A-520-2901-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-2901/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00257-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės apskrities VPK) viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 64-TE-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui N. N.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad yra Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio (toliau – ir KPS MKPB) specialistas. Jam skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Paaiškino, kad 2012 m. vasario 14 d. Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad 2012 m. sausio 19 d. nuo 10.30 val. iki 19.00 val. vykdydamas tarnybą patrulio ekipaže „Sūduva 62“ su tarnybai vykdyti išduotu greičio matavimo prietaisu užfiksavo, kad automobilis leistiną greitį viršijo 137 km/h, tačiau nesiėmė priemonių sustabdyti pažeidimą padariusį automobilio vairuotoją ir nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pabrėžė, kad greičio matavimo prietaisas, kuriame buvo nustatytas mobilus (važiuojantis) greičio režimas, sudubliavo ir užfiksavo 242 km/h greitį, nors vizualiai akivaizdžiai matėsi, kad greičio matavimo prietaiso parodymai yra klaidingi, t. y. atvažiuojantis automobilis važiavo žymiai mažesniu greičiu (greitis galėjo būti apie 90 km/h), todėl automobilio nestabdė ir nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Apie šį matavimą padarė įrašą greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ (Nr. 0611426) žurnale ir surašė tarnybinį pranešimą Nr. 64-PR5-101, kuriuo informavo atsakovą, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut-R“ (Nr. 0611426) sudubliavo ir užfiksavo klaidingą greitį. Pažymėjo, kad pagal Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos pateiktą informaciją 2010-2012 metais buvo nustatyta 12 atvejų, kai už greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ užfiksuotus greičio viršijimo atvejus nebuvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, kai šie prietaisai parodydavo akivaizdžiai klaidingą transporto priemonės greitį. Manė, kad ginčo atveju buvo susidariusi nestandartinė ir neįprasta situacija. Kaip elgtis esant tokiems atvejams, atsakovas policijos skyriaus pareigūnams nebuvo nurodęs. Pareiškėjas savo, kaip pareigūno, pareigas pagal savo supratimą ir objektyvias aplinkybes įvykdė tinkamai ir protingai.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad iš 2012 m. sausio 19 d. tarnybos užduoties patruliui nustatyta, kad policijos patrulio ekipažas „Sūduva 62“, susidedantis iš patrulio vyresniojo Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto N. N. ir patrulio T. A., tarnybą vykdė nuo 10.30 val. iki 19.00 val. Laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val. patrulio ekipažui buvo pavesta vykdyti automobilių greičio, lenkimo, manevravimo kontrolę Al6 kelyje. Iš greičio matavimo prietaiso vidinės atminties išklotinės nustatyta, kad 2012 m. sausio 19 d. 11.00 val. su greičio matavimo prietaisu atliktas kontrolinis matavimas, o 11.04 val. užfiksuotas 242 km/h greitis.

Leistinas greitis viršytas 137 km/h, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas. Pažymėjo, kad greičio matavimo prietaisui 2011 m. sausio 6 d. VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ atlikta metrologinė patikra (patikros sertifikatas 0662043), patikra galioja iki 2012 m. sausio 25 d. Patikros metu ribose nuo 20 km/h iki 250 km/h nustatytas galimas paklaidos diapazonas atliekant matavimą stacionariu režimu ± 1 km/h, atliekant matavimą mobiliu (patruliniu) režimu ± 2 km/h. Iš policijos patrulio ekipažo „Sūduva 62“ telemetrinės įrangos įrašų nustatyta, kad greičio matavimas, kurio metu užfiksuotas 242 km/h greitis, atliktas iš judančio policijos automobilio (mobilus matavimas).

Tuo metu policijos pareigūnų automobilis A16 kelyje važiavo 72 km/h greičiu. Nurodė, kad VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ 2012 m. vasario 6 d. raštu Nr. S-69 informavo, kad greičio matavimo prietaisas galėjo parodyti didesnį nei juda transporto priemonė greitį vieninteliu atveju – jeigu nustatytas neteisingas matavimo režimas. Nurodoma, kad atliekant matavimą iš judančio automobilio ir matavimo prietaise nustačius stacionarų režimą, prietaisas parodys suminį tikrinamos transporto priemonės ir automobilio, kuriame yra prietaisas, greitį.

Pažymėjo, kad pareigūnas N. N. 2012 m. vasario 9 d. paaiškinime Nr. 64-PR5-181 papildomai nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d. matavimas, kurio metu buvo užfiksuotas 242 km/h greitis, buvo atliktas iš važiuojančio tarnybinio automobilio, matavimo prietaise buvo nustatytas mobilus (patrulinis) režimas. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis buvo atmesta galimybė, kad greičio matavimo prietaisas galėjo sudubliuoti (sumuoti) dviejų transporto priemonių greičio parodymus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neveikdamas taip, kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d.

įsakymu Nr. 5-V-462 (2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 4 punkto ir Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto pareigybės aprašymo 7.24 punkto reikalavimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 64-TE-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui N. N.“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui atsakovo 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 64-TE-39 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, atsižvelgiant į 2012 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-11. Tokia tarnybinė nuobauda N. N. buvo paskirta už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punkto ir Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto pareigybės aprašymo 7.24 punkto reikalavimų pažeidimus. Šiuose teisės aktuose nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas, kai nustatomas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo teisės elementus; patruliuojant keliuose, gatvėse ir kitose viešose vietose MKPB specialistas vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Teismas pažymėjo, kad 2012 m. sausio 19 d. nuo 11.00 val. iki 12.00 val. pareiškėjui buvo pavesta vykdyti automobilių greičio, lenkimo, manevravimo kontrolę Al6 kelyje. N. N. išduoto greičio matavimo prietaisas „Berkut-R“ (Nr. 0611426) 11.04 val. užfiksavo 242 km/h greitį, leistinas greitis viršytas 137 km/h. Apie šį matavimą pareiškėjas padarė įrašą greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ (Nr. 0611426) žurnale ir surašė tarnybinį pranešimą Nr. 64-PR5-101, kuriuo informavo atsakovą, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut-R“ (Nr. 0611426) sudubliavo ir užfiksavo klaidingą greitį. Greičio matavimo prietaisui 2011 m. sausio 6 d. VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ atlikta metrologinė patikra (patikros sertifikatas 0662043), patikra galioja iki 2012 m. sausio 25 d. Patikros metu ribose nuo 20 km/h iki 250 km/h nustatytas galimas paklaidos diapazonas atliekant matavimą stacionariu režimu ± 1 km/h, atliekant matavimą mobiliu (patruliniu) režimu ± 2 km/h. Greičio matavimas, kurio metu užfiksuotas 242 km/h greitis, atliktas iš judančio policijos automobilio (mobilus matavimas), tuo metu policijos pareigūnų automobilis A16 kelyje važiavo 72 km/h greičiu.

Teismas nustatė, kad skirdamas nuobaudą atsakovas rėmėsi VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ 2012 m. vasario 6 d. raštu Nr. S-69, kuriuo buvo informuotas, kad greičio matavimo prietaisas galėjo parodyti didesnį nei juda transporto priemonė greitį vieninteliu atveju – jeigu nustatytas neteisingas matavimo režimas. Nurodoma, kad atliekant matavimą iš judančio automobilio ir matavimo prietaise nustačius stacionarų režimą, prietaisas parodys suminį tikrinamos transporto priemonės ir automobilio, kuriame yra prietaisas, greitį. Kadangi pareigūnas N. N. 2012 m. vasario 9 d. paaiškinime Nr. 64-PR5-181 papildomai nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d. matavimas, kurio metu buvo užfiksuotas 242 km/h greitis, buvo atliktas iš važiuojančio tarnybinio automobilio, matavimo prietaise buvo nustatytas mobilus (patrulinis) režimas, todėl buvo atmesta galimybė, kad greičio matavimo prietaisas galėjo sudubliuoti (sumuoti) dviejų transporto priemonių greičio parodymus.

Teismas pažymėjo, jog greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas gali fiksuoti neteisingus rodmenis ne tik nustačius neteisingą matavimo režimą, bet ir nukreipiant jį įjungto šildymo ventiliatoriaus kryptimi, esant dideliam vandens lašų kiekiui ant stiklo ir pan. Iš to teismas darė išvadą, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai buvo atmesta galimybė, kad greičio matavimo prietaisas galėjo sudubliuoti (sumuoti) dviejų transporto priemonių greičio parodymus. Taip pat darė išvadą, kad ir esant atliktai metrologinei patikrai prietaisas gali sudubliuoti (sumuoti) dviejų transporto priemonių greičio parodymus.

Teismas pripažino, jog Instrukcijos 4 punktas ir Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto pareigybės aprašymo 7.24 punktas įpareigoja pareiškėją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kai nustatomas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo teisės elementus. Pažymėjo, kad Instrukcijos 2.1 punkte nurodyta, jog administracinis teisės pažeidimas – priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Darė išvadą, jog greičio matavimo prietaisui sudubliavus (susumavus) dviejų transporto priemonių greičio parodymus ir užfiksavus akivaizdžiai klaidingą rezultatą, tokia situacija negali daryti įtakos administracinio teisės pažeidimo faktui nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Pažymėjo, jog Instrukcijoje nėra nustatyta, kaip tokioje situacijoje turi elgtis policijos pareigūnas, o Instrukcijos 23 punkte nurodyta, kad kiti pareigūnų veiksmai tipiškose situacijose nurodyti policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, tačiau ir joje aprašyti veiksmai nėra reglamentuoti.

Nustatė, kad apie šį matavimą pareiškėjas padarė įrašą greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ (Nr. 0611426) žurnale ir surašė tarnybinį pranešimą Nr. 64-PRS-10. Taip pat pareiškėjas elgėsi ir 2011 m. rugsėjo 22 d., analogiškai tokiose situacijose elgėsi ir byloje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai. Teismas darė išvadą, jog tokius policijos pareigūnų veiksmus, kai greičio matavimo prietaisai sudubliuodavo (susumuodavo) dviejų transporto priemonių greičio parodymus ir užfiksuodavo akivaizdžiai klaidingą rezultatą, atsakovas toleravo ir jiems pritarė.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas elgdamasis pagal nusistovėjusią tvarką nepadarė tarnybinio nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.2 punkte, todėl skundą tenkino.

III. Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo N. N. skundą atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Marijampolės apskrities VPK nei tarnybinio patikrinimo metu, nei dabar neturi pagrindo abejoti sertifikuoto ir galiojančią teisinę metrologinę patikrą turinčio greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ parodymais. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad matavimo prietaisas sudubliavo transporto priemonių greitį, buvo išsamiai išanalizuota (vadovaujantis VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ 2012 m. vasario 6 d. raštu Nr. S-69) ir atmesta. Pažymi, kad matavimo prietaiso ribos yra nuo 20 km/h iki 250 km/h su paklaidos diapazonu iki 2 km/h.

2) Pareiškėjas, pasirašytinai susipažinęs su matavimo prietaiso „Berkut-R“ instrukcija ir išlaikęs šio prietaiso naudojimo įskaitą, žinojo veiksnius, galėjusius daryti įtaką prietaiso parodymams, ir prieš pradėdamas matuoti greitį privalėjo juos pašalinti (išjungti ventiliatorius, telefonus, valytuvus ir pan.). Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu duodamas paaiškinimą bei papildydamas duotus parodymus nenurodė, kad atliekant matavimą egzistavo aplinkybės, galėjusios daryti įtaką prietaiso rodmenims (veikė ventiliatoriai, skambėjo telefonas, veikė valytuvai ir pan.). Pažymi, kad atlikto kontrolinio matavimo metu jokių problemų su matavimo prietaiso parodymais nebuvo kilę.

3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 242 km/h greitis yra akivaizdžiai klaidingas. Daugelio automobilių techninės charakteristikos leidžia pasiekti žymiai didesnį nei 242 km/h greitį.

4) Teismas nepagrįstai nurodė, kad matavimo prietaisas susumavo dviejų automobilių greitį. Tarnybinio patikrinimo metu naudojant telemetrinę įrangą nustatyta, kad pareigūnų automobilis judėjo 72 km/h greičiu. Teigia, jog pareiškėjas nurodė, kad vizualiai nustatė, jog kitas automobilis judėjo leistinu 90 km/h greičiu, tačiau net ir susumavus šiuos greičius matavimo prietaisas būtų parodęs 162 km/h, kas akivaizdžiai prieštarauja užfiksuotam 242 km/h greičiui.

5) Teismas nurodė, kad nėra reglamentuota, kaip panašioje situacijoje (užfiksavus galimai klaidingą automobilio greitį) turi elgtis pareigūnas. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas pakankamai reglamentuoja administracinės teisenos nepradėjimo tvarką.

6) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Marijampolės apskrities VPK vadovybė toleravo tokio pobūdžio pažeidimus. Už analogišką pažeidimą tarnybinės nuobaudos buvo skirtos pareigūnams A. L. ir A. G. (2011 m. lapkričio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-84), dėl matavimo prietaisų naudojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų tarnybinė nuobauda skirta pareigūnui V. K. (2011 m. birželio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-44), taip pat pareiškėjui už matavimo prietaisų naudojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skirta dar viena tarnybinė nuobauda (2012 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-31).

Pareiškėjas N. N. atsiliepimu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog „greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas gali fiksuoti neteisingus rodmenis ne tik nustačius neteisingą matavimo režimą, bet ir nukreipiant jį įjungto šildymo ventiliatoriaus kryptimi, esant dideliam vandens lašų kiekiui ant stiklo ir pan.“.

2) Pažymėtina, kad ginčo situacija įvyko 2012 m. sausio 19 d., todėl akivaizdu, kad žiemos mėnesiais transporto priemonėse būna įjungti šildymo ventiliatoriai, taip pat tiek tarnybinėje transporto priemonėje buvo du tarnybą atlikusių pareigūnų mobilieji telefonai, tiek pravažiuojančiose ar atvažiuojančiose transporto priemonėse galėjo būti mobilieji telefonai, be to, į šiuos telefonus galėjo būti skambinama ir t. t. Nurodo, jog ginčo greičio matavimas buvo vykdomas iš važiuojančio tarnybinio automobilio, todėl pareigūnai negalėjo rizikuoti savo sveikata ir gyvybe ir važiuojančiame automobilyje išjungti visus šaltuoju metų laikotarpiu būtinus įrengimus.

3) Turint omenyje, kad apeliantas prieš skirdamas pareiškėjui ginčo tarnybinę nuobaudą nenustatė, kokios markės ir modelio automobilio greitį pareiškėjas matavo, kai buvo užfiksuotas 242 km/h greitis, apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad 242 km/h greitis yra akivaizdžiai klaidingas, yra visiškai nepagrįsti.

4) Akcentuotina, jog Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, „kad greičio matavimo prietaisas galėjo sudubliuoti (sumuoti) dviejų transporto priemonių greičio parodymus <...>“. Mano, jog yra akivaizdu, kad teismas nekonstatavo būtent dviejų transporto priemonių greičio parodymų susumavimo fakto ginčo atveju.

5) Situacija, kai greičio matavimo prietaisai užfiksuoja akivaizdžiai klaidingus rodmenis, Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuota jokiais teisės norminiais aktais. Šią faktinę aplinkybę skundžiamame sprendime ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

6) Teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad apeliantas toleravo ir pritarė nusistovėjusiai tvarkai, kai greičio matavimo prietaisams sudubliavus (susumavus) transporto priemonių greitį ir užfiksavus akivaizdžiai klaidingus rodmenis pareigūnai padarydavo įrašą atitinkamo greičio matavimo prietaiso žurnale ir surašydavo tarnybinį pranešimą. Pabrėžia, kad nė vienas apelianto nurodytas pareigūnas, kuriam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos už matavimo prietaisų naudojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nesielgė taip, kaip ginčo atveju pagal nusistovėjusią tvarką elgėsi pareiškėjas, t. y. apelianto nurodytas pareigūnas A. L. greičio matavimo prietaisui užfiksavus akivaizdžiai klaidingus rodmenis nepadarė įrašo atitinkamo greičio matavimo prietaiso žurnale ir nesurašė tarnybinio pranešimo, o pareigūnams A. G. ir V. K., taip pat ir pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos už visiškai kitokio pobūdžio pažeidimus, kurie nėra analogiški ginčo atvejui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 64-TE-39, kuriuo pareiškėjui N. N. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kuris eina Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio specialisto pareigas, minėtu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į 2012 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-11. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punkto ir Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto pareigybės aprašymo 7.24 punkto reikalavimų pažeidimus. Šiuose teisės aktuose nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas, kai nustatomas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo teisės elementus; patruliuojant keliuose, gatvėse ir kitose viešose vietose MKPB specialistas vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nurodyta, jog policijos patrulio ekipažas „Sūduva 62“, susidedantis iš pareiškėjo ir patrulio T. A., tarnybą vykdė nuo 10.30 val. iki 19.00 val. Laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val. patrulio ekipažui buvo pavesta vykdyti automobilių greičio, lenkimo, manevravimo kontrolę Al6 kelyje. Vykdant greičio kontrolę nustatytas minimalus greičio limitas 105 km/h. Pareiškėjui buvo išduotas greičio matavimo prietaisas „Berkut-R“, Nr. 0611426. Iš greičio matavimo prietaiso vidinės atminties išklotinės nustatyta, kad 2012 m. sausio 19 d. 11.00 val. su greičio matavimo prietaisu atliktas kontrolinis matavimas, 11.04 val. užfiksuotas 242 km/h greitis. Leistinas greitis viršytas 137 km/h, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas. Iš policijos patrulio ekipažo „Sūduva 62'“ telemetrinės įrangos įrašų nustatyta, kad greičio matavimas, kurio metu užfiksuotas 242 km/h greitis, atliktas iš judančio policijos automobilio (mobilus matavimas). Tuo metu policijos pareigūnų automobilis Al6 kelyje važiavo 72 km/h greičiu. VĮ „Vilniaus metrologijos centras" 2012 m. vasario 6 d. raštu Nr. S-69 informavo, kad greičio matavimo prietaisas galėjo parodyti didesnį nei juda transporto priemonė greitį vieninteliu atveju – jeigu nustatytas neteisingas matavimo režimas. Nurodoma, kad atliekant matavimą iš judančio automobilio ir matavimo prietaise nustačius stacionarų režimą, prietaisas parodys suminį tikrinamos transporto priemonės ir automobilio, kuriame yra prietaisas, greitį. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis buvo atmesta galimybė, kad greičio matavimo prietaisas galėjo sudubliuoti (sumuoti) dviejų transporto priemonių greičio parodymus, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ir pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punkto ir Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto pareigybės aprašymo 7.24 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad greičio matavimo prietaisui sudubliavus (susumavus) dviejų transporto priemonių greičio parodymus ir užfiksavus akivaizdžiai klaidingą rezultatą, tokia situacija negali daryti įtakos administracinio teisės pažeidimo faktui nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, o pareiškėjas, elgdamasis pagal nusistovėjusią tvarką, nepadarė tarnybinio nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.2 punkte. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka atsakovas ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu surinktų įrodymų vertinimu ir įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar šalių nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo proceso šalys, ir pan.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 punktai). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės.

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus, kurių pagrindu buvo teigiama, kad pareiškėjas privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kai greičio matavimo prietaisas „Berkut-R“ Nr. 0611426 2012 m. sausio 19 d. 11.04 val. užfiksavo 242 km/h automobilio greitį, darytina išvada, kad šių įrodymų visuma nepatvirtina, jog pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuo būtų nustatęs administracinio teisės pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę), konstatavęs būtinus pažeidimo teisės elementus. Atsakovo pateikti įrodymai ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad greičio matavimo prietaisui sudubliavus (susumavus) dviejų transporto priemonių greičio parodymus ir užfiksavus akivaizdžiai klaidingą rezultatą nebuvo pagrindo nustatyti administracinio teisės pažeidimo faktą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Marijampolės apskrities VPK KPS MKPB specialisto pareigybės aprašymo 7.24 punktas įpareigoja pareiškėją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kai nustatomas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo teisės elementus. Pagal bylos duomenis greičio matavimas, kurio metu užfiksuotas 242 km/h greitis, atliktas iš judančio policijos automobilio (mobilus matavimas). Tuo metu policijos pareigūnų automobilis Al6 kelyje važiavo 72 km/h greičiu. VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ 2012 m. vasario 6 d. rašte Nr. S-69 nurodė, kad greičio matavimo prietaisas galėjo parodyti didesnį nei juda transporto priemonė greitį vieninteliu atveju – jeigu nustatytas neteisingas matavimo režimas. Nurodoma, kad atliekant matavimą iš judančio automobilio ir matavimo prietaise nustačius stacionarų režimą, prietaisas parodys suminį tikrinamos transporto priemonės ir automobilio, kuriame yra prietaisas, greitį. Greičio matavimo prietaiso „Berkut-R“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas gali fiksuoti neteisingus rodmenis ne tik nustačius neteisingą matavimo režimą, bet ir nukreipiant jį įjungto šildymo ventiliatoriaus kryptimi, esant dideliam vandens lašų kiekiui ant stiklo ir pan. Pareiškėjas nurodė, kad, kai greičio matavimo prietaisas nustatė atvažiuojančios transporto priemonės greitį 242 km/h, akivaizdžiai matėsi, kad atvažiuojančios transporto priemonės greitis negalėjo būti didesnis kaip 100 km/h, todėl nustatė, kad buvo sudubliuotas greitis. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje yra nurodęs, jog 2012 m. sausio 19 d. buvo 20 laipsnių šalčio, automobilyje buvo įjungti ventiliatoriai. Byloje apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jam dirbant yra pasitaikęs atvejis, kai susidubliavo greitis. Liudytojas R. P. parodė, kad pasitaiko atvejų, kai prietaisas sudubliuoja parodymus.

Esant byloje tokiems įrodymams konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nustatė, jog greičio matavimo prietaiso užfiksuotas 242 km/h greitis buvo klaidingas, kad pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nėra pagrindo. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (2011 m. birželio 15 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2011 m. lapkričio 30 d. tarnybinių patikrinimų išvados) nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė