maisto produktų įnešimui ir išnešimui iš virtuvės patalpų yra paliekamos vienos nerakinamos durys, kurių kontrolę vykdys virtuvės administratorius. UAB „Pontem“ atkreipė dėmesį, kad patiekalai gaminami laikantys nustatytų valgiaraščio reikalavimų, Vilniaus PN administracija tikrina virtuvės darbą, gaunamas žaliavas bei jų kokybę, o maistas nuteistiesiems gaminamas iš visų teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų. Vilniaus PN 2016 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. 42-633(1) nurodyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilnius PN, šiuo metu nedirba ir negauna pajamų.

11. Teismas, atsižvelgdamas tai, kad pagal Fiziologines mitybos normas pareiškėjui kaip nedirbančiam vyrui nustatyta gauti 2298 kcal energetinės vertės maisto, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos maisto energetinės vertės yra grįsti subjektyviu vertinimu ir neįrodyti, pareiškėjas nekonkretizavo, kokiais laikotarpiais jam buvo tiekiamas netinkamos energetinės vertės maistas, be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją tik dėl netinkamos energetinės vertės maisto, o Vilniaus PN nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jam 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. rugsėjo 2 d. patiektame maiste nebuvo nustatyto mėsos kiekio, nustatė, jog pagal patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams mėnesio 2-ą dieną pietums patiekiamas guliašas iš galvijų širdžių, kurio svoris 100 g., sudedamosios dalys: 4 g miltų, 80 g galvijų širdžių, 10 g aliejaus, 24 g svogūnų, 0,5 g prieskonių, 2 g druskos, 15 g grietinės, 15 g pomidorų padažo, 30 g mėsos-kaulų sultinys, o mėnesio 22-ą dieną pietums patiekiamas plovas, kurio svoris 200 g, sudedamosios dalys: 54 g ryžių, 64 g kiaulienos, 12 g morkų, 8 g svogūnų, 1 g prieskonių, 2 g druskos, 12 g pomidorų padažo. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atliktas jam pateikto maisto svėrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad mėsos patiekale yra tik 10 g, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nepatikslino, kokiomis aplinkybėmis buvo atliktas maisto svėrimas, kiek porcijų buvo sveriama, kas atliko svėrimą, taip pat byloje nėra pateikta objektyvių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamos maisto kokybės kreipėsi su 2016 m. rugsėjo 5 d. prašymu ir į Kalėjimų departamentą, kuris 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2S-5332 nurodė pareiškėjui, jog pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą išduoti pagamintą maistą leidžiama kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama, o šių reikalavimų Vilniaus PN laikosi. Teismas taip pat nustatė, kad Kalėjimų departamentas taip pat atsakė ir į pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2S-5660 „Dėl skundo“, kuriame nurodė, jog patikrinus 2016 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. rugsėjo 4 d. pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą, pažeidimų nenustatyta. Byloje pateiktose gydytojo (slaugos specialisto) išvadose apie maisto kokybę laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. nurodyta, kad maisto „stovis“ buvo geras.

14. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių argumentus, padarė išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. protokolas Nr. 31-2413(1) „Dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros)“ (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo pasverta 10 porcijų galvijų širdžių guliašo ir svėrimo metu nustatyta, kad visose porcijose mėsos svoris buvo nuo 1 g iki 15 g, nėra tinkamas įrodymas, neabejotinai patvirtinantis, jog Viliaus PN ir UAB „Pontem“ netinkamai vykdė ar nesilaikė jiems teisės aktų, reglamentuojančių maitinimo paslaugos organizavimą ir teikimą, nustatytų pareigų. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 1 priede nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius įsakymu sudaryta komisija turi teisę bet kuriuo metu patikrinti teikiamos paslaugos kokybę. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų Vilniaus PN aktų dėl patiekalų svorio matyti, jog kontrolinių patikrinimų metu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo sveriamos 10 porcijų, skirtų nedirbantiems vyrams, laikomiems Vilniaus PN, ir nustatyta, kad porcijų svoris atitinka patvirtintame valgiaraštyje, skirtame nedirbantiems vyrams nustatytus patiekalų svorius. Teismas nurodė, kad iš pateiktų Vilniaus PN teisės aktų matyti, kokiu pagrindu, kuriuo laiku, kokie maisto produktai buvo sveriami ir, priešingai, iš Protokolo (kuriame nustatyta, kad iš esmės visose porcijose mėsos svoris buvo nuo 1 g iki 15 g, t. y. neatitiko valgiaraštyje nurodyto mėsos svorio reikalavimo) nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokiu laiku buvo sveriamas nuteistiesiems patiektas maistas, kiek laiko praėjo nuo tada, kai maistas buvo patiektas nuteistiesiems ir kai buvo atliktas svėrimas, ar sveriant buvo atsižvelgta į nuostolius technologinio paruošimo metu.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą įrodymų visumą, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog Vilniaus PN administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Taisyklių, Sutarties nuostatas, t. y. nėra neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

16. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ prašymą skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu pagal ABTĮ 83 straipsnio 6 punktą, nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti pareiškėjui baudą, t. y. pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, todėl UAB „Pontem“ prašymo netenkino.

17. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem” prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad UAB „Pontem“ nenurodė bylinėjimosi išlaidų, jų nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, todėl prašymą paliko nenagrinėtu.

III. 18. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir išsamiai išnagrinėjus bylą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, įvertinus neturtinę žalą teismo nuožiūra.

19. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja gina valstybės, o ne pareikėjo interesus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti bei apklausti tomis sąlygomis, kokios yra taikomos kaltinimo liudytojams. Pareiškėjas nurodė teismui nuteistųjų pavardes, kuriuos pareiškėjas pageidavo apklausti kaip liudytojus, tačiau teisėja šį prašymą ignoravo ir rėmėsi vien atsakovo parodymais. Tokį teisėjos elgesį pareiškėjas vertina kaip diskriminacinį nuteistųjų atžvilgiu.

20. Pareiškėjas teigia, kad nuteistajam sunku surinkti įrodymus, ir nors teismai privalo juos išsireikalauti, tačiau teisėja to nepadarė. Išnagrinėtoje byloje liudytojus išklausyti buvo būtina, kadangi jie buvo skundžiamų įvykių dalyviai.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, o byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais.

23. Atsakovas teigia, kad jo nuomone, pareiškėjo prašomų apklausti liudytojų (nuteistųjų) apklausa būtų perteklinis procesinis veiksmas šioje byloje, nes prašomi apklausti asmenys nagrinėjamoje byloje jokių papildomų aplinkybių nurodyti negalėtų. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi su ginču susiję išsamūs paaiškinimai ir medžiaga.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

25. UAB „Pontem“ vertina, kad pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, neatitinkantį ABTĮ 134 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su sprendimu ir kad teismas tariamai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d papunktį; skundas grindžiamas išimtinai tik deklaratyviais pasisakymais, todėl, nesant nesutikimo su priimtu sprendimu argumentų, nėra galimybės pateikti argumentuoto atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo pateiktas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė nei materialiųjų, nei proceso teisės normų.

26. Pareiškėjas S. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas teismo panaikini skundžiamą sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, pažymėdamas, kad analogiškoje byloje Nr. I-6661-815/2016 buvo konstatuotas faktas, kad R. Č. kaip ir pareiškėjui nebuvo duodamas priklausantis maistas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad budintis Vilniaus PN laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas yra užfiksąvęs, jog nei viena maisto porcija svėrimo metu neatitiko reikalavimų, be to, iki šiol yra rašomi skundai dėl netinkamo maisto Vilniaus PN valgykloje, tačiau UAB ‚Pontem“ ir toliau pažeidinėja reikalavimus dėl maitinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl, pasak pareiškėjo, netinkamo maitinimo Vilniaus PN.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo vertinti, jog Vilniaus PN administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Taisyklių ir Sutarties nuostatas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, manydamas, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui ir nepagrįstai neapklausė kitų kaltinamųjų liudytojais bylos nagrinėjimo metu.

30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

31. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, Taisyklių 5, 6, 14, 20, 22, 25 punktai, Fiziologinės mitybos normos.

32. Pasisakydama dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

33. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 ir 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

34. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, jog dėl netinkamos kokybės maisto, maisto kalorijų trūkumo, jam atsirado skrandžio skausmai, dėl kurių kreipėsi į Vilniaus PN gydytojus, taip pat į Kalėjimų departamentą. Neturtinę žalą pareiškėjas grindė dėl nurodytų aplinkybių patirtais neigiamais dvasiniais išgyvendinimais, sugadinta sveikata, nepatogumais.

35. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilnius PN, šiuo metu nedirba ir negauna pajamų; UAB „Pontem“ tiekė Vilniaus PN nuteistųjų maitinimo paslaugą. Pareiškėjas Vilniaus PN pateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d. skundą dėl teikiamo netinkamo maisto davinio kiekio bei kokybės, o su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu kreipėsi dėl mėsos trūkumo galvijų širdžių guliaše.

36. Primintina, kad pagal Fiziologines mitybos normas pareiškėjui kaip nedirbančiam vyrui nustatyta gauti 2298 kcal energetinės vertės maisto. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos maisto energetinės vertės yra neįrodyti, nes pareiškėjas nekonkretizavo, kokiais laikotarpiais jam buvo tiekiamas netinkamos energetinės vertės maistas, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamos energetinės vertės maisto.

37. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. patiektame maiste nebuvo nustatyto mėsos kiekio, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pagal patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams mėnesio 2-ą dieną pietums patiekiamas guliašas iš galvijų širdžių, kuriame, be kita ko, turi būti 80 g galvijų širdžių, o mėnesio 22-ą dieną pietums patiekiamas plovas, kuriame, be kitų ingredientų turi būti 64 g kiaulienos. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atliktas jam pateikto maisto svėrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad mėsos patiekale yra tik 10 g., nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nes pareiškėjas nepatikslino, kokiomis aplinkybėmis buvo atliktas maisto svėrimas, kiek porcijų buvo sveriama, kas atliko svėrimą, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių šį pareiškėjo teiginį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino 2016 m. rugsėjo 2 d. Protokolą (kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo pasverta 10 porcijų galvijų širdžių guliašo ir svėrimo metu nustatyta, kad visose porcijose mėsos svoris buvo nuo 1 g iki 15 g, 1 t., b. l. 108), pažymėdamas, kad šio Protokolo vieno negalima vertinti atsietai nuo kitų byloje suriktų įrodymų visumos, be to, Vilniaus PN aktai dėl patiekalų svorio (1 t., b. l. 44–46, 48–49, 110, 111, 113, 114, 115) paneigia Protokole nurodytus duomenis ir patvirtina vienareikšmę išvadą, jog kontrolinių patikrinimų metu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kuomet buvo sveriamos porcijos, skirtos nedirbantiems vyrams, laikomiems Vilniaus PN, porcijų svoris atitinka patvirtintame valgiaraštyje, skirtame nedirbantiems vyrams, nustatytus patiekalų svorius.

Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad virimo procese mėsa išsiskaido į smulkesnės konsistencijos struktūrą. Taigi darytina išvada, kad paruošto patiekalo atskirų dalių svėrimo rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų išsamumą ir visumą (daugumą) byloje esančių duomenų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir jo sveikatos būklės galimą priežastinį ryšį su netinkamu maitinimu.

Taigi šiuo aspektu valstybei civilinė atsakomybė nekyla, nenustačius nei vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.270 straipsnio prasme.

38. Pareiškėjas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti teisme liudytojais kitus nuteistuosius asmenis, kurių pavardes nurodė pareiškėjas, tačiau teisėja šį prašymą ignoravo ir rėmėsi vien atsakovo parodymais.

39. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019).

40. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismui nėra privalomas bylos šalies prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, tarp jų ir dėl liudytojų apklausimo. Kaip minėta (37, 39 šios nutarties punktai), teismas vertindamas įrodymų visetą, turi teisę nuspręsti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą apklausti liudytojais konkrečius asmenis, nesudaro jokio pagrindo daryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų rinkimo.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys