Legislator Case Law & Legislation
ce9fd86a-618b-407c-af7b-1841a8aae1b4 AI generated

Court convicts defendant of intentional homicide and sentences him to 8 years of community correction.

Case Number ce9fd86a-618b-407c-af7b-1841a8aae1b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The Kaunas Regional Court convicted the defendant of intentional homicide and sentenced him to eight years of community correction. The defendant admitted to the crime, which resulted in the death of his partner after she fell while he was intoxicated. The court applied the statutory provisions regarding intentional homicide and community correction to determine the final penalty.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis: Intentional homicide is punishable by imprisonment, but community correction may be applied if the defendant shows repentance and poses no danger to society.

Keywords

AI generated
intentional homicide community correction intoxication death of partner confession of guilt

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307-309 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudž. byla Nr. 1-137-478/2018 Proceso Nr. 1-01-1-09157-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.3.1.2.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 19 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui,nukentėjusiajai A.

L., kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, įgijęs specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , bedarbis, teistumas iÅ¡nykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              nustatė: A. S. 2017 m. vasario 24 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine J. L., tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ krÅ«tinę, dėl ko pastaroji krisdama deÅ¡ine kÅ«no puse atsitrenkė į kambaryje esančiÄ sekcijÄ , nuo kurios krisdama kairės pusės virÅ¡ugalviu atsitrenkė į sienÄ , tuo padarė jai poodines kraujosruvas kairio žasto užpakalinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje, kairėje klubinėje srityje, kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus apatiniame trečdalyje, kairės blauzdos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje, kairės pėdos iÅ¡oriniame Å¡one, krÅ«tinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio vidurinės dalies, krÅ«tinės deÅ¡inėje ties pažasties priekiniu kraÅ¡tu, deÅ¡inės rankos priekiniame pavirÅ¡iuje žasto apatiniame trečdalyje, alkÅ«nės linkyje ir dilbio vidurinėje dalyje, kairės rankos žasto priekinio pavirÅ¡iaus apatinėje dalyje, deÅ¡inės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinėje dalyje palei kirkÅ¡nį ir deÅ¡inės blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus viduryje, virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imÄ , dėl ko įvyko trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, kuris sukėlė smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę J.

L..A. S. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2017-02-24 iÅ¡ ryto apie 11 val. atėjo V. L. ir M. S.. Jie atsinešė tris butelius vyno, visi iÅ¡gėrė. Po kokių 20 min. M. S. išėjo. J. L. iÅ¡gėrė vienÄ po kitos be eilės, jai pasakė be eilės negerti. Norėjo iÅ¡eiti į virtuvę, bet ji paėmė jį už rankos. IÅ¡traukė rankÄ ir stumtelėjo J. J. nukrito, pasilenkė prie jos, ji pasakė nelįsti. Paėmė Å¡alikÄ ir padėjo jai po galva, tada su V.

L. išėjo į laukÄ . Nusipirko vyno, iÅ¡gėrė ir jis grįžo. J. gulėjo ant žemės, jÄ nutempė į lovÄ ir nuėjo į virtuvę. Grįžo po 10 min., ji buvo prisiÅ¡lapinusi. Numovė jai kelnes, atsinešė rankÅ¡luostį, popieriaus ir apvalė. Atėjo J. sesuo, paklausė, kodėl J. guli, pasakė, kad jÄ paguldė į lovÄ . A. L. paėmė J. už rankos, pats irgi paėmė rankÄ , pulso nebuvo. A. L. paskambino į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitoji liepė jÄ paguldyti ant žemės ir spaudinėti krÅ«tinę.

Atvažiavo greitoji, policija, bet J. L. jau buvo mirusi. Buvo stipriai neblaivus, dėl to ne viskÄ gerai atsimena. J. L. irgi atrodė gerokai neblaivi. Ji ne kartÄ nukritusi gulėjo, bet atsikeldavo. Su V. L. nėra piktuoju, jam gal pasirodė, kad jis stÅ«mė. Su V. L. nieko nekalbėjo dėl atsilyginimo. V. L. sakė nesakyti, kad jis ten buvo, kad kartu gėrė, todėl pradžioje ir nesakė. Galėjo bÅ«ti, kad iÅ¡gėrę su V. L. kalbėjo dėl parodymų. J. L. buvo sumušę anksčiau. Su J. buvo draugai.

J. L. duodavo pinigų už nuomÄ , juos nuneÅ¡davo žmonai. Kartu gyveno kokius 5 metus. J. L. neskriausdavo, susipykdavo dėl gėrimo eiliÅ¡kumo. Su J. L. eidavo per konteinerius, gautus pinigus kartu pragerdavo. Gal kokį kartÄ turėjo su J. L. lytinius santykius, bet pagrinde tai ne. J. L. rÅ«bus ir lovÄ iÅ¡metė su savo buvusia žmona, nes nepagalvojo, kad policijai gali prireikti. Å iuo metu įraÅ¡ytas darbo biržoje, prižiÅ«ri savo mamÄ . IÅ¡ biržos gauna 100 eurų. Prie J. L. laidotuvių neprisidėjo.

Patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 109-111, kad su J. L. nebuvo sugyventiniai, paaiÅ¡kino, kad pradžioje su J. gyveno atskiruose kambariuose, prieÅ¡ kokį pusmetį apsigyveno viename kambaryje, nes tÄ kambarį, kur ji gyveno prieÅ¡ tai, iÅ¡nuomojo, tačiau nepatvirtino Å¡iuose parodymuose nurodytų kitų aplinkybių, kad nuo ryto nebuvo namuose, grįžęs apie 15 val. rado J. L. gulinčiÄ ant grindų, kuriÄ nuvedė į lovÄ , ir bute sėdinčiÄ A. L., ant J. L. jokių sužalojimų nematė, po keleto minučių pamatė J.

L. nukritusiÄ nuo lovos ir neužčiuopė pulso, paaiÅ¡kindamas, kad visus Å¡iuos parodymus melavo dėl V. L., nes jis prašė nesakyti, kad buvo bute. Nepatvirto savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 115-118, kad tÄ dienÄ bute girtavo tik su V. L. ir J. L., įvykus konfliktui, J. pati neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito, krisdama į jokius baldus neatsitrenkė, sÄ monės praradusi nebuvo, jÄ paliko gulinčiÄ ir išėjo iÅ¡ buto su V. L., grįžus, rado J. L. gulinčiÄ toje pačioje vietoje, bute daugiau nieko nebuvo, J. nuvedė iki lovos, ji ėjo pati, netrukus atėjusi J. sesuo pastebėjo, kad J. nejuda ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nurodė, kad gal buvo netiksliai užraÅ¡yta.

J. L. nužudyti nenorėjo, gailisi, kad taip įvyko.Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 2, b. l. 120-124), A. S. parodė vietÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje bei bÅ«dÄ , kur 2017-02-24, apie 12.00 val., geriant alkoholį, konfliktuojant žodžiu, jis atsistojo nuo lovos, o J. sugriebė jam už kairiosios rankos, jis sukosi nuo J., o pastaroji krito aukÅ¡tielninka. Parodė, kad J. nukrito nugara viduryje kambario, ant kiliminės dangos, veidu į lubas, kojos ir rankos buvo iÅ¡tiestos.

Parodė, kaip J. po galva padėjo Å¡alikÄ , kadangi J. nesileido bÅ«ti pakeliama. Parodė, kaip vėliau paėmęs už rankos padėjo atsigulti, užklojo, o vėliau pamatė, kad yra pusiau atsiklojusi, iki pusės, iki kelių nusirengusi, apsiÅ¡lapinusi, bei parodė, kaip numovė kelnes ir rankÅ¡luosčiu apvalė.Nukentėjusioji A. L. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis gyveno su jos sese J. L.. 2017-02-24 apie 11.30 val. atėjo pas A. S. ir pas sesę. A. S. rado visiÅ¡kai girtÄ , sesę - gulinčiÄ prie durų ir spintos.

Paklausė, kas jai yra, kėlė už rankų, bet A. S. pasakė nekelti, nes girta miega. Išėjo, nes reikėjo vykti į apklausÄ . TÄ pačiÄ dienÄ apie 16-17 val. vėl atėjo pas sesę. Sesė gulėjo ant lovos, A. S. buvo girtas. Paskambino greitajai medicinos pagalbai dėl sesers bÅ«senos, nes jÄ judino, ji nereagavo. Greitoji liepė paguldyti jÄ ant žemės ir daryti dirbtinį kvėpavimÄ . IÅ¡vertė seserį iÅ¡ lovos ir darė dirbtinį kvėpavimÄ . Sesė lovoje buvo iki pusės nuoga, jai tarp kojų buvo įdėtas rankÅ¡luostis.

