ce9f9cfa-4e8d-4604-a49d-27398451cfbe · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-41-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00687-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.; 2.4.7; 2.4.9.                                                    (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistojo A.

B. gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 189 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. veikos), bei veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 3 dalyje (2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val. veikos) tarpusavyje subendrinus apėmimo bÅ«du, o subendrintas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 24 d. veika) bei BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Ä® paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A.

B. paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į suėmimÄ iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. B. nuteistas už tai, kad: 2014 m. lapkričio 24 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui suklastojus 2014 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nukentėjusiajam V. Å . pardavus svetimÄ automobilį „Renault Traffic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savo, nukentėjusiajam V. Å . už tariamai įgytÄ automobilį pervedus 2896,20 Eur (10 000 Lt) į Ž. Å . banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), taip nenustatytiems asmenims apgaule įgijus V. Å . turtÄ , jis, tai yra A. B., nurodęs Ž. Å . Å¡iuos pinigus iÅ¡gryninti ir perduoti jam, 2014 m. lapkričio 24 d. 20.24 val. Ž. Å . V. Å . pervestus pinigus iÅ¡gryninus bankomate, esančiame Islandijos pl. 30, Kaunas, ir ten pat perdavus A. B., jis Å¡iuos pinigus tÄ pačiÄ dienÄ perdavė nenustatytiems tretiesiems asmenims, taip realizavo nusikalstamu bÅ«du, tai yra apgaule gautÄ V.

Å . priklausantį turtÄ â€“ 2896,20 Eur (10 000 Lt), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje;Be to, jis, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d. iÅ¡ neužrakintame bendrojo naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), paliktos Ž. Å . priklausančios rankinės pagrobė jos vardu iÅ¡duotÄ AB Swedbank banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – asmeninius identifikavimo numerius ir identifikavimo kodų kortelę, tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo, laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio l dalyje;Be to, jis 2014 m. gruodžio 28 d. nenustatytam asmeniui internetiniame portale patalpinus skelbimÄ apie tariamai parduodamÄ automobilį „Audi A6“, pagal skelbimÄ atsiliepusiam V.

V. nurodžius pervesti 144,81 Eur (500 Lt) į Ž. Å . banko sÄ skaitÄ , ir V. V. pervedus Å¡iÄ sumÄ Ä¯ nurodytÄ sÄ skaitÄ , taip nenustatytam asmeniui apgaule įgijus V. V. turtÄ , A. B., pasinaudodamas Ž. Å . banko kortele, 2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val., bankomate, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai surinkdamas Ž. Å . iÅ¡duotos, jam svetimos banko mokėjimo kortelės PIN kodÄ , taip operacinei sistemai pristatydamas save kaip kortelės naudotojÄ , iÅ¡ Ž.

Å . banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė V. V. pervestus 144,81 Eur (500 Lt), tokiu bÅ«du jis neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ V. V. turtÄ â€“ 144,81 Eur (500 Lt), žinodamas, kad Å¡is turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio l dalyje, 189 straipsnio 3 dalyje;Be to, jis 2014 m. gruodžio 28 d. nenustatytam asmeniui internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimÄ apie tariamai parduodamÄ automobilį BMW, pagal skelbimÄ atsiliepusiam D.

B. nurodžius pervesti į Ž. Å . sÄ skaitÄ 1000 Lt (289,62 Eur), o D. B. Å¡iuos pinigus pervedus į nurodytÄ sÄ skaitÄ , 2014 m. gruodžio 28, nenustatytam asmeniui internetiniame portale (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimÄ apie tariamai parduodamÄ automobilį „Audi A6“, ir pagal skelbimÄ atsiliepusiam R. S. nurodžius pervesti 700 Lt (202,73 Eur) avanso į Ž. Å . sÄ skaitÄ , o R. S. pervedus Å¡iÄ sumÄ Ä¯ nurodytÄ sÄ skaitÄ , taip apgaule įgijus D. B. ir R. S. turtÄ , A. B., pasinaudodamas Ž.

Å . banko kortele, 2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus neteisėtai surinkdamas Ž. Å . iÅ¡duotos, jam svetimos banko mokėjimo kortelės PIN kodÄ , taip operacinei sistemai pristatydamas save kaip kortelės naudotojÄ , iÅ¡ Ž. Å . banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė D. B. pervestus 289,62 Eur (1000 Lt) ir R. S. pervestus 202,73 Eur (700 Lt), tokiu bÅ«du jis neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ D.

B. ir R. S. turtÄ â€“ 492,35 Eur (1700 Lt), žinodamas, kad Å¡is turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio l dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; spręsti klausimÄ dėl Ž. Å . ir P. Å . patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ .

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų normas, neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, vertinant juos atskirai ir neanalizuojant jų visumos. Teismas, nevertinęs loginės įvykių sekos, jį teisinančius įrodymus atmetė, iškraipė jų prasmę ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Anot apelianto, apylinkės teismas priėmė nuosprendį, nenustatęs veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės (tiesioginės tyčios), ir objektyviojo požymio – veikos, padaręs prielaidÄ , kad apeliantas privalėjo žinoti, jog veikia nusikalstamai. Nuteistasis jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, o apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas remiantis tik nenuosekliais Ž. Å . parodymais. Be to, nėra įrodyta, jog jis turėjo ir galėjo žinoti, kad Ž.

Å . banko sÄ skaitoje buvę piniginės lėšos buvo gautos nusikalstamu bÅ«du. Byloje nėra nustatytos apelianto sÄ sajos su nukentėjusiais asmenimis, kurie į Ž. Å . banko sÄ skaitÄ pervedė pinigines lėšas. Apklausiami teisiamojo posėdžio metu pastarieji taip pat patvirtino, jog A. B. nepažįsta. Jis pats nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kino supažindinęs Ž. Å . su trimis asmenimis, kuriems buvo reikalinga banko sÄ skaita, tačiau jų bendravimo aplinkybės jam nežinomos.

Ar minėti asmenys buvo susiję su sukčiavimu, jis taip pat nežino. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis, bÅ«damas daug kartų teistas, turėjo ir galėjo suvokti, jog legaliai gaunamų pajamų, ypač didelių sumų, asmenys neperveda į nepažįstamų ir mažai pažįstamų asmenų sÄ skaitas, rėmėsi prielaidomis, jo kaltės nedetalizuodamas, remiantis byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nesutikdamas su jam inkriminuojama nusikalstama veika – žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto realizavimu – A.

B. skunde nurodo, kad tai, jog 2014 m. lapkričio 24 d. nuo Ž. Å . banko sÄ skaitos nuimtus pinigus apeliantas perdavė tretiesiems asmenims, patvirtina tik pastarosios parodymai. Kadangi Å¡i liudytoja teisme davė nenuoseklius parodymus, jais tikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytoja apklausos L. J. parodymus, jog jį ir Ž. Å . siejo artimi santykiai. Vykdydamas jos praÅ¡ymus, A. B. neįtarė, kad pinigai jos sÄ skaitoje buvo gauti nusikalstamu bÅ«du.

Jis neturėjo tyčios daryti nusikaltimus. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, teigia, kad Ž. Å . banko kortele jis naudojosi tik jos papraÅ¡ytas, pastarajai pačiai jam pasakius banko kortelės PIN kodÄ . Pati liudytoja, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad jos banko kortelės PIN kodas nebuvo pridėtas prie banko kortelės. Elektroniniais Ž. Å . bankininkystės prisijungimo kodais jis nesinaudojo. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, jog nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. prie elektroninės bankininkystės buvo jungiamasi iÅ¡ P. Å . vardu registruoto elektroninio įrenginio, buvusio jo gyvenamojoje vietoje.

Pažymi, kad prie Ž. Å . elektroninės bankininkystės buvo jungiamasi iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra vėliau nei 2014 m. gruodžio 28 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusi prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, A. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliaciniu skundu nuteistasis iÅ¡ esmės neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ginčija įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ byloje ir papildomai apklaususi liudytojÄ Å½. K. (buvusiÄ Å .), susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), tačiau A. B. veiksmuose nustatęs BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų – žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo ir realizavimo požymius, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Å¡io įstatymo nuostatas.

Dėl A. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalis BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ nusikalstamu bÅ«du gauto turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Å i nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Å ios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia iÅ¡ anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu bÅ«du, o kaltininkas, įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtÄ , žino apie nusikalstamÄ jo gavimo bÅ«dÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008).

Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie patys padarė nusikalstamÄ veikÄ ir pasisavino svetimÄ turtÄ . Veikos kvalifikavimui svarbu yra tai, kad įgyjamas, naudojamas arba paimtas realizavimui turtas buvo gautas tiesiogiai iÅ¡ asmens, padariusio BK numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , arba per jo tarpininkÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į Ž. K. banko sÄ skaitÄ 2014 m. lapkričio 24 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, Å¡ios įmonės vadovo atžvilgiu tretiesiems asmenims galimai panaudojus apgaulę, buvo pervesta 10 000 litų už tariamai parduodamÄ automobilį.

Nors nuteistasis savo veiksmų, organizuojant Å¡ių pinigų pervedimÄ ir iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ Ž. K. sÄ skaitos nepripažino nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, tvirtinęs, kad pastarajai jis tik perdavė savo pažįstamų praÅ¡ymÄ pasinaudoti jos banko sÄ skaita, tačiau Å¡iuos parodymus paneigia Ž. K. parodymai, kurie vertinami kaip nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taraujantys kitai bylos medžiagai. Liudytoja kategoriÅ¡kai neigė, jog tarėsi su jai iki Å¡iol nepažįstamais asmenimis, kad jie pasinaudos jos banko sÄ skaita ir perves į jÄ pinigines lėšas.

Ji nuosekliai tvirtino, jog bÅ«tent pats A. B. buvo atėjęs į jos ir jos buvusio sutuoktinio namus, klausė, kokiame banke jie turi sÄ skaitas, prašė jos sÄ skaitos numerio perlaidos iÅ¡ užsienio gavimui. Å ias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. K. buvęs sutuoktinis P. Å .. Pagrindo netikėti tokiais iÅ¡ esmės tarpusavyje neprieÅ¡taraujančiais Å¡ių liudytojų parodymais pagrindo nėra, juolab, kad jų santuoka bylos nagrinėjimo metu jau buvo nutrÅ«kusi ir nenustatytas P. Å . suinteresuotumas bylos baigtimi, duodant parodymus, kurie bÅ«tų naudingi jo buvusiai sutuoktinei.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. 2014 m. gruodžio 28 d. du kartus – 16.05 val. ir 18.30 val. atitinkamai bÅ«damas PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“ nuo Ž. K. banko sÄ skaitos bankomatuose iÅ¡grynino 144,81 Eur (500 Lt) ir 492,35 Eur (1700 Lt). Tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kurias pateikė AB „Swedbank“ bankas. To neginčija ir pats nuteistasis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pinigines lėšas, kurios buvo nuimamos nuo Ž. K. banko sÄ skaitos, į jÄ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V.

Å ., pagal internete rastÄ skelbimÄ iÅ¡ A. Č. melagingai prisistačiusio asmens įgijęs pastarajam nepriklausantį automobilį, taip pat R. S., D. B. ir V. V., kurie pagal internete rastus skelbimus apie parduodamus automobilis, susisiekę su tariamu pardavėju, į jo nurodytÄ Å½. K. banko sÄ skaitÄ pervedė avansus. Ä®vertinus Å¡ių asmenų parodymus, jog pervedę pinigus į tariamo pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ , jie po kiek laiko, kai su pardavėju nebepavyko susisiekti dėl pastarojo iÅ¡jungto mobiliojo ryÅ¡io telefono, iÅ¡siaiÅ¡kino, jog skelbimuose nurodyti automobiliai priklausė kitiems asmenims, su kuriais anksčiau dėl pardavimo nebuvo tartasi ir jie neprašė už automobilius pervesti avansų, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie trečiųjų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai nukentėjusių asmenų atžvilgiu vertinami kaip siekis apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ (turtinę teisę), tai yra tokiuose jų veiksmuose yra objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymiai.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu taip pat buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, tačiau, nenustačius jo ryÅ¡ių su sukčiavimÄ galimai dariusiais asmenimis, buvo nutrauktas, jo veiksmus vertinant kaip žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ ir realizavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad BK 189 straipsnio dispozicijoje numatyta, jog Å¡ios nusikalstamos veikos objektu gali bÅ«ti tik nusikalstamu bÅ«du gautas turtas, kuriuo nusikaltimÄ (vagystę, sukčiavimÄ , kontrabandÄ , tyčinį nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir kt.) padaręs asmuo neteisėtai disponuoja kaip savu, ir tokį turtÄ BK 189 straipsnyje numatytas subjektas turi įgyti iÅ¡ tiesiogiai nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens arba jo tarpininko.

Todėl, vertinant tai, kad Ž. K. nebuvo įtariama dalyvavusi sukčiavime, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertinama, ar į jos banko sÄ skaitÄ nukentėjusiems asmenims pervedus pinigines lėšas – avansus už tariamai įsigytus automobilius, trečiųjų asmenų galimai nusikalstama veika – sukčiavimas gali bÅ«ti laikomas baigtu, tai yra, ar gali bÅ«ti vertinama, jog piniginės lėšos, atsidÅ«rę Ž. K. sÄ skaitoje jau gali bÅ«ti laikomos minėtų trečiųjų asmenų dispozicijoje.

Teismų praktikoje vertinant nusikalstamos veikos – sukčiavimo baigtumo momentÄ , laikomasi nuostatos, jog nusikaltimas yra baigtas ne vien užvaldžius turtÄ , bet ir įgijus teisę į jį, todėl nusikaltimo baigtumui neturi reikÅ¡mės, ar turtas jau paimtas ar piniginės lėšos dar tik pervestos į asmens sÄ skaitÄ . Nors pinigai banko sÄ skaitoje nėra sÄ skaitos turėtojo nuosavybė (Å¡ie pinigai pagal įstatymÄ yra banko, kurio sÄ skaitoje jie yra, nuosavybė), tačiau asmuo, turintis banko sÄ skaitÄ , įgyja ir turi teisę į turtÄ , esantį sÄ skaitoje.

Jis bet kuriuo momentu gali pareikalauti banko iÅ¡mokėti jam sÄ skaitoje esančius pinigus. Taigi, pervedus pinigus į sÄ skaitÄ , įgyjama teisė į turtÄ . Kol kas jis dar banko nuosavybė, tačiau nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo jau įgijo reikalavimo teisę į jį. Vis tik Å¡iame kontekste pažymėtina, kad asmuo gali laisvai disponuoti banko sÄ skaita tik tuo atveju, jeigu jis turi tos banko sÄ skaitos mokėjimo kortelę ar elektroninės bankininkystės duomenis. Nagrinėjamu atveju vertinant realias V.

Å ., R. S., D. B. ir V. V. turtÄ siekusių užvaldyti asmenų galimybes disponuoti pastarųjų už tariamus parduodamus automobilius pervestu avansu – piniginėmis lėšomis, svarbu pažymėti tai, jog sÄ sajų ar iÅ¡ankstinio susitarimo tarp Ž. K. ir nusikalstamus sumanymus galimai ketinusių įgyvendinti asmenų nei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta. Todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog pervedus pinigines lėšas į nieko apie nusikalstamus sumanymus nežinojusio asmens banko sÄ skaitÄ , realiai neturint galimybės Å¡ia sÄ skaita naudotis, turtÄ užvaldyti siekę asmenys jau galėjo savo nuožiÅ«ra laisvai disponuoti Ž.

K. sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. Å iame kontekste vertinant A. B. veiksmus ir tikint Ž. K. parodymais, jog jos banko kortelę, elektroninės bankininkystės kodų kortelę su prie jos buvusiais prisijungimo vardu ir slaptažodžiu iÅ¡ jos rankinės, buvusios koridoriuje prie jos gyvenamosios vietos, pasisavino bÅ«tent nuteistasis, svarbu pažymėti, jog bÅ«tent jis, turėdamas minėtus duomenis ir mokėjimo priemones, turėjo galimybę laisvai disponuoti liudytojos banko sÄ skaitoje buvusiomis lėšomis.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo ryšį su trečiaisiais nenustatytais asmenimis, vykdžiusiais tariamus automobilių pardavimus, ikiteisminis tyrimas nuteistojo atžvilgiu pagal BK 182 straipsnį buvo nutrauktas. Ä®vertinus aptartus duomenis, matyti, jog nenustatytų asmenų, minimų kaltinime, vykdyta nusikalstama veika – galimai, sukčiavimas, negalėjo bÅ«ti laikoma baigta nukentėjusiems asmenims pervedus pinigines lėšas į Ž. K. banko sÄ skaitÄ , kadangi pastarieji negalėjo Å¡ia sÄ skaita ir joje buvusiomis lėšomis disponuoti laisvai savo nuožiÅ«ra, taigi ir toks turtas (piniginės lėšos) negali bÅ«ti vertinamos kaip kaltininkų jau gautos nusikalstamu bÅ«du.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 189 straipsnį gali bÅ«ti kvalifikuojamas tik toks nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas, naudojimas arba realizavimas, kuris iÅ¡ anksto nebuvo pažadėtas.

Jei iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu kaltininkas pažadėjo įgyti arba realizuoti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ arba dėl kitų priežasčių davė pagrindÄ vykdytojui tikėtis tokios pagalbos, jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Akivaizdu, kad nesant trečiųjų nenustatytų asmenų ryÅ¡io su Ž. K., be A. B. pagalbos nusikalstama veika – sukčiavimas negalėtų bÅ«ti laikoma baigta. Taigi ir jo veiksmai – piniginių lėšų nuo asmens, nesusijusio su nusikalstama veika, banko sÄ skaitos iÅ¡gryninimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip jau nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas iÅ¡ tiesiogiai nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens ar jo tarpininko, ar tokio turto realizavimas.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs apylinkės teismas neteisingai įvertino BK 189 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dėl A. B. kaltės, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Å iame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, neturi bÅ«ti suprantamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ , juolab, kai priimamas apelianto skundÄ iÅ¡ esmės patenkinantis sprendimas, tačiau kitais negu skunde nurodomais motyvais.

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai įvertino BK 189 straipsnyje numatytų veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, atskirai kiekvieno apelianto skundo argumento nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl A. B. kaltės, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytus nusikaltimus Apeliantas, ginčydamas savo kaltę dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, teigia, kad Ž. K. banko kortele jis naudojosi tik jos papraÅ¡ytas, pastarajai pačiai jam pasakius banko kortelės PIN kodÄ . Nurodo, kad pati liudytoja, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog jos banko kortelės PIN kodas nebuvo pridėtas prie banko kortelės. Tokius nuteistojo argumentus aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę versijÄ , A.

B. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja Ž. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad banko kortelės ir tuo labiau jos prisijungimo duomenų ji A. B. niekada neperdavė, jo išgryninti pinigų niekada neprašė. Ji, pastebėjusi, jog dingo jos banko kortelė ir elektroninės bankininkystės kodų kortelė su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, įtarė, kad šiuos duomenis ir mokėjimo priemonę iš jos rankinės galėjo pasisavinti kaimynas A.

B., kuris kartais užeidavo pas jÄ ir jos sutuoktinį į namus, jie bendraudavo. Be to, įvertinus tai, kad 2014 m. lapkričio 24 d. nuteistasis vyko kartu su Ž. K. bankomate iÅ¡gryninti pinigų, ko neneigia ir pats A. B., tokiu bÅ«du galėjo pamatyti, kur liudytoja laiko mokėjimo priemonę. Be to, bÅ«damas netoliese pastarajai bankomate gryninant pinigus per kelis kartus, kÄ parodė ir pati Ž. K., jis turėjo galimybę pamatyti vedamÄ banko kortelės PIN kodÄ . Kaip nurodė liudytoja, po 2014 m. lapkričio 24 d. ji dar kurį laikÄ bendravo su A.

B., todėl jis turėjo realiÄ galimybę, bÅ«damas jos namuose ir žinodamas, kur laikomi liudytojos mokėjimo priemonė ir elektroninės bankininkystės duomenys, juos pasisavinti. ObjektyvÅ«s tiesioginiai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pinigus nuo banko sÄ skaitos 2014 m. gruodžio 28 d. dvejose skirtingose vietose – PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡grynino bÅ«tent A. B., kas neabejotinai patvirtina, kad bÅ«tent jis disponavo Ž. K. priklausančia banko kortele.

Byloje nenustatytos aplinkybės, to nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl pati liudytoja nebÅ«tų galėjusi iÅ¡gryninti piniginių lėšų nuo savo banko sÄ skaitos, dėl ko jai prireikė A. B. pagalbos. Nepagrįstas, todėl atmestinas ir nuteistojo skundo argumentas, jog iÅ¡ Ž. K. buvusio sutuoktinio P. Å . kompiuterio buvo jungiamasi prie pastarosios elektroninės bankininkystės paskyros jau po to, kai elektroninės bankininkystės kodų kortelė su prisijungimo duomenimis buvo pagrobti. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai interneto ryÅ¡iui palaikyti naudojamas bevielio interneto marÅ¡rutizatorius ir IP adresas stacionarus, bankui stebint prisijungimus prie elektroninės paskyros, matomas ne konkretaus internetÄ naudojančio įrenginio, o bÅ«tent to, kuris registruotas bevielio interneto veikimo zonoje, IP adresas, nepriklausomai nuo to, ar prie tinklo prisijungė asmuo, kurio vardu užsakyta interneto paslauga, naudodamas savo asmeninį elektroninį įrenginį, ar kitas asmuo, turintis galimybę naudoti tÄ pačiÄ interneto prieigÄ .

Liudytoju apklaustas P. Å ., kurio vardu ir buvo užsakyta interneto paslauga, patvirtino, kad tuo metu, kai buvo pagrobtos jo buvusios sutuoktinės mokėjimo priemonė ir elektroninės bankininkystės duomenys, jų gyvenamojoje vietoje naudota interneto prieiga nebuvo apsaugota slaptažodžiu. Be to, interneto ryÅ¡ys buvo pasiekiamas ir už buto, kuriame jis buvo įvestas, ribų. Todėl prisijungti prie Ž. ir P. Å . tuo metu naudoto interneto ryÅ¡io galėjo ir kiti asmenys. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. gruodžio 28 d., stebint piniginių lėšų judėjimÄ Å½.

K. banko sÄ skaitoje, buvo jungiamasi prie Ž. K. elektroninės bankininkystės paskyros 15.42 val. (prieÅ¡ A. B. iÅ¡gryninant pinigines lėšas bankomate PPC „Akropolis“ 16.05 val.) ir 17.12 val. bei 17.24 val. (prieÅ¡ jam iÅ¡gryninant pinigines lėšas PC „Iki“ 18.20 val.). Ikiteisminio tyrimo metu interneto tiekėjui pateikus užklausÄ , kada tÄ dienÄ buvo jungiamasi prie elektroninio banko, naudojant mobilųjį telefonÄ , gautas atsakymas, jog naudojant mobilųjį telefonÄ 2014 m. gruodžio 28 d. buvo jungiamasi telefonu „HTC Wildfire“ (nakties metu), o 17.12.28 val.

– telefonu „Samsung GT-S7560“. Apklausiant Ž. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ji nepatvirtino, kad įvykio metu ji ar jos buvęs sutuoktinis naudojosi minėtais telefonais. Nuteistojo skundo argumentas, kad prie Ž. K. elektroninės bankininkystės buvo jungiamasi iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra vėliau nei 2014 m. gruodžio 28 d., nei patvirtina, nei paneigia A. B. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai A. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam bausmes, mažesnes nei Å¡ių straipsnių sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tačiau, vertindamas nuteistojo veiksmus pagal BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalis, neteisingai įvertino BK 189 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ dėl A.

B. kaltės. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalis, dėl A. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, bausmių už šias veikas (2014 m. gruodžio 28 d.) subendrinimo su už BK 215 straipsnio 1 dalyje paskirtomis bausmėmis (dvi veikos) bei galutinės subendrintos bausmės skyrimo, panaikintina. A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje, padarymo išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o bausmės už padarytas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), subendrintinos tarpusavyje su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A.

B., iÅ¡laidas iki 2017 m. balandžio 14 d. sudaro 256,73 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobÅ«džio ir neįpareigojanti teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo.

Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ nuteistasis A. B. įgyvendino savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ nuteistojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Dėl Å¡ių priežasčių antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo A. B. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ė : nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl A.

B. pripažinimo kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 189 straipsnio 3 dalį ir A. B. dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 189 straipsnio 3 dalyje išteisinti, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų už veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. veikos) ir veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val. veikos) subendrinimo apėmimo būdu ir šių subendrintų bausmių subendrinimo iš dalies sudedant su bausmėmis pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 24 d. veika) bei BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinės paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 16.05 val. veika) paskirtÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. veika) paskirtÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti, Å¡ias bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti subendrintÄ 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu subendrintÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ä® paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį.Kitos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                          Algirdas Jaliniauskas                                                                                                       Viktoras Preikšas                                                                                                                                   Rimas Švirinas