Court convicts defendant of intentional homicide and sentences him to 8 years of community correction.
Legislator summary
AI generatedThe Kaunas Regional Court convicted the defendant of intentional homicide and sentenced him to eight years of community correction. The defendant admitted to the crime, which resulted in the death of his partner after she fell while he was intoxicated. The court applied the statutory provisions regarding intentional homicide and community correction to determine the final penalty.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis: Intentional homicide is punishable by imprisonment, but community correction may be applied if the defendant shows repentance and poses no danger to society.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudž. byla Nr. 1-137-478/2018 Proceso Nr. 1-01-1-09157-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.3.1.2.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 19 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs teisÄjos JÅ«ratÄs JakubonienÄs, teisÄjų Algirdo Remeikos, GyÄio VeÄersko,sekretoriaujant Laimai GrÄbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui,nukentÄjusiajai A.
L., kaltinamajam A. S., jo gynÄjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokÄs, įgijÄs specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , bedarbis, teistumas iÅ¡nykÄs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
             Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,              nustatÄ: A. S. 2017 m. vasario 24 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dÄl asmeninių nesutarimų su sugyventine J. L., tyÄia rankomis pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ Ä¯ krÅ«tinÄ, dÄl ko pastaroji krisdama deÅ¡ine kÅ«no puse atsitrenkÄ Ä¯ kambaryje esanÄiÄ sekcijÄ , nuo kurios krisdama kairÄs pusÄs virÅ¡ugalviu atsitrenkÄ Ä¯ sienÄ , tuo padarÄ jai poodines kraujosruvas kairio žasto užpakalinio pavirÅ¡iaus vidurinÄje dalyje, kairÄje klubinÄje srityje, kairÄs Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus apatiniame treÄdalyje, kairÄs blauzdos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus vidurinÄje dalyje, kairÄs pÄdos iÅ¡oriniame Å¡one, krÅ«tinÄs kairÄje pusÄje žemiau raktikaulio vidurinÄs dalies, krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje ties pažasties priekiniu kraÅ¡tu, deÅ¡inÄs rankos priekiniame pavirÅ¡iuje žasto apatiniame treÄdalyje, alkÅ«nÄs linkyje ir dilbio vidurinÄje dalyje, kairÄs rankos žasto priekinio pavirÅ¡iaus apatinÄje dalyje, deÅ¡inÄs Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinÄje dalyje palei kirkÅ¡nį ir deÅ¡inÄs blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus viduryje, virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imÄ , dÄl ko įvyko trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, kuris sukÄlÄ smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo ko nukentÄjusioji netrukus įvykio vietoje mirÄ, taip nužudÄ savo Å¡eimos narį â sugyventinÄ J.
L..A. S. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, kad 2017-02-24 iÅ¡ ryto apie 11 val. atÄjo V. L. ir M. S.. Jie atsineÅ¡Ä tris butelius vyno, visi iÅ¡gÄrÄ. Po kokių 20 min. M. S. iÅ¡Äjo. J. L. iÅ¡gÄrÄ vienÄ po kitos be eilÄs, jai pasakÄ be eilÄs negerti. NorÄjo iÅ¡eiti į virtuvÄ, bet ji paÄmÄ jį už rankos. IÅ¡traukÄ rankÄ ir stumtelÄjo J. J. nukrito, pasilenkÄ prie jos, ji pasakÄ nelįsti. PaÄmÄ Å¡alikÄ ir padÄjo jai po galva, tada su V.
L. iÅ¡Äjo į laukÄ . Nusipirko vyno, iÅ¡gÄrÄ ir jis grįžo. J. gulÄjo ant žemÄs, jÄ nutempÄ Ä¯ lovÄ ir nuÄjo į virtuvÄ. Grįžo po 10 min., ji buvo prisiÅ¡lapinusi. NumovÄ jai kelnes, atsineÅ¡Ä rankÅ¡luostį, popieriaus ir apvalÄ. AtÄjo J. sesuo, paklausÄ, kodÄl J. guli, pasakÄ, kad jÄ paguldÄ Ä¯ lovÄ . A. L. paÄmÄ J. už rankos, pats irgi paÄmÄ rankÄ , pulso nebuvo. A. L. paskambino į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitoji liepÄ jÄ paguldyti ant žemÄs ir spaudinÄti krÅ«tinÄ.
Atvažiavo greitoji, policija, bet J. L. jau buvo mirusi. Buvo stipriai neblaivus, dÄl to ne viskÄ gerai atsimena. J. L. irgi atrodÄ gerokai neblaivi. Ji ne kartÄ nukritusi gulÄjo, bet atsikeldavo. Su V. L. nÄra piktuoju, jam gal pasirodÄ, kad jis stÅ«mÄ. Su V. L. nieko nekalbÄjo dÄl atsilyginimo. V. L. sakÄ nesakyti, kad jis ten buvo, kad kartu gÄrÄ, todÄl pradžioje ir nesakÄ. GalÄjo bÅ«ti, kad iÅ¡gÄrÄ su V. L. kalbÄjo dÄl parodymų. J. L. buvo sumuÅ¡Ä anksÄiau. Su J. buvo draugai.
J. L. duodavo pinigų už nuomÄ , juos nuneÅ¡davo žmonai. Kartu gyveno kokius 5 metus. J. L. neskriausdavo, susipykdavo dÄl gÄrimo eiliÅ¡kumo. Su J. L. eidavo per konteinerius, gautus pinigus kartu pragerdavo. Gal kokį kartÄ turÄjo su J. L. lytinius santykius, bet pagrinde tai ne. J. L. rÅ«bus ir lovÄ iÅ¡metÄ su savo buvusia žmona, nes nepagalvojo, kad policijai gali prireikti. Å iuo metu įraÅ¡ytas darbo biržoje, prižiÅ«ri savo mamÄ . IÅ¡ biržos gauna 100 eurų. Prie J. L. laidotuvių neprisidÄjo.
Patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 109-111, kad su J. L. nebuvo sugyventiniai, paaiÅ¡kino, kad pradžioje su J. gyveno atskiruose kambariuose, prieÅ¡ kokį pusmetį apsigyveno viename kambaryje, nes tÄ kambarį, kur ji gyveno prieÅ¡ tai, iÅ¡nuomojo, taÄiau nepatvirtino Å¡iuose parodymuose nurodytų kitų aplinkybių, kad nuo ryto nebuvo namuose, grįžÄs apie 15 val. rado J. L. gulinÄiÄ ant grindų, kuriÄ nuvedÄ Ä¯ lovÄ , ir bute sÄdinÄiÄ A. L., ant J. L. jokių sužalojimų nematÄ, po keleto minuÄių pamatÄ J.
L. nukritusiÄ nuo lovos ir neužÄiuopÄ pulso, paaiÅ¡kindamas, kad visus Å¡iuos parodymus melavo dÄl V. L., nes jis praÅ¡Ä nesakyti, kad buvo bute. Nepatvirto savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 115-118, kad tÄ dienÄ bute girtavo tik su V. L. ir J. L., įvykus konfliktui, J. pati neiÅ¡laikÄ pusiausvyros ir nukrito, krisdama į jokius baldus neatsitrenkÄ, sÄ monÄs praradusi nebuvo, jÄ paliko gulinÄiÄ ir iÅ¡Äjo iÅ¡ buto su V. L., grįžus, rado J. L. gulinÄiÄ toje paÄioje vietoje, bute daugiau nieko nebuvo, J. nuvedÄ iki lovos, ji Äjo pati, netrukus atÄjusi J. sesuo pastebÄjo, kad J. nejuda ir iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nurodÄ, kad gal buvo netiksliai užraÅ¡yta.
J. L. nužudyti nenorÄjo, gailisi, kad taip įvyko.Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 2, b. l. 120-124), A. S. parodÄ vietÄ bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kambaryje bei bÅ«dÄ , kur 2017-02-24, apie 12.00 val., geriant alkoholį, konfliktuojant žodžiu, jis atsistojo nuo lovos, o J. sugriebÄ jam už kairiosios rankos, jis sukosi nuo J., o pastaroji krito aukÅ¡tielninka. ParodÄ, kad J. nukrito nugara viduryje kambario, ant kiliminÄs dangos, veidu į lubas, kojos ir rankos buvo iÅ¡tiestos.
ParodÄ, kaip J. po galva padÄjo Å¡alikÄ , kadangi J. nesileido bÅ«ti pakeliama. ParodÄ, kaip vÄliau paÄmÄs už rankos padÄjo atsigulti, užklojo, o vÄliau pamatÄ, kad yra pusiau atsiklojusi, iki pusÄs, iki kelių nusirengusi, apsiÅ¡lapinusi, bei parodÄ, kaip numovÄ kelnes ir rankÅ¡luosÄiu apvalÄ.NukentÄjusioji A. L. parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis gyveno su jos sese J. L.. 2017-02-24 apie 11.30 val. atÄjo pas A. S. ir pas sesÄ. A. S. rado visiÅ¡kai girtÄ , sesÄ - gulinÄiÄ prie durų ir spintos.
PaklausÄ, kas jai yra, kÄlÄ už rankų, bet A. S. pasakÄ nekelti, nes girta miega. IÅ¡Äjo, nes reikÄjo vykti į apklausÄ . TÄ paÄiÄ dienÄ apie 16-17 val. vÄl atÄjo pas sesÄ. SesÄ gulÄjo ant lovos, A. S. buvo girtas. Paskambino greitajai medicinos pagalbai dÄl sesers bÅ«senos, nes jÄ judino, ji nereagavo. Greitoji liepÄ paguldyti jÄ ant žemÄs ir daryti dirbtinį kvÄpavimÄ . IÅ¡vertÄ seserį iÅ¡ lovos ir darÄ dirbtinį kvÄpavimÄ . SesÄ lovoje buvo iki pusÄs nuoga, jai tarp kojų buvo įdÄtas rankÅ¡luostis.
KlausÄ kam, A. S. sakÄ, kad ji viduriavo. Kai iÅ¡ÄmÄ rankÅ¡luostį, jis apviduriuotas nebuvo. Kai atvažiavo greitoji, norÄjo dar daryti elektroÅ¡okÄ , bet nedarÄ, nes sakÄ, kad jau mirusi. Kai atvažiavo greitoji, A. S. įpÅ«tÄ 2,40 promilÄs. Ä®vykio dienÄ nuo sesÄs sklido alkoholio kvapas. Dar tÄ dienÄ pas juos buvo ir brolis, bet kai ji atÄjo, jo jau nebuvo. Kai buvo užÄjusi 11.30 val. ir 15.30 val., A. S. nemiegojo. Iki įvykio su sese kalbÄjo prieÅ¡ kelias dienas, ji buvo su mÄlyne, sakÄ, kad jai skauda Å¡onÄ .
Buvo mÄlyna blauzda ir kairysis žandas. SakÄ, kad gavo nuo konteinerinių, kai rinko iÅ¡ konteinerių. Sesuo su A. S. gyveno apie 6 metus, jie buvo Å¡eima, kartu gyveno, vaikų neturÄjo. Jie sakydavo, kad pinigų gaudavo iÅ¡ biržos, socialinio, eidavo per konteinerius, rinko butelius, metalÄ . Jie parduodavo metalÄ ir už tuos pinigus viskÄ pirkdavo bendrai. Sesuo dÄl ligų nesiskundÄ, ji tik sakydavo, kad jÄ muÅ¡davo sugyventinis, ne kartÄ pati rado jÄ mÄlynÄ . Kad sesuo A. S. už gyvenimÄ bute mokÄtų nuomÄ , nÄra girdÄjusi.
Sesuo buvo labai pavydi, ji pavydÄjo, kad A. S. užeidavo pas savo žmonÄ . Jo žmona dirbo ÄeburekinÄje. Jai sesuo sakÄ, kad ji su A. S. turÄjo lytinį gyvenimÄ . Bute pas juos kartu gyveno invalidas žmogus viename kambaryje, o sesuo su A. S. gyveno kitame kambaryje. Jie miegojo atskirose lovose. J. anksÄiau gyveno tame kambaryje, kur po to gyveno tas invalidas. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Brolis sakÄ, kad jie kartu gÄrÄ ir jis matÄ, kaip A. S. stÅ«mÄ sesÄ, o A. S. sakÄ, kad ji pati krito į spintÄ .
Kai užeidavo pas A. S., rasdavo juos gerianÄius. Kaimynai sakydavo, kad jie triukÅ¡mauja.NukentÄjusioji A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 108-112) parodÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), į kurį atÄjusi 2017 metų vasario 24 dienÄ , apie 12 valandÄ pamatÄ kambaryje ant grindų, skersai kambario gulinÄiÄ seserį J., kurios galva buvo ties siena, kojos prie spintos, rankos iÅ¡tiestos, ties Å¡onais. ParodÄ paÄmusi manekenÄ už abiejų rankų, kaip bandÄ kelti seserį, taÄiau pakelti negalÄjo.
ParodÄ, kaip vÄliau apie 17 val. sugrįžusi į butÄ rado seserį J. dÄvinÄiÄ tik bliuskutÄ be apatinių kelnaiÄių gulinÄiÄ lovoje - galva į lango pusÄ, galva užversta atgal, smakru į viršų, o kojomis į sekcijos pusÄ bei paaiÅ¡kino, kad J. tarp kojų buvo įdÄtas žalsvos spalvos rankÅ¡luostis. PaaiÅ¡kino ir parodÄ, kaip paskambinusi greitajai med. pagalbai, paÄmusi už abiejų rankų traukÄ J. nuo lovos, paguldydama ant grindų, ir darÄ dirbtinį kvÄpavimÄ .
Liudytojas R. S. parodÄ, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju su felÄere E. Ž.. Gavo iÅ¡kvietimÄ , kad reikia gaivinti žmogų. Atvyko į (duomenys neskelbtini), tai galÄjo bÅ«ti 2017-02-24. Kai nuvažiavo, moteris gulÄjo ant grindų, ji jau buvo mirusi, sustingusi. Kad bÅ«tų kraujo ar ji bÅ«tų sumuÅ¡ta, nepastebÄjo. Bute buvo du žmonÄs, vyras ir mirusiosios sesuo. Kai bendravo su ten buvusiu vyru, pastarasis sakÄ, kad miegojo atskiruose kambariuose ir atsikÄlÄs jÄ rado.
Gaivinti moters nereikÄjo, atvažiavo policija. IÅ¡sineÅ¡Ä gaivinimo aparatÅ«rÄ , atÄjo felÄerÄ ir iÅ¡važiavo.Liudytoja E. Ž. parodÄ, kad dirba greitosios skubios pagalbos specialiste. Pas A. S. buvo iÅ¡kvietime, tai galÄjo bÅ«ti 2017-02-24 po pietų. Kviesdami nurodÄ, kad prarado sÄ monÄ ir nekvÄpuoja. Adresas, kuriuo kvietÄ, yra (duomenys neskelbtini). pirmame aukÅ¡te, duris atidarÄ velionÄs sesuo. Moteris gulÄjo tarp stalo ir lovos, jai ant peÄių jau buvo lavondÄmÄs, apatinio žandikaulio stingimas.
Moteris gulÄjo ant žemÄs iki pusÄs nuoga. VelionÄs kaktoje matÄ Å¾aizdÄ , ant Å¡launies buvo hematoma, veide nykstanti hematoma. Negaivino, nes žmogus jau buvo mirÄs prieÅ¡ kokias dvi valandas. Kambaryje buvo sesuo ir vyriÅ¡kis. PapraÅ¡Ä paso, vyriÅ¡kis ieÅ¡kojo. Jis sakÄ, kad iÅ¡gÄrÄ ir miegojo kitame kambaryje, nežino, kada tai atsitiko. Kai paklausÄ, kas mirusi moteris jam yra, jis pasakÄ, kad draugÄ, sugyventinÄ, gyvena 7 metus. VyriÅ¡kis buvo iÅ¡gÄrÄs, kai pasakÄ, kad mirusi, vyras labai susijaudino.
Sesuo taip pat susijaudino, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Vairuotojas su aparatÅ«ra iÅ¡Äjo ir per KaunÄ iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus.Liudytoja R. S. parodÄ, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirbo KÄdainių PK reagavimo skyriuje, tyrÄja, važiavo forminti įvykio. Visa tai buvo 2017-02-24 apie 17 val. (duomenys neskelbtini). Buvo praneÅ¡imas, kad namuose rasta moteris. Vyko į įvykį su patruliu M. B., (duomenys neskelbtini) medicinos eksperto neturi. Ten jau buvo greitosios darbuotojai, sesuo ir vyriÅ¡kis, kuris ten gyveno.
UžÄjus į butÄ , moteris gulÄjo ant grindų pusiau nuoga. Ant jos kÅ«no matÄsi nykstanÄios mÄlynÄs. Buvo mÄlynÄs ant kojos, mÄlynÄ po akim, nubrozdintas kelis. Kambaryje buvo tvarkinga, daiktai neiÅ¡mÄtyti. Butas dviejų kambarių. VyriÅ¡kis buvo neblaivus, pasimetÄs, jam buvo patikrintas blaivumas. ApklausÄ seserį, kÄ ji aiÅ¡kino, neprisimena, sesuo jai pasirodÄ blaivi. Vyras sakÄ, kad moteris gyveno pas jį, buvo jÄ priÄmÄs gyventi kartu, kad moteris iÅ¡gerdavo. A.
S. sakÄ, kad jÄ rado lovoje. Kad mirtis smurtinÄ, nekilo minÄių, nes sužalojimai buvo neÅ¡vieži. Gali bÅ«ti, kad greitoji nurodÄ, jog mirties priežastis neaiÅ¡ki.Liudytojas M. B. parodÄ, kad dirba KÄdainių PK vyresniuoju patruliu. Maždaug prieÅ¡ metus važiavo su R. S. į (duomenys neskelbtini), kur buvo rasta negyva moteris. Buvo praneÅ¡imas, kad medikai ant lavono konstatavo mÄlynes. Butas buvo pirmame aukÅ¡te, pirmoje laiptinÄje. Greitosios medikus jau rado. Moteris buvo iki pusÄs nuoga, bet kažkuo pridengta, gulÄjo ant grindų.
Sužalojimų ant moters nematÄ. Kaltinamasis buvo neblaivus, patikrino jo girtumÄ , jis įpÅ«tÄ virÅ¡ dviejų promilių. Kokias aplinkybes vyriÅ¡kis nurodÄ dÄl tos moters, neprisimena. Nuo A. L. alkoholio kvapas nesklido. A. S. nurodÄ, kad mirusi moteris yra jo sugyventinÄ. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b. l. 146-147, kad A. S. pasakojo, jog su J. L. gÄrÄ alkoholį virtuvÄje, iÅ¡gÄrus alkoholį, J. nuÄjo į kambarį, atÄjÄs jÄ rado gulinÄiÄ ant grindų, jÄ nuvilko į lovÄ ir paguldÄ, pats atsigulÄ Ä¯ kitÄ lovÄ ir užmigo, atsikÄlÄs pamatÄ, kad J. be gyvybÄs ženklų.Liudytojas A.
M. parodÄ, kad dabar dirba PanevÄžio PK, tuo metu dirbo KÄdainių PK KriminalinÄs policijos tyrÄju. Tuo metu vyko reforma, nebuvo tos sistemos, kad tyrÄjas atsakingas už bylÄ . Vadovaujami vyriausiojo tyrÄjo atlikdavo atskirus veiksmus, todÄl viso bylos konteksto negali pasakyti. Kokius veiksmus atliko (duomenys neskelbtini), nelabai prisimena. PradÄjo dirbti pagal kodÄ 555 - mirties priežasÄiai nustatyti. Kiek žino, buvo ekspertų iÅ¡vada, kad mirties priežastis galimai yra trauminio poveikio, ir kad gali bÅ«ti reikalinga veikÄ perkvalifikuoti.
Kiek žino, veika buvo perkvalifikuota ir perduota Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai Kauno apskrities VPK. Pats apklausÄ vienÄ kaimynÄ, pavardÄs neatsimena. Ji nurodÄ, kad girdÄjo triukÅ¡mÄ , ir kad bute kartais bÅ«davo girtaujama. Liudytoja R. V. parodÄ, kad A. S. â kaimynas, J. L. pažinojo iÅ¡ matymo, kaip kaimynÄ, jo sugyventinÄ ar draugÄ. Jos butas yra tiesia virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Tas butas buvo paverstas landyne, jame rinkdavosi žmonÄs nuo konteinerių. Tame bute nuo 3-4 val. ryto vyko gyvenimas, buvo kvapai ir triukÅ¡mas.
Žiemos vakarais tame bute rinkdavosi daug žmonių, ten ir miegodavo visi. Kaimynas mandagus, o J. L. retai kada bÅ«davo iÅ¡sipagiriojusi. Ji koliodavosi, triukÅ¡maudavo. Ta moteris dažnai pas jÄ ateidavo skolintis 30-40 centų. TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ budÄjimo 8.10 val. ir nuÄjo prigulti pailsÄti apie 10.30 val., kol nemiegojo, tame bute buvo triukÅ¡mas, trankymasis. AtsikÄlusi į pavakarÄ, pamatÄ atvažiavusias tarnybas. TÄ dienÄ pagrinde girdÄjo J. L. balsÄ , keiksmus, kritimo garso negirdÄjo.
Tame bute jie ardydavo variklius, kaldavo, lydydavo laidus. Kai bÅ«davo blaivesni, iÅ¡eidavo kartu. BÅ«davo, kad J. L. iÅ¡varydavo A. S. už durų, atimdavo raktus. Jis belsdavosi į langÄ , kad įleistų. J. L. elgesys buvo kaip Å¡eimininkÄs. Pas jÄ matydavo mÄlynes, nuo ko jos, nežino. Jos veidas buvo, kaip gerianÄio žmogaus - užtinÄs, pabrinkÄs. Po Å¡io įvykio matÄ, kaip A. S. su žmona tvarkÄ namus, su juo po įvykio bendrauti neteko. Dabar ten gyvena kažkoks vyriÅ¡kis, nÄra jokio triukÅ¡mo, jis tvarkingai iÅ¡eina, pareina. Liudytoja L.
M. parodÄ, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinÄje. A. S. ir J. L. gyveno tiesiai už jų sienos, juos matydavo einanÄius. Kartais girdÄdavo pas juos triukÅ¡mÄ , riksmus, daužymus. Tai girdÄdavo ir vakare, ir ryte. Ä®vykio dienÄ nebuvo namuose, grįžo tik kitÄ dienÄ . Buvo įspÅ«dis, kad jie gyvena nelabai pasiturinÄiai, geriantys. Moterį vienÄ kartÄ matÄ su mÄlyne po akimi. Kai jie eidavo kartu, eidavo vienas nuo kito per atstumÄ , moteris rÄkdavo ant vyro. Kad kaltinamasis ant moters rÄktų, to negali pasakyti.
Tame bute lankydavosi bomžai, daug vyriÅ¡kos lyties atstovų, nežino, kas iÅ¡ vyrų ten rÄkdavo, kai girdÄdavo vyriÅ¡kus balsus.Liudytojas G. Ž. parodÄ, kad A. S. kaimynas. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), treÄiame aukÅ¡te. MirusiÄ moterį pažinojo, kartais ji užeidavo pasiskolinti pinigų, kartais kartu iÅ¡gerdavo alaus. Tame bute jie kartu gyveno gal kokius 5, 8 ar 10 metų, jų santykiai buvo normalÅ«s, moteris tame bute rÄkaudavo. Moteris labiau mÄgdavo iÅ¡gerti, pas jį ateidavo pasiskolinti 1 litÄ ar eurÄ .
Žino, kad jie dirbo vieÅ¡uosius darbus. DienÄ pats dirba, todÄl dienÄ pas juos triukÅ¡mo negirdi, o naktį miega, todÄl triukÅ¡mo irgi negirdi. TÄ dienÄ parÄjo iÅ¡ darbo apie 18-19 val., prie laiptinÄs stovÄjo greitoji. Ä®ÄjÄs į laiptinÄ, pamatÄ atidarytas jų buto duris. UžÄjo, kambaryje buvo seselÄ, o J. L. gulÄjo ant žemÄs, palei lovÄ , ji buvo iki pusÄs nusirengusi. SeselÄ jÄ ÄiupinÄjo, policija atvažiavo vÄliau. A. S. vaikÅ¡Äiojo po kambarį, buvo pasimetÄs, sakÄ, kad ji griuvo į spintÄ .
Kai atÄjo, buvo J. L. sesuo, ji, atrodo, buvo negirta. Kai atvažiavo policija, jÄ nusivedÄ Ä¯ kitÄ kambarį ir ilgai kažkÄ klausinÄjo. Ar A. S. buvo girtas, negali pasakyti, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. A. S. buvusios žmonos nepažinojo, gal kokį kartÄ yra jÄ matÄs. Tame bute, kur gyveno J. L., jokių kitų moterų nebÅ«davo. Tame bute dar gyveno V., neįgalus. Po to įvykio A. S. kelis kartus buvo sutikÄs, nes dabar jis gyvena pas pirmÄ Å¾monÄ . J. L. matydavo su mÄlynÄmis. VienÄ kartÄ ji sakÄ, kad jÄ primuÅ¡Ä prie konteinerių, tada mÄlynÄ buvo po akimi.
Ji rodÄ mÄlynÄ ant kojų, sakÄ, kad susitrenkÄ Ä¯ stalÄ . Nematydavo, kad jie muÅ¡tųsi, ji nesakÄ, kad jÄ muÅ¡a A. S.. SakÄ, kad jÄ A. S. pastumdavo. Paskutinį kartÄ ji rodÄ mÄlynÄ ant Å¡ono, sakÄ, kad griuvo ant lovos kampo, kaip A. S. jÄ pastÅ«mÄ. Žino, kad jie gyveno kartu, pats irgi 20 m. gyvena su moterimi nevedÄs, todÄl galvojo, kad ir jie sugyventiniai. Jie iÅ¡gerdavo dažnai, buvo priklausomi nuo alkoholio.Liudytoja I. D. parodÄ, kad A. S. ir J. L. buvo jos kaimynai, jie gyveno kartu.
Kiek žino, juos siųsdavo iÅ¡ seniÅ«nijos atidirbti vieÅ¡uosius darbus. IÅ¡ ko jie gyveno, negali pasakyti. G. Ž. jos sugyventinis. Pas A. S. užeidavo labai retai. J. L. buvo apsitvarkiusi, namuose pas juos baisu nebuvo. RetkarÄiais matydavo juos vartojant alkoholį, naktimis triukÅ¡mo negirdÄdavo, nes butas, kuriame gyvena, treÄiame aukÅ¡te, langai į kitÄ pusÄ. TÄ dienÄ apie 17.30 val. paskambino G. Ž. ir pasakÄ, kad nÄra J. L.. IÅ¡ darbo grįžo apie 19.30 val., G. Ž. papasakojo, kad Äjo iÅ¡ darbo, prie laiptinÄs stovÄjo greitoji, įÄjus į laiptinÄ, buvo praviros jų buto durys, G.
Ž. užÄjo į vidų ir viskÄ rado. Paskutinį kartÄ , kai matÄ mÄlynÄ, buvo labai juodas J. L. žandas. Ji sakÄ, kad jÄ sumuÅ¡Ä jaunuoliai prie konteinerio vakare. Matydavo J. L. su mÄlynÄmis, kai paklausdavo, iÅ¡ kur, atsakydavo, kad griuvo. Su J. L. seserimi bendravo tÄ patį įvykio vakarÄ , ji užÄjo pas juos. Pasakojo, kad pas juos užÄjo vakare ir rado sesÄ gulinÄiÄ ant žemÄs ar ant lovos, kad kvietÄ greitÄ jÄ ir, kol atvažiavo greitoji, darÄ gaivinimÄ taip, kaip jai nurodÄ greitoji.
Negali pasakyti, ar J. sesuo buvo blaivi. Kiek žino, tas butas priklausÄ buvusiai A. S. žmonai. Mano, kad A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, nes gyveno kartu. J. L. niekada nesakÄ, kad A. S. jÄ muÅ¡a, tik sakÄ, kad jie abudu apsistumdo. Liudytoja V. S. parodÄ, kad kaltinamasis buvÄs jos sutuoktinis, su juo bendro Å«kio neveda. Su A. S. iÅ¡situokÄ (duomenys neskelbtini) m., turi dukras, gimusias (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko sau. Dabar su A.
S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ 5 metus įleido A. S. gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g., nes pradÄjo gerti. Butas yra dviejų kambarių, jis ten gyveno 5 m. Pradžioje gyveno vienas, prieÅ¡ kokius 4 m. atsirado J. L.. Tame bute lankydavosi, jį tvarkydavo. Jie abu gyveno asocialų gyvenimÄ , abu dirbo vieÅ¡uosius darbus. A. S. su V. L. vaikÅ¡tinÄjo po konteinerius, ateidavo pas jÄ pavalgyti. AtvedÄ J. L. ir jÄ priÄmÄ kaip nuomininkÄ. Abu su A. S. jai mokÄjo komunalinius mokesÄius.
J. L. jai už nuomÄ nemokÄjo. Jie abu vaikÅ¡Äiojo po konteinerius, o kaimynai sako, kad jie sugyventiniai. Ar jie vedÄ lytinį gyvenimÄ , nežino. Ä® butÄ parsivesdavo tuos, kurie neturi kur gyventi, jie ten maudÄsi, miegojo. J. L. labai gÄrÄ, paskutiniu metu buvo labai sumuÅ¡tu veidu. JÄ iÅ¡varydavo, tai ji miegodavo po balkonu. Kai A. S. su ja gyveno, naudojo alkoholį, kai pritrÅ«kdavo, ateidavo pas jÄ , ji ir dukros duodavo. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 2-5, kad A.
S. ir J. L. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedÄ bendrÄ Å«kį, gyveno lytinį gyvenimÄ , Å¡ias aplinkybes žinojo iÅ¡ J. L. žodžių. Liudytojas S. B. parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta labai gerai, ne piktuoju, J. L. pažinojo 30 metų, pažinojo ir jos tÄvus. A. S. su J. L. ateidavo pas jį, jie niekada nesipyko, nesibarÄ. Nežino, ar jie buvo sugyventiniai, ar nuomininkai. Kartais atsineÅ¡davo vynelio, kartais pernakvodavo ir iÅ¡eidavo. Paskutinį kartÄ J. L. atÄjo sudaužytu veidu, žandu, sakÄ, kad jÄ sumuÅ¡Ä prie konteinerių.
Ikiteisminio tyrimo metu davÄ teisingus parodymus t. 1, b. l. 185-187 apie tai, kad J. L. ateidavo ir praÅ¡ydavo leisti pabÅ«ti, kol A. S. užmigs, sakydavo, kad jo bijo, kad ne kartÄ A. S. buvo pakÄlÄs prieÅ¡ jÄ rankÄ . VienÄ kartÄ J. L. sakÄ, kad A. S. jai užgavo Å¡onÄ . J. L. jo praÅ¡ydavo pinigų iÅ¡gÄrimui, duonai. Kai buvo tas įvykis, iÅ¡ vakaro pas jį buvo atÄjusi J. L., ji buvo sumuÅ¡ta, kaip sakÄ, prie konteinerio, ji pas jį iÅ¡simiegojo, sakÄ, kad jai svaigsta galva. KitÄ dienÄ paskambino ir pasakÄ, kad ji negyva.
V. L. paklausÄ, kas buvo, jis pasakojo, kaip jie visi gÄrÄ ir A. S. pastÅ«mÄ J. L., ji atsitrenkÄ Ä¯ baldus, nukrito ir daugiau nepakilo. J. L. jam sakydavo, kad jÄ sumuÅ¡Ä A. S., du kartus yra tai sakiusi.Liudytojas V. L. parodÄ, kad J. L. jo sesuo. Vasario 24 d. tarp 9-10 val. ryto atÄjo pas seserį, jai buvo bloga, pasakÄ, kad eina parneÅ¡ti vyno sveikatai pataisyti. IÅ¡ÄjÄs, netoli laiptinÄs sutiko M. S., kuris paklausÄ, ar J. yra namuose. PasakÄ, kad taip, parÄjÄs iÅ¡ parduotuvÄs rado M.
S. ir J. gerianÄius. Visi pakalbÄjo, iÅ¡gÄrÄ butelį vyno. Grįžo A. S., prisÄdo. Visi gÄrÄ antrÄ butelį, po to - treÄiÄ . Tada J. pradÄjo gerti daugiau už vyrus. A. S. jai pasakÄ, kad ji geria daugiau už vyrus, jie pradÄjo pyktis. M. S. atsistojo, pasiÄmÄ tÄ pusÄ butelio vyno ir iÅ¡Äjo. Paskui jį norÄjo eiti ir J. L., ji pradÄjo koliotis. A. S. stipriai, abiem rankomis jÄ stÅ«mÄ Ä¯ krÅ«tinÄ. Nuo stÅ«mimo J. L. trenkÄsi tiesiai į sekcijÄ , krito ant Å¡ono, iÅ¡tiesÄ rankas ir pradÄjo nesavu balsu rÄkti, iÅ¡ burnos pradÄjo bÄgti putos.
Sesuo į sekcijÄ trenkÄsi kaire puse, Å¡onu ir galva. Putos jai pasirodÄ, kai ji persivertÄ ant nugaros. Ji dar kvÄpavo, buvo sÄ moninga. A. S. iÅ¡bÄgo į laukÄ , po to grįžo, priÄjo prie J. L. ir pasakÄ, kad gyva, liepÄ jam iÅ¡eiti, iÅ¡Äjo, paskui iÅ¡Äjo A. S.. NuÄjo į ,,J.â parduotuvÄ, nusipirko vyno, jį iÅ¡gÄrÄ už kampo ir iÅ¡siskyrÄ. Grįžo pas A. S. į pavakarÄ, rado jį vienÄ . Jis pasakÄ, kad J. L. iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini), į ekspertizÄ.
Suprato, kad ji mirusi. Buvo atÄjÄs anksÄiau, bet jam užeiti neleido pareigÅ«nai. Tuo metu dar bute buvo ir J. L., ir sesuo A. L.. Kai J. L. iÅ¡vežÄ, jam leido įeiti. Tas J. L. stÅ«mimas į krÅ«tinÄ buvo apie pietus, be to stipraus pastÅ«mimo daugiau pasistumdymų nebuvo. Suprato, kad J. L. ten buvo kaip nuomininkÄ. Ji gaudavo paÅ¡alpÄ už socialinį darbÄ ir A. S. mokÄdavo nuomÄ , taip jam pati sakÄ, o gal buvo ir sugyventinÄ. Ar tikrai mokÄjo, nežino. Jam atrodÄ, kad jie sugyventiniai, jų santykiai buvo kaip sugyventinių.
Yra matÄs ir anksÄiau, kaip A. S. ir J. L. susistumdydavo. Jie kartu gyveno apie 6 metus, dirbdavo seniÅ«nijoje, gaudavo paÅ¡alpas. Tame bute niekas daugiau negyveno. TÄ dienÄ A. S. buvo iÅ¡gÄrÄs, susinervinÄs, nes sesuo kalbÄjo labai negražiais žodžiais. MatÄ pas seserį sužalojimus ant krÅ«tinÄs, kojos, peties. Kai jos paklausdavo, ji sakydavo, kad krito. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b. l. 120-123, b. l. 125-127 apie J. L. sužalojimo aplinkybes, kad A. S. abiem rankomis stÅ«mÄ J.
L., ji krito atsitrenkdama kairiu Å¡onu į sekcijÄ , tada nuo smÅ«gio vertÄsi ant deÅ¡inÄs pusÄs Å¡ono ir krito ant grindų visai Å¡alia sienos, nukritus suÅ¡uko nesavu balsu ir iÅ¡ burnos pradÄjo eiti putos, ji neteko sÄ monÄs, taip pat patvirtino, kad A. S. žmona jo praÅ¡Ä paliudyti, kad iÅ¡ buto, iÅ¡gÄrÄ vynÄ , jie iÅ¡Äjo visi trys kartu ir iÅ¡siskyrÄ, jis daugiau nieko nežino, žadÄjo sumokÄti už tokių parodymų davimÄ , tÄ patį siÅ«lÄ jam ir A. S.. Kad sumokÄs A. ir V., teisingi parodymai.
Toks pokalbis, kad duoti neteisingus parodymus, buvo. Liudytojas V. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 128-131) parodÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kurį atÄjo vasario 24 dienÄ , tarp 9-10 val., kambarį, kuriame gÄrÄ alkoholį jis, sesuo J., A., bei parodÄ, kur ant sofos sÄdÄjo jis, A., o kur ant gretimos lovos J.. ParodÄ, kaip J. atsistojo ir ketino eiti pro kambario duris, o jai iÅ¡ paskos atsistojo ir A., kuris, J. atsisukus į jį, abiem rankomis ties krÅ«tinÄs sritimi stÅ«mÄ J..
ParodÄ, kaip J. nuo stÅ«mimo krito Å¡onu ant sekcijos, nuo kurios apsivertÄ ir trenkÄsi į sienÄ . Atsitrenkusi į sienÄ , J. apsisuko, surikusi nesavu balsu, pasiliko gulÄti. ParodÄ, kad J. krito atbula, atsitrenkdama į sekcijÄ deÅ¡iniu Å¡onu, tada, nuo sekcijos krito prie sienos ir pasivertÄ Ä¯ kairÄ pusÄ, tiksliai nežino kuria kÅ«no dalimi J. atsitrenkÄ Ä¯ sienÄ , taÄiau J. galva liko gulÄti prie pat sienos. J. nukritusi sukriokÄ nesavo balsu. Liudytojas M. S. parodÄ, kad A. S. pažįsta, su juo susipyko, nes jis muÅ¡Ä V.
L. seserį, jam spyrÄ Ä¯ rankÄ . J. L. pažinojo. Pas juos buvo vienÄ kartÄ , nes A. S. jam neleisdavo ateiti. Pas juos tÄ dienÄ atÄjo 9.30 val., turÄjo du butelius vyno, gÄrÄ trise - jis, J. L. ir V. L.. Po to atÄjo A. S., pradÄjo kabinÄtis. A. S. jam spyrÄ, jis iÅ¡Äjo. J. L. buvo mÄlyna ranka ir Å¡onas, ji sakÄ, kad A. S. jÄ sumuÅ¡Ä. Kai iÅ¡Äjo, J. L. buvo sveika, gyva. Daugiau nÄra matÄs, kad A. S. muÅ¡tų J. L.. KitÄ dienÄ apie 10 val. ryto susitiko A. S. prie parduotuvÄs, jis pasakÄ, kad J.
L. mirÄ. SakÄ, kad jis jÄ rado gulinÄiÄ ant grindų. Nuo ko ji mirÄ, A. S. nesakÄ. A. S. vadina Ä., nes jo buvusi žmona kepa Äeburekus. J. L. jam A. S. pristatÄ kaip sugyventinį. Jį A. S. muÅ¡davo, stumdydavo, jis užstodavo J. L.. A. S. muÅ¡davo J. L.. Jam J. L. rodÄ nugarÄ , ten buvo mÄlynÄs, sakÄ, kad jÄ sumuÅ¡Ä A. S.. J. L. buvo lÄta, nesimuÅ¡davo. A. S. jam pasakojo, kad stÅ«mÄ J. L., ji trenkÄsi galva į sienÄ , jai iÅ¡ burnos bÄgo putos. Ekspertas J. V. patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad pagal vizualines traumos iÅ¡raiÅ¡kas sprendÄ, kad jos padarytos iki dviejų parų iki mirties.
Kadangi vizualiniai efektai yra nustatomi pagal spalvinius fenomenus, iÅ¡vadoje yra davÄs, kad sužalojimų nuoseklumo, padarymo sekos nustatyti negali. Kraujosruvos, kurios yra vizualiai rausvai melsvos, neturi savyje žalsvo atspalvio, jų padarymas maksimaliai tikÄtina yra dvi paros. Vertinant visumÄ , kai raÅ¡Ä iÅ¡vadÄ , tas kraujo kreÅ¡ulys po kietuoju galvos smegenų dangalu nerodÄ požymių peržengÄs į antrÄ parÄ . Apklausoje buvo pasisakyta apie iÅ¡orinius 13 kontaktų, kuriuose gali bÅ«ti ir sužalojimų iki dviejų parų senumo.
TaÄiau virÅ¡ugalvis ir smegenys, bÅ«tent ant smegenų esantis kraujas, buvo kriterijus pastumti padarymo laikÄ iki paros. VidinÄ kraujo iÅ¡laja, kraujo kreÅ¡ulys be fibrino, be besiformuojanÄios kapsulÄs leidžia kalbÄti apie visumÄ ir, kad tas sužalojimas mirtinas yra iki paros laiko, neperžengia paros ribos. Kitų trauminių kontaktų galvoje nÄra, vienintelis tas virÅ¡ugalvyje. Jis masyvus, stiprus, be abejonių jį sujungia priežastiniu ryÅ¡iu su mirtimi. KlinikinÄs praktikos klasika rodo, kad ypaÄ masyvu ant abiejų pusrutulių besiliejantis kraujas trumpina tÄ Å¡viesųjį periodÄ , todÄl 5 val. pataiko į standartÄ .Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais liudytojo V.
I. parodymais (t. 1, b. l. 166-168, 169-170) nustatyta, kad jis anketiniuose duomenyse nurodytu adresu gyvena apie 35 metus. Pažįsta kaimynus, gyvenanÄius (duomenys neskelbtini) bute â J. ir A., juos vadina ,,Ä. ir Äe.â, kas sugalvojo tokias pravardes, net nežino. Jų tikrųjų pavardžių nežino. Pats gyvena treÄioje laiptinÄje, ketvirtame aukÅ¡te, o A. su J. ketvirtoje laiptinÄje, pirmame aukÅ¡te. (duomenys neskelbtini) bute A. apsigyveno gana seniai, A. butÄ nupirko jo buvusi žmona, kai iÅ¡siskyrÄ.
Maždaug prieÅ¡ 5 metus atsikraustÄ ir J.. Tiek A., tiek J. kasdien vartojo alkoholį, pas juos lankydavosi asocialÅ«s asmenys. Alkoholį pradÄdavo vartoti nuo pat ryto, vÄliau pradÄdavo sklisti triukÅ¡mas iÅ¡ buto. Vasaros metu buto langai bÅ«na praviri, viskas girdisi, kas vyksta bute, iÅ¡ ten nuolat girdisi keiksmažodžiai, triukÅ¡mas, muÅ¡tynių garsai. Tiek A. muÅ¡davo J., tiek ir J. muÅ¡davo A.. Kad abu muÅ¡davosi, matydavosi, kadangi sÄdÄdavo lauke ir matydavo juos besimuÅ¡anÄius pro pirmojo aukÅ¡to langÄ .
Paskutinį kartÄ matÄ, kaip A. su J. muÅ¡asi, praeitÄ vasarÄ , tikslaus laiko pasakyti negali. Maždaug dvi savaitÄs iki įvykio matÄ, kad J. veido viena pusÄ yra sutinusi, sumuÅ¡ta. Pagalvojo, kad jÄ sumuÅ¡Ä A., taÄiau paÄios J. apie tai neklausÄ, ji pati jam nieko nepasakojo. A. tampa labai agresyvus, kai iÅ¡geria, kabinÄjasi prie žmonių. 2017-02-24, ryte, valandų tiksliai pasakyti negali, iÅ¡Äjo į kiemÄ pasÄdÄti ant suoliuko, pamatÄ, kad prie ketvirtosios laiptinÄs guli moteris.
PriÄjo pasižiÅ«rÄti iÅ¡ arÄiau ir pamatÄ, kad gulÄjo J.. J. yra matÄs gulinÄiÄ prie laiptinÄs ne vienÄ kartÄ . Kaip J. buvo apsirengusi, neprisimena, jos galva buvo prie laiptinÄs durų slenksÄio. J. nejudÄjo, nekalbÄjo, tik gulÄjo. Lauke prabuvo apie 30 minuÄių, per tÄ laikÄ J. nepajudÄjo, o į laiptinÄ ar iÅ¡ laiptinÄs neiÅ¡Äjo nÄ vienas žmogus. Nepagalvojo, kad J. gali bÅ«ti bloga, kadangi yra matÄs jÄ ten gulinÄiÄ girtÄ ne vienÄ kartÄ . Maždaug po 30 minuÄių parÄjo namo, namuose jokio triukÅ¡mo negirdÄjo.
Namuose prabuvo apie vienÄ valandÄ ir vÄl iÅ¡Äjo į laukÄ . Tuo metu buvo Å¡viesus paros metas, bet valandų tikrai nežino. J. prie laiptinÄs jau nebebuvo. TÄ paÄiÄ dienÄ , treÄiÄ kartÄ iÅ¡Äjus į laukÄ , ant suoliuko sÄdÄjo kaimynÄ, gyvenanti ketvirtoje laiptinÄje, apie 70 metų amžiaus, jos vardo ir pavardÄs nežino. KaimynÄ pasakÄ, kad greitoji iÅ¡veÅ¾Ä âÄe.â. Kas nutiko âÄe.â, kaimynÄ nesakÄ, o pats neklausinÄjo, tiesiog abu pasidžiaugÄ, kad galbÅ«t liausis alkoholio gÄrimai.
Kad J. mirÄ, sužinojo tik po kelių dienų iÅ¡ tos paÄios ketvirtosios laiptinÄs kaimynÄs. Tiksliai prisimena, kad J. L. tikrai matÄ gulinÄiÄ prie laiptinÄs durų, taÄiau galimai jÄ matÄ gulinÄiÄ kitu laiku, ne 2017-02-24, kuriuo tiksliai laiku, negali pasakyti, kadangi yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, kartais užmirÅ¡ta kai kuriuos faktus. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 33-43) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra dviejų kambarių bute Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini).
Viename iÅ¡ kambarių, kambario viduryje ant grindų rastas gulintis moteriÅ¡kos lyties J. L. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, lavono kairÄ koja iÅ¡tiesta, ant kelio matomas kelio nubrozdinimas. DeÅ¡inÄs kojos vidinÄs Å¡launies pusÄje matoma netaisyklingos formos kraujosruva. Moters rankos iÅ¡tiestos, pilvas atidengtas, vilki raudonos spalvos megztuku. Lavono burna užÄiaupta, akys užmerktos, po deÅ¡ine akimi matoma melsvai geltonos spalvos kraujosruva. Kambariuose tvarkinga, daiktai neiÅ¡mÄtyti. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nieko nepaimta.
Pažyma (t. 1, b. l.
50) nustatyta, kad J. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių.Specialisto iÅ¡vada Nr. M 249/2017(02) (t. 1, b. l. 64-70) nustatyta, kad J. L. mirties priežastis - trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukÄlÄs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miniu pulmokardialiniu nepakankamumu. J. L. mirtina galvos smegenų trauma (kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju dangalu) kilo iÅ¡ virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo, kur galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose rasta masyvi kraujosruva.
Å is sumuÅ¡imas susidarÄ kelios â keliolika valandų iki mirties nuo trauminio kontakto virÅ¡ugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar pavirÅ¡iumi, labiausiai tikÄtina griÅ«vant aukÅ¡tielninkai ir ant kairio Å¡ono. Ä® tai nurodytų kÅ«no kairÄje, artimoje plokÅ¡tumoje kaip ir traumuota galvos vieta, konstatuotos analogiÅ¡ko senumo poodinÄs kraujosruvos: kairio žasto užpakalinio pavirÅ¡iaus vidurinÄje dalyje, kairÄje klubinÄje srityje, kairÄs Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus apatiniame treÄdalyje, kairÄs blauzdos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus vidurinÄje dalyje ir kairÄs pÄdos iÅ¡oriniame Å¡one.
Be to, analogiÅ¡kos iÅ¡vaizdos ir artimo susidarymo laiko poodinių kraujosruvų smulkių židinių nustatyta krÅ«tinÄs kairÄje pusÄje žemiau raktikaulio vidurinÄs dalies, krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje ties pažasties priekiniu kraÅ¡tu, deÅ¡inÄs rankos priekiniame pavirÅ¡iuje žasto apatiniame treÄdalyje, alkÅ«nÄs linkyje ir dilbio vidurinÄje dalyje, kairÄs rankos žasto priekinio pavirÅ¡iaus apatinÄje dalyje, deÅ¡inÄs Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinÄje dalyje palei kirkÅ¡nį ir deÅ¡inÄs blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus viduryje.
Vertinant žinomÄ J. L. gyvensenÄ ir ilgalaikį ydingÄ alkoholio vartojimÄ , sukÄlusį iÅ¡reikÅ¡tÄ kepenų cirozÄ su funkcijos nepakankamumu, bei tai, kad konstatuotos poodinÄs kraujosruvos yra smulkios, gausios ir be odos nubrozdinimų, akivaizdu, kad Å¡ioms kraujosruvoms atsirasti pakako ir nedidelÄs energijos traumuojanÄių kontaktų su kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais. Tokie nestiprÅ«s traumuojantys kontaktai gali kilti iÅ¡ paÅ¡alinÄs jÄgos (kito asmens) pastÅ«mimo, sugriebimo, suspaudimo, arba iÅ¡ paties asmens kasdienÄs buities veikos galÅ«nÄmis kliudant aplinkos daiktus, suklumpant ir atsitrenkiant ar panaÅ¡iai.
Dar konstatuotos vienos â dviejų savaiÄių senumo poodinÄs kraujosruvos deÅ¡inÄs akies apatiniame voke ir deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus viduryje, deÅ¡inÄs Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus apatiniame treÄdalyje, bei kairio kelio girnelÄs srityje. DeÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imas su poodine ir gilesnių minkÅ¡tų audinių kraujosruva padarytas smogiant kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, tikÄtina kumÅ¡Äiu ar koja, o kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje bei deÅ¡inÄje Å¡launyje yra tik paodÄje ir joms susidaryti galÄjo užtekti silpnesnÄs jÄgos traumuojanÄių kontaktų su riboto pavirÅ¡iaus daiktais, pavyzdžiui suklumpant, pargriÅ«nant ar panaÅ¡iai.
PoodinÄ kraujosruva kairio kelio srityje savo plote turi ir odos nubrozdinimÄ ties kelio girnelÄs apatiniu kraÅ¡tu, kas rodo jos susidarymÄ suklupimo metu. Tik virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imas, lÄmÄs trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o visos kitos senesnÄs ir Å¡viežios įvairių lokalizacijų poodinÄs kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Mirtina galvos smegenų trauma su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡sivystÄ nuo vienintelio sužalojimo â virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo.
J. L. kÅ«ne konstatuotos daugybinÄs smulkios poodinÄs kraujosruvos nei pagal savo lokalizacijÄ , nei pagal dydį negalÄtų bÅ«ti susidariusios dengiantis nuo smÅ«gių ar paÄiai puolant kitÄ asmenį. J. L. lavono kraujyje rasta 1,80 % etilo alkoholio. Tokia koncentracija gyvam asmeniui atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. PastebÄtina, kad sprendžiant pagal galvos smegenų traumos pobÅ«dį, nuo virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo iki mirties turÄjo praeiti bent kelios valandos, todÄl per tÄ laikÄ alkoholio koncentracija kraujyje neabejotinai sumažÄjo, ir iÅ¡ to seka, kad virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo momentu J.
L. buvo sunkaus girtumo bÅ«senoje. Ar J. L. po virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo sÄ monÄ prarado iÅ¡ karto ir liko gulÄti ten pat, kur susimuÅ¡Ä galvÄ , kategoriÅ¡kai atsakyti negalima, nes, nors ir nesant smegenų židininių sumuÅ¡imų, visada lieka galvos smegenų sukrÄtimo (funkcinio pažeidimo) tikimybÄ. Pati mirtį sÄ lygojusi kraujo iÅ¡laja po kietuoju dangalu nuo savo prasidÄjimo iki mirtino smegenų suspaudimo sukÄlimo turÄjo tÄstis nuo kelių valandų (bent 2-4 val.) iki keliolikos valandų (12-18 val.).
Jei byloje yra duomenų apie aplinkybes, kad J. L. buvo pastumta, ko pasÄkoje griuvo susimuÅ¡dama virÅ¡ugalvio kairÄ pusÄ, tai sužalojimų visuma tam neprieÅ¡tarauja. PaÅ¡alinÄs jÄgos traumuojantys kontaktai (pastÅ«mimai) galÄtų bÅ«ti kraujosruvos krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje ir/ar kairÄje, arba žastų priekiniuose pavirÅ¡iuose. Dviejų savaiÄių senumo deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imas negalÄjo bÅ«ti priežastimi mirtį sukÄlusios kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, nes kraujo iÅ¡laja yra vientisa ir Å¡viežia iki paros senumo.
Medicininiu požiÅ«riu J. L. kÅ«ne rasti sužalojimai yra dviejų periodų - 1-2 savaiÄių senumo, Å¡vieži â iki paros laikotarpio. Pastarųjų padarymo nuoseklumo medicininiais kriterijais nustatyti negalima. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 72-74) nustatyta, kad 2017-03-01 VTMT Kauno skyriaus sanitaras pateikÄ J. L. palaidinÄ, liemenÄlÄ, rankÅ¡luostį, pledÄ . Daiktų apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 75-80) nustatyta, kad reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikti daiktai apžiÅ«rÄti kaip daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti.
ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad rankÅ¡luosÄio vienoje pusÄje yra pailga raudonos â rudos spalvos dÄmÄ, kitoje rankÅ¡luosÄio pusÄje yra rudos â raudonos spalvos dÄmÄ, panaÅ¡i į iÅ¡matas. Panaudojus preparatÄ âBlue Starâ, kraujo pÄdsakų nerasta. Ant kreminÄs spalvos medžiaginÄs liemenÄlÄs kraujo pÄdsakų nerasta. Ant oranžinÄs spalvos medžiaginÄs palaidinÄs kairÄs rankovÄs esanti rausvos spalvos dÄmÄ yra galimai kraujo, nes reagavo į preparatÄ âBlue Starâ.
Ant rudos, kreminÄs, pilkos ir rožinÄs spalvos pledo rasta galimai kraujo dÄmÄ, dÄmÄs ilgis apie 5 cm, plotis apie 4 cm. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 1715044416-1-1 (t. 2, 17-21) nustatyta, kad 2017-02-24 fiksuotas iÅ¡vykimo laikas 17.09 val., atvykimo laikas 17.15 val., klinikinÄ mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini) val., nustatyti neabejotini mirties požymiai: lavondÄmÄs, lavoninis sustingimas. PacientÄ J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios amžius â (duomenys neskelbtini), svoris 70.
Kvietimo rezultatas â rasta gulinti ant grindų nuoga be gyvybÄs žymių. NetikÄta mirtis. VÅ Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017-03-03 raÅ¡tu Nr. MK-35 (6.9) (t. 2, b. l.
23) nustatyta, kad 2017-02-24, 17.04 val. VÅ Ä® Kauno m. GMP stoties dispeÄerinÄje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, pacientei J. L.. KvietÄjo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Su raÅ¡tu pateiktas suarchyvuotas kvietimo garso įraÅ¡as.ApžiÅ«ros protokolais (t. 2, b. l. 24-30, 31-33) nustatyta, kad buvo perklausytas VÅ Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas 2017-04-24 kvietimų garso įraÅ¡as, esantis kompaktinÄje plokÅ¡telÄje, kuriame fiksuotas pokalbis tarp GMP dispeÄerÄs ir moters, kvieÄianÄios GMP pagalbÄ .
Moteris, nurodo, kad pagalba yra reikalinga adresu (duomenys neskelbtini). PacientÄ â J. L.. Kaip priežastį nurodo, kad âÄia prisigÄrÄ apsiÅ¡ikusi moteris, bijau, kad nenumirtųâ. DispeÄerei papraÅ¡ius patikslinti kvietimo priežastį, moteris sako âpaimti sugyventinį ir pakalbÄkit su juo pati. Jisai sako nenori kalbÄtisâ. Moteris tikslina įvykio aplinkybes â⦠sakÄ prisigÄrÄ, sakÄ Äjoâ¦â. DispeÄerÄs papraÅ¡yta, moteris kalbina âJ.? J.? Žinokit jokių gyvybÄs ženklųâ.
DispeÄerÄ nurodo paguldyti pacientÄ iÅ¡ lovos ant žemÄs, teikia nurodymus kaip atlikti gaivinimo veiksmus. Fone girdisi vyriÅ¡kas balsas âKÄ Äia spaudysi nu, nieko ⦠variantu nu, tai kÄ .. Pas jÄ pulso nÄr ir viskasâ. Slapto sekimo protokolu, pokalbių stenogramomis (t. 2, b. l. 53, 60-67) nustatyta, kad atlikus slaptÄ sekimÄ , adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ įtariamÄ jį A. S., fiksuoti pokalbiai tarp dviejų vyrų, nustatyta, kad vienas iÅ¡ kalbÄjusių vyrų yra V. (V. L.), kitas â A. (A.
S.). Pokalbių metu V. pasakoja, kad J. einant paskui M., A. pasikÄlÄ ir stÅ«mÄ, po ko J. dÄjosi į kampÄ ir nukrito, sukriokÄ, A. dar norÄjo spirt su koja, taÄiau V. jam liepÄ nebandyti, A. prisipažįsta, kad stÅ«mÄ J. L., po ko J. L. krito, taÄiau neprisimena, į kÄ atsitrenkÄ, abu vyrai svarsto, į kÄ galÄjo atsitrenkti, V. prisimena, kad galva trenkÄsi į spintelÄs kampÄ , kad net kažkokie žaisliukai iÅ¡krito, ir galvÄ susižeidÄ. V. nurodo, kad jis žino, jog vienÄ kartÄ A. muÅ¡Ä J., kad J. skųsdavosi A. (L.), kad A.
S. jÄ daužo, muÅ¡a. Abu vyrai tariasi, kokius parodymus duos policijos pareigÅ«nams. V. pažada A. neįskųsti policijai, o A. pažada V. už tai atsilyginti. Alkotesterio Å¡aknele (t. 2, b. l.
83) nustatyta, kad 2017-02-24 18.01 val. A. S. nustatytas 2.14 % girtumas.ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-01 specialisto iÅ¡vada Nr. G572/2017(02) (t. 2, b. l.
87) nustatyta, kad odos nubrozdinimai A. S. deÅ¡inÄje rankoje ir deÅ¡inÄje pÄdoje padaryti kietais bukais, galimai ribotÄ pavirÅ¡ių turinÄiais daiktais, keturiais trauminiais kontaktais prieÅ¡ 1-7 paras iki apžiÅ«ros. Odos nubrozdinimų pobÅ«dis neatspindi kieto buko daikto ar pavirÅ¡iaus savybių. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 4-7) nustatyta, kad A. S. pateikÄ savo drabužius, kuriuos vilkÄjo 2017-02-24, drabužiai buvo apžiÅ«rÄti apžiÅ«ros protokolu (t. 3, b. l. 9-14) ir pakvitavimu (t. 3, b. l.
15) grÄ Å¾inti A. S..Teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatÄ, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisÄtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posÄdžio metu.A. S. parodymus, kad J. L. jis galÄjo netyÄia pastumti, traukdamas savo rankÄ , teisÄjų kolegija vertina kaip jo gynybos versijÄ ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje iÅ¡tirtais įrodymais.
Paties A. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, įvykio dienos aplinkybes jis vis aiÅ¡kino skirtingai: atvykusiems policijos pareigÅ«nams ir medikams nurodÄ, kad nežino, kaip viskas įvyko, nes iÅ¡gÄrÄs miegojo kitame kambaryje, o atsikÄlÄs rado J. L. gulinÄiÄ ant grindų; apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 109-111) nurodÄ, kad ryte su J. iÅ¡Äjo iÅ¡ namų rinkti butelių, iÅ¡ karto iÅ¡siskyrÄ, visÄ tÄ dienÄ nebuvo namie, grįžo apie 15 val. ir rado bute gulinÄiÄ ant grindų J. ir jos seserį A., J. papraÅ¡Ä nuvesti jÄ Ä¯ lovÄ , kÄ jis ir padarÄ; papildomai apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 115-117) nurodÄ, kad visÄ dienÄ buvo namie su J. ir V.
L., gÄrÄ alkoholinius gÄrimus, įvykus konfliktui, J. jį sugriebÄ už kairÄs rankos ir drabužių, jis pasimuistÄ, J. neiÅ¡laikÄ pusiausvyros ir nukrito ant kilimine danga uždengtų grindų, į jokius baldus neatsitrenkÄ; dar kartÄ apklausiamas įtariamuoju (t. 3, b. l.
3) nurodÄ, kad J., bÅ«dama girta, susvyravo ir krito, ir dÄl to susižalojo, tyÄia jos nestÅ«mÄ. Teisminio nagrinÄjimo metu A. S. nepatvirtino nÄ vienų savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir pateikÄ dar vienÄ J. L. kritimo versijÄ . Esant tokiems nenuosekliems kaltinamojo parodymams, teisÄjų kolegija neturi pagrindo jais tikÄti, todÄl, sprÄsdama A. S. kaltÄs klausimÄ , remiasi nukentÄjusiosios A. L., liudytojų V. L., M. S., S. B., R. S., E. Ž., R. S., M. B., A. M., R. V., L.
M., G. Ž., I. D., V. S. parodymais, eksperto J. V. paaiÅ¡kinimu, liudytojo V. L. ir nukentÄjusiosios A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybÄmis, įvykio vietos bei apžiÅ«rų protokolais nustatytomis aplinkybÄmis, specialistų iÅ¡vadomis, slapto sekimo protokolu užfiksuotais duomenimis, kitais nuosprendyje nurodytais raÅ¡ytiniais bei daiktiniais įrodymais. Liudytojo V. L., buvusio kartu su A. S. ir J. L. įvykio metu, parodymais nustatyta, kad A. S. abiem rankomis stÅ«mÄ J. L., ji krito atsitrenkdama kairiu Å¡onu ir galva į sekcijÄ , tada nuo smÅ«gio vertÄsi ant deÅ¡inÄs pusÄs Å¡ono ir krito ant grindų visai Å¡alia sienos, nukritusi suÅ¡uko nesavu balsu ir iÅ¡ burnos pradÄjo eiti putos, ji neteko sÄ monÄs, tÄ paÄiÄ dienÄ sužinojo, kad J.
L. mirÄ. Å iuos savo parodymus liudytojas V. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 128-131) ir akistatos su A. S. metu (t. 2, b. l. 127-133), tokias paÄias J. L. sužalojimo aplinkybes V. L. nurodÄ nukentÄjusiajai A. L. ir liudytojui S. B., analogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas V. L. nurodÄ ir pokalbių, užfiksuotų slapto sekimo protokole, su A. S. metu (t. 2, b. l. 53, 60-67). Liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad A. S. jam prisipažino stÅ«mÄs J. L., kuri trenkÄsi galva į sienÄ , jai iÅ¡ burnos bÄgo putos, o slapto sekimo protokolas ir pokalbio stenogramos patvirtina, kad A.
S. pripažino, kad stÅ«mÄ J. L., po ko J. L. nukrito ir daugiau atsikÄlusi nebuvo, taÄiau dÄl buvusio girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. Liudytojo V. L. parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. M 249/2017(02) (t. 1, b. l. 64-70), kuria nustatyta, kad J. L. mirties priežastis - trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukÄlÄs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miniu pulmokardialiniu nepakankamumu. J.
L. mirtina galvos smegenų trauma (kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju dangalu) kilo iÅ¡ virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo, kur galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose rasta masyvi kraujosruva. Å is sumuÅ¡imas susidarÄ kelios â keliolika valandų iki mirties nuo trauminio kontakto virÅ¡ugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar pavirÅ¡iumi, labiausiai tikÄtina griÅ«vant aukÅ¡tielninkai ir ant kairio Å¡ono. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ ekspertas J. V. patvirtino teisminio bylos nagrinÄjimo metu, nurodydamas, kad vidinÄ kraujo iÅ¡laja, kraujo kreÅ¡ulys be fibrino, be besiformuojanÄios kapsulÄs leidžia sprÄsti, kad mirtinas sužalojimas buvo padarytas iki penkių valandų iki mirties.
Kad J. L. buvo mirtinai sužalota 2017-02-24 laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.30 val., nurodÄ ir nukentÄjusioji A. L., kurios parodymais nustatyta, kad atÄjusi pas seserį 2017-02-24 apie 11.30 val., ji rado seserį J. L. gulinÄiÄ ant grindų, o grįžusi apie 16.30 val. â 17.00 val., jau rado J. be gyvybÄs ženklų, todÄl kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelÄ (t. 2, 17-21), VÅ Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017-03-03 raÅ¡tas Nr. MK-35 (6.9) (t. 2, b. l.
23) bei apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 24-30, 31-33) patvirtina nukentÄjusiosios A. L. parodymus, nes Å¡iais įrodymais nustatyta, kad 2017-02-24, 17.04 val. VÅ Ä® Kauno m. GMP stoties dispeÄerinÄje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientei J. L., moteris, kvietusi pagalbÄ (A. L.), nurodÄ, kad pacientÄ be gyvybÄs ženklų, 17.09 val. fiksuotas greitosios medicinos pagalbos iÅ¡vykimo laikas, o (duomenys neskelbtini) val. konstatuota klinikinÄ mirtis, nustatyti neabejotini mirties požymiai: lavondÄmÄs, lavoninis sustingimas, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R.
S. bei E. Ž., kuri nurodÄ, kad J. L., jiems atvykus, buvo mirusi jau prieÅ¡ porÄ valandų. Taigi, liudytojo V. L. parodymus apie J. L. sužalojimo aplinkybes patvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, todÄl teisÄjų kolegijai nÄra pagrindo jais netikÄti. Taigi, byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad J. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukÄlusio smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miniu pulmokardialiniu nepakankamumu, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kilo iÅ¡ virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imo, kuris susidarÄ nuo trauminio kontakto virÅ¡ugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar pavirÅ¡iumi, labiausiai tikÄtina griÅ«vant aukÅ¡tielninkai ir ant kairio Å¡ono po to, kai A.
S. abiem rankomis stÅ«mÄ J. L., kuri griÅ«dama atsitrenkÄ kairiu Å¡onu ir galva į sekcijÄ bei krito ant grindų. J. L. mirtis įvyko kelios â keliolika valandų iki mirties, todÄl teismui nekyla abejonių, kad bÅ«tent A. S. padarÄ J. L. kaltinime nurodytus sužalojimus, dÄl ko pastaroji mirÄ.A. S. inkriminuojama, kad jis nužudÄ savo Å¡eimos narį - sugyventinÄ J. L.. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaiÄiai yra tÄvai (įtÄviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaiÄiai, o nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tÄvai (įtÄviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padarÄs asmuo bendrai gyvena neįregistravÄs santuokos (partnerystÄ), sutuoktinio tÄvai.
A. S. neigia, kad J. L. buvo jo sugyventinÄ, nurodydamas, kad pastaroji buvo tik nuomininkÄ, su kuria jo jokie santykiai nesiejo. TeisÄjų kolegija Å¡iuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo siekimÄ Å¡velninti sau baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ir juos atmeta, kadangi Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai. Liudytojos E. Ž. parodymais nustatyta, kad atvykus į butÄ ir radus mirusiÄ J. L., paklausus, kas yra mirusi moteris, A. S. nurodÄ, kad J. L. yra jo draugÄ, sugyventinÄ, gyvena 7 metus.
Kad pats A. S. įvardijo J. L. sugyventine, patvirtino ir liudytojas M. B.. NukentÄjusioji A. L. ir byloje apklausti liudytojai: R. V., L. M., G. Ž., I. D., V. S., V. L., M. S. patvirtino, kad A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, nes kartu gyveno apie 6 metus, buvo Å¡eima, eidavo per konteinerius, rinko butelius, metalÄ , parduodavo metalÄ ir už tuos pinigus viskÄ pirkdavo bendrai. NukentÄjusioji A. L. savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. S. metu (t. 2, b. l. 135-139). Liudytojas M. S. nurodÄ, kad J. L. jam A. S. pristatÄ kaip sugyventinį, o liudytojos V.
S. parodymais nustatyta, kad jai žinoma iÅ¡ J. L. žodžių, jog A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedÄ bendrÄ Å«kį, gyveno lytinį gyvenimÄ , J. L. jai už buto nuomÄ nemokÄjo. Gyvenamojo namo, kuriame gyveno A. S. ir J. L., kaimynai, liudytojai R. V., L. M., G. Ž., I. D., apibÅ«dindami A. S. ir J. L. santykius, nurodÄ, kad bute, kuriame gyveno A. S. ir J. L., rinkdavosi tik vyrai, kitų moterų nebÅ«davo, J. L. tvarkydavosi namuose, kÄ patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, jie tarpusavyje pykdavosi, muÅ¡davosi, J.
L. pavydÄjo A. S., jautÄsi namuose Å¡eimininke, nes kartais iÅ¡varydavo A. S. už durų, atimdavo raktus. Kad A. S. ir J. L. santykiai buvo artimi, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, taÄiau ir objektyvios bylos aplinkybÄs bei paties A. S. elgesys po įvykio â nukritusiai J. L. po galva jis padÄjo Å¡alikÄ , kad jai bÅ«tų patogiau, apsiÅ¡lapinusiÄ J. L. nurengÄ, apvalÄ, Å¡ios aplinkybÄs parodo A. S. emocinį prieraiÅ¡umÄ J. L..Pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka Å¡eimos sampratÄ , jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraiÅ¡umo, tarpusavio supratimo, atsakomybÄs, pagarbos, bendro vaikų auklÄjimo ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystÄs, tÄvystÄs ir vaikystÄs institutų pagrindas.
Taigi konstitucinÄ Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...> (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsÄjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dÄl partnerystÄs (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodanÄių kartu gyvenanÄių asmenų santykių turinį, visumÄ . Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi Å¡eimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į Å¡ių asmenų tarpusavio atsakomybÄs supratimÄ , savanoriÅ¡kus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiÄmimÄ vieno kitam), emocinį prieraiÅ¡umÄ ir panaÅ¡ius tarpusavio ryÅ¡ius (pagarbÄ , pagalbÄ , supratimÄ ir kt.), kaltininko požiÅ«rį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).IÅ¡analizavus bylos duomenų visumÄ , teisÄjų kolegijai nekyla abejonių, kad A.
S. ir J. L., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo savanoriÅ¡kai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, artimi ilgalaikiai Å¡eimos ryÅ¡iai, todÄl jų santykiai atitiko Å¡eimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystÄs), santykius.Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., J. L., V. L. ir M. S. įvykio dienÄ V. S. priklausanÄiame bute girtavo ir buvo apsvaigÄ nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui, M.
S. iÅ¡Äjus iÅ¡ buto, tarpusavio konflikto su J. L. metu, A. S. tyÄia rankomis pastÅ«mÄ nukentÄjusiÄ jÄ Ä¯ krÅ«tinÄ, dÄl ko pastaroji krisdama deÅ¡ine kÅ«no puse atsitrenkÄ Ä¯ kambaryje esanÄiÄ sekcijÄ , nuo kurios krisdama kairÄs pusÄs virÅ¡ugalviu atsitrenkÄ Ä¯ sienÄ , tuo padarÄ jai virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imÄ , dÄl ko įvyko trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, kuris sukÄlÄ smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo ko nukentÄjusioji netrukus įvykio vietoje mirÄ, Å¡iais veiksmais tyÄia nužudÄ savo Å¡eimos narį â sugyventinÄ J.
L.. Tarp A. S. veiksmų, t. y. stÅ«mimo abiem rankomis į krÅ«tinÄ, po ko J. L. nukrito, ir atsiradusių pasekmių â J. L. mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, nes Å¡ie A. S. smurtiniai veiksmai tapo J. L. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo J. L. praÄjus kelioms valandoms numirÄ. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad A. S. veikÄ netiesiogine neapibrÄžta tyÄia, t. y. jį bÅ«tų tenkinÄ bet kokio laipsnio atsiradÄ padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ .
A. S., stipriai stumdamas abiem rankomis J. L. į krÅ«tinÄ link Å¡alia stovÄjusių baldų ir sienos, suvokÄ, kad tokio pobÅ«džio pastÅ«mimas, sÄ lygojÄs neiÅ¡vengiamÄ sunkaus girtumo bÅ«senos buvusios nukentÄjusiosios atsitrenkimÄ Ä¯ baldų pavirÅ¡ius, sienÄ ir grindis, yra pavojingas žmogaus gyvybei, kad nuo tokio poveikio apsvaigusi nuo alkoholio nukentÄjusioji krisdama gali bÅ«ti sunkiai sužalota ar net mirti, todÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad A. S. suprato, jog jo veika yra pavojinga nukentÄjusiosios sveikatai ar gyvybei, taÄiau pasekmių nedetalizavo, J.
L. nukritus ant grindų ir netekus sÄ monei, nesuteikÄ jai pagalbos, o iÅ¡Äjo toliau girtauti, grįžÄs po kurio laiko ir radÄs J. l. gulinÄiÄ toje paÄioje vietoje, nesiÄmÄ jokių priemonių, kad jai bÅ«tų suteikta medicininÄ pagalba, tuo parodÄ, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors J. L. mirties nenorÄjo, taÄiau sÄ moningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi A. S. veikÄ netiesiogine neapibrÄžta tyÄia, todÄl jo nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal padarinius â kaip tyÄinis nužudymas.Taigi, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dÄl tyÄinių smurtinių A.
S. veiksmų įvyko jo Å¡eimos nario - sugyventinÄs J. L. mirtis, A. S. veikÄ netiesiogine, neapibrÄžta tyÄia, todÄl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaip tyÄinis savo Å¡eimos nario nužudymas. A. S. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. AtsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, kad nusikaltimÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos.
Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. BausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai. BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.
Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ. Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį.Skirdamas bausmÄ, teismas vadovaujasi bausmÄs paskirtimi.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmÄ yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybÄs savybių, jo elgesio prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.A.
S. padarÄ tyÄinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.), sukÄlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei â atÄmÄ Å¾mogui gyvybÄ, jo atsakomybÄ sunkina tai, kad šį nusikaltimÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, jis yra teistas, taÄiau teistumas iÅ¡nykÄs (t. 3, b. l. 40-41, 43-45), baustas administracinÄmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 32-39), yra nedirbantis (t. 3, b. l. 27-28), registruotas darbo biržoje (t. 3, b. l. 30), nuo 2004-02-20 įraÅ¡ytas VšĮ KÄdainių PSPC PriklausomybÄs ligų priežiÅ«ros grupÄje, diagnozÄ: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybÄs sindromas, VšĮ KÄdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiÅ«ros grupÄje nÄra (t. 3, b. l. 69), charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 62, 65).
BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelÄ bausmÄs rūšis â laisvÄs atÄmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvÄs atÄmimas iki gyvos galvos. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad A. S. už šį tyÄinį labai sunkų nusikaltimÄ , atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine neapibrÄžta tyÄia, A. S. laikomas neteistu, nors ir yra jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, o lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, skirtina minimali laisvÄs atÄmimo bausmÄs trukmÄ.
TeisÄjų kolegija mano, kad tokia bausmÄ neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmÄs tikslų įgyvendinimÄ . Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, nuosprendžiui įsiteisÄjus: laidojimo įstaigos UAB âS.â PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos paliktinos bylos medžiagoje, kompaktiniai diskai su nukentÄjusiosios A. L., liudytojo V. L. ir įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, su GMP kvietimo garso įraÅ¡u paliktini prie bylos medžiagos, 5 vnt. kompaktinių diskų su slapto sekimo garso įraÅ¡ais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grÄ Å¾intinos Kauno apskrities VPK KriminalinÄs policijos Specialiųjų užduoÄių valdybos I-jam skyriui, palaidinÄ, liemenÄlÄ, rankÅ¡luostis, pledas, saugomi UAB ,,A.â, sunaikintini kaip beverÄiai.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,              nusprendžia:              A.
S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.              BausmÄ skirti atlikti pataisos namuose.             BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, A. S. iÅ¡bÅ«tÄ laikinai sulaikius nuo 2017-02-28 iki 2017-03-02.KardomÄ sias priemones A.
S. iki nuosprendžio įsiteisÄjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisÄjus, kardomÄ sias priemones panaikinti.Nuosprendžiui įsiteisÄjus, daiktus ir dokumentus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti: laidojimo įstaigos UAB âS.â PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas palikti bylos medžiagoje, kompaktinius diskus su nukentÄjusiosios A. L., liudytojo V. L. ir įtariamojo A.
S. parodymų patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, su GMP kvietimo garso įraÅ¡u palikti prie bylos medžiagos, 5 vnt. kompaktinių diskų su slapto sekimo garso įraÅ¡ais grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK KriminalinÄs policijos Specialiųjų užduoÄių valdybos I-jam skyriui, palaidinÄ, liemenÄlÄ, rankÅ¡luostį, pledÄ , saugomus UAB ,,A.â, sunaikinti kaip beverÄius.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . TeisÄjai                                                                                                        JÅ«ratÄ JakubonienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algirdas Remeika                                                                                                                      Gytis VeÄerska