ce97b33d-74e4-4d85-9d4a-aeb1fa5eeb54 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-377-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08370-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.7.; 2.1.2.4.2.8.; 2.5.26.; 2.9.1.2.; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-775/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A.

M. transportas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auteks“, tretiesiems asmenims S. P., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „LCG“, A. G., J. S., J. J., uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, BVBA „XDL Group“, HDI-Gerling Verzekeringen N. V. dėl vežimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB ,,A.

M. transportas“ ieÅ¡kinyje teismo prašė pripažinti negaliojančia, atsakovės teigimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ vežimo sutartį dėl krovinio (trijų automobilių – dviejų Range Rover ir vieno BMW markės) pervežimo marÅ¡rutu Lietuva (Kaunas) – Belgija, kaip atsakovės sudarytÄ veikiamos trečiojo asmens apgaulės įtakoje per tokios teisės ir įgaliojimų neturėjusį atstovÄ /tariamÄ atstovÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-02-07 į darbÄ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms ieÅ¡kovės įmonėje buvo priimtas S. P.. 2014-03-03 jis buvo iÅ¡leistas kasmetinių atostogų. Å iam darbuotojui bÅ«nant atostogose, į UAB „A. M. transportas“ telefonu kreipėsi atsakovės darbuotojas, teiraudamasis apie ieÅ¡kovės tariamai vykdomÄ trijų transporto priemonių pervežimÄ , ir nurodė, jog ieÅ¡kovės darbuotojas S. P. pagal susitarimÄ priėmė ir pasikrovė pervežimui du Range Rover ir vienÄ BMW markės automobilius bei pradėjo jų pervežimÄ .

IeÅ¡kovės darbuotojams pradėjus aiÅ¡kintis situacijÄ , buvo nustatyta, kad S. P. be ieÅ¡kovės žinios patalpino skelbimÄ internetiniame portale, su juo susisiekė „Mantu“ prisistatęs asmuo, kaip vėliau nustatyta – J. J., kuris pasiÅ«lė atlikti trijų automobilių pervežimÄ pirmiausia iÅ¡ Kauno į KlaipėdÄ , o po to – BelgijÄ . S. P. 2014-03-19 be ieÅ¡kovės žinios apsiėmė nugabenti krovinį, automobilius iÅ¡krovė (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikÅ¡telėje. 2014-03-21 faktinio krovinio siuntėjo UAB „Auteks“ darbuotojams pradėjus ieÅ¡koti S. P. perduoto krovinio paaiÅ¡kėjo, kad tas pats „Mantas“ S. P. nurodė kitÄ nei UAB „Auteks“ buvo suplanavęs krovinio iÅ¡krovimo vietÄ , dėl to minėti automobiliai buvo pavogti.

IeÅ¡kovės darbuotojas S. P. pripažino savo kaltę. 2014-03-21 ieÅ¡kovė el. paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriuo paaiÅ¡kino, kad S. P. nebuvo įgaliotas priimti ir pasiraÅ¡yti įmonės vardu krovinių pervežimo užsakymų ar sudaryti krovinių vežimo sutarčių, ir nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra gavusi iÅ¡ atsakovės jokio užsakymo krovinio pervežimui. IeÅ¡kovė pretenzijÄ dėl prarastų automobilių žalos atlyginimo gavo 2014-04-18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančia 2014 m. kovo 19 d.

UAB „A. M. įmonė“ ir UAB „Auteks“ sutartį dėl dviejų Range Rover ir vieno BMW markės automobilių pervežimo, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Auteks“ ieÅ¡kovei UAB „A. M. įmonė“ 2 815,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, trečiajam asmeniui BVBA „XDL Group“ – 2 017,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei ­â€“ 70,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Auteks“ 2014-06-09 teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodė, jog vežimo sutartis su ieÅ¡kove buvo sudaryta žodžiu, o sutarties sudarymo faktÄ patvirtina pasiraÅ¡yti važtaraščiai.

Vėliau gerokai įpusėjus bylos nagrinėjimui, 2015-03-05 atsakovė pateikė į bylÄ UAB „Auteks“ užsakymÄ UAB „A. M. transportas“ prekių pervežimui, tačiau liudytojas – atsakovės vadybininkas M. M., kuris buvo įgaliotas surasti vežėjÄ Å¡iam pervežimui, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog toks užsakymas buvo suformuotas raÅ¡tu ir iÅ¡siųstas vežėjui. Todėl teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, jog užsakymas buvo sukurtas jau bylos nagrinėjimo metu.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė ilgÄ laikÄ negalėjo tiksliai nurodyti, kokia buvo sutarta Å¡io pervežimo kaina. Teismas sprendė, jog tuo atveju, jei laikyti, kad Å¡alys vežimo sutartį sudarė žodžiu, tai konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad apie užsakymÄ buvo praneÅ¡usi ieÅ¡kovei UAB „A. M. įmonė“. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovė UAB „Auteks“ krovinių biržoje www.auto-loads.lt patalpino skelbimÄ , kad ieÅ¡ko vežėjo automobiliams pervežti.

Asmuo, vardu Mantas, telefonu ar kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis susisiekęs su UAB „Auteks“ darbuotojais, sutarė dėl krovinio pervežimo. Atsakovė, nors šį vežėjÄ samdė pirmÄ kartÄ , siekdama įsitikinti, jog jis patikimas, paprašė atsiųsti CMR draudimo polisÄ , licencijÄ ir autovežių sÄ raÅ¡Ä , t. y. dokumentus, kurie yra vieÅ¡ai prieinami internetinėje krovinių biržos erdvėje. Å iÄ aplinkybę patvirtino 2015-05-26 teismo posėdyje liudytojas – atsakovės darbuotojas M.

M., kuris paaiÅ¡kino, jog ir atsakovė UAB „Auteks“ prie savo skelbimų internete talpina minėtų dokumentų kopijas. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovės atstovas M. M. su Mantu susiraÅ¡inėjo el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), nors, kaip sakė, jis prisistatė esantis iÅ¡ UAB „A. M. įmonė“. Taigi atsakovės darbuotojas, pirmÄ kartÄ sudarydamas sutartį su nauju vežėju, su „atstovu“ bendravo tik telefonu ir el. paÅ¡tu, kurio el. paÅ¡to adreso pavadinime tokios įmonės pavadinimas nenurodytas, neiÅ¡siaiÅ¡kino nei atstovo pavardės, nei pareigų, nepatikrino, ar toks darbuotojas dirba UAB „A.

M. įmonė“. Vien minėtų dokumentų el. kopijų atsiuntimas atsakovei nesudarė pagrindo spręsti, jog juos atsiuntęs asmuo yra ieÅ¡kovės įgaliotas atstovas. Jei sutartis buvo sudaryta teikiant užsakymÄ , dėl kurio sudarymo teismui vis tik kyla pagrįstų abejonių, teismas konstatavo, jog atsakovės UAB „Auteks“ siųstas užsakymas ieÅ¡kovės nebuvo pasiraÅ¡ytas ir antspauduotas, nors pačiame užsakyme imperatyviai nurodyta, kad vežėjas ar jo atstovas privalo atsiųsti Å¡ios pasiraÅ¡ytos ir įmonės antspaudu užantspauduotos pervežimo sutarties kopijÄ el. paÅ¡tu ar faksu tÄ pačiÄ dienÄ po sutarties gavimo el. paÅ¡tu ar faksu.

Tokios ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytos sutarties atsakovė negavo. Taigi oferta jokia forma nebuvo akceptuota, todėl byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė UAB „A. M. įmonė“ ketino sukurti su UAB „Auteks“ vežimo santykius. Jeigu jau derybų ir sutarties sudarymo etape atsakovė bÅ«tų ėmusi papildomų saugumo priemonių, bÅ«tų užkirstas kelias automobilių vagystei. Toks elgesys patvirtina pačios atsakovės elgesį buvus neprofesionalų ir itin neatsargų, kai pagal tokį susitarimÄ pasamdomas agentas didelės vertės krovinio pervežimui.

Atsakovė nurodė, jog jÄ iÅ¡ esmės suklaidino tai, kad krovinį atvažiavo paimti UAB „A. M. įmonė“ autovežis ir jo vairuotojas S. P., kuris turėjo važtaraščių blankus su Å¡ios įmonės antspaudais. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2014-02-28 įsakymas Nr. 14 ir įsakymų personalo klausimais registro žurnalas patvirtina, jog S. P. buvo kasmetinėse atostogose nuo 2014-03-03 iki 2014-03-31. Kaip savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė S. P., jis savavaliÅ¡kai, be įmonės žinios apsiėmė nugabenti krovinį ir atsakomybė dėl krovinio paėmimo ir pervežimo be įmonės žinios tenka jam.

FaktÄ , kad vairuotojas S. P. pats asmeniÅ¡kai buvo davęs skelbimÄ dėl pervežimų, patvirtina ir jo skelbimas internete, kuriame nurodytas S. P. mob. telefono numeris ir nežinomos įmonės kodas. IeÅ¡kovės UAB „A. M. įmonė“ direktorius paaiÅ¡kino, jog vairuotojams atliekant pervežimus yra duodami visi dokumentai – licencijos, draudimo liudijimai, iÅ¡ anksto antspauduoti (su įmonės rekvizitiniu antspaudu) važtaraščiai, nes jie iÅ¡vyksta ilgam laikui, bÅ«na daug pakrovimų, nukrovimų, todėl vairuotojams reikia pildyti važtaraščius vietoje.

Å iuo atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Range Rover TKT važtaraščiuose 17 grafoje iÅ¡ viso nėra ieÅ¡kovės įmonės rekvizitinių antspaudų. S. P. paaiÅ¡kino, jog priimdamas krovinį jis uždėjo savo antspaudÄ iÅ¡ raidžių, kurį anksčiau nusipirko savo iniciatyva. Taigi aplinkybė, jog viename važtaraÅ¡tyje buvo įmonės UAB „A. M. įmonė“ rekvizitinis antspaudas, kituose – tik raidinis paties vairuotojo nusipirktas spaudas, atidžiai ir rÅ«pestingai atsakovei turėjo kelti abejonę, kodėl vairuotojas vienuose važtaraščiuose deda savo raidinį spaudÄ , kai kitame važtaraÅ¡tyje yra rekvizitinis įmonės spaudas.

Atsakovei pradėjus aiÅ¡kintis Å¡ias aplinkybes, bÅ«tų buvę galima nustatyti, kas iÅ¡ tikro perima vežti krovinį. IeÅ¡kovės UAB „A. M. įmonė“ direktorius teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog vairuotojui S. P. buvo leista įmonės vilkikÄ atostogų metu laikyti prie namų, nes jis paskutiniame reise buvo Rusijoje, grįžo per LatvijÄ , o kadangi gyvena Klaipėdoje, ieÅ¡kovės įmonė yra Marijampolėje, todėl jam buvo leista vilkikÄ laikyti prie namų. Vairuotojas norėjo jį susitvarkyti, truputį paremontuoti, vilkiku naudojosi tik S. P..

Teismas sprendė, kad nors krovinį pasiimti atvažiavo ieškovės vairuotojas su įmonės vilkiku, vis tik atsakovė, jau sudarydama vežimo sutartį, turėjo išsiaiškinti su kuo realiai ji sudaroma. Savavališki vairuotojo veiksmai, atlikti nepranešus darbdaviui, negali sukelti ieškovei teisinių pasekmių. Todėl teismas sprendė, jog dėl to, kad pati atsakovė nebuvo maksimaliai rūpestinga, atidi ir nesiėmė visų galimų kito samdomo vežėjo patikrinimo priemonių, leido trečiajam asmeniui Mantui įsiterpti į vežimo santykius.

Neleisdamas patiems vežėjams bendrauti tarpusavyje, Mantas galėjo nurodyti kitÄ , nei faktinis krovinio siuntėjas UAB „Auteks“ buvo suplanavęs, krovinio iÅ¡krovimo vietÄ . Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovė yra profesionalus savo verslo srities subjektas, kurio veiklai taikomi itin aukÅ¡ti veiklos standartai, todėl atsakovė yra atsakinga už tai, kad pasirinktų patikimus veiklos partnerius, kurie užtikrintų krovinio pristatymÄ gavėjui. Tačiau akivaizdu, jog atsakovė patikimų partnerių nepasirinko, o aplaidžiai buvo pasirinktas jai iki tol nežinomas asmuo, kuris atliko akivaizdžiai neteisėtus tyčinius veiksmus, dėl ko buvo pasisavintas krovinys ir atsirado dideli nuostoliai.

Tai, kad atsakovė UAB „Auteks“ prisiima Å¡iuo atveju atsakomybę, patvirtina ir jos sudaryta taikos sutartis su UAB „LCG“, kuri pas atsakovę buvo užsakiusi automobilio BMW 730D pervežimÄ . Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentÄ , jog S. P. įvykio metu atliko darbines funkcijas ir dėl to jo darbdavys privalo prisiimti atsakomybę už jo neteisėtus veiksmus. Atsakovė taip pat teigė, kad ieÅ¡kovė galimai atbuline data įformino vairuotojo S. P. atostogas, tačiau teismas su Å¡iuo argumentu nesutiko, kadangi atsakovė to neįrodė.

Teismui pateiktuose ieÅ¡kovės personalo ir buhalteriniuose dokumentuose dėl atostogų suteikimo jokių taisymų nėra, o tai, kad, atsakovės nuomone, yra galimų tam tikrų buhalterinės apskaitos pažeidimų, taip pat neįrodo, jog darbdavys vairuotojo atostogas įformino atbuline data. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Auteks“ apeliaciniu skundu praÅ¡o sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios Nr. 1-368-389/2015 iÅ¡nagrinėjimo ir joje priimtino nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos raÅ¡ytinės formos, o tik nurodo važtaraÅ¡tį kaip vežimo sutartį ir jos sÄ lygas patvirtinantį dokumentÄ . Nagrinėjamu atveju užsakymas prekių pervežimui buvo suformuotas ir iÅ¡siųstas tuoj po to, kai ieÅ¡kovės atstovu prisistatęs asmuo atsiuntė pastarosios įmonės veiklos dokumentus – transporto licencijÄ ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisÄ .

Iš byloje pateiktos el. laiško kopijos matyti, kad atsakovės atstovas (adresatas (duomenys neskelbtini)) atsakė: „ok, neužilgo atsiusiu uzsakyma“. Tada užsakymas prekių pervežimui buvo suformuotas UAB „Auteks“ apskaitos programa tokia veiksmų seka, kaip nurodyta 2015-05-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš UAB „Auteks“ apskaitos programos matyti, kad užsakymas prekių pervežimui sudarytas 2014-03-19, kadangi programoje saugomi anksčiau sudaryti užsakymai.

Tačiau programa nesuteikia galimybės matyti, kada užsakymas iÅ¡siųstas ir bÅ«tent dėl to bylos pradžioje jis nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad „Standartinė procedÅ«ra, pasitelkėm apskaitos sistemÄ Ä¯monės ir taip susiformina jisai. IÅ¡siunti užsakymÄ užsakomi arba vežėjui, Å¡iuo atveju buvo vežėjas <...>. Vežimo užsakymÄ , pervežimo užsakymÄ . Tada teismas pateikė patikslinantį klausimÄ : - Vežimo užsakymÄ . Vežimo užsakymÄ jÅ«s iÅ¡siuntėt „M.“ įmonei, taip? M.

M. atsakė: - „Tuo metu aš įsivaizdavau, kad ten“. Tai paneigia teiginius, jog liudytojas M. M. nenurodė, kad buvo suformuotas užsakymas ir išsiųstas vežėjui. Taip pat atmestinas ir teiginys, jog atsakovė ilgai negalėjo nurodyti, kokia buvo sutarta pervežimo kaina, nes toks klausimas buvo iškeltas tik 2015-05-26, kuomet UAB „Auteks“ direktorius M. B. ir liudytojas M. M. atsakė į klausimus, susijusius su pervežimo kaina ir nurodė, jog ji buvo tokia, kaip nurodyta minėtame užsakyme.

Ä® teismo klausimÄ : „Kokia buvo kaina to užsakymo?“ M. B. atsakė: „<...> jei gerai atsimenu, tai buvo 1 100 Eur ten nurodyta kaina." Ä® ieÅ¡kovės atstovo klausimÄ : „<...> tai jÅ«s su Mantu susitarėt dėl užmokesčio ir kokia tai buvo suma?" M. M. atsakė: „1 100 eurų.“ 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nesusiklostė vežimo teisiniai santykiai. Å iuo atveju ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti, kad vežimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi byloje yra pateikti trys CMR važtaraščiai:

Nr. 0002113 ir Nr. 0002114 ir Nr. 143842 su UAB „A. M. transportas“ vardu, antspaudais ir atstovų paraÅ¡ais. Ä® UAB „Auteks“ el. paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) atsiųsti UAB „A. M. transportas“ veiklos dokumentai – transporto licencija ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisas – nėra vieÅ¡i, kadangi Å¡i aplinkybė buvo užfiksuota 2015-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame konstatuotas www.auto-loads.lt interneto svetainėje esančio UAB „A.

M. transportas“ profilio turinys ir jame nebuvo ieÅ¡kovės veiklos dokumentų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. M. bei ieÅ¡kovės direktorius. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl minėtų dokumentų vieÅ¡umo. Atsakovei pateikti dokumentai buvo tik viena iÅ¡ aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog sutartis sudaroma su ieÅ¡kove. Šį įsitikinimÄ lėmė visuma Å¡ių aplinkybių: pats ieÅ¡kovės atstovu prisistatęs asmuo susisiekė su UAB „Auteks“, prisistatė vardu „Mantas“ ir kad jis yra ieÅ¡kovės vadybininkas bei nurodė, jog gali atlikti automobilių, nurodytų interneto svetainėje „auto-loads“, pervežimÄ ; ieÅ¡kovės atstovas atsiuntė UAB „Auteks“ minėtus ieÅ¡kovės veiklos dokumentus (kurie nėra vieÅ¡i); 2014-03-19 į UAB „Auteks“ aikÅ¡telę atvažiavo bÅ«tent ieÅ¡kovės darbuotojas (vairuotojas) S. P. su ieÅ¡kovės transporto priemone; atsakovės atstovas pagal gautus ieÅ¡kovės veiklos dokumentus patikrino, jog atvažiavo bÅ«tent tas autovežis, kuris yra įraÅ¡ytas užsakyme ir nurodytas draudimo poliso pateiktų transporto priemonių sÄ raÅ¡e; vairuotojas S. P. prisistatė kaip UAB „A.

M. transportas“ darbuotojas bei ant dviejų CMR važtaraščių uždėjo antspaudÄ su UAB „A. M. transportas“ rekvizitais ir įrašė savo autovežio duomenis, o trečiÄ važtaraÅ¡tį turėjo pats vairuotojas su ieÅ¡kovės įmonės logotipu ir apvaliu antspaudu. Todėl atsakovė buvo įsitikinusi, jog bendrauja su įgaliotu ieÅ¡kovės atstovu;2) Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai dėl sutarties sudarymo teikiant užsakymÄ yra nepagrįsti, nes teismo nurodytos nuostatos dėl pasiraÅ¡ytos ir antspauduotos užsakymo kopijos pateikimo nesilaikymas nedaro negaliojančio užsakymo ir pervežimo, kadangi pagal kitas užsakymo prekių pervežimui sÄ lygas matyti, jog Å¡i nuostata nėra siejama su užsakymo galiojimu.

Už pareigos pateikti įformintÄ užsakymo kopijÄ neįvykdymÄ tik numatyta atsakomybė: „Neįvykdžius Å¡ios sÄ lygos, UAB „Auteks“ pasilieka teisę iÅ¡statyti 50 Eur baudÄ !“. Å iuo atveju neturėtų bÅ«ti vertinama atskirai tik viena užsakymo (sutarties) sÄ lyga, o vertintinos visos užsakymo prekių pervežimui sÄ lygos. BÅ«tent kita sÄ lyga numato, kad užsakymas (sutartis) galioja ir be patvirtinimo: „Ši krovinio pervežimo sutartis įgyja juridinę galiÄ iÅ¡siuntus jÄ pervežimÄ atliekančiai įmonei el. paÅ¡tu ar faksu bei negavus pervežimÄ turinčios atlikti įmonės atsisakymo atlikti pervežimÄ per 15 minučių nuo sutarties iÅ¡siuntimo.

Jeigu vežėjas atsisako vežti krovinį, jis turi sumokėti 10 % frachto dydžio baudÄ , bet ne mažiau negu 250 Eur“. Kadangi Å¡iuo atveju užsakyme buvo sÄ lyga apie jos įsigaliojimÄ negavus atsisakymo atlikti pervežimÄ , tai laikytina akceptavimu tylėjimu. Todėl jeigu akceptantas nepateikia jokio praneÅ¡imo, tačiau vykdo ofertoje jam pateiktas sÄ lygas, tai reiÅ¡kia, jog sutartis buvo sudaryta ir raÅ¡tu praneÅ¡ti apie akceptÄ nėra prasmės, nes iÅ¡ Å¡alių veiksmų matyti, jog sutartis sudaryta.

Å iuo atveju ieÅ¡kovės tariamas atstovas nors ir nepateikė pasiraÅ¡ytos ir antspauduotos užsakymo kopijos, tačiau tolimesni veiksmai – susitarimas telefonu dėl automobilių pakrovimo ir vairuotojo su ieÅ¡kovės autovežiu atvykimas, rodė sutikimÄ (akceptavimÄ ) atlikti pervežimÄ .3) Teismas nurodė, jog viename važtaraÅ¡tyje yra ieÅ¡kovės apvalusis antspaudas, o kituose raidinis antspaudas. Tačiau važtaraÅ¡tis BMW automobiliui buvo iÅ¡raÅ¡ytas paties S. P.. Tuo tarpu CMR važtaraščiai Range Rover automobiliams buvo iÅ¡raÅ¡yti UAB „Auteks“, kadangi Å¡iuos automobilius Vilniuje pakrovė atsakovės vairuotojas S. G. ir atvežė juos į KaunÄ prie UAB „Auteks“ buveinės. Todėl CMR važtaraščiai Range Rover automobiliams jau buvo užpildyti siuntėjo ir vežėjo paraÅ¡ais, o 17 važtaraščio grafoje apskritai nededami apvalÅ«s antspaudai.

Raidiniai antspaudai yra įprasti vežėjų veikloje. Todėl raidinio antspaudo panaudojimas nesukėlė ir negalėjo sukelti įtarimų atsakovės atstovui. Taip pat ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog šis raidinis antspaudas nenaudojamas įmonės veikloje. Be to, teismas neįvertino to, kad S. P. nurodė, jog pats pasidarė antspaudus su UAB „A. M. transportas“ vardu ir jais žymėjo ieškovės firminius važtaraščius arba kitų vežėjų važtaraščius, kas neva turėjo eliminuoti ieškovės atsakomybę.

Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl UAB „Auteks“ argumentų, jog Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti įvertinta atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 20 d. Nr. 5-V-684 patvirtinto Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos apraÅ¡Ä , remiantis kuriuo darytina iÅ¡vada, jog S. P. antspaudÄ su įmonės vardu galėjo užsakyti tik su ieÅ¡kovės žinia. Kadangi ieÅ¡kovė S. P. iÅ¡davė antspauduotus važtaraščius, todėl ji buvo aplaidi, dėl ko vairuotojas galėjo sudaryti regimybę, kad pervežimas vykdomas ieÅ¡kovės vardu. 4) IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog autovežis „Mercedes Benz 1831“ buvo perduotas S. P. žinion jo tariamų atostogų metu.

Be to, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie S. P. perduotos transporto priemonės kuro likutį. Duodama trečiajam asmeniui S. P. autovežiu naudotis atostogų metu, ieÅ¡kovė turėjo savo buhalterijoje fiksuoti trečiajam asmeniui S. P. pajamas, gautas natÅ«ra (tiek dėl pačio autovežio, tiek dėl joje esančio kuro). Tai, kad S. P. ieÅ¡kovės transporto priemone naudojosi ne tik važiuoti namo ir atgal, o vykdė veiklÄ , patvirtina bylos medžiaga ir tas faktas, kad ginčo automobiliai buvo pagrobti bÅ«tent S. P. jas vežant.

IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės buhalterinių dokumentų matyti, kad trečiajam asmeniui S. P. pajamos, gautos natÅ«ra, asmeniniais tikslais naudojant darbdavio (ieÅ¡kovės) jam suteiktÄ transporto priemonę bei jame esantį kurÄ , nebuvo skaičiuojamos, įmokos valstybei už tai taip pat nebuvo mokamos. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė S. P. iÅ¡mokėjo įmonės įsiskolinimÄ jam, o tai tik įrodo, kad trečiasis asmuo S. P. transporto priemonę naudojo ne asmeniniais tikslais, o darbdavio kontroliuojamas vykdė darbdavio pavestas funkcijas.5) Teismas netinkamai taikė CK 6.983 str. ir CPK 140 str. normas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymÄ , bei nukrypo nuo LAT praktikos Å¡iuo klausimu, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „tai, kad atsakovas UAB „Auteks“ prisiima Å¡iuo atveju atsakomybę, patvirtina ir jo sudaryta taikos sutartis su UAB „LCG“, kuris užsakė pas atsakovę automobilio BMW 730D pervežimÄ .“ Taikos sutartyje nenurodoma, jog atsakovė kalta dėl krovinio praradimo. Be to, CMR konvencijos 37 straipsnis numato, kad nuostolius atlyginęs vežėjas turi teisę reikalauti juos atlyginti regreso tvarka iÅ¡ kitų vežėjų.6) Teismas nepagrįstai atmetė argumentÄ , jog įsakymas dėl S. P. iÅ¡leidimo kasmetinių atostogų nėra tinkamai įregistruotas įsakymų personalo klausimais registre, t. y. jame nurodytas 2014-02-28 įsakymo numeris 2014/04, bet nenurodytas darbuotojo vardas ir pavardė, nors visų kitų darbuotojų vardai ir pavardės nurodyti.

Todėl neatmestina tai, kad įsakymai personalo registre galėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto įraÅ¡yti ir su suteiktais numeriais, o patys įsakymai iÅ¡raÅ¡yti vėliau su reikiamo darbuotojo pavarde. Be to, pagrindÄ tokiai abejonei duoda tai, jog vėlesnis įsakymas dėl drausminės nuobaudos S. P., kuria jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, yra įregistruotas (Reg. Nr.

28) tinkamai, užpildant visas grafas personalo registre. Be to, griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimas S. P. rodo, jog S. P. 2014-03-19 vykdė darbo funkcijas, nes drausminės nuobaudos skiriamos tik už darbo funkcijų netinkamÄ vykdymÄ ir darbuotojui negali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda už atostogų metu padarytus pažeidimus. Toks drausminės nuobaudos skyrimas S. P. nesant tam įstatyminio pagrindo suteikia pagrindÄ manyti, jog drausminė nuobauda ir atleidimas iÅ¡ darbo buvo tik formalus veiksmas, kurio tikslas sukurti kitiems asmenims vaizdÄ , jog S. P. 2014-03-19 pervežimÄ vykdė ne ieÅ¡kovės nurodymu, nes byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbuotojai ir toliau palaikė telefoninius ryÅ¡ius su S. P..

7) Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurių visuma rodo, jog S. P. bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodymu vykdė pervežimÄ : byloje pateiktas Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 5151, kurio iÅ¡raÅ¡ymo data yra 2014 m. kovo 1 d., t. y. Å¡eÅ¡tadienį; pagal byloje pateiktÄ Grynųjų pinigų panaudojimo reiso metu ataskaitÄ S. P. buvo iÅ¡vykęs į reisÄ nuo 2013-11-22 iki 2013-12-16, tačiau byloje pateikta Avanso apyskaita Nr. 11, S. P. pasiraÅ¡yta 2013-11-30; S. P. darbo užmokestis mokėtas grynais pinigais.

IeÅ¡kovės buhalterė 2015-05-26 teismo posėdyje nurodė, jog taip mokėta, nes S. P. banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos. Tačiau toks teiginys vertintinas kritiÅ¡kai, nes pagal CPK 733 str. 1 d. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas iÅ¡mokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, tačiau duomenų apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus nebuvo pateikta; ieÅ¡kovės buhalterė duodama paaiÅ¡kinimus byloje teigė, kad S. P. priklausė 65 kalendorinės dienos (46 darbo dienos), t. y. tiek atostogų priklausė už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , tačiau nėra aiÅ¡ku, kiek kalendorinių dienų atostogų darbuotojui faktiÅ¡kai buvo suteikta per visÄ jo darbo laikÄ ; tiek ieÅ¡kovė, tiek S. P. teigė, kad jis, kai buvo pavogtos ginčo transporto priemonės, vykdė individualiÄ veiklÄ , tačiau 2015-03-26 VMI prie LR FM atsakymas patvirtina, kad S. P. 2014-03-19 nebuvo įregistravęs jokios individualios veiklos ir nebuvo įsigijęs verslo liudijimų.

Duomenų apie tai, kad S. P. turėtų licencijÄ verstis krovinių vežimu savo vardu ar įmonė taip pat nėra. Tai rodo, jog jis pats savavaliÅ¡kai neatlikinėjo jokių pervežimų, o galimai vykdė ieÅ¡kovės nurodymus dėl pervežimų. Pagal ReglamentÄ Nr. 561/2006 vežėjai privalo pildyti ir saugoti blankÄ , naudojamÄ patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius: laikino nedarbingumo, kasmetinių atostogų ar vairavimo įmonės transporto priemonės, kuriai netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 561/2006 arba AETR, laikotarpius.

Toks blankas turi bÅ«ti saugomas ne mažiau kaip vienerius metus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2014-05-16, todėl jei toks blankas bÅ«tų egzistavęs, t. y. jis bÅ«tų pateiktas į bylÄ , kaip įrodymas, patvirtinantis, jog S. P. buvo kasmetinėse atostogose, kartu su kitais ieÅ¡kovės dokumentais; ieÅ¡kovės vairuotojui S. P. iÅ¡duodamas veiklos dokumentas – transporto licencija buvo tam, jog jis bÅ«tent įmonės vardu vykdytų pervežimus, o ne savavaliÅ¡kai. Darbuotojams, kuriems atostogos buvo suteiktos nuo 2014 m. kovo 3 d., suraÅ¡ytas grupinis atostogų suteikimo įsakymas Nr. 2014/16, tačiau S. P. atostogos suteiktos atskiru įsakymu; 2014 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad S. P. priskirta 20 atostogų dienų, nurodant 160 val., tačiau realiai įvestos 29 dienos.8) Teismo argumentas, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovės buhalterė 2014 m. balandžio mėn. kelis kartus taisė praneÅ¡imus VSDFV nesusijusi su byla, yra nepagrįstas, kadangi pradžioje ieÅ¡kovės buhalterė G.

Å . minėjo, jog netikslino Sodrai pateiktų duomenų apie S. P. atleidimÄ , tačiau iÅ¡ byloje pateikto VSDFV Marijampolės skyriaus 2015-06-10 raÅ¡to matyti, kad buhalterė tikslino 2014-04-08 pateiktÄ pirminį praneÅ¡imÄ Sodrai. VSDFV Marijampolės skyriaus duomenimis, buvo sumažinta S. P. priskaityta suma, taip pat koreguotas dirbančiųjų skaičius iÅ¡ 51 į 50. Minėti Sodros duomenų taisymai yra susiję su S. P. atostogomis bei yra viena iÅ¡ aplinkybių, kuriÄ kompleksiÅ¡kai vertinant su kitomis aplinkybėmis, patvirtinanti, jog S. P. atostogos buvo tik įformintos, nors realiai jis dirbo.9) Teismas netinkamai taikė tariamÄ atstovavimÄ reglamentuojančias teisės normas, t. y.

CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalis. Å iuo atveju dėl asmens prisistačiusio kaip UAB „A. M. transportas“ ir pastarosios įmonės vairuotojo S. P. veiksmai sukÅ«rė atstovavimo santykių regimybę – atsakovė suvokė, kad sudaro sutartį su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė leido S. P. naudotis įmonei priklausančiu autovežiu ir iÅ¡davė veiklos dokumentus (transporto licencijÄ ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisÄ ), kuriuos panaudodamas S. P. sukÅ«rė regimybę atsakovei, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė atlieka pervežimÄ .10) Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-368-389/2015, šios bylos teismo posėdžiuose S. P. dalyvauja.

Kadangi Å¡ioje byloje atsakovė dalyvauja ir turi galimybę pateikti klausimus S. P., tai manytina, jog yra tikslinga sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo ir įsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo joje. Pastarajame nuosprendyje bus nustatytos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir S. P. parodymai, todėl juos bus galima įvertinti ir jais vadovautis nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ (kaip prejudicinę galiÄ turinčiais faktais). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „A.

M. transportas“ praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas, vertindamas atsakovės į bylÄ pateikto užsakymo prekių pervežimui, kaip įrodymo, patikimumÄ , pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog aptariamas dokumentas į bylÄ atsakovės buvo pateiktas nuo teisminio ginčo pradžios praėjus kone metams; 2014-06-09 teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovė buvo nurodžiusi, kad vežimo sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta žodžiu, neužsimenant apie jokį atsakovės galimai iÅ¡siųstÄ raÅ¡ytinį užsakymÄ ; net ir teikdama į bylÄ aptariamÄ raÅ¡ytinį užsakymÄ prekių pervežimui atsakovė negalėjo pateikti įrodymo, jog suformuotas raÅ¡ytinis užsakymas buvo kam nors iÅ¡siųstas.

Be to, analizuojant paties užsakymo turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl užsakymo 4 punkte „pasikrovimo vieta“ kaip faktinė automobilių krovinio pasikrovimo vieta buvo nurodytas Vilniaus miestas, nors sprendžiant iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių bei atsakovės darbuotojų 2015-05-26 teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, ginčui aktualÅ«s automobiliai aptariamo raÅ¡ytinio užsakymo formavimo dienÄ jau buvo Kaune ir UAB „Auteks“ vadybininkas M.

M. su „Manto“ vardu prisistačiusiu asmeniu telefonu derėjosi dėl automobilių pervežimo bÅ«tent iÅ¡ Kauno. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės į bylÄ pateiktas užsakymas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sudarytas ir teismas pagrįstai juo nesirėmė, kaip patikimu įrodymu. Nors atsakovė nurodo, jog į automobilių pasikrovimo vietÄ atvykus ieÅ¡kovei priklausančiai transporto priemonei, atsakovė galimai nepagrįstai tikėjosi, jog tokiu bÅ«du yra patvirtinamas jos su „Mantu“ sudarytos vežimo sutarties egzistavimas, tačiau, sprendžiant iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, be darbdavio UAB „A.

M. transportas“ žinios savavaliÅ¡kai ir neteisėtai veikęs tuo metu kasmetinėse atostogose buvęs vairuotojas S. P. pagal CMR važtaraščius priimdamas iÅ¡ atsakovės automobilius, vykdė ir patvirtino ne UAB „Auteks“ įsivaizduojamai sudarytÄ sutartį, bet visai kitÄ vežimo sutartį, t. y. sutartį, kuri buvo sudaryta kiek kitokiomis sÄ lygomis pagal to paties „Manto“ vardu prisistačiusio asmens S. P. telefoninių pokalbių metu suformuluotÄ užsakymÄ ir jo pateiktas instrukcijas.

Kadangi S. P., kaip savo rizika veikęs faktinis vežėjas, pagal CMR važtaraščius iÅ¡ UAB „Auteks“ priimdamas automobilių krovinį vykdė visai kitÄ vežimo sutartį, jis negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti nei savo valios, nei juo labiau UAB „A. M. transportas“ valios dėl UAB „Auteks“ suvokimu egzistavusios visai kitokios sutarties patvirtinimo. Atsakovės argumentus, jog vežimo sutartį ji manė sudaranti per UAB „A. M. transportas“ darbuotojÄ S. P., paneigia paties atsakovės vadybininko M.

M. 2015-05-26 teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog krovinio pervežimo sÄ lygų jis su į pasikrovimo vietÄ atvykusiu S. P. nederino, nes su vairuotojais apskritai niekas vežimo sutarčių nesudarinėja ir krovinių vežimo sÄ lygų nederina. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovės veiklos dokumentų kopijos nebuvo vieÅ¡ai skelbiamos, yra nepagrįstas, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo konstatuotas www.auto-loads.lt interneto svetainėje esančio UAB „A. M. transportas“ profilio turinys kaip tik yra nurodyta, kad internetinėje transporto ir krovinių biržoje www.auto-loads.lt UAB „A.

M. transportas“ profilio skiltyje „Įmonės dokumentai“ tuo metu buvo vieÅ¡ai skelbiami 2 dokumentai – CMR draudimo polisas ir EU Bendrijos leidimas. Teismas pagrįstai nustatė, kad S. P., veikdamas savavaliÅ¡kai (t. y. be ieÅ¡kovės žinios) ir savo rizika pagal to paties „Manto“ vardu prisistačiusio asmens telefoninių pokalbių metu suformuluotÄ užsakymÄ ir pateiktas instrukcijas, įprastu atveju (t. y. jei dėl pačios atsakovės vadybininko M. M. nerÅ«pestingumo jo nebÅ«tų apgavęs „Manto“ vardu prisistatęs asmuo), nebÅ«tų galėjęs sudaryti su atsakove vežimo sutarties ir priimti gabenimui automobilių krovinio (net ir į pasikrovimo vietÄ atvykęs pasiimti krovinio su ieÅ¡kovei priklausančiu autovežiu ar net ir turėdamas ieÅ¡kovės iÅ¡ anksto antspauduotÄ papildomÄ CMR važtaraščio blankÄ ), kadangi Å¡ios aplinkybės nepatvirtina vairuotojo teisės sudaryti vežimo sutarties ir transporto verslo praktikoje niekas su vairuotojais vežimo sutarčių apskritai nesudarinėja.

Kadangi atsakovė vykdė ekspedicinę veiklÄ , tiek atsakovės vadovui, tiek ir vadybininkams turėjo bÅ«ti žinoma, kad esant kelių susitariančių vežėjų grandinei (kai užsakovo atžvilgiu įsipareigojęs krovinį pervežti susitariantis vežėjas pats pervežimo neatlieka, bet visam ar daliai marÅ¡ruto krovinį pervežti pasamdo kitÄ vežėjÄ ) faktinio vežėjo vykdomi įsipareigojimai ne visuomet gali sutapti su pradinio siuntėjo vežimo sutarties sÄ lygomis ar įsivaizdavimu, kaip sutartis bus vykdoma (mat faktinis vežėjas visų pirma vykdo savo užsakovo nurodymus).

Atitinkamai, atsakovė turėjo suprasti ir tai, kad lemiamÄ reikÅ¡mę turi tinkamas įsitikinimas, su kuo yra sudaroma vežimo sutartis ir ar krovinys yra patikimas tinkamam vežėjui (tame tarpe ir užtikrinimas, kad į vežimo santykius, pasirenkant subkontraktorių, neįsitrauktų krovinį pasisavinti ketinantys asmenys). Nors krovinių pervežimo versle, siekiant iÅ¡vengti sukčiavimo atvejų, krovinių siuntėjams įprastai rekomenduojama mažų mažiausiai įsitikinti bÅ«simo verslo partnerio nurodytų duomenų realumu ir patikimumu, tiesiogiai susisiekiant su įmonės administracija vieÅ¡oje erdvėje skelbiamais fiksuoto ryÅ¡io priemonių kontaktais, tokie veiksmai iÅ¡ atsakovės pusės nebuvo atlikti.

Teismas nors detaliai ir nepasisakė dėl kiekvieno atsakovės baigiamojoje kalboje nurodyto argumento, tačiau visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (t. y. jų visumÄ ) ir teisingai nustatė esmines bylai faktines aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybę, jog S. P. (kuris pagal į vežimo teisinius santykius įsiterpusio „Manto“ vardu prisistačiusio asmens suformuotÄ užsakymÄ faktiÅ¡kai priėmė atsakovės jai perduotÄ automobilių krovinį, tačiau veikdamas pagal „Manto“ instrukcijas pristatė krovinį visai į kitÄ iÅ¡sikrovimo vietÄ , nei planavo atsakovė) veikė savavaliÅ¡kai ir be ieÅ¡kovės žinios, tuo metu bÅ«damas kasmetinėse atostogose.

PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prasilenktų su byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad S. P. ginčui aktualiu laikotarpiu atostogavo, bet ir prieÅ¡tarautų elementariai logikai, mat iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų apie to laikotarpio „Manto“ vardu prisistačiusio asmens telefoninius pokalbius, taip pat ir S. P. bei M. M. telefoninius pokalbius, matyti, jog „Mantas“, kaip tarpininkas, bendravo tik su M. M. ir S. P.. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga, kad UAB „Auteks“ darbuotojui M.

M. telefonu bendraujant su „Manto“ vardu prisistačiusiu asmeniu, egzistavo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su ieškovės įgaliotu asmeniu būtent dėl ieškovės atliktų veiksmų, tenka UAB „Auteks“. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir LAT suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, jog susitariantis vežėjas, veikiantis prieš sekantį vežėja kaip krovinio siuntėjas, privalo elgtis ypač rūpestingai ir įsitikinti, ar krovinys yra patikimas tinkamam vežėjui (tame tarpe ir užtikrinti, kad į vežimo santykius, pasirenkant subkontraktorių, neįsitrauktų krovinį pasisavinti ketinantys asmenys, galintys veikti apgaule), taip pat turint omenyje byloje nustatytas aplinkybes, jog kasmetinėse atostogose tuo metu buvęs S. P. savavališkai ir akivaizdžiai viršijant tokio pobūdžio darbuotojams įprastinėje praktikoje suteikiamus įgaliojimus vežimo sutartį savo rizika sudarė taip pat su nusikalstamai apgaule veikusiu „Manto“ vardu prisistačiusiu asmeniu, o ne atsakove, todėl veikdamas prieš „Manto“ vardu prisistačiusį asmenį, o ne prieš atsakovę, net ir akivaizdžiai viršydamas savo, kaip darbuotojo įgaliojimus, atsakovės atžvilgiu negalėjo išreikšti net ir tariamos UAB „A.

M. transportas“ valios bei ketinimų. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį koncentruotumo principÄ , taip pat aplinkybes, jog į Å¡iÄ civilinę bylÄ be paties S. P. 2014-03-21 ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo buvo pateikti ir daugelio kitų su automobilių vagyste susijusių asmenų ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų protokolai, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovės reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas dėl Å¡ios bylos stabdymo, kol nebus iÅ¡nagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-368-389/2015, tik nepagrįstai užvilkintų Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Nepaisant to, praÅ¡o teismo šį klausimÄ spręsti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo BVBA „XDL Group“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog apeliantė neįrodė, kad užsakymas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovei. Bet kokiu atveju, net jei užsakymas ir buvo siųstas – jis nebuvo ieÅ¡kovės akceptuotas, kaip tai numato teisės aktai ir netgi pačios apeliantės užsakyme nurodytos sÄ lygos.

Apeliantė įsitikinimÄ , kad bendravo su tinkamu ieÅ¡kovės atstovu, įrodinėja aplinkybėmis, kad iÅ¡ el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini) gavo ieÅ¡kovės UAB „A. M. transportas“ licencijÄ ir draudimÄ , tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad vien nurodytų dokumentų gavimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog juos atsiuntęs asmuo yra ieÅ¡kovės įgaliotas atstovas. Apeliantės atstovas M. M. neiÅ¡siaiÅ¡kino atvykusio vairuotojo vardo, pavardės, nepaskambino ieÅ¡kovei įsitikinti, kad atvykęs asmuo yra bÅ«tent ieÅ¡kovės darbuotojas, nepaprašė jokio asmens dokumento įsitikinti, kad itin brangus krovinys perduodamas ieÅ¡kovės įgaliotam atstovui.

Apeliantė rėmėsi vien tik iÅ¡ su ieÅ¡kove nesusijusio el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini) gautais vieÅ¡ais duomenims apie vežėjÄ , nesudariusi raÅ¡ytinės vežimo sutarties. Apeliantė net neįvykdė standartinės vežimo procedÅ«ros, nors anksčiau nebuvo samdžiusi ieÅ¡kovės krovinių pervežimui. Tiek apeliantės atstovas direktorius M. B., tiek M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įprastai iÅ¡ vežėjų praÅ¡oma įmonės registravimo pažymėjimo, CMR draudimo poliso, licencijos, PVM mokėtojo kodo pažymėjimo.

Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė paprašė ir gavo ieÅ¡kovės registracijos pažymėjimÄ ir/ar PVM mokėtojo kodo pažymėjimÄ . Apeliantės nurodyta ir niekaip patikimomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta aplinkybė neva vairuotojas S. P. prisistatė apeliantei ieÅ¡kovės darbuotoju, nesudarė pagrindo spręsti, kad S. P. veikia kaip juridinio asmens organas ir yra įgalintas sudaryti sutartis/užsakymus dėl vežimų. Apeliantė privalėjo įsitikinti S. P. įgaliojimais veikti ieÅ¡kovės vardu.

Mano, kad nėra pagrindo stabdyti bylÄ ir tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ ir apribotų BVBA „XDL Group“ teisę gauti nuostolių atlyginimÄ pagal CMR konvencijÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas, ar tarp Å¡alių buvo sudaryta krovinių (trijų automobilių – dviejų Range Rover ir vieno BMW markės) pervežimo sutartis ir ar ji yra galiojanti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovės vairuotojas-ekspeditorius S. P., bÅ«damas darbdavio (ieÅ¡kovės) iÅ¡leistas kasmetinių atostogų nuo 2014-03-03 iki 2014-03-31, jam patalpinus skelbimÄ internetiniame portale dėl pervežimo ir su juo susisiekus „Mantu“ prisistačiusiam asmeniui, kaip vėliau nustatyta – J.

J., kuris pasiÅ«lė atlikti trijų automobilių pervežimÄ pirmiausia iÅ¡ Kauno į KlaipėdÄ , o po to – BelgijÄ , vairuodamas ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę 2014-03-19 priėmė iÅ¡ atsakovės pervežimui du Range Rover ir vienÄ BMW markės automobilius, kuriuos iÅ¡krovė (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikÅ¡telėje, nors atsakovės buvo numatyta juos vežti į OlandijÄ ir BelgijÄ , dėl to nurodyti automobiliai buvo pavogti. IeÅ¡kovė teigė, kad S. P. be ieÅ¡kovės žinios apsiėmė nugabenti krovinį, o ieÅ¡kovė pati nesudarė vežimo sutarties su atsakove, kadangi pastaroji nesikreipė dėl jos sudarymo į ieÅ¡kovę.

Atsakovė teigė, kad jai paskelbus, jog ieÅ¡komas vežėjas nurodytam kroviniui pervežti, į jÄ telefonu kreipėsi asmuo, prisistatęs „Mantu“, kuris teigė esÄ s ieÅ¡kovės darbuotojas ir tam patvirtinti atsakovei pateikė ieÅ¡kovės licencijÄ ir draudimo polisÄ . Kadangi krovinio atvyko paimti S. P. su ieÅ¡kovei priklausančia transporto priemone ir pateikė 2 važtaraščius su ieÅ¡kovės įmonės pavadinimu ir vairuotojo pavarde, o vienÄ važtaraÅ¡tį – su ieÅ¡kovės įmonės logotipu ir apvaliu antspaudu, todėl dėl Å¡ių aplinkybių visumos atsakovei susidarė įspÅ«dis, jog pervežimÄ vykdo tinkamas ieÅ¡kovės atstovas ir sutartis buvo sudaryta su tinkamu ieÅ¡kovės atstovu.               Dėl atsakovės praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Atsakovė praÅ¡o sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamos bylos Nr. 1-368-389/2015 (dabar Nr. 1-32-389/2016) iÅ¡nagrinėjimo ir joje priimtino nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šį praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovės buvęs vairuotojas – trečiasis asmuo S. P. neatvyko į teismo posėdžius, net paskyrus jam už tai baudÄ , ir nedavė savo paaiÅ¡kinimų, kurie bÅ«tų svarbÅ«s nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovė neturėjo galimybės užduoti jam klausimų. Kadangi S. P. baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvauja, nes buvo atvykęs į 2015-10-27 posėdį, be to, baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti panaudotos prievartos priemonės, kurios užtikrintų jo dalyvavimÄ Å¡ioje byloje, todėl apeliantė, joje taip pat dalyvaudama, galėtų užduoti jam klausimus ir tokiu bÅ«du bÅ«tų visapusiÅ¡kiau iÅ¡siaiÅ¡kintos faktinės bylos aplinkybės, kurios, apeliantės nuomone, turėtų prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai.

Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjama civilinė byla turėtų bÅ«ti sustabdyta. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Ä®statymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Civilinei bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi ne visi, o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje. Civilinę bylÄ dėl nusikalstamų nuteisto asmens veiksmų civilinių teisinių padarinių nagrinėjančiam teismui nereikia iÅ¡ naujo nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos atliko nuteistasis.

Tuo tarpu kiti nuosprendyje nurodyti faktai neturi civilinei bylai prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K.D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007). Be to, civiliniame procese nustatyti ne tik privalomieji, bet ir fakultatyvieji – CPK 164 straipsnyje įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant, teismas turi teisę (bet ne pareigÄ ) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir bylÄ teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai bÅ«tina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad bylos stabdymo Å¡iuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas iÅ¡imtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiÅ«ra vertina susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl bÅ«tinybės stabdyti bylos nagrinėjimÄ .IÅ¡ atsakovės pareikÅ¡to praÅ¡ymo matyti, kad ji bylos sustabdymo pagrindu nurodo vienÄ iÅ¡ įrodymų gavimo Å¡altinių – S. P. parodymus baudžiamojoje byloje, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jau yra pateikti nagrinėjamoje byloje, o reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės nustatytinos ir gali bÅ«ti nustatytos ne vien Å¡io asmens parodymų pagrindu, bet iÅ¡ visos surinktų įrodymų visumos.

Pažymėtina ir tai, kad ginčo objektu yra šalių sutartiniai santykiai dėl krovinio vežimo, kas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, o ir pati atsakovė iš esmės pripažįsta, kad vežimo sutartis su vairuotoju paprastai nesudaroma. S. P. kaltinimas baudžiamojoje byloje taip pat nėra pareikštas. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje nebus nustatinėjamos nagrinėjamos bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai), joje bus nustatinėjamos tik nusikalstamos veikos požymius patvirtinančios aplinkybės. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje 1-32-389/2016 yra paskelbta vieno iš kaltinamųjų – J.

J. paieÅ¡ka, dėl ko bylos nagrinėjimas yra atidėtas iki jis bus surasta, todėl Å¡io asmens paieÅ¡ka gali užtrukti. Tai reiÅ¡kia, kad nenustatytas nei bÅ«tinasis, nei fakultatyvinis bylos sustabdymo pagrindas. Dėl atsakovės atstovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų prijungimo Atsakovės atstovė advokatė G. G. 2016 m. vasario 11 d., t. y. likus 4 dienoms iki paskirto teismo posėdžio pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tokiu bÅ«du atsikirsdama į