ce9c603b-e476-4bdd-96e1-46b68ce859de · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                        Pranešėjas Vaclovas Iždonas                                                                 Baudž. bylos Nr. 1A-153-116/2010 Teisėja Lina Muchtarovienė                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                        2.4.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 1.2.8.2.2.             (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Raimundo Jurgaičio, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant nukentėjusiajam P. K. ir jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,išteisintajam L.

G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo P. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas jam nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių.              P. K. reikalavimas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ L.

G. netenkintas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė : L. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. gegužės 22 d. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime žurnalistų etikos inspektoriui R. G. dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos melagingai nurodė, jog „... P. K. yra (duomenys neskelbtini) S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“, „... skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, nes sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė“, taip raÅ¡tu užgauliai pažemino P. K. ir paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ jį bei pakertančiÄ pasitikėjimÄ juo.

Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu L. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. iÅ¡teisino jam nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. G. nubausti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. ir priteisti jam iÅ¡ L.

G. atstovavimo išlaidas. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo dalyje dėl to, kad L. G. jį įžeidė ir apšmeižė rašytiniu pasisakymu „... sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė“, nes jokioje spaudoje (nei miesto, nei respublikinėje) nurodoma sumušta moteris nebuvo įvardijama kaip jo meilužė.             Nukentėjusiojo manymu, L. G. teiginiai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo gauta iš informacijos šaltinio, kurio jis nenurodė, yra atmestina ir vertintina kaip pastarojo gynybos versija, nes, jei toks informacijos šaltinis būtų buvęs, jį L.

G. bÅ«tų nurodęs, o tokio Å¡altinio nenurodęs L. G. yra atsakingas už nurodomÄ informacijÄ , be to, pats L. G. pirmiau nurodė informacijos Å¡altiniu miesto ir respublikinę spaudÄ , tačiau pirmosios instancijos teisme jokių duomenų patvirtinančių Å¡iuos savo teiginius nepateikė. Pažymi, jog L. G. parodė, kad „... R. G., tirdamas P. K. skundÄ paprašė, kad jis (L. G.) pateiktų argumentus, pagrindžiančius publikacijoje pateiktÄ informacijÄ â€œ, t. y. L. G. turėjo pateikti argumentus pagrindžiančius publikacijoje pateiktÄ informacijÄ , tačiau jis (L.

G.) nenurodė, jog tokios informacijos pagrindas yra jo paties, t. y. L. G. nuomonė (fantazijos vaisius), prieÅ¡ingai, L. G. savo pasisakymus konstatavo kaip faktus, nenurodydamas jokių informacijos Å¡altinių.              P. K. teigimu, L. G. paraÅ¡yti teiginiai, kad „... P. K. yra (duomenys neskelbtini) S. J. bičiulis - jie kartu medžioja“, „... skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, nes sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė“, rodo paniekinantį pobÅ«dį jo atžvilgiu, siekį jį pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ juo, kadangi akivaizdu, jog siekiant tik pareikÅ¡ti nuomonę apie jį (P. K.), visų nurodytų apibÅ«dinimų vieÅ¡osios informacijos rengėjui nebÅ«tų reikėję.

Be to, L. G. nurodyti teiginiai apie jį siejami su konkrečiais faktais ar aplinkybėmis, kurių tikrumÄ , taikant tiesos ir netiesos kriterijus, galima patikrinti įrodymais. Tokie veiksmai negali bÅ«ti siejami su nuomonės reiÅ¡kimu, todėl argumentai, jog L. G. teiginiai yra ne kas kita, kaip L. G. nuomonė apie jį, yra nepagrįsti.             Apeliantas pažymi, jog Å¡meižtas yra sÄ moningas tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimas, t. y. pateikimas kaip tikrų informacijos, faktų ar kitų duomenų, kurie iÅ¡ tikrųjų neegzistuoja, o yra iÅ¡galvoti, pramanyti ar esmingai iÅ¡kreipti.

Tai, ar asmuo šmeižė, gali būti patikrinta išsiaiškinus faktinius duomenis, t. y. pritaikius patikrinimo bei įrodymo priemones. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei L. G., taikydamas patikrinimo bei įrodymo priemones, galėjo patikrinti, kad jis (P. K.) nėra S. J. bičiulis, kad nemedžioja, kad skyrybos neįvyko po to, kai jis buvo atleistas iš darbo, kad jis nebuvo iš darbo atleistas dėl to, kad sumušė moterį, kad sumušta moteris miesto ir respublikinėje spaudoje nebuvo įvardijama jo meiluže.             Nukentėjusiojo manymu, pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad L.

G. teiginys: „... P. K. yra (duomenys neskelbtini) S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“ nėra pateikiamas kaip negatyvus P. K. vertinimas, yra atmestinas, nes 1) pats S. J. L. G. buvo siejamas su neigiamais vertinimas (L. G. teigimu „.. informacijÄ ... galėjo nutekinti (duomenys neskelbtini)“) ir tai, kad jis yra siejamas su neigiamai vertinamu asmeniu, paniekina ir pažemina jį bei pakerta pasitikėjimÄ juo;

2) už neteisėtÄ medžioklę yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 272 str.), už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimÄ yra numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 85 str.), todėl dėl teiginio, kad jis medžioja, nors jis nėra medžiotojas, kyla klausimas dėl jo atsakomybės pagal BK 272 str. ir ATPK 85 str., o taip pat ir dėl atsakomybės dėl ginklo laikymo;

3) jis yra gamtos mylėtojas, todėl teiginys, kad jis yra medžiotojas, yra jį paniekinantis ir pažeminantis bei pakertantis pasitikėjimÄ juo mylinčių gamtÄ Å¾monių akyse.             Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad įžeidimas žodžiu ar raÅ¡tu skiriasi nuo Å¡meižimo (BK 154 str.) tuo, kad Å¡iuo atveju nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiama: užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes.

Be to, įžeidimo atveju reikÅ¡mės neturi, ar Å¡is įvertinimas atitinka tiesÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo  kodekso  komentaras,  Specialioji  dalis  (99-212  straipsniai), Valstybės įmonė „Registrų centras“, 2009).             Pasak nukentėjusiojo P. K., L. G. teiginiais, kad S. J. yra jo (P. K.) bičiulis (jo siejimas su neigiamai vertinamu asmeniu), kad jis medžioja (jam nebÅ«nant medžiotoju), kad jis sumušė moterį (nors jokios moters nemušė), kad skyrybos įvyko po jo atleidimo iÅ¡ darbo ir moters sumuÅ¡imo (nors jis buvo iÅ¡siskyręs 1988 m.), kad sumuÅ¡ta moteris įvardijama jo meiluže (nors ji nėra ir nebuvo jo meiluže), neigiamai ir užgauliai atsiliepia apie jo, t. y.

P. K., asmenybę. Kadangi įžeidimo atveju neturi reikÅ¡mės tai, ar Å¡ie vertinimai  atitinka tiesÄ , mano, jog yra pakankamas pagrindas L. G. už minėtus atsiliepimus traukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir 2 d.              Atsikirtime į P. K. apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis L. G. praÅ¡o netenkinti P. K. skundo ir palikti galioti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendį. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde P. K. nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie nebÅ«tų buvę iÅ¡nagrinėti apylinkės teisme.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 str. nurodyta, kad „viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas“.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad „kiekvienu atveju spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos Å¡altinį, gali tik teismas“. Mano, jog Å¡iuo atveju įpareigojus jį, t. y. L. G., atskleisti informacijos Å¡altinį, nebÅ«tų apsaugotas gyvybiÅ¡kai svarbus visuomenės interesas, o labiau bÅ«tų patenkintas P. K. smalsumas.                           Teismo posėdyje nukentėjusysis P. K. ir jo atstovas prašė skundÄ patenkinti.

IÅ¡teisintasis L. G. prašė nukentėjusiojo P. K. skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas. Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡tyrė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L.

G. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Dėl L. G. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. pagrįstumo Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ , Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir sÄ moningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008). Apylinkės teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog byloje nenustatyta, kad L.

G. bÅ«tų siekęs sÄ moningai paniekinti ar pažeminti P. K., paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dienraščio (duomenys neskelbtini) vyriausiasis redaktorius L. G. 2008-05-22 paaiÅ¡kinimÄ , reikalingÄ P. K. skundo dėl publikacijos (duomenys neskelbtini), 2008-04-18 iÅ¡spausdintos dienraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui, Žurnalistų etikos inspektoriui R. G. pateikė pastarojo praÅ¡ymu, o ne savo iniciatyva (b. l. 75-76). L. G. minėtame paaiÅ¡kinime nurodė, jog apie tai, kad pensiono direktorės buvęs vyras P. K. yra (duomenys neskelbtini) S. J. bičiulis – jie kartu medžioja, jam pranešė (duomenys neskelbtini) informacijos Å¡altiniai.

L. G. taip pat pažymėjo, jog S. J. paneigus bet kokias sÄ sajas su P. K., Å¡i aplinkybė buvo nurodyta publikacijoje (b. l. 78-80). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kokiais duomenimis rėmėsi L. G., teigdamas, jog „<...> P. K. yra (duomenys neskelbtini) S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“, t. y. dienraščio (duomenys neskelbtini) informacijos Å¡altinių suteikta informacija, kurios tikrumu abejoti jis neturėjo pagrindo. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis bei nurodęs, kad L.

G. teiginys, paremtas teisme neįvardinto (duomenys neskelbtini) informacijos Å¡altinio suteikta informacija, nėra tikslus ir neatitinka tikrovės, kadangi P. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. J. nepažįsta, jis nėra medžiotojas, pagrįstai konstatavo, jog L. G. dėl Å¡ios informacijos teisingumo sÄ Å¾iningai klydo. Apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teiginiu, jog „P. K. yra (duomenys neskelbtini) S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“, nepateikė negatyvaus P. K. vertinimo, P. K. nepažemino ir nepaniekino, nesiekė pakirsti pasitikėjimo juo, L.

G. veiksmuose Å¡meižimo nusikaltimui bÅ«tino subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios – nėra, jo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime pateikta informacija neatitinka ir bÅ«tinųjų Å¡meižimo veikos objektyviosios pusės požymių. Kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, tiek P. K., tiek ir S. J. paneigė bendraujantys vienas su kitu ir vienas kitÄ pažįstantys bei kartu medžiojantys, P. K. skundo argumentas, jog tai, kad jis yra siejamas su neigiamai vertinamu asmeniu, paniekina ir pažemina jį bei pakerta pasitikėjimÄ juo, yra nepagrįstas.

Be to, L. G. paaiÅ¡kinime neteigiama, jog informacijÄ nutekino bÅ«tent S. J.. Kadangi žodis „medžiotojas“ bendrinėje kalboje neturi jokios neigiamos potekstės, teisėjų kolegijos nuomone, žmogaus įvardijimas medžiotoju negali bÅ«ti vertinamas kaip jį paniekinantis ir pažeminantis bei pakertantis pasitikėjimÄ juo. P. K. skundo argumentas, jog dėl teiginio, kad jis medžioja, nors jis nėra medžiotojas, kyla klausimas dėl jo atsakomybės pagal BK 272 str. ir ATPK 85 str., o taip pat ir dėl atsakomybės dėl ginklo laikymo, vertintinas kaip prielaida ir pamÄ stymai, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ir visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla.

L. G. 2008-05-22 paaiÅ¡kinime taip pat nurodyta, jog „Skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, nes sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė“ (b. l. 78-80). Kaip jau buvo minėta, skleidžiamai informacijai taikomas tiesos kriterijus. Nuomonė turi vertinamÄ jį pobÅ«dį, todėl vertinamieji teiginiai yra subjektyvÅ«s, tačiau ir jie turi bÅ«ti pagrįsti faktais. Teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, kad 2004 m. sausio 12 d.

Šiaulių miesto VPK P. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dėl S. J. sumušimo ir grasinimo nužudyti. Taip pat nustatyta, kad 2004 m. sausio 12 d. Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdyboje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl P. K. veiksmų prieš S. J., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 12 d. įsakymu P. K. tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui buvo nušalintas nuo pareigų.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2004 m. birželio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)P. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, kad jo veiksmais nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., požymių. 2004 m. liepos 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu P. K. buvo atleistas iÅ¡ Å iaulių miesto VPK 2-ojo PK virÅ¡ininko pareigų dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo. Bylos duomenimis, L. G. buvo žinoma apie tai, jog P. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl moters sumuÅ¡imo ir grasinimo nužudyti, taip pat buvo žinoma apie pastarojo nuÅ¡alinimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

Teismo posėdyje L. G. paaiÅ¡kino, kad raÅ¡ydamas žurnalistų etikos inspektoriui paaiÅ¡kinimÄ , jis rėmėsi informacija, kuriÄ iki tol buvo skaitęs vietinėje ir Å¡alies spaudoje, t. y. (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ iÅ¡spausdintame straipsnyje (duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) iÅ¡spausdintame straipsnyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ straipsnyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini) pateikta informacija.

L. G. manymu, vien minėtų straipsnių antraÅ¡tės leido aiÅ¡kiai suprasti, kad P. K. sumušė moterį. Be to, iÅ¡teisintojo teigimu, jis iÅ¡ spaudos žinojo, kad P. K. buvo nuÅ¡alintas nuo tarnybos dėl sumuÅ¡tos moters pareiÅ¡kimo ir į tarnybÄ nebuvo grÄ Å¾intas, todėl neabejojo, kad pastarojo atleidimas susijęs su moters sumuÅ¡imu. Teisme L. G. paaiÅ¡kino, kad jį suklaidino ir dienraščio redakcijos Å¡altinis, patikinęs, jog P. K. sumuÅ¡imu apkaltinusi moteris buvo įvardijama kaip jo meilužė.

Nors kasdien skaito spaudÄ ir žiÅ«ri televizijos laidas, informacijos apie tai, kad P. K. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl naudojimosi privačių įmonių mobiliojo ryÅ¡io telefonais ir dėl nurodymo policijos pareigÅ«nams nereaguoti į iÅ¡kvietimÄ , o baudžiamoji byla P. K. atžvilgiu buvo nutraukta, neturėjo. Nors iÅ¡ byloje esančios iÅ¡tuokos liudijimo kopijos matyti, kad įraÅ¡as apie santuokos tarp P. K. ir J. K. nutraukimÄ metrikų knygoje įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 107), L.

G. teismui parodė, jog savo paaiÅ¡kinime žurnalistų etikos inspektoriui jis nurodęs, kad K. skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo todėl, kad po P. K. atleidimo iÅ¡ tarnybos jo buvusi žmona J. K. pasikeitė pavardę ir tapo J. B., o tikrosios santuokos nutraukimo datos jis nežinojęs. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad J. B. mergautinę pavardę susigrÄ Å¾ino po to, kai P. K. iÅ¡ darbo buvo atleistas už tai, kad pažemino pareigÅ«no vardÄ , pirmiausia buvo nurodyta ne L.

G. paaiškinime, o dienraščio (duomenys neskelbtini) publikacijoje (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, jog remdamasis būtent minėtais objektyviai egzistuojančiais faktais, L. G. savo paaiškinime nurodė ne visiškai tikslius teiginius apie P. K.. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pritariama apylinkės teismo išvadai, kad L. G. teiginiai, pateikti faktų, o ne prasimanymų pagrindu, negali būti laikomi nauja informacija, jie laikytini turimais faktais pagrįsta L.

G. nuomone apie P. K.. L. G. veikoje BK 154 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių nėra.  Dėl L. G. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir BK 155 str. 2 d. pagrįstumo Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimÄ . Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti Å¡ie žmogaus užgaulaus pažeminimo bÅ«dai: veiksmu, žodžiu ir raÅ¡tu. Įžeidimas žodžiu ar raÅ¡tu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008).

Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bÅ«dÄ . Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjÅ«vis, nepadorÅ«s gestai. Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų, o pagal BK 155 str. 2 d. – tas, kas nevieÅ¡ai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Teisėjų kolegijos nuomone, L.

G. 2008-05-22 paaiÅ¡kinime, pateiktame žurnalistų etikos inspektoriui R. G., paraÅ¡yti teiginiai negali bÅ«ti vertinami kaip nepadorÅ«s, užgaulÅ«s atsiliepimai apie P. K.. Kadangi byloje nenustatyta, jog L. G. bÅ«tų turėjęs tikslÄ savo paaiÅ¡kinimu P. K. užgauliai pažeminti, minėto paaiÅ¡kinimo pateikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis vieÅ¡as ar nevieÅ¡as P. K. įžeidimas. Apylinkės teismas, iÅ¡analizavęs P. K. skunde nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog raÅ¡ytinių atsiliepimų apie P. K., kurie akivaizdžiai prieÅ¡tarautų įprastoms elgesio taisyklėms ir bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams, L.

G. savo paaiÅ¡kinime nepateikė. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino BK 155 str. nuostatas, pagrįstai nustatė, jog L. G. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., požymių ir pagrįstai pastarojo atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a:

             atmesti nukentėjusiojo P. K. apeliacinį skundÄ .              Ši nutartis kasacine tvarka neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                   Bronius Zalaga