Klausė kam, A. S. sakė, kad ji viduriavo. Kai išėmė rankÅ¡luostį, jis apviduriuotas nebuvo. Kai atvažiavo greitoji, norėjo dar daryti elektroÅ¡okÄ , bet nedarė, nes sakė, kad jau mirusi. Kai atvažiavo greitoji, A. S. įpÅ«tė 2,40 promilės. Ä®vykio dienÄ nuo sesės sklido alkoholio kvapas. Dar tÄ dienÄ pas juos buvo ir brolis, bet kai ji atėjo, jo jau nebuvo. Kai buvo užėjusi 11.30 val. ir 15.30 val., A. S. nemiegojo. Iki įvykio su sese kalbėjo prieÅ¡ kelias dienas, ji buvo su mėlyne, sakė, kad jai skauda Å¡onÄ .

Buvo mėlyna blauzda ir kairysis žandas. Sakė, kad gavo nuo konteinerinių, kai rinko iÅ¡ konteinerių. Sesuo su A. S. gyveno apie 6 metus, jie buvo Å¡eima, kartu gyveno, vaikų neturėjo. Jie sakydavo, kad pinigų gaudavo iÅ¡ biržos, socialinio, eidavo per konteinerius, rinko butelius, metalÄ . Jie parduodavo metalÄ ir už tuos pinigus viskÄ pirkdavo bendrai. Sesuo dėl ligų nesiskundė, ji tik sakydavo, kad jÄ muÅ¡davo sugyventinis, ne kartÄ pati rado jÄ mėlynÄ . Kad sesuo A. S. už gyvenimÄ bute mokėtų nuomÄ , nėra girdėjusi.

Sesuo buvo labai pavydi, ji pavydėjo, kad A. S. užeidavo pas savo žmonÄ . Jo žmona dirbo čeburekinėje. Jai sesuo sakė, kad ji su A. S. turėjo lytinį gyvenimÄ . Bute pas juos kartu gyveno invalidas žmogus viename kambaryje, o sesuo su A. S. gyveno kitame kambaryje. Jie miegojo atskirose lovose. J. anksčiau gyveno tame kambaryje, kur po to gyveno tas invalidas. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Brolis sakė, kad jie kartu gėrė ir jis matė, kaip A. S. stÅ«mė sesę, o A. S. sakė, kad ji pati krito į spintÄ .

Kai užeidavo pas A. S., rasdavo juos geriančius. Kaimynai sakydavo, kad jie triukÅ¡mauja.Nukentėjusioji A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 108-112) parodė butÄ adresu (duomenys neskelbtini), į kurį atėjusi 2017 metų vasario 24 dienÄ , apie 12 valandÄ pamatė kambaryje ant grindų, skersai kambario gulinčiÄ seserį J., kurios galva buvo ties siena, kojos prie spintos, rankos iÅ¡tiestos, ties Å¡onais. Parodė paėmusi manekenÄ už abiejų rankų, kaip bandė kelti seserį, tačiau pakelti negalėjo.

Parodė, kaip vėliau apie 17 val. sugrįžusi į butÄ rado seserį J. dėvinčiÄ tik bliuskutę be apatinių kelnaičių gulinčiÄ lovoje - galva į lango pusę, galva užversta atgal, smakru į viršų, o kojomis į sekcijos pusę bei paaiÅ¡kino, kad J. tarp kojų buvo įdėtas žalsvos spalvos rankÅ¡luostis. PaaiÅ¡kino ir parodė, kaip paskambinusi greitajai med. pagalbai, paėmusi už abiejų rankų traukė J. nuo lovos, paguldydama ant grindų, ir darė dirbtinį kvėpavimÄ .

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju su felčere E. Ž.. Gavo iÅ¡kvietimÄ , kad reikia gaivinti žmogų. Atvyko į (duomenys neskelbtini), tai galėjo bÅ«ti 2017-02-24. Kai nuvažiavo, moteris gulėjo ant grindų, ji jau buvo mirusi, sustingusi. Kad bÅ«tų kraujo ar ji bÅ«tų sumuÅ¡ta, nepastebėjo. Bute buvo du žmonės, vyras ir mirusiosios sesuo. Kai bendravo su ten buvusiu vyru, pastarasis sakė, kad miegojo atskiruose kambariuose ir atsikėlęs jÄ rado.

Gaivinti moters nereikėjo, atvažiavo policija. IÅ¡sinešė gaivinimo aparatÅ«rÄ , atėjo felčerė ir iÅ¡važiavo.Liudytoja E. Ž. parodė, kad dirba greitosios skubios pagalbos specialiste. Pas A. S. buvo iÅ¡kvietime, tai galėjo bÅ«ti 2017-02-24 po pietų. Kviesdami nurodė, kad prarado sÄ monę ir nekvėpuoja. Adresas, kuriuo kvietė, yra (duomenys neskelbtini). pirmame aukÅ¡te, duris atidarė velionės sesuo. Moteris gulėjo tarp stalo ir lovos, jai ant pečių jau buvo lavondėmės, apatinio žandikaulio stingimas.

Moteris gulėjo ant žemės iki pusės nuoga. Velionės kaktoje matė žaizdÄ , ant Å¡launies buvo hematoma, veide nykstanti hematoma. Negaivino, nes žmogus jau buvo miręs prieÅ¡ kokias dvi valandas. Kambaryje buvo sesuo ir vyriÅ¡kis. Paprašė paso, vyriÅ¡kis ieÅ¡kojo. Jis sakė, kad iÅ¡gėrė ir miegojo kitame kambaryje, nežino, kada tai atsitiko. Kai paklausė, kas mirusi moteris jam yra, jis pasakė, kad draugė, sugyventinė, gyvena 7 metus. VyriÅ¡kis buvo iÅ¡gėręs, kai pasakė, kad mirusi, vyras labai susijaudino.

Sesuo taip pat susijaudino, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Vairuotojas su aparatÅ«ra išėjo ir per KaunÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirbo Kėdainių PK reagavimo skyriuje, tyrėja, važiavo forminti įvykio. Visa tai buvo 2017-02-24 apie 17 val. (duomenys neskelbtini). Buvo praneÅ¡imas, kad namuose rasta moteris. Vyko į įvykį su patruliu M. B., (duomenys neskelbtini) medicinos eksperto neturi. Ten jau buvo greitosios darbuotojai, sesuo ir vyriÅ¡kis, kuris ten gyveno.

Užėjus į butÄ , moteris gulėjo ant grindų pusiau nuoga. Ant jos kÅ«no matėsi nykstančios mėlynės. Buvo mėlynės ant kojos, mėlynė po akim, nubrozdintas kelis. Kambaryje buvo tvarkinga, daiktai neiÅ¡mėtyti. Butas dviejų kambarių. VyriÅ¡kis buvo neblaivus, pasimetęs, jam buvo patikrintas blaivumas. Apklausė seserį, kÄ ji aiÅ¡kino, neprisimena, sesuo jai pasirodė blaivi. Vyras sakė, kad moteris gyveno pas jį, buvo jÄ priėmęs gyventi kartu, kad moteris iÅ¡gerdavo. A.

S. sakė, kad jÄ rado lovoje. Kad mirtis smurtinė, nekilo minčių, nes sužalojimai buvo neÅ¡vieži. Gali bÅ«ti, kad greitoji nurodė, jog mirties priežastis neaiÅ¡ki.Liudytojas M. B. parodė, kad dirba Kėdainių PK vyresniuoju patruliu. Maždaug prieÅ¡ metus važiavo su R. S. į (duomenys neskelbtini), kur buvo rasta negyva moteris. Buvo praneÅ¡imas, kad medikai ant lavono konstatavo mėlynes. Butas buvo pirmame aukÅ¡te, pirmoje laiptinėje. Greitosios medikus jau rado. Moteris buvo iki pusės nuoga, bet kažkuo pridengta, gulėjo ant grindų.

Sužalojimų ant moters nematė. Kaltinamasis buvo neblaivus, patikrino jo girtumÄ , jis įpÅ«tė virÅ¡ dviejų promilių. Kokias aplinkybes vyriÅ¡kis nurodė dėl tos moters, neprisimena. Nuo A. L. alkoholio kvapas nesklido. A. S. nurodė, kad mirusi moteris yra jo sugyventinė. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b. l. 146-147, kad A. S. pasakojo, jog su J. L. gėrė alkoholį virtuvėje, iÅ¡gėrus alkoholį, J. nuėjo į kambarį, atėjęs jÄ rado gulinčiÄ ant grindų, jÄ nuvilko į lovÄ ir paguldė, pats atsigulė į kitÄ lovÄ ir užmigo, atsikėlęs pamatė, kad J. be gyvybės ženklų.Liudytojas A.

M. parodė, kad dabar dirba Panevėžio PK, tuo metu dirbo Kėdainių PK Kriminalinės policijos tyrėju. Tuo metu vyko reforma, nebuvo tos sistemos, kad tyrėjas atsakingas už bylÄ . Vadovaujami vyriausiojo tyrėjo atlikdavo atskirus veiksmus, todėl viso bylos konteksto negali pasakyti. Kokius veiksmus atliko (duomenys neskelbtini), nelabai prisimena. Pradėjo dirbti pagal kodÄ 555 - mirties priežasčiai nustatyti. Kiek žino, buvo ekspertų iÅ¡vada, kad mirties priežastis galimai yra trauminio poveikio, ir kad gali bÅ«ti reikalinga veikÄ perkvalifikuoti.

Kiek žino, veika buvo perkvalifikuota ir perduota Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai Kauno apskrities VPK. Pats apklausė vienÄ kaimynę, pavardės neatsimena. Ji nurodė, kad girdėjo triukÅ¡mÄ , ir kad bute kartais bÅ«davo girtaujama. Liudytoja R. V. parodė, kad A. S. – kaimynas, J. L. pažinojo iÅ¡ matymo, kaip kaimynę, jo sugyventinę ar draugę. Jos butas yra tiesia virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Tas butas buvo paverstas landyne, jame rinkdavosi žmonės nuo konteinerių. Tame bute nuo 3-4 val. ryto vyko gyvenimas, buvo kvapai ir triukÅ¡mas.

Žiemos vakarais tame bute rinkdavosi daug žmonių, ten ir miegodavo visi. Kaimynas mandagus, o J. L. retai kada bÅ«davo iÅ¡sipagiriojusi. Ji koliodavosi, triukÅ¡maudavo. Ta moteris dažnai pas jÄ ateidavo skolintis 30-40 centų. TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ budėjimo 8.10 val. ir nuėjo prigulti pailsėti apie 10.30 val., kol nemiegojo, tame bute buvo triukÅ¡mas, trankymasis. Atsikėlusi į pavakarę, pamatė atvažiavusias tarnybas. TÄ dienÄ pagrinde girdėjo J. L. balsÄ , keiksmus, kritimo garso negirdėjo.

Tame bute jie ardydavo variklius, kaldavo, lydydavo laidus. Kai bÅ«davo blaivesni, iÅ¡eidavo kartu. BÅ«davo, kad J. L. iÅ¡varydavo A. S. už durų, atimdavo raktus. Jis belsdavosi į langÄ , kad įleistų. J. L. elgesys buvo kaip Å¡eimininkės. Pas jÄ matydavo mėlynes, nuo ko jos, nežino. Jos veidas buvo, kaip geriančio žmogaus - užtinęs, pabrinkęs. Po Å¡io įvykio matė, kaip A. S. su žmona tvarkė namus, su juo po įvykio bendrauti neteko. Dabar ten gyvena kažkoks vyriÅ¡kis, nėra jokio triukÅ¡mo, jis tvarkingai iÅ¡eina, pareina. Liudytoja L.

M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje. A. S. ir J. L. gyveno tiesiai už jų sienos, juos matydavo einančius. Kartais girdėdavo pas juos triukÅ¡mÄ , riksmus, daužymus. Tai girdėdavo ir vakare, ir ryte. Ä®vykio dienÄ nebuvo namuose, grįžo tik kitÄ dienÄ . Buvo įspÅ«dis, kad jie gyvena nelabai pasiturinčiai, geriantys. Moterį vienÄ kartÄ matė su mėlyne po akimi. Kai jie eidavo kartu, eidavo vienas nuo kito per atstumÄ , moteris rėkdavo ant vyro. Kad kaltinamasis ant moters rėktų, to negali pasakyti.

Tame bute lankydavosi bomžai, daug vyriÅ¡kos lyties atstovų, nežino, kas iÅ¡ vyrų ten rėkdavo, kai girdėdavo vyriÅ¡kus balsus.Liudytojas G. Ž. parodė, kad A. S. kaimynas. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te. MirusiÄ moterį pažinojo, kartais ji užeidavo pasiskolinti pinigų, kartais kartu iÅ¡gerdavo alaus. Tame bute jie kartu gyveno gal kokius 5, 8 ar 10 metų, jų santykiai buvo normalÅ«s, moteris tame bute rėkaudavo. Moteris labiau mėgdavo iÅ¡gerti, pas jį ateidavo pasiskolinti 1 litÄ ar eurÄ .

Žino, kad jie dirbo vieÅ¡uosius darbus. DienÄ pats dirba, todėl dienÄ pas juos triukÅ¡mo negirdi, o naktį miega, todėl triukÅ¡mo irgi negirdi. TÄ dienÄ parėjo iÅ¡ darbo apie 18-19 val., prie laiptinės stovėjo greitoji. Įėjęs į laiptinę, pamatė atidarytas jų buto duris. Užėjo, kambaryje buvo seselė, o J. L. gulėjo ant žemės, palei lovÄ , ji buvo iki pusės nusirengusi. Seselė jÄ Äiupinėjo, policija atvažiavo vėliau. A. S. vaikščiojo po kambarį, buvo pasimetęs, sakė, kad ji griuvo į spintÄ .

Kai atėjo, buvo J. L. sesuo, ji, atrodo, buvo negirta. Kai atvažiavo policija, jÄ nusivedė į kitÄ kambarį ir ilgai kažkÄ klausinėjo. Ar A. S. buvo girtas, negali pasakyti, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. A. S. buvusios žmonos nepažinojo, gal kokį kartÄ yra jÄ matęs. Tame bute, kur gyveno J. L., jokių kitų moterų nebÅ«davo. Tame bute dar gyveno V., neįgalus. Po to įvykio A. S. kelis kartus buvo sutikęs, nes dabar jis gyvena pas pirmÄ Å¾monÄ . J. L. matydavo su mėlynėmis. VienÄ kartÄ ji sakė, kad jÄ primušė prie konteinerių, tada mėlynė buvo po akimi.

Ji rodė mėlynę ant kojų, sakė, kad susitrenkė į stalÄ . Nematydavo, kad jie muÅ¡tųsi, ji nesakė, kad jÄ muÅ¡a A. S.. Sakė, kad jÄ A. S. pastumdavo. Paskutinį kartÄ ji rodė mėlynę ant Å¡ono, sakė, kad griuvo ant lovos kampo, kaip A. S. jÄ pastÅ«mė. Žino, kad jie gyveno kartu, pats irgi 20 m. gyvena su moterimi nevedęs, todėl galvojo, kad ir jie sugyventiniai. Jie iÅ¡gerdavo dažnai, buvo priklausomi nuo alkoholio.Liudytoja I. D. parodė, kad A. S. ir J. L. buvo jos kaimynai, jie gyveno kartu.

Kiek žino, juos siųsdavo iÅ¡ seniÅ«nijos atidirbti vieÅ¡uosius darbus. IÅ¡ ko jie gyveno, negali pasakyti. G. Ž. jos sugyventinis. Pas A. S. užeidavo labai retai. J. L. buvo apsitvarkiusi, namuose pas juos baisu nebuvo. Retkarčiais matydavo juos vartojant alkoholį, naktimis triukÅ¡mo negirdėdavo, nes butas, kuriame gyvena, trečiame aukÅ¡te, langai į kitÄ pusę. TÄ dienÄ apie 17.30 val. paskambino G. Ž. ir pasakė, kad nėra J. L.. IÅ¡ darbo grįžo apie 19.30 val., G. Ž. papasakojo, kad ėjo iÅ¡ darbo, prie laiptinės stovėjo greitoji, įėjus į laiptinę, buvo praviros jų buto durys, G.

Ž. užėjo į vidų ir viskÄ rado. Paskutinį kartÄ , kai matė mėlynę, buvo labai juodas J. L. žandas. Ji sakė, kad jÄ sumušė jaunuoliai prie konteinerio vakare. Matydavo J. L. su mėlynėmis, kai paklausdavo, iÅ¡ kur, atsakydavo, kad griuvo. Su J. L. seserimi bendravo tÄ patį įvykio vakarÄ , ji užėjo pas juos. Pasakojo, kad pas juos užėjo vakare ir rado sesę gulinčiÄ ant žemės ar ant lovos, kad kvietė greitÄ jÄ ir, kol atvažiavo greitoji, darė gaivinimÄ taip, kaip jai nurodė greitoji.

Negali pasakyti, ar J. sesuo buvo blaivi. Kiek žino, tas butas priklausė buvusiai A. S. žmonai. Mano, kad A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, nes gyveno kartu. J. L. niekada nesakė, kad A. S. jÄ muÅ¡a, tik sakė, kad jie abudu apsistumdo. Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis buvęs jos sutuoktinis, su juo bendro Å«kio neveda. Su A. S. iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini) m., turi dukras, gimusias (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko sau. Dabar su A.

S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ 5 metus įleido A. S. gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g., nes pradėjo gerti. Butas yra dviejų kambarių, jis ten gyveno 5 m. Pradžioje gyveno vienas, prieÅ¡ kokius 4 m. atsirado J. L.. Tame bute lankydavosi, jį tvarkydavo. Jie abu gyveno asocialų gyvenimÄ , abu dirbo vieÅ¡uosius darbus. A. S. su V. L. vaikÅ¡tinėjo po konteinerius, ateidavo pas jÄ pavalgyti. Atvedė J. L. ir jÄ priėmė kaip nuomininkę. Abu su A. S. jai mokėjo komunalinius mokesčius.

J. L. jai už nuomÄ nemokėjo. Jie abu vaikščiojo po konteinerius, o kaimynai sako, kad jie sugyventiniai. Ar jie vedė lytinį gyvenimÄ , nežino. Ä® butÄ parsivesdavo tuos, kurie neturi kur gyventi, jie ten maudėsi, miegojo. J. L. labai gėrė, paskutiniu metu buvo labai sumuÅ¡tu veidu. JÄ iÅ¡varydavo, tai ji miegodavo po balkonu. Kai A. S. su ja gyveno, naudojo alkoholį, kai pritrÅ«kdavo, ateidavo pas jÄ , ji ir dukros duodavo. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 2, b. l. 2-5, kad A.

S. ir J. L. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, gyveno lytinį gyvenimÄ , Å¡ias aplinkybes žinojo iÅ¡ J. L. žodžių. Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta labai gerai, ne piktuoju, J. L. pažinojo 30 metų, pažinojo ir jos tėvus. A. S. su J. L. ateidavo pas jį, jie niekada nesipyko, nesibarė. Nežino, ar jie buvo sugyventiniai, ar nuomininkai. Kartais atsineÅ¡davo vynelio, kartais pernakvodavo ir iÅ¡eidavo. Paskutinį kartÄ J. L. atėjo sudaužytu veidu, žandu, sakė, kad jÄ sumušė prie konteinerių.

Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus t. 1, b. l. 185-187 apie tai, kad J. L. ateidavo ir praÅ¡ydavo leisti pabÅ«ti, kol A. S. užmigs, sakydavo, kad jo bijo, kad ne kartÄ A. S. buvo pakėlęs prieÅ¡ jÄ rankÄ . VienÄ kartÄ J. L. sakė, kad A. S. jai užgavo Å¡onÄ . J. L. jo praÅ¡ydavo pinigų iÅ¡gėrimui, duonai. Kai buvo tas įvykis, iÅ¡ vakaro pas jį buvo atėjusi J. L., ji buvo sumuÅ¡ta, kaip sakė, prie konteinerio, ji pas jį iÅ¡simiegojo, sakė, kad jai svaigsta galva. KitÄ dienÄ paskambino ir pasakė, kad ji negyva.

V. L. paklausė, kas buvo, jis pasakojo, kaip jie visi gėrė ir A. S. pastÅ«mė J. L., ji atsitrenkė į baldus, nukrito ir daugiau nepakilo. J. L. jam sakydavo, kad jÄ sumušė A. S., du kartus yra tai sakiusi.Liudytojas V. L. parodė, kad J. L. jo sesuo. Vasario 24 d. tarp 9-10 val. ryto atėjo pas seserį, jai buvo bloga, pasakė, kad eina parneÅ¡ti vyno sveikatai pataisyti. Išėjęs, netoli laiptinės sutiko M. S., kuris paklausė, ar J. yra namuose. Pasakė, kad taip, parėjęs iÅ¡ parduotuvės rado M.

S. ir J. geriančius. Visi pakalbėjo, iÅ¡gėrė butelį vyno. Grįžo A. S., prisėdo. Visi gėrė antrÄ butelį, po to - trečiÄ . Tada J. pradėjo gerti daugiau už vyrus. A. S. jai pasakė, kad ji geria daugiau už vyrus, jie pradėjo pyktis. M. S. atsistojo, pasiėmė tÄ pusę butelio vyno ir išėjo. Paskui jį norėjo eiti ir J. L., ji pradėjo koliotis. A. S. stipriai, abiem rankomis jÄ stÅ«mę į krÅ«tinę. Nuo stÅ«mimo J. L. trenkėsi tiesiai į sekcijÄ , krito ant Å¡ono, iÅ¡tiesė rankas ir pradėjo nesavu balsu rėkti, iÅ¡ burnos pradėjo bėgti putos.

Sesuo į sekcijÄ trenkėsi kaire puse, Å¡onu ir galva. Putos jai pasirodė, kai ji persivertė ant nugaros. Ji dar kvėpavo, buvo sÄ moninga. A. S. iÅ¡bėgo į laukÄ , po to grįžo, priėjo prie J. L. ir pasakė, kad gyva, liepė jam iÅ¡eiti, išėjo, paskui išėjo A. S.. Nuėjo į ,,J.“ parduotuvę, nusipirko vyno, jį iÅ¡gėrė už kampo ir iÅ¡siskyrė. Grįžo pas A. S. į pavakarę, rado jį vienÄ . Jis pasakė, kad J. L. iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini), į ekspertizę.

Suprato, kad ji mirusi. Buvo atėjęs anksčiau, bet jam užeiti neleido pareigÅ«nai. Tuo metu dar bute buvo ir J. L., ir sesuo A. L.. Kai J. L. iÅ¡vežė, jam leido įeiti. Tas J. L. stÅ«mimas į krÅ«tinę buvo apie pietus, be to stipraus pastÅ«mimo daugiau pasistumdymų nebuvo. Suprato, kad J. L. ten buvo kaip nuomininkė. Ji gaudavo paÅ¡alpÄ už socialinį darbÄ ir A. S. mokėdavo nuomÄ , taip jam pati sakė, o gal buvo ir sugyventinė. Ar tikrai mokėjo, nežino. Jam atrodė, kad jie sugyventiniai, jų santykiai buvo kaip sugyventinių.

Yra matęs ir anksčiau, kaip A. S. ir J. L. susistumdydavo. Jie kartu gyveno apie 6 metus, dirbdavo seniÅ«nijoje, gaudavo paÅ¡alpas. Tame bute niekas daugiau negyveno. TÄ dienÄ A. S. buvo iÅ¡gėręs, susinervinęs, nes sesuo kalbėjo labai negražiais žodžiais. Matė pas seserį sužalojimus ant krÅ«tinės, kojos, peties. Kai jos paklausdavo, ji sakydavo, kad krito. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b. l. 120-123, b. l. 125-127 apie J. L. sužalojimo aplinkybes, kad A. S. abiem rankomis stÅ«mė J.

L., ji krito atsitrenkdama kairiu Å¡onu į sekcijÄ , tada nuo smÅ«gio vertėsi ant deÅ¡inės pusės Å¡ono ir krito ant grindų visai Å¡alia sienos, nukritus suÅ¡uko nesavu balsu ir iÅ¡ burnos pradėjo eiti putos, ji neteko sÄ monės, taip pat patvirtino, kad A. S. žmona jo prašė paliudyti, kad iÅ¡ buto, iÅ¡gėrę vynÄ , jie išėjo visi trys kartu ir iÅ¡siskyrė, jis daugiau nieko nežino, žadėjo sumokėti už tokių parodymų davimÄ , tÄ patį siÅ«lė jam ir A. S.. Kad sumokės A. ir V., teisingi parodymai.

Toks pokalbis, kad duoti neteisingus parodymus, buvo. Liudytojas V. L. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 128-131) parodė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kurį atėjo vasario 24 dienÄ , tarp 9-10 val., kambarį, kuriame gėrė alkoholį jis, sesuo J., A., bei parodė, kur ant sofos sėdėjo jis, A., o kur ant gretimos lovos J.. Parodė, kaip J. atsistojo ir ketino eiti pro kambario duris, o jai iÅ¡ paskos atsistojo ir A., kuris, J. atsisukus į jį, abiem rankomis ties krÅ«tinės sritimi stÅ«mė J..

Parodė, kaip J. nuo stÅ«mimo krito Å¡onu ant sekcijos, nuo kurios apsivertė ir trenkėsi į sienÄ . Atsitrenkusi į sienÄ , J. apsisuko, surikusi nesavu balsu, pasiliko gulėti. Parodė, kad J. krito atbula, atsitrenkdama į sekcijÄ deÅ¡iniu Å¡onu, tada, nuo sekcijos krito prie sienos ir pasivertė į kairę pusę, tiksliai nežino kuria kÅ«no dalimi J. atsitrenkė į sienÄ , tačiau J. galva liko gulėti prie pat sienos. J. nukritusi sukriokė nesavo balsu. Liudytojas M. S. parodė, kad A. S. pažįsta, su juo susipyko, nes jis mušė V.

L. seserį, jam spyrė į rankÄ . J. L. pažinojo. Pas juos buvo vienÄ kartÄ , nes A. S. jam neleisdavo ateiti. Pas juos tÄ dienÄ atėjo 9.30 val., turėjo du butelius vyno, gėrė trise - jis, J. L. ir V. L.. Po to atėjo A. S., pradėjo kabinėtis. A. S. jam spyrė, jis išėjo. J. L. buvo mėlyna ranka ir Å¡onas, ji sakė, kad A. S. jÄ sumušė. Kai išėjo, J. L. buvo sveika, gyva. Daugiau nėra matęs, kad A. S. muÅ¡tų J. L.. KitÄ dienÄ apie 10 val. ryto susitiko A. S. prie parduotuvės, jis pasakė, kad J.

L. mirė. Sakė, kad jis jÄ rado gulinčiÄ ant grindų. Nuo ko ji mirė, A. S. nesakė. A. S. vadina Č., nes jo buvusi žmona kepa čeburekus. J. L. jam A. S. pristatė kaip sugyventinį. Jį A. S. muÅ¡davo, stumdydavo, jis užstodavo J. L.. A. S. muÅ¡davo J. L.. Jam J. L. rodė nugarÄ , ten buvo mėlynės, sakė, kad jÄ sumušė A. S.. J. L. buvo lėta, nesimuÅ¡davo. A. S. jam pasakojo, kad stÅ«mė J. L., ji trenkėsi galva į sienÄ , jai iÅ¡ burnos bėgo putos. Ekspertas J. V. patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pagal vizualines traumos iÅ¡raiÅ¡kas sprendė, kad jos padarytos iki dviejų parų iki mirties.

Kadangi vizualiniai efektai yra nustatomi pagal spalvinius fenomenus, iÅ¡vadoje yra davęs, kad sužalojimų nuoseklumo, padarymo sekos nustatyti negali. Kraujosruvos, kurios yra vizualiai rausvai melsvos, neturi savyje žalsvo atspalvio, jų padarymas maksimaliai tikėtina yra dvi paros. Vertinant visumÄ , kai rašė iÅ¡vadÄ , tas kraujo kreÅ¡ulys po kietuoju galvos smegenų dangalu nerodė požymių peržengęs į antrÄ parÄ . Apklausoje buvo pasisakyta apie iÅ¡orinius 13 kontaktų, kuriuose gali bÅ«ti ir sužalojimų iki dviejų parų senumo.

Tačiau virÅ¡ugalvis ir smegenys, bÅ«tent ant smegenų esantis kraujas, buvo kriterijus pastumti padarymo laikÄ iki paros. Vidinė kraujo iÅ¡laja, kraujo kreÅ¡ulys be fibrino, be besiformuojančios kapsulės leidžia kalbėti apie visumÄ ir, kad tas sužalojimas mirtinas yra iki paros laiko, neperžengia paros ribos. Kitų trauminių kontaktų galvoje nėra, vienintelis tas virÅ¡ugalvyje. Jis masyvus, stiprus, be abejonių jį sujungia priežastiniu ryÅ¡iu su mirtimi. Klinikinės praktikos klasika rodo, kad ypač masyvu ant abiejų pusrutulių besiliejantis kraujas trumpina tÄ Å¡viesųjį periodÄ , todėl 5 val. pataiko į standartÄ .Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais liudytojo V.

I. parodymais (t. 1, b. l. 166-168, 169-170) nustatyta, kad jis anketiniuose duomenyse nurodytu adresu gyvena apie 35 metus. Pažįsta kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) bute – J. ir A., juos vadina ,,Č. ir Če.“, kas sugalvojo tokias pravardes, net nežino. Jų tikrųjų pavardžių nežino. Pats gyvena trečioje laiptinėje, ketvirtame aukÅ¡te, o A. su J. ketvirtoje laiptinėje, pirmame aukÅ¡te. (duomenys neskelbtini) bute A. apsigyveno gana seniai, A. butÄ nupirko jo buvusi žmona, kai iÅ¡siskyrė.

Maždaug prieÅ¡ 5 metus atsikraustė ir J.. Tiek A., tiek J. kasdien vartojo alkoholį, pas juos lankydavosi asocialÅ«s asmenys. Alkoholį pradėdavo vartoti nuo pat ryto, vėliau pradėdavo sklisti triukÅ¡mas iÅ¡ buto. Vasaros metu buto langai bÅ«na praviri, viskas girdisi, kas vyksta bute, iÅ¡ ten nuolat girdisi keiksmažodžiai, triukÅ¡mas, muÅ¡tynių garsai. Tiek A. muÅ¡davo J., tiek ir J. muÅ¡davo A.. Kad abu muÅ¡davosi, matydavosi, kadangi sėdėdavo lauke ir matydavo juos besimuÅ¡ančius pro pirmojo aukÅ¡to langÄ .

Paskutinį kartÄ matė, kaip A. su J. muÅ¡asi, praeitÄ vasarÄ , tikslaus laiko pasakyti negali. Maždaug dvi savaitės iki įvykio matė, kad J. veido viena pusė yra sutinusi, sumuÅ¡ta. Pagalvojo, kad jÄ sumušė A., tačiau pačios J. apie tai neklausė, ji pati jam nieko nepasakojo. A. tampa labai agresyvus, kai iÅ¡geria, kabinėjasi prie žmonių. 2017-02-24, ryte, valandų tiksliai pasakyti negali, išėjo į kiemÄ pasėdėti ant suoliuko, pamatė, kad prie ketvirtosios laiptinės guli moteris.

Priėjo pasižiÅ«rėti iÅ¡ arčiau ir pamatė, kad gulėjo J.. J. yra matęs gulinčiÄ prie laiptinės ne vienÄ kartÄ . Kaip J. buvo apsirengusi, neprisimena, jos galva buvo prie laiptinės durų slenksčio. J. nejudėjo, nekalbėjo, tik gulėjo. Lauke prabuvo apie 30 minučių, per tÄ laikÄ J. nepajudėjo, o į laiptinę ar iÅ¡ laiptinės neišėjo nė vienas žmogus. Nepagalvojo, kad J. gali bÅ«ti bloga, kadangi yra matęs jÄ ten gulinčiÄ girtÄ ne vienÄ kartÄ . Maždaug po 30 minučių parėjo namo, namuose jokio triukÅ¡mo negirdėjo.

Namuose prabuvo apie vienÄ valandÄ ir vėl išėjo į laukÄ . Tuo metu buvo Å¡viesus paros metas, bet valandų tikrai nežino. J. prie laiptinės jau nebebuvo. TÄ pačiÄ dienÄ , trečiÄ kartÄ išėjus į laukÄ , ant suoliuko sėdėjo kaimynė, gyvenanti ketvirtoje laiptinėje, apie 70 metų amžiaus, jos vardo ir pavardės nežino. Kaimynė pasakė, kad greitoji iÅ¡vežė „Če.“. Kas nutiko „Če.“, kaimynė nesakė, o pats neklausinėjo, tiesiog abu pasidžiaugė, kad galbÅ«t liausis alkoholio gėrimai.

Kad J. mirė, sužinojo tik po kelių dienų iÅ¡ tos pačios ketvirtosios laiptinės kaimynės. Tiksliai prisimena, kad J. L. tikrai matė gulinčiÄ prie laiptinės durų, tačiau galimai jÄ matė gulinčiÄ kitu laiku, ne 2017-02-24, kuriuo tiksliai laiku, negali pasakyti, kadangi yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, kartais užmirÅ¡ta kai kuriuos faktus. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 33-43) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra dviejų kambarių bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Viename iš kambarių, kambario viduryje ant grindų rastas gulintis moteriškos lyties J. L. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, lavono kairė koja ištiesta, ant kelio matomas kelio nubrozdinimas. Dešinės kojos vidinės šlaunies pusėje matoma netaisyklingos formos kraujosruva. Moters rankos ištiestos, pilvas atidengtas, vilki raudonos spalvos megztuku. Lavono burna užčiaupta, akys užmerktos, po dešine akimi matoma melsvai geltonos spalvos kraujosruva. Kambariuose tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

Pažyma (t. 1, b. l.

50) nustatyta, kad J. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių.Specialisto iÅ¡vada Nr. M 249/2017(02) (t. 1, b. l. 64-70) nustatyta, kad J. L. mirties priežastis - trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miniu pulmokardialiniu nepakankamumu. J. L. mirtina galvos smegenų trauma (kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju dangalu) kilo iÅ¡ virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo, kur galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose rasta masyvi kraujosruva.

Šis sumušimas susidarė kelios – keliolika valandų iki mirties nuo trauminio kontakto viršugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar paviršiumi, labiausiai tikėtina griūvant aukštielninkai ir ant kairio šono. Į tai nurodytų kūno kairėje, artimoje plokštumoje kaip ir traumuota galvos vieta, konstatuotos analogiško senumo poodinės kraujosruvos: kairio žasto užpakalinio paviršiaus vidurinėje dalyje, kairėje klubinėje srityje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės blauzdos išorinio paviršiaus vidurinėje dalyje ir kairės pėdos išoriniame šone.

Be to, analogiškos išvaizdos ir artimo susidarymo laiko poodinių kraujosruvų smulkių židinių nustatyta krūtinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio vidurinės dalies, krūtinės dešinėje ties pažasties priekiniu kraštu, dešinės rankos priekiniame paviršiuje žasto apatiniame trečdalyje, alkūnės linkyje ir dilbio vidurinėje dalyje, kairės rankos žasto priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje palei kirkšnį ir dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduryje.

Vertinant žinomÄ J. L. gyvensenÄ ir ilgalaikį ydingÄ alkoholio vartojimÄ , sukėlusį iÅ¡reikÅ¡tÄ kepenų cirozę su funkcijos nepakankamumu, bei tai, kad konstatuotos poodinės kraujosruvos yra smulkios, gausios ir be odos nubrozdinimų, akivaizdu, kad Å¡ioms kraujosruvoms atsirasti pakako ir nedidelės energijos traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais. Tokie nestiprÅ«s traumuojantys kontaktai gali kilti iÅ¡ paÅ¡alinės jėgos (kito asmens) pastÅ«mimo, sugriebimo, suspaudimo, arba iÅ¡ paties asmens kasdienės buities veikos galÅ«nėmis kliudant aplinkos daiktus, suklumpant ir atsitrenkiant ar panaÅ¡iai.

Dar konstatuotos vienos – dviejų savaičių senumo poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, dešinio dilbio užpakalinio paviršiaus viduryje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, bei kairio kelio girnelės srityje. Dešinio skruosto sumušimas su poodine ir gilesnių minkštų audinių kraujosruva padarytas smogiant kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina kumščiu ar koja, o kraujosruvos dešiniame dilbyje bei dešinėje šlaunyje yra tik paodėje ir joms susidaryti galėjo užtekti silpnesnės jėgos traumuojančių kontaktų su riboto paviršiaus daiktais, pavyzdžiui suklumpant, pargriūnant ar panašiai.

Poodinė kraujosruva kairio kelio srityje savo plote turi ir odos nubrozdinimÄ ties kelio girnelės apatiniu kraÅ¡tu, kas rodo jos susidarymÄ suklupimo metu. Tik virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imas, lėmęs trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o visos kitos senesnės ir Å¡viežios įvairių lokalizacijų poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Mirtina galvos smegenų trauma su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡sivystė nuo vienintelio sužalojimo – virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo.

J. L. kÅ«ne konstatuotos daugybinės smulkios poodinės kraujosruvos nei pagal savo lokalizacijÄ , nei pagal dydį negalėtų bÅ«ti susidariusios dengiantis nuo smÅ«gių ar pačiai puolant kitÄ asmenį. J. L. lavono kraujyje rasta 1,80 % etilo alkoholio. Tokia koncentracija gyvam asmeniui atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. Pastebėtina, kad sprendžiant pagal galvos smegenų traumos pobÅ«dį, nuo virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo iki mirties turėjo praeiti bent kelios valandos, todėl per tÄ laikÄ alkoholio koncentracija kraujyje neabejotinai sumažėjo, ir iÅ¡ to seka, kad virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo momentu J.

L. buvo sunkaus girtumo bÅ«senoje. Ar J. L. po virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo sÄ monę prarado iÅ¡ karto ir liko gulėti ten pat, kur susimušė galvÄ , kategoriÅ¡kai atsakyti negalima, nes, nors ir nesant smegenų židininių sumuÅ¡imų, visada lieka galvos smegenų sukrėtimo (funkcinio pažeidimo) tikimybė. Pati mirtį sÄ lygojusi kraujo iÅ¡laja po kietuoju dangalu nuo savo prasidėjimo iki mirtino smegenų suspaudimo sukėlimo turėjo tęstis nuo kelių valandų (bent 2-4 val.) iki keliolikos valandų (12-18 val.).

Jei byloje yra duomenų apie aplinkybes, kad J. L. buvo pastumta, ko pasėkoje griuvo susimušdama viršugalvio kairę pusę, tai sužalojimų visuma tam neprieštarauja. Pašalinės jėgos traumuojantys kontaktai (pastūmimai) galėtų būti kraujosruvos krūtinės dešinėje ir/ar kairėje, arba žastų priekiniuose paviršiuose. Dviejų savaičių senumo dešinio skruosto sumušimas negalėjo būti priežastimi mirtį sukėlusios kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, nes kraujo išlaja yra vientisa ir šviežia iki paros senumo.

Medicininiu požiÅ«riu J. L. kÅ«ne rasti sužalojimai yra dviejų periodų - 1-2 savaičių senumo, Å¡vieži – iki paros laikotarpio. Pastarųjų padarymo nuoseklumo medicininiais kriterijais nustatyti negalima. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 72-74) nustatyta, kad 2017-03-01 VTMT Kauno skyriaus sanitaras pateikė J. L. palaidinę, liemenėlę, rankÅ¡luostį, pledÄ . Daiktų apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 75-80) nustatyta, kad reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikti daiktai apžiÅ«rėti kaip daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad rankÅ¡luosčio vienoje pusėje yra pailga raudonos – rudos spalvos dėmė, kitoje rankÅ¡luosčio pusėje yra rudos – raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į iÅ¡matas. Panaudojus preparatÄ â€žBlue Star“, kraujo pėdsakų nerasta. Ant kreminės spalvos medžiaginės liemenėlės kraujo pėdsakų nerasta. Ant oranžinės spalvos medžiaginės palaidinės kairės rankovės esanti rausvos spalvos dėmė yra galimai kraujo, nes reagavo į preparatÄ â€žBlue Star“.

Ant rudos, kreminės, pilkos ir rožinės spalvos pledo rasta galimai kraujo dėmė, dėmės ilgis apie 5 cm, plotis apie 4 cm. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 1715044416-1-1 (t. 2, 17-21) nustatyta, kad 2017-02-24 fiksuotas išvykimo laikas 17.09 val., atvykimo laikas 17.15 val., klinikinė mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini) val., nustatyti neabejotini mirties požymiai: lavondėmės, lavoninis sustingimas. Pacientė J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios amžius – (duomenys neskelbtini), svoris 70.

Kvietimo rezultatas – rasta gulinti ant grindų nuoga be gyvybės žymių. Netikėta mirtis. VŠĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017-03-03 raštu Nr. MK-35 (6.9) (t. 2, b. l.

23) nustatyta, kad 2017-02-24, 17.04 val. VÅ Ä® Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, pacientei J. L.. Kvietėjo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Su raÅ¡tu pateiktas suarchyvuotas kvietimo garso įraÅ¡as.ApžiÅ«ros protokolais (t. 2, b. l. 24-30, 31-33) nustatyta, kad buvo perklausytas VÅ Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas 2017-04-24 kvietimų garso įraÅ¡as, esantis kompaktinėje plokÅ¡telėje, kuriame fiksuotas pokalbis tarp GMP dispečerės ir moters, kviečiančios GMP pagalbÄ .

Moteris, nurodo, kad pagalba yra reikalinga adresu (duomenys neskelbtini). Pacientė – J. L.. Kaip priežastį nurodo, kad „čia prisigėrė apsišikusi moteris, bijau, kad nenumirtų“. Dispečerei paprašius patikslinti kvietimo priežastį, moteris sako „paimti sugyventinį ir pakalbėkit su juo pati. Jisai sako nenori kalbėtis“. Moteris tikslina įvykio aplinkybes „… sakė prisigėrė, sakė ėjo…“. Dispečerės paprašyta, moteris kalbina „J.? J.? Žinokit jokių gyvybės ženklų“.

Dispečerė nurodo paguldyti pacientę iÅ¡ lovos ant žemės, teikia nurodymus kaip atlikti gaivinimo veiksmus. Fone girdisi vyriÅ¡kas balsas „KÄ Äia spaudysi nu, nieko … variantu nu, tai kÄ .. Pas jÄ pulso nėr ir viskas“. Slapto sekimo protokolu, pokalbių stenogramomis (t. 2, b. l. 53, 60-67) nustatyta, kad atlikus slaptÄ sekimÄ , adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ įtariamÄ jį A. S., fiksuoti pokalbiai tarp dviejų vyrų, nustatyta, kad vienas iÅ¡ kalbėjusių vyrų yra V. (V. L.), kitas – A. (A.

S.). Pokalbių metu V. pasakoja, kad J. einant paskui M., A. pasikėlė ir stÅ«mė, po ko J. dėjosi į kampÄ ir nukrito, sukriokė, A. dar norėjo spirt su koja, tačiau V. jam liepė nebandyti, A. prisipažįsta, kad stÅ«mė J. L., po ko J. L. krito, tačiau neprisimena, į kÄ atsitrenkė, abu vyrai svarsto, į kÄ galėjo atsitrenkti, V. prisimena, kad galva trenkėsi į spintelės kampÄ , kad net kažkokie žaisliukai iÅ¡krito, ir galvÄ susižeidė. V. nurodo, kad jis žino, jog vienÄ kartÄ A. mušė J., kad J. skųsdavosi A. (L.), kad A.

S. jÄ daužo, muÅ¡a. Abu vyrai tariasi, kokius parodymus duos policijos pareigÅ«nams. V. pažada A. neįskųsti policijai, o A. pažada V. už tai atsilyginti. Alkotesterio Å¡aknele (t. 2, b. l.

83) nustatyta, kad 2017-02-24 18.01 val. A. S. nustatytas 2.14 % girtumas.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-01 specialisto išvada Nr. G572/2017(02) (t. 2, b. l.

87) nustatyta, kad odos nubrozdinimai A. S. deÅ¡inėje rankoje ir deÅ¡inėje pėdoje padaryti kietais bukais, galimai ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, keturiais trauminiais kontaktais prieÅ¡ 1-7 paras iki apžiÅ«ros. Odos nubrozdinimų pobÅ«dis neatspindi kieto buko daikto ar pavirÅ¡iaus savybių. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 4-7) nustatyta, kad A. S. pateikė savo drabužius, kuriuos vilkėjo 2017-02-24, drabužiai buvo apžiÅ«rėti apžiÅ«ros protokolu (t. 3, b. l. 9-14) ir pakvitavimu (t. 3, b. l.

15) grÄ Å¾inti A. S..Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.A. S. parodymus, kad J. L. jis galėjo netyčia pastumti, traukdamas savo rankÄ , teisėjų kolegija vertina kaip jo gynybos versijÄ ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

Paties A. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, įvykio dienos aplinkybes jis vis aiÅ¡kino skirtingai: atvykusiems policijos pareigÅ«nams ir medikams nurodė, kad nežino, kaip viskas įvyko, nes iÅ¡gėręs miegojo kitame kambaryje, o atsikėlęs rado J. L. gulinčiÄ ant grindų; apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 109-111) nurodė, kad ryte su J. išėjo iÅ¡ namų rinkti butelių, iÅ¡ karto iÅ¡siskyrė, visÄ tÄ dienÄ nebuvo namie, grįžo apie 15 val. ir rado bute gulinčiÄ ant grindų J. ir jos seserį A., J. paprašė nuvesti jÄ Ä¯ lovÄ , kÄ jis ir padarė; papildomai apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 115-117) nurodė, kad visÄ dienÄ buvo namie su J. ir V.

L., gėrė alkoholinius gėrimus, įvykus konfliktui, J. jį sugriebė už kairės rankos ir drabužių, jis pasimuistė, J. neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito ant kilimine danga uždengtų grindų, į jokius baldus neatsitrenkė; dar kartÄ apklausiamas įtariamuoju (t. 3, b. l.

3) nurodė, kad J., bÅ«dama girta, susvyravo ir krito, ir dėl to susižalojo, tyčia jos nestÅ«mė. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. nepatvirtino nė vienų savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir pateikė dar vienÄ J. L. kritimo versijÄ . Esant tokiems nenuosekliems kaltinamojo parodymams, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais tikėti, todėl, spręsdama A. S. kaltės klausimÄ , remiasi nukentėjusiosios A. L., liudytojų V. L., M. S., S. B., R. S., E. Ž., R. S., M. B., A. M., R. V., L.

M., G. Ž., I. D., V. S. parodymais, eksperto J. V. paaiÅ¡kinimu, liudytojo V. L. ir nukentėjusiosios A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos bei apžiÅ«rų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų iÅ¡vadomis, slapto sekimo protokolu užfiksuotais duomenimis, kitais nuosprendyje nurodytais raÅ¡ytiniais bei daiktiniais įrodymais. Liudytojo V. L., buvusio kartu su A. S. ir J. L. įvykio metu, parodymais nustatyta, kad A. S. abiem rankomis stÅ«mė J. L., ji krito atsitrenkdama kairiu Å¡onu ir galva į sekcijÄ , tada nuo smÅ«gio vertėsi ant deÅ¡inės pusės Å¡ono ir krito ant grindų visai Å¡alia sienos, nukritusi suÅ¡uko nesavu balsu ir iÅ¡ burnos pradėjo eiti putos, ji neteko sÄ monės, tÄ pačiÄ dienÄ sužinojo, kad J.

L. mirė. Å iuos savo parodymus liudytojas V. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 128-131) ir akistatos su A. S. metu (t. 2, b. l. 127-133), tokias pačias J. L. sužalojimo aplinkybes V. L. nurodė nukentėjusiajai A. L. ir liudytojui S. B., analogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas V. L. nurodė ir pokalbių, užfiksuotų slapto sekimo protokole, su A. S. metu (t. 2, b. l. 53, 60-67). Liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad A. S. jam prisipažino stÅ«męs J. L., kuri trenkėsi galva į sienÄ , jai iÅ¡ burnos bėgo putos, o slapto sekimo protokolas ir pokalbio stenogramos patvirtina, kad A.

S. pripažino, kad stÅ«mė J. L., po ko J. L. nukrito ir daugiau atsikėlusi nebuvo, tačiau dėl buvusio girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. Liudytojo V. L. parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. M 249/2017(02) (t. 1, b. l. 64-70), kuria nustatyta, kad J. L. mirties priežastis - trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miniu pulmokardialiniu nepakankamumu. J.

L. mirtina galvos smegenų trauma (kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju dangalu) kilo iÅ¡ virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo, kur galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose rasta masyvi kraujosruva. Å is sumuÅ¡imas susidarė kelios – keliolika valandų iki mirties nuo trauminio kontakto virÅ¡ugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar pavirÅ¡iumi, labiausiai tikėtina griÅ«vant aukÅ¡tielninkai ir ant kairio Å¡ono. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ ekspertas J. V. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad vidinė kraujo iÅ¡laja, kraujo kreÅ¡ulys be fibrino, be besiformuojančios kapsulės leidžia spręsti, kad mirtinas sužalojimas buvo padarytas iki penkių valandų iki mirties.

Kad J. L. buvo mirtinai sužalota 2017-02-24 laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.30 val., nurodė ir nukentėjusioji A. L., kurios parodymais nustatyta, kad atėjusi pas seserį 2017-02-24 apie 11.30 val., ji rado seserį J. L. gulinčiÄ ant grindų, o grįžusi apie 16.30 val. – 17.00 val., jau rado J. be gyvybės ženklų, todėl kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t. 2, 17-21), VÅ Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017-03-03 raÅ¡tas Nr. MK-35 (6.9) (t. 2, b. l.

23) bei apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 24-30, 31-33) patvirtina nukentėjusiosios A. L. parodymus, nes Å¡iais įrodymais nustatyta, kad 2017-02-24, 17.04 val. VÅ Ä® Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientei J. L., moteris, kvietusi pagalbÄ (A. L.), nurodė, kad pacientė be gyvybės ženklų, 17.09 val. fiksuotas greitosios medicinos pagalbos iÅ¡vykimo laikas, o (duomenys neskelbtini) val. konstatuota klinikinė mirtis, nustatyti neabejotini mirties požymiai: lavondėmės, lavoninis sustingimas, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R.

S. bei E. Ž., kuri nurodė, kad J. L., jiems atvykus, buvo mirusi jau prieÅ¡ porÄ valandų. Taigi, liudytojo V. L. parodymus apie J. L. sužalojimo aplinkybes patvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo jais netikėti. Taigi, byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad J. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukėlusio smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miniu pulmokardialiniu nepakankamumu, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kilo iÅ¡ virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imo, kuris susidarė nuo trauminio kontakto virÅ¡ugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar pavirÅ¡iumi, labiausiai tikėtina griÅ«vant aukÅ¡tielninkai ir ant kairio Å¡ono po to, kai A.

S. abiem rankomis stÅ«mė J. L., kuri griÅ«dama atsitrenkė kairiu Å¡onu ir galva į sekcijÄ bei krito ant grindų. J. L. mirtis įvyko kelios – keliolika valandų iki mirties, todėl teismui nekyla abejonių, kad bÅ«tent A. S. padarė J. L. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastaroji mirė.A. S. inkriminuojama, kad jis nužudė savo Å¡eimos narį - sugyventinę J. L.. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

A. S. neigia, kad J. L. buvo jo sugyventinė, nurodydamas, kad pastaroji buvo tik nuomininkė, su kuria jo jokie santykiai nesiejo. Teisėjų kolegija Å¡iuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo siekimÄ Å¡velninti sau baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir juos atmeta, kadangi Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai. Liudytojos E. Ž. parodymais nustatyta, kad atvykus į butÄ ir radus mirusiÄ J. L., paklausus, kas yra mirusi moteris, A. S. nurodė, kad J. L. yra jo draugė, sugyventinė, gyvena 7 metus.

Kad pats A. S. įvardijo J. L. sugyventine, patvirtino ir liudytojas M. B.. Nukentėjusioji A. L. ir byloje apklausti liudytojai: R. V., L. M., G. Ž., I. D., V. S., V. L., M. S. patvirtino, kad A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, nes kartu gyveno apie 6 metus, buvo Å¡eima, eidavo per konteinerius, rinko butelius, metalÄ , parduodavo metalÄ ir už tuos pinigus viskÄ pirkdavo bendrai. Nukentėjusioji A. L. savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. S. metu (t. 2, b. l. 135-139). Liudytojas M. S. nurodė, kad J. L. jam A. S. pristatė kaip sugyventinį, o liudytojos V.

S. parodymais nustatyta, kad jai žinoma iÅ¡ J. L. žodžių, jog A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, gyveno lytinį gyvenimÄ , J. L. jai už buto nuomÄ nemokėjo. Gyvenamojo namo, kuriame gyveno A. S. ir J. L., kaimynai, liudytojai R. V., L. M., G. Ž., I. D., apibÅ«dindami A. S. ir J. L. santykius, nurodė, kad bute, kuriame gyveno A. S. ir J. L., rinkdavosi tik vyrai, kitų moterų nebÅ«davo, J. L. tvarkydavosi namuose, kÄ patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, jie tarpusavyje pykdavosi, muÅ¡davosi, J.

L. pavydėjo A. S., jautėsi namuose Å¡eimininke, nes kartais iÅ¡varydavo A. S. už durų, atimdavo raktus. Kad A. S. ir J. L. santykiai buvo artimi, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir objektyvios bylos aplinkybės bei paties A. S. elgesys po įvykio – nukritusiai J. L. po galva jis padėjo Å¡alikÄ , kad jai bÅ«tų patogiau, apsiÅ¡lapinusiÄ J. L. nurengė, apvalė, Å¡ios aplinkybės parodo A. S. emocinį prieraiÅ¡umÄ J. L..Pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka Å¡eimos sampratÄ , jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraiÅ¡umo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Taigi konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...> (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumÄ . Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi Å¡eimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į Å¡ių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimÄ , savanoriÅ¡kus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimÄ vieno kitam), emocinį prieraiÅ¡umÄ ir panaÅ¡ius tarpusavio ryÅ¡ius (pagarbÄ , pagalbÄ , supratimÄ ir kt.), kaltininko požiÅ«rį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).IÅ¡analizavus bylos duomenų visumÄ , teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A.

S. ir J. L., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo savanoriÅ¡kai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, artimi ilgalaikiai Å¡eimos ryÅ¡iai, todėl jų santykiai atitiko Å¡eimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystės), santykius.Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., J. L., V. L. ir M. S. įvykio dienÄ V. S. priklausančiame bute girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, M.

S. išėjus iÅ¡ buto, tarpusavio konflikto su J. L. metu, A. S. tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ krÅ«tinę, dėl ko pastaroji krisdama deÅ¡ine kÅ«no puse atsitrenkė į kambaryje esančiÄ sekcijÄ , nuo kurios krisdama kairės pusės virÅ¡ugalviu atsitrenkė į sienÄ , tuo padarė jai virÅ¡ugalvio kairės pusės sumuÅ¡imÄ , dėl ko įvyko trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, kuris sukėlė smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir smegenų kamieno strigimÄ su Å«miu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji netrukus įvykio vietoje mirė, Å¡iais veiksmais tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę J.

L.. Tarp A. S. veiksmų, t. y. stÅ«mimo abiem rankomis į krÅ«tinę, po ko J. L. nukrito, ir atsiradusių pasekmių – J. L. mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, nes Å¡ie A. S. smurtiniai veiksmai tapo J. L. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo J. L. praėjus kelioms valandoms numirė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį bÅ«tų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ .

A. S., stipriai stumdamas abiem rankomis J. L. į krÅ«tinę link Å¡alia stovėjusių baldų ir sienos, suvokė, kad tokio pobÅ«džio pastÅ«mimas, sÄ lygojęs neiÅ¡vengiamÄ sunkaus girtumo bÅ«senos buvusios nukentėjusiosios atsitrenkimÄ Ä¯ baldų pavirÅ¡ius, sienÄ ir grindis, yra pavojingas žmogaus gyvybei, kad nuo tokio poveikio apsvaigusi nuo alkoholio nukentėjusioji krisdama gali bÅ«ti sunkiai sužalota ar net mirti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. suprato, jog jo veika yra pavojinga nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei, tačiau pasekmių nedetalizavo, J.

L. nukritus ant grindų ir netekus sÄ monei, nesuteikė jai pagalbos, o išėjo toliau girtauti, grįžęs po kurio laiko ir radęs J. l. gulinčiÄ toje pačioje vietoje, nesiėmė jokių priemonių, kad jai bÅ«tų suteikta medicininė pagalba, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors J. L. mirties nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi A. S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas.Taigi, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių A.

S. veiksmų įvyko jo Å¡eimos nario - sugyventinės J. L. mirtis, A. S. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaip tyčinis savo Å¡eimos nario nužudymas. A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.A.

S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jis yra teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (t. 3, b. l. 40-41, 43-45), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 32-39), yra nedirbantis (t. 3, b. l. 27-28), registruotas darbo biržoje (t. 3, b. l. 30), nuo 2004-02-20 įraÅ¡ytas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiÅ«ros grupėje nėra (t. 3, b. l. 69), charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 62, 65).

BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine neapibrėžta tyčia, A. S. laikomas neteistu, nors ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Teisėjų kolegija mano, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: laidojimo įstaigos UAB „S.“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos paliktinos bylos medžiagoje, kompaktiniai diskai su nukentėjusiosios A. L., liudytojo V. L. ir įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, su GMP kvietimo garso įraÅ¡u paliktini prie bylos medžiagos, 5 vnt. kompaktinių diskų su slapto sekimo garso įraÅ¡ais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grÄ Å¾intinos Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos I-jam skyriui, palaidinė, liemenėlė, rankÅ¡luostis, pledas, saugomi UAB ,,A.“, sunaikintini kaip beverčiai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,              nusprendžia:              A.

S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.              Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, A. S. iÅ¡bÅ«tÄ laikinai sulaikius nuo 2017-02-28 iki 2017-03-02.KardomÄ sias priemones A.

S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ sias priemones panaikinti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laidojimo įstaigos UAB „S.“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas palikti bylos medžiagoje, kompaktinius diskus su nukentėjusiosios A. L., liudytojo V. L. ir įtariamojo A.

S. parodymų patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, su GMP kvietimo garso įraÅ¡u palikti prie bylos medžiagos, 5 vnt. kompaktinių diskų su slapto sekimo garso įraÅ¡ais grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos I-jam skyriui, palaidinę, liemenėlę, rankÅ¡luostį, pledÄ , saugomus UAB ,,A.“, sunaikinti kaip beverčius.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai                                                                                                        JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                                                             Algirdas Remeika                                                                                                                      Gytis Večerska