ce9c3ce8-cd3e-42eb-bb97-d71944088a39 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3063-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00005-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. Č., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja E. Č. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėja E. Č. nurodė, kad nuo ji nuo 2017- m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn., 7 kartus, lankė buvusį vyrÄ R. Č. Å iaulių tardymo izoliatoriuje, kur buvo nežmoniÅ¡kos bauginančios sÄ lygos.

Atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, ji buvo apieÅ¡koma arba tiesiog koridoriuje, arba vedama į rÅ«sį, kur buvo baisus kvapas, nebuvo langų, kabinos be užuolaidų, antisanitarinės sÄ lygos. Jai nebuvo leista įsineÅ¡ti apatinių rÅ«bų, plaukų džiovintuvo, cigarečių, nors ji yra rÅ«kanti. Ilgalaikių pasimatymų kambarių bÅ«klė buvo Å¡okiruojanti, viename iÅ¡ tų kambarių iÅ¡ viso nebuvo lango, ten ji buvo 5 kartus, tad į kambarį nepateko dienos Å¡viesa, kambarys mažas, trÅ«ko oro, kambario sienos plonos, girdėjosi, kas vyksta kitame kambaryje, kitame kambaryje langas buvo, bet kambarys irgi buvo mažas, tualetas jame įrengtas prie pat durų.

DuÅ¡as įrengtas netinkamai, kriauklė maža, nėra nei kempinėlių, nei indų plovyklos indams iÅ¡siplauti. Kambariuose nebuvo evakuacinio plano. Dėl to ji jautėsi bloga, buvo žeminama jos garbė ir orumas, bendravimas su vyru buvo nepilnavertis, nebuvo galima atsipalaiduoti, tad santuoka nutrÅ«ko dėl to, kad nebuvo suteiktos normalios sÄ lygos pasimatyti su vyru. Tuo pačiu ji patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Ilgalaikiai pasimatymai vyksta specialiose uždarose patalpose, ne ilgiau kaip parÄ , , ir ne dažniau kaip mėnesį. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-26 įsakymų Nr. V-262 patvirtinto „Įeinančių į laisvės atėmimo įstaigas (iÅ¡einančių iÅ¡ jų) asmens apžiÅ«ros ir jų daiktų patikrinimo apraÅ¡o“, 1 priedÄ , asmenims, atvykstantiems į ilgalaikį pasimatymÄ sus suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsineÅ¡ti bet kokius daiktus, iÅ¡skyrus higienos priemones, vaikų maistÄ , jei atvykstama su vaiku, vaistus gamintojo pakuotėje, mokėjimo kortelę, tad atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neleisdamas įsineÅ¡ti apatinių rÅ«bų, plaukų džiovintuvo, tabako gaminių.

Ilgalaikių kambarių ploto teisės aktai nereglamentuoja, viename iÅ¡ esamų kambarių nėra lango, tačiau įrengta mechaninė ventiliacija. RÅ«kyti Å iaulių tardymo izoliatoriuje leidžiama tik tam tikrose vietose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjos iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos E. Č. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėja nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jai nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos ilgalaikių pasimatymų metu. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo skyriaus 2019-03-25 pažymos Nr. 60/09-11017 „Dėl E. Č.“, pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo suteikti šeši ilgalaikiai pasimatymai su vyru R. Č., visais atvejais pasimatymo trukmė sudarė 23 valandas. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2019-06-11 pažymos Nr. 62/08-140, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti du ilgalaikio pasimatymo kambariai, kurių bendras plotas yra 9,3 kv. m, ir 9,82 kv. m, neatmetus baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

PareiÅ¡kėja E. Č. 2017-07-26 pateikė skundÄ dėl netinkamų sÄ lygų ilgalaikių pasimatymų patalpose, nurodydama, jog jai buvo draudžiama rÅ«kyti, stalo įrankiai plastmasiniai, neleista įsineÅ¡ti plaukų džiovintuvo, apatinių kelnaičių, asmeniniai daiktai buvo tikrinami jai nedalyvaujant, naudojantis tualetu, nebuvo užtikrinamas privatumas, nes jie su vyru galėjo stebėti vienas kitÄ , patalpoje nebuvo lango. Ä® skundÄ 2017-08-24 pateiktas atsakymas, iÅ¡siųstas nurodytu adresu, tačiau atsakymas per nurodytÄ laikÄ atsiimtas nebuvo.

Duomenų, kad jis bÅ«tų skundžiamas, nėra PareiÅ¡kėja E. Č., pateikdama praÅ¡ymus pasimatyti su vyru R. Č., susipažino ir pasirašė po reikalavimais, numatytais ilgalaikių pasimatymų metu, vienas iÅ¡ tokių reikalavimų yra draudimas rÅ«kyti pasimatymų patalpose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams Å iaulių tardymo izoliatoriuje. 2017-03-13 patikrinimo aktu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos Å¡varios.

IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose yra teisės aktais numatytas inventorius sanitarinis mazgas atitvertas pilnai, yra durys. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėja ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sÄ lygos ilgalaikio pasimatymo patalpose bei draudimai įsineÅ¡ti daiktus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-26 įsakymu Nr. V-262 patvirtinto „Įeinančių į laisvės atėmimo įstaigas (iÅ¡einančių iÅ¡ jų) asmens apžiÅ«ros ir jų daiktų patikrinimo apraÅ¡o“, 1 priedas numato, kad asmenims, atvykstantiems į ilgalaikį pasimatymÄ sus suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsineÅ¡ti bet kokius daiktus, iÅ¡skyrus higienos priemones, vaikų maistÄ , jei atvykstama su vaiku, vaistus gamintojo pakuotėje, mokėjimo kortelę, tad teisės aktai, neleidžiant įsineÅ¡ti apatinius rÅ«bus, plaukų džiovintuvÄ , tabako galinius, pažeisti nebuvo.

PareiÅ¡kėja pasirašė po praÅ¡ymu suteikti ilgalaikį pasimatymÄ su jos vyru, kuriame yra nurodytos taisyklės, kurių ji privalo laikytis ilgalaikio pasimatymo metu, tuo su Å¡iomis taisyklėmis sutikdama, viena iÅ¡ tokių taisyklių yra draudimas rÅ«kyti pasimatymo patalpose, tad argumentai dėl daiktų atėmimo, draudimo rÅ«kyti yra atmestini. Vertinant tenkantį plotÄ ilgalaikio pasimatymo patalpoje, tokia ploto norma nėra numatyta. Pati pareiÅ¡kėja nurodo, kad net suimtiesiems yra numatyta gyvenamojo ploto norma, tad Å¡i norma vertintina kaip pakankama analogija.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikio pasimatymo patalpoje pareiškėjai nuo 4,65 kv. m iki 4,91 kv. m patalpos ploto, tad argumentas dėl per mažos patalpos ir negalėjimo pajudėti atmestinas. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, patalpoje, kurioje nėra lango, įrengta mechaninė ventiliacijos sistema. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Ilgalaikiai pasimatymai buvo suteikiami 23 valandoms, tad dėl lango nebuvimo teisės aktų pažeidimo nenustatyta.

Indaplovių, kempinėlių buvimo ilgalaikio pasimatymo kambariuose nenustatyta, iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tualetai – duÅ¡ai įrengti tinkamai, duÅ¡as atskirtas specialia užuolaida. Sienų plonumÄ ir didelį girdimumÄ teismas laiko neįrodytu ir neargumentuotu teiginiu. Tiek „Bendroji prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcija Nr. 1“, patvirtinta 2011-04-05Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-102, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ nenumato evakuacinių planų buvimo bÅ«tinumo ilgalaikio pasimatymo patalpose, tad Å¡is argumentas atmestinas.

Vertinant asmens kratos atlikimo sÄ lygas, kai pareiÅ¡kėja nurodo, jog krata buvo atliekama arba koridoriuje, arba kratos patalpose antisanitarinėmis sÄ lygomis, pastebėtina, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, kur, kokia tvarka ir kaip buvo atliekamos asmens kratos, tad abejonės yra traktuojamos pareiÅ¡kėjos naudai. Ä®vertintina, kad kratos buvo atliekamos trumpai, tad, kadangi pareiÅ¡kėja buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje Å¡eÅ¡is kartus po 23 valandas, per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , nuo 2017-05-19 iki 2017-10-28, toks poveikis ilgalaikiu negali bÅ«ti laikomas.

Byloje spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias sÄ lygas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjai kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų sÄ lygų ilgalaikio pasimatymo metu, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėja galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių ji nebÅ«tų patyrusi, jei jai bÅ«tų suteiktas ilgalaikis pasimatymas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ta aplinkybė, jog asmuo atvykęs į ilgalaikį pasimatymÄ , atlieka eilę procedÅ«rinių veiksmų, kaip krata, ir yra laikomas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjai.

Byloje nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjai ilgalaikio pasimatymo metu įstaigoje tinkamas buvimo sÄ lygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjai kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjai už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 14 mėnesių nuo tada, kai ji iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja delsė pasinaudoti teismine gynyba 14 mėnesių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių pasekmių, kilusių dėl netinkamų ilgalaikio pasimatymo sÄ lygų, yra santykių su vyru pablogėjimas, dėl ko pareiÅ¡kėja su vyru iÅ¡siskyrė, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais argumentais. PrieÅ¡ingai, LITEKO sistemoje susipažinus su civiline byla Nr. 2-5705-979/2018 matyti, kad pareiÅ¡kėja pati 2018-07-05, praėjus 8 mėnesiams po paskutinio pasimatymo, kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, nurodydama, jog dėl jos iÅ¡irimo yra kaltas jos vyras.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjos buvimo izoliatoriuje laikotarpiu iÅ¡skyrė jÄ iÅ¡ kitų asmenų ir dirbtinai sudarė jai netinkamas ilgalaikio pasimatymo sÄ lygas sÄ lygas, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos buvimo sÄ lygos (netinkamos kratos atlikimo sÄ lygos) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjos sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjai visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas ilgalaikio pasimatymo patalpose, kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriuje tik dalinai buvo užtikrintos, atliekant asmens kratas arba koridoriuje, arba antisanitarinėmis sÄ lygomis, abejones traktuojant pareiÅ¡kėjos naudai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjos argumentus bei atsakovo atsikirtimus, pažymint, jog pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 14 mėnesių nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjos patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisė aktuose nustatytų sÄ lygų ilgalaikio pasimatymo organizavimo pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankamÄ satisfakcijÄ už jos teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos E. Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjos E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas ilgalaikio pasimatymo organizavimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius