ce9985f9-cd9e-4a6c-a169-d13639d9510c · Vilniaus apygardos teismas

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (apeliantės) R. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., notarė Svajonė Å altauskienė, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja R. G. (toliau ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai jos tėvo, palikėjo V. G., mirties dienai reikalingas iÅ¡laikymas.

2. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 29-ame notaro biure buvo paskelbtas pareiÅ¡kėjos tėvo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentas, datuojamas 2019 m. rugpjūčio 12 d., kuriuo visas palikėjui priklausęs turtas paliktas jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui R. M. Nurodė, kad testamentinė įpėdinė R. M. nesutiko, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomÄ jÄ palikimo dalį, nes jai nėra reikalingas iÅ¡laikymas.

Savo ruožtu pareiÅ¡kėja teigė, kad teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį nesiejama su teiktu iÅ¡laikymu, o bÅ«tina įrodyti, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam reikalingas palikėjo iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad yra neįgali, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, ji nedirba, neturi santaupų, turi tik vienÄ butÄ , o jos tėvas V. G. 2004 m. nutraukė santuokÄ su pareiÅ¡kėjos motina V.

G., tačiau nepadalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir vedė R. M., kuriai testamentu paliko visÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja yra stebima psichiatrų nuo 1996 m., gydyta dėl (duomenys neskelbtini), jai rekomenduojama lankytis pas psichiatrÄ 1 kartÄ per 14 dienų psichinės sveikatos kontrolei, reikalingas reguliarus vaistų vartojimas ir pastovi priežiÅ«ra; nustatyta 2 grupės negalia, diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tipas, (duomenys neskelbtini).

3. Suinteresuotas asmuo R. M. nurodė pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teigė, jog byloje nėra pakankamai surinktų įrodymų, pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, todėl prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėja nurodo esanti neįgali, todėl nedirba, neturi santaupų, turi tik vienÄ butÄ , stebima psichiatrų nuo 1996 m., tačiau Å¡ių teiginių neįrodo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teigė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų, kokį turtÄ , įskaitant nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį, valdė nuosavybės teise, ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kur deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ar turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar ji iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams tenkinti. Suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo ir tebepiktnaudžiauja alkoholiu.

Suinteresuotas asmuo nurodė tai mačiusi pati, kadangi pareiÅ¡kėja dažnai lankosi Vilniuje. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) sutrikimas pareiÅ¡kėjai yra nustatytas ne Europos SÄ jungos valstybės narės gydymo įstaigų, todėl neaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta liga atitinka TLK-10 klasifikacijÄ , ir ar tokia liga Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti pripažinta kaip negalia. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė dokumentÄ apie gaunamÄ neįgaliosios paÅ¡alpÄ , tačiau byloje nėra duomenų apie bendrÄ pragyvenimo lygį Rusijos Federacijoje ir Maskvoje, todėl neįmanoma įsitikinti, ar pareiÅ¡kėjos gaunama paÅ¡alpa nėra pakankama bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir konkretiems pareiÅ¡kėjos poreikiams.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikia Rusijos Federacijos įstaigų iÅ¡duotus dokumentus, kurie nėra patvirtinti notaro ir tinkamai apostilizuoti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

5. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos atstovo teismo posėdyje iÅ¡sakytu argumentu, jog teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį nesietina su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu pareiÅ¡kėjai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡samiai aptarti iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti bÅ«tini kriterijai: klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ bei įvertinti, ar asmuo iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms.

6. Sprendime pažymima, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡laikymo poreikį iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, jog ji yra ligota ir nedarbinga. Teismas akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010, jog nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien Å¡iuo faktu, nes bÅ«tina įrodyti, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymo.

Teismas nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė visų jos sveikatÄ ir nedarbingumo lygį pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų teismui daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ji negali dirbti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė iÅ¡vadÄ dėl darbo sÄ lygų ir pobÅ«džio, kurioje nurodyta, jog ji yra nedarbinga, tačiau teismas akcento, kad minėti pažyma yra iÅ¡duota dar 2003 m. birželio 3 d., todėl, teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog pareiÅ¡kėja yra nedarbinga bÅ«tent Å¡iuo metu.

Teismas taip pat pritarė suinteresuoto asmens R. M. argumentams, kad tiek pareiÅ¡kėjos liga, tiek duomenys apie jos nedarbingumÄ , yra nustatyti ne Europos SÄ jungos valstybės narės gydymo įstaigos, be to, nėra iÅ¡ esmės aiÅ¡kÅ«s, tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas apie svarbias bylai aplinkybes paaiÅ¡kinimų neteikė, į teismo klausimus neatsakė, motyvuodamas tuo, jog dokumentų neturi. Pažymėjo, kad dokumentų vertimus atliko pats pareiÅ¡kėjos atstovas, tačiau gali bÅ«ti, jog juose pasitaikė klaidų.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad neturint informacijos apie pareiÅ¡kėjos nedarbingumÄ , negalima spręsti apie jos absoliutų negalėjimÄ dirbti ir atitinkamai gauti pajamų pragyvenimui.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su suinteresuotu asmeniu R. M., jog įrodymų teismui nepateikta duomenų apie pareiÅ¡kėjos turimÄ nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ ir kitas su finansinės padėties įvertinimu susijusias aplinkybes. Savo ruožtu teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas tokio pobÅ«džio bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis, todėl klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo turi bÅ«ti sprendžiamas įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, taip pat galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir/ar turtines teises, konkretaus asmens konkrečius poreikius, kurie ir sudaro bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .

8. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taigi, pareiÅ¡kėja turi nekilnojamojo turto. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jos finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų (informacijos apie sÄ skaitose esančias pinigines lėšas ir/ar indėlius, informacijos apie jos vardu registruotas transporto priemones, informacijos apie vertybinius popierius ir kitų). Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos 2021 m. gegužės 25 d. pažymos apie iÅ¡mokas Nr. 100-21-000-8981-9111, matyti, kad ji gauna senatvės pensijÄ , fiksuotÄ iÅ¡mokÄ prie senatvės pensijos ir neįgaliojo kasmėnesinę piniginę iÅ¡mokÄ .

Pažymėjo, kad visos pažymoje nurodytos iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjai yra skirtos neterminuotam laikotarpiui, nurodyta, jog senatvės pensija laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra 9567,95 Rusijos rublių (toliau ir RUB), o bÅ«dama II grupės neįgalioji pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. taip pat gavo 2784,98 RUB iÅ¡mokÄ . Be to, pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis, nurodytos jai iÅ¡mokėtos sumos per mėnesį yra 11 056,49 RUB ir 264 RUB.

Teismas vertino, kad Å¡ie į bylÄ pateikti pareiÅ¡kėjos dokumentai patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėja gauna jai Rusijos Federacijoje, kurioje pareiÅ¡kėja nuolatos gyvena, paskirtas iÅ¡mokas, o teismui nurodžius, kad byloje nėra duomenų, kiek ir kokių konkrečiai pareiÅ¡kėja patiria iÅ¡laidų pragyvenimui, nėra pagrindo pripažinti jos teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

9. Pirmosios instancijos teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos advokatas, atsakydamas į teismo klausimus dėl raÅ¡ytinių įrodymų nurodė, jog ypatingos teisenos bylose teismas yra aktyvus ir privalo, jei mano esant reikalinga, rinkti įrodymus. Teismas sutiko, jog teismui privalu imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, todėl nagrinėjamoje byloje teismas vertino ir pasisakė dėl byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, tačiau pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja viso proceso metu buvo atstovaujama advokato, todėl pareiÅ¡kėjai naudojantis kvalifikuoto teisininko paslaugomis nėra pagrindo teigti, kad į bylÄ nebuvo pateikta pakankamai įrodymų atitinkamoms teismo iÅ¡vadoms padaryti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. PareiÅ¡kėja (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

11. Apeliantė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, todėl net ir kai kurių jų konstatavimas nesuteikia teismui pagrindo daryti iÅ¡vados, kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Pažymi, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti, tačiau ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės.

12. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylÄ , nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Teismas neiÅ¡aiÅ¡kino klausimo, ar pareiÅ¡kėja turi nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , kokias galimybes ji turėjo gauti didesnes pajamas, ar iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems poreikiams, todėl į bylÄ nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys Å¡iuos faktus. Be to, nepaisant to, kad teismo buvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti, tačiau nebuvo iÅ¡reikalauta Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3876-09/2004, kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta apeliantės tėvo V. G. ir pareiÅ¡kėjos motinos V. G. santuoka, tačiau nepadalintas bendras turtas.

13. Nurodo, kad buvo pažeista garantija asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė naudotis vertėjo paslaugomis, kadangi 2021 m. rugpjūčio 12 d. registruotu laiÅ¡ku pareiÅ¡kėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu atlikti procesinių dokumentų vertimus, tačiau užuot bendradarbiavęs, teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui motyvuojant, jog pareiÅ¡kėja pati turi iÅ¡versti praÅ¡ymÄ .

Apeliantė pabrėžia, kad 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, susitarta, kad Lietuvos bei Rusijos piliečiai savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios Å¡alies piliečiai; vienos susitariančiosios Å¡alies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios Å¡alies teismus, gali teikti praÅ¡ymus, paduoti ieÅ¡kinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir savi piliečiai.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyta sutartimi ir neišvertė nei vieno procesinio dokumento.

14. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 111, 113–114 straipsnių nuostatomis, kadangi apeliantei nebuvo pateikti procesinių dokumentų vertimai. Pažymi, kad suinteresuoto asmens atstovo procesinių dokumentų su priedais vertimų nepateikimas į adresatui suprantamÄ kalbÄ sÄ lygojo apeliantės procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimus, apeliantė negalėjo tinkamai atsikirsti į atsiliepimÄ ir tokiu bÅ«du nebuvo įgyvendintas rungtyniÅ¡kumo principas.

15. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vedė procesÄ , nes 2021 m. rugsėjo 7 d. lydraščiu iÅ¡siuntė į apeliacinės instancijos teismÄ pareiÅ¡kėjos R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, o teismo Å¡aukimu informavo proceso dalyvius, kad 2021 m. spalio 5 d. vyks parengiamasis teismo posėdis, kuris buvo pavėlintas iki 2021 m. spalio 12 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas paskyrė atskirojo skundo nagrinėjimÄ teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. spalio 7 d., nutarties paskelbimÄ atidedant iki 2021 m. spalio 14 d.

Neatsižvelgiant, kad apeliacinės instancijos teismas dar nepaskelbė savo nutarties ir nebuvo žinoma, ar byla parengta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, 2021 m. spalio 12 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis. Apeliantės nuomone, tai pažeidžia proceso tvarkÄ , logikÄ , CPK numatytÄ pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtį galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sÄ lygas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta jau pirmame teismo posėdyje.

Remiantis CPK 228 straipsniu, pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio skyrimo klausimÄ turėjo iÅ¡spręsti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ , tačiau 2021 m. liepos 8 d. buvo gautas suinteresuoto asmens R. M. atsiliepimas, o klausimas dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo be jokios nutarties iÅ¡spręstas tik 2021 m. rugsėjo 7 d., tokiu bÅ«du užvilkinant bylos nagrinėjimÄ be pateisinamų priežasčių.

16. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui Vilniaus 29-ojo notaro biuro notarei Svajonei Å altauskienei nebuvo tinkamai praneÅ¡ta nei apie teismo posėdžio laikÄ , nei datÄ , nors tÄ padaryti teismÄ Ä¯pareigoja CPK 225 straipsnio 2 dalis. Pažymi, jog pagal CPK 247 straipsnio 1 ir 2 dalis, kai į teismo posėdį neatvysta kuris nors iÅ¡ trečiųjų (suinteresuotų) asmenų, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir jis neturi atstovo, apylinkės teismas atideda bylos nagrinėjimÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų apie notarės Svajonės Å altauskienės neatvykimÄ , jos atstovÄ arba žinojimÄ apie teismo posėdį, nes nebuvo iÅ¡siųsti pareiÅ¡kimas, teismo praneÅ¡imai ar kiti procesiniai dokumentai.

17. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teigia, kad apeliantė neįrodė, jog teismas nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes.

18. Atsiliepime sutinkama su apeliante, jog nemokantis valstybinės kalbos proceso dalyvis turi teisę naudotis vertėjo pagalba, tačiau pažymima, Å¡iÄ normÄ reikia aiÅ¡kinti neatskiriant jos nuo CPK 113 straipsnio 3 dalies ir 118 straipsnio 1 dalies nuostatų. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad tiek pareiÅ¡kimÄ , tiek papildomus dokumentus į bylÄ iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiÅ¡kėjos vardu valstybine kalba teikė jos atstovas, tačiau procesiniuose dokumentuose nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡versti dokumentus, nenurodoma, kad pareiÅ¡kėjai nesuprantama lietuvių kalba, todėl preziumuojama, jog apeliantę atstovaujantis advokatas valstybinę lietuvių kalbÄ moka, atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys apie pažeistÄ pareiÅ¡kėjos procesinę teisę naudotis vertėjo paslaugomis yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad byloje pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių iÅ¡vertė ir pateikė pareiÅ¡kėjos atstovas.

19. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas pažeidė proceso eigÄ reglamentuojančias normas bei pabrėžė, kad CPK nenumato, jog civilinėse bylose, nagrinėjamose ypatinga teisena bÅ«tų rengiami parengiamieji posėdžiai. Papildomai pažymi, kad CPK nenumato, jog paduotas atskirasis skundas yra pagrindas atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ , todėl tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2S-2675-467/2021 pagal pareiÅ¡kėjos R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, nagrinėjamos bylos baigčiai neturėjo procesinės reikÅ¡mės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepažeidė civilinio proceso įstatymu reguliuojamų proceso stadijų normų, bet kartu ir vykdė imperatyvÄ , kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu.

20. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog suinteresuotam asmeniui notarei Svajonei Å altauskienei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai bei praneÅ¡ta apie parengiamÄ jį teismo posėdį, nurodo, kad notarės pareiga, atsižvelgiant į bylos dalykÄ ir esant paveldėtojos praÅ¡ymui, yra iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Notaras, valstybės paskirtas pareigÅ«nas vykdantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme įtvirtintas pareigas, ir jis teismo sprendimu Å¡ioje konkrečioje byloje suinteresuotas tiek, kokį reikės atlikti notarinį veiksmÄ , todėl pareiÅ¡kėjos ar suinteresuoto asmens dokumentai, įrodymai, jų atsikirtimai, Å¡ioje byloje notarei procesinės reikÅ¡mės neturi, todėl procesinių dokumentų neįteikimas notarei negali bÅ«ti teismo sprendimo panaikinimo pagrindu.

Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. notarei Svajonei Å altauskienei iÅ¡siųstas Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį, o 2021 m. rugsėjo 21 d. gauti dokumentai (neskaitmenizuoti), galimai patvirtinantys Å¡aukimo įteikimÄ .

21. Suinteresuotas asmuo teikia Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/04, kuriuo buvo nutraukta apeliantės tėvų santuoka, ir 2017 m. kovo 9 d. valstybės įmonės (toliau ir VÄ®) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o kopijas, Å¡iais įrodymais siekiama paneigti apeliacinio skundo argumentÄ , jog nutraukiant pareiÅ¡kėjos tėvų santuokÄ nebuvo padalintas sutuoktinių turtas. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos (apeliantės) R. G. pareiÅ¡kimÄ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog pareiÅ¡kėjai jos tėvo, palikėjo V. G., mirties dienai reikalingas iÅ¡laikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 29-ame notaro biure buvo paskelbtas pareiÅ¡kėjos R. G. tėvo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentas, sudarytas 2019 m. rugpjūčio 12 d., kuriuo visas palikėjui priklausęs turtas paliktas jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui R. M. Savo ruožtu testamentinė įpėdinė suinteresuotas asmuo R. M. nesutiko, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomÄ jÄ palikimo dalį, nes jai nėra reikalingas iÅ¡laikymas.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja, siekdama pagrįsti, jog iÅ¡laikymo bÅ«tinybę įrodinėjo, kad yra neįgali, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, yra stebima psichiatrų nuo 1996 m., gydyta dėl (duomenys neskelbtini) simptomatikos paÅ«mėjimo, reikalingas reguliarus vaistų vartojimas ir pastovi priežiÅ«ra; nustatyta 2 grupės negalia, diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, pareiÅ¡kėja nurodo susidurianti su finansiniais sunkumais, kadangi nedirba, neturi santaupų, turi vienÄ gyvenamÄ butÄ .

Suinteresuotas asmuo R. M. laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėja neįrodė, kad tėvo V. G. mirties dienÄ jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nes nepateikė duomenų apie turimÄ turtÄ , galimybes gauti daugiau lėšų bÅ«tinoms reikmėms, be kita ko, akcentavo, kad psichinis sutrikimas yra nustatytas ne Europos SÄ jungos valstybės narės gydymo įstaigų, todėl neaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta liga atitinka TLK-10 klasifikacijÄ , ir ar tokia liga Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti pripažinta kaip negalia.

Anot suinteresuoto asmens, byloje nesant duomenų apie pragyvenimo lygį Rusijos Federacijoje, neįmanoma įsitikinti, ar pareiÅ¡kėjos gaunamos iÅ¡makos nepakankamos bÅ«tinoms reikmėms. Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo 25. Suinteresuotas asmuo R. M. kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/04 nuoraÅ¡Ä , ir 2017 m. kovo 9 d. VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o apie pareiÅ¡kėjos tėvo V.

G. nuosavybę, kopijÄ . Atsakovė nurodė, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

26. Įstatymų leidėjas apriboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Kita vertus, teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jų priėmimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas. Kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo, taip pat teismas gali naudotis ir viešųjų registrų teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens teikiamus įrodymus.

Dėl teisės į privalomÄ palikimo dalį 28. Byloje tarp Å¡alių yra kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai jos tėvo V. G. mirties dienÄ , (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Apeliantės tvirtinimu, ypatingosios teisenos tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįgyvendino, nes neiÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjos turimu turtu, galimybėmis gauti papildomų lėšų ir kitų, be to, net ir praÅ¡ant neiÅ¡reikalavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinė byla Nr. 2-3876-09/2004, kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta apeliantės tėvo V.

G. ir pareiškėjos motinos V. G. santuoka, tačiau nepadalintas bendras sutuoktinių turtas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais sutinka iš dalies.

29. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Å iuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, kad pareiÅ¡kėjai jos tėvo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taigi tokio pobÅ«džio klausimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų, įskaitant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kurie nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose.

30. Sutiktina su apeliante, jog CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikÅ¡mingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

31. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

32. Pažymėtina, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka Å¡alims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi jÄ patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta; taigi teismas, likdamas neÅ¡aliÅ¡kas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai iÅ¡spręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).

