ce9c75a5-0357-45db-83f5-a0dae721abe5 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-356/2014                                                       Teisminio proceso Nr. 1-108-493-2014                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.3.;            1.2.20.15. (S)                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                        N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,                   dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei, gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, nuteistajam V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį – trisdeÅ¡imt parų areÅ¡to; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d.

įstatymo Nr. X-1597 redakcija) laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ sias bausmes ir bausmę, paskirtÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu subendrinus apėmimo bÅ«du, V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.           IÅ¡ nuteistojo V. K. priteista 4 395,78 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios E. D. gydymo iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

          V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, t. y., bÅ«damas 2012 m. gruodžio 11 d. pasiraÅ¡ytinai supažindintas su baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01393-12 (teismo Nr. 1-198-224/2013), 2012 m. gruodžio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria buvo paskirtos smurtÄ patyrusio asmens apsaugos priemonės ir kuria jis iki Å¡ios bylos nagrinėjimo pabaigos (byla teisme iÅ¡nagrinėta 2013 m. gegužės 20 d.) buvo įpareigotas laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) mieste, nesiartinti prie E. D., nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, nevykdė Å¡io teismo sprendimo, neiÅ¡sikėlė ir toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kartu su savo sugyventine (E. D.), bendravo ir palaikė su ja ryÅ¡ius, iki kol 2013 m. balandžio 23 d. apie 22 val. 15 min., tarpusavio konflikto su E. D. metu, tyčia sunkiai sutrikdė jai sveikatÄ ir 2013 m. balandžio 24 d. 01 val., buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.           Be to, V.

K. 2013 m. balandžio 23 d. apie 22 val. 15 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine E. D. metu, tyčia dÅ«rė jai peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės Å¡launies apatinį trečdalį, padarydamas durtinę-pjautinę deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio lateralinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ , deÅ¡inio pakinklio arterijos sužalojimÄ , tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir taip tyčia sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¡eimos nariui – savo sugyventinei E. D.           Nuteistasis V.

K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad sugyventinės E. D. peiliu sužaloti nenorėjo. Pažymi, kad E. D. jį keikė, vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais ir įžeidinėjo. Tai patvirtina liudytojo V. M. parodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis norėjo E. D. nustumti nuo lovos ir kad Å¡i eitų į kitÄ kambarį miegoti, tačiau pamirÅ¡o, kad rankoje laiko peilį, kuriuo įdÅ«rė nukentėjusiajai į kojÄ .

Po to, jis iÅ¡ karto iÅ¡kvietė medikus.            Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis nei vienu teismo sprendimu nebuvo pripažintas recidyvistu pagal BK 27 straipsnį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį laikė recidyvistu, kas turėjo įtakos griežto nuosprendžio priėmimui.             V. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.            Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

            Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas. Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. V. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas. Nuteistasis V. K. neginčija faktinių aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 245 straipsnį, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima (BPK 320 straipsnio 4 dalis).            Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarė.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nukentėjusiosios, liudytojo V. M. parodymais, kuriuos jie davė apie žinomas bylai svarbias aplinkybes.            IÅ¡ V. K. apeliacinio skundo matyti, kad E. D. į kojÄ Ä¯dÅ«rė atsitiktinai, neva užmiršęs, jog rankoje laiko peilį. Tačiau nuteistojo V. K. skunde tokios nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IÅ¡ nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad E. D. peilių dÅ«rė į kojÄ , nes nesusitvardė dėl nukentėjusiosios įžeidinėjimų ir keiksmažodžių (1 t., 130-132 b. l., 2 t., 48 b. l.).

Tokie nuteistojo parodymai iÅ¡ esmės atitinka E. D. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad nuteistasis dÅ«rė į kojÄ po to, kai nuteistasis nedavė jai (nukentėjusiajai) sidro, o ji necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do nuteistÄ jį (2 t., 65-66 b. l.). Akivaizdu, kad nuteistasis V. K. dÅ«rė peiliu tyčia, o ne dėl atsitiktinai susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis tokiu bÅ«du savaip interpretuoja ir sau naudinga linkme iÅ¡kreipia faktines bylos aplinkybes, taip siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybės laipsnį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad V. K. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nukentėjusioji E. D. nuteistojo atžvilgiu vartodama necenzÅ«rinius žodžius elgėsi netinkamai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. K. ir E. D. dažnai tarpusavyje bardavosi, vienas kitÄ keikdavo necenzÅ«riniais žodžiais, o nuteistasis anksčiau vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Tai patvirtina liudytojo V. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymui, įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios E. D. elgesys ir į tai atsižvelgė, skirdamas bausmę. Byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kad V. K. sunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ dėl neatsargumo, tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats apeliantas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusiÄ jÄ norėjo nustumti nuo lovos, tačiau pamirÅ¡o, jog rankoje laikė peilį, tokiu bÅ«du netyčia jÄ sužalojo, tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip neatsargus elgesys.          Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikė konstitucinės Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Konstitucinis Teismas nutarime iÅ¡skyrė tam tikrus                         kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini Å¡eimos                      santykiams. Pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžiant apie Å¡eimos santykių                  buvimÄ reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto.

Vertinant Konstitucinio Teismo nurodytus kriterijus, Å¡ios bylos                     kontekste svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam.                IÅ¡ Å¡ios bylos medžiagos matyti, kad V. K. pripažįsta, jog gyveno kartu su                  nukentėjusiÄ ja E. D. ir vedė bendrÄ Å«kį.

Tai objektyviai patvirtina ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, iš kurios matyti, kad nuteistasis anksčiau smurtaudavo artimoje aplinkoje ir buvo įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie         nukentėjusiosios, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja (1 t., 78-79 b. l.). Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nuteistasis V. K. šių įpareigojimų nevykdė. Todėl darytina išvada, kad jų partnerystė nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, tačiau faktiniai tarpusavio santykiai buvo kaip šeimos narių.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. K. anksčiau teistas net aÅ¡tuonis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , tame tarpe ir už sveikatos sutrikdymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. K. Å¡iuo nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nuosprendyje teisingai nurodė, jog jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. K. vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog nuteistasis prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys ir aktyviais veiksmais padėjo iÅ¡vengti sunkių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nuteistasis V. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (nedirba, baustas administracinėmis nuobaudomis), ankstesnius teistumus, tačiau jokių iÅ¡vadų nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad padarytas nusikaltimas buvo dėsninga V. K. pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmė. Pirmosios instancijos teismas V.

K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei numato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                              Kęstutis Jucys Teisėjos                                                                               Regina Gaudutienė                                                                               Audronė Kartanienė                                                                                                                                                              Â