2025-09-09 Nr. BB-4271-1-01-1-33566-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2976/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33566-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama E. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir E. Ž. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kasatorių nuomone, teismai padarė esminius BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus ir netinkamai pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Kai yra nustatoma, jog nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktui, teismas, pasak kasatorių, turi labai atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime pasisakė, kad nukentėjusiosios J. Ž. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir juos vertino kaip patikimus, tačiau E. Ž. paaiškinimus, kuriais jis kategoriškai neigė smurtavęs, vertino kaip gynybinę versiją ir siekį palankaus teismo sprendimo priėmimo. Kasaciniame skunde plačiai analizuojami nukentėjusiosios J. Ž. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jai padaryti sužalojimai bei nurodoma, kad ji pati buvo aktyvi konflikto dalyvė ir toks jos elgesys turėjo įtakos E. Ž. atliktiems veiksmams. Kasatorių nuomone, nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismai, taikydami atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nes E. Ž. nusikalstamos veikos nepadarė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo galimas tik tuomet, kai yra padaryta nusikalstama veika.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei pateikiamas savas subjektyvus įrodymų vertinimas. Pagal tokius kasatorių argumentus kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti bylos įrodymus, tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, formaliai nurodant teismų padarytus BPK reikalavimų pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą sprendimą. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas išteisinti E. Ž. neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų, taigi šis prašymas yra netinkamai suformuluotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti E. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Darius Kantaravičius

Sigita Jokimaitė