33. Aptariamu atveju pareiÅ¡kėja nurodė, kad neturi santaupų, nedirba, kartu teikė teismui dokumentus apie gaunamas iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės. Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjos teismui 2021 m. birželio 22 d. pateikti (2021 m. birželio 23 d. rezoliucija į bylÄ priimti) papildomi dokumentai apie jos gaunamas pajamas originaliai yra suraÅ¡yti rusų kalba, tačiau pareiÅ¡kėjos atstovo advokato Andriejaus Tiščenko iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , patvirtinant, kad advokatas yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 235 straipsniu, numatančiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingÄ vertimÄ .

Vis dėlto, 2021 m. spalio 12 d. vykusio teismo parengiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pastebėjo neatitikimus tarp rusų kalba pateiktų dokumentų apie pareiÅ¡kėjos gaunamas pajamas ir advokato vertimo į lietuvių kalbÄ , todėl siekė Å¡iuos neatitikimus paÅ¡alinti užduodant klausimus pareiÅ¡kėjos atstovui, kuris posėdžio metu pripažino, jog atliktuose vertimuose gali pasitaikyti klaidų, tokiu bÅ«du, nepaÅ¡alino teismo abejonių dėl dokumentų vertimų tikslumo, taisyklingumo (teismo posėdžio įraÅ¡o laikas nuo 13:09:17 iki 13:15:09).

34. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, kadangi teismas veikė aktyviai ir siekė paÅ¡alinti abejones bei neatitikimus tarp pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų. Be to, net ir tiksliai nustačius pareiÅ¡kėjos gautinų įmokų dydžius, vien tik Å¡i aplinkybė savaime neleidžia spręsti apie pareiÅ¡kėjos finansinę bÅ«klę, kadangi siekiant įvertinti pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį, kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų teisei į privalomÄ palikimo dalį realizuoti, aptariamu atveju taip pat reikÅ¡minga nustatyti, kokia suma reikalinga pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams, atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę, o tokių duomenų teismui apskritai nebuvo pateikta.

Akcentuotina, jog nors teismas nedispozityviose bylose turi pareigÄ rinkti įrodymus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

35. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, kadangi nebuvo iÅ¡reikalauta ir prie nagrinėjamos bylos prijungta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3876-09/2004, kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta apeliantės tėvo V. G. ir motinos V. G. santuoka. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė netenkinti pareiÅ¡kėjos atstovo advokato Andriejaus Tiščenko praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti civilinę bylÄ Nr. 2-3876-09/2004, motyvuojant tuo, jog nagrinėjama ir praÅ¡oma iÅ¡reikalauti bylos nėra glaudžiai susiję ir civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/2004 nustatytos aplinkybės neturės esminės reikÅ¡mės sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo klausimÄ (įraÅ¡o laikas 13:15:09).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo procesas nėra privatus Å¡alių ginčo sprendimo bÅ«das, bÅ«tent teismas, o ne Å¡alys vadovauja procesui, todėl rengimosi bylos nagrinėjimui metu Å¡alių pateiktų praÅ¡ymų, susijusių su įrodymų prijungimu, iÅ¡sprendimas yra teismo prerogatyva. Antra vertus, pažymėtina, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-3876-09/2004 pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Andriejus Tiščenko 2021 m. birželio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo kopijų gavimo, tačiau bylos kortelėje pažymėta, jog advokatas el. paÅ¡tu informuotas dėl sprendimo kopijos gavimo kreiptis į Vilniaus regiono valstybės archyvÄ .

Taigi, šiuo atveju pareiškėjos atstovui buvo nurodyta, kokiu būdu gautina jo prašoma bylos medžiaga ir nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjos atstovui apskritai nebuvo leista gauti nurodytos bylos medžiagos ar susipažinti su ja.

36. Apibendrindamas tai, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymus ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai vertino ir tyrė byloje esančius duomenis ir iÅ¡tyręs jų visetÄ pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjos teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Be to, pripažintina, jog tai, kad pati apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylÄ nepateikė tam tikrų įrodymų (pavyzdžiui, susijusių su patiriamomis pragyvenimo iÅ¡laidomis, turimu turtu ir kitų), savaime nelėmė pareigos teismui imtis papildomų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti. Dėl procesinių pažeidimų (ne)buvimo 37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 111, 113–114 straipsnių nuostatomis, kadangi apeliantei nebuvo pateikti suinteresuoto asmens atstovo procesinių dokumentų su priedais vertimai į apeliantei suprantamÄ kalbÄ .

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pačios pareiÅ¡kėjos ranka suraÅ¡ytas dokumentas, be kita ko, suraÅ¡ytas ne valstybine lietuvių kalba, kuris, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, buvo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡versti atitinkamus teismo procesinius dokumentus į kitÄ , t. y. pareiÅ¡kėjai suprantamÄ kalbÄ . Teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai 14 dienų terminÄ dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. pateikti nurodyto dokumento vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ , tačiau pareiÅ¡kėjai nurodytų trÅ«kumų neiÅ¡taisius, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos dokumentÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Nurodyta 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2675-467/2021 palikta nepakeista. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl procesinių dokumentų pateikimo į jai suprantamÄ kalbÄ laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apeliantės argumentų, susijusių su pareiÅ¡kėjos teise į vertimÄ pažeidimu, toliau nepasisako.

39. Apeliantė teigia, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vedė procesÄ , tačiau įvertinus apeliantės argumentus matyti, kad jos pozicija dėl teismo nenuoseklumo vedant procesÄ prieÅ¡taringa, kadangi viena vertus, teigiama, kad teismas vilkino bylos nagrinėjimÄ , kadangi parengiamojo posėdžio skyrimo klausimÄ iÅ¡sprendė suėjus įstatyme numatytam terminui, antra vertus, paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį numatant jo datÄ 2021 m. spalio 12 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas apeliacinio proceso tvarka dar nebuvo iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo dėl teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties.

40. Å iame kontekste sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta pozicija, jog pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties pagrįstumas, nagrinėjamos bylos baigčiai neturėjo procesinės reikÅ¡mės, o teismas ne tik nepažeidė civilinio proceso įstatymu reguliuojamų proceso stadijų normų, bet kartu ir vykdė imperatyvÄ , kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvieno asmens teisė, jog jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per protingÄ terminÄ , yra teisės į teisminę gynybÄ sudedamoji dalis.

Pažymėtina, kad tokiÄ teisę turi tiek ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas), tiek atsakovas, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas yra įpareigotas imtis priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jei tai nekenkia tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Ä®statymas įpareigoja teismÄ siekti tinkamos pusiausvyros tarp proceso operatyvumo ir bÅ«tinybės teisingai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-485-330/2021).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai vedant procesÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti proceso taisyklių pažeidimo ir nekenkė tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

41. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų apie suinteresuoto asmens notarės Svajonės Å altauskienės neatvykimÄ Ä¯ paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį, nes notarei nebuvo tinkamai iÅ¡siųsti procesiniai dokumentai bei praneÅ¡ta apie paskirtÄ teismo parengiamÄ jį posėdį ir tokiu bÅ«du notarė nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį procesÄ .

42. IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotam asmeniui notarei Svajonei Šaltauskienei buvo iÅ¡siųstas Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį, įvyksiantį 2021 m. spalio 12 d. 13:00 val., nurodant, kad parengiamasis teismo posėdis, kurio data buvo numatyta 2021 m. spalio 5 d., nevyks. Å aukimas iÅ¡siųstas Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro adresu (Å eimyniÅ¡kių g. 21, Vilnius). LITEKO duomenimis, dokumentai notarei įteikti 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl apeliacinio skundo argumentai dėl notarės neinformavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kitos).

Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas.

45. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

46. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, suinteresuotas asmuo R. M. turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau jai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė : pareiÅ¡kėjos R. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė