2024-02-12 Nr. CB-1038-2-48-3-01261-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-301

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01261-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 22 d. paduotu atsakovės B. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys dėl servituto nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė servituto nustatymo pagrindus, atliko įrodymų tyrimo pažeidimus bei pažeidė norminių teisės aktų įtvirtintą ir kasacinio tesimo praktikoje suformuotą sutarties galios principą, įtvirtintą CK 6.189 straipsnio 1 dalyje. Pasak atsakovės, šioje byloje buvo sukurtas per aukštas įrodinėjimo standartas, kuris netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atitinkamai dėl per aukšto įrodinėjimo standarto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos byloms keliamą įrodinėjimo standartą, buvo atliktas netinkamas įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymas ir tai lėmė procesinės teisės pažeidimus šioje byloje.

Servitutas buvo nustatytas šabloniškai ir selektyviai vertinant įrodymus bei neanalizuojant įrodymų visumos, ir tai lėmė akivaizdžius įrodymų tyrimo pažeidimus. Vieniems įrodymams buvo suteikiama išskirtinė reikšmė, o kiti duomenys net nebuvo vertinami. Šiuo atveju, jau esant vienam servitutui buvo nustatytas kitas net objektyviai ir išsamiai neanalizuojant, ar nėra įmanoma jau nustatyto servituto pagrindu taikyti naujų suvaržymų, o ne taikyti papildomus suvaržymus, taip pažeidžiant materialinės teisės normas, kurių pagrindu yra taikomas servituto institutas.

Be to, buvo neteisėtai įsikišta į nuomos sutarties šalių sutartinius teisinius santykius, taip pakeičiant tiek šalių teisių, tiek ir pareigų pusiausvyrą, kadangi žemės sklypas buvo apribotas papildomais apribojimais, nors nuomos sutarties šalys tokios valios neišreiškė, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad sutarties šalims sutartis turi įstatymo galią. Be to, buvo pažeisti ir žemės sklypo nuomininko teisėti lūkesčiai, nes pastarasis, vadovaudamasis nurodytu principu, pagrįstai galėjo tikėtis, kad žemės sklypo nuomos sąlygos, nesant sutarties šalių valiai, nebus pakeistos.

Teismai neobjektyviai ir netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl kasatorei priteistinos kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio. Nustatant kompensacijos dydį buvo vadovaujamasi ne objektyvių duomenų visuma, o tik VĮ „Registrų centras“ nustatyta vidutine žemės sklypo verte, nors pastaroji neatitinka realios faktinės situacijos. Tokiu būdu nustatyta vienkartinio pobūdžio kompensacija ne tik nėra teisinga, tačiau ir nekompensuoja kasatorės patirtų nuostolių, žalos bei nepatogumų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti B. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51, AB „Swedbak“ sumokėtą 110,23 Eur (šimtą dešimt eurų, 23 euro centų) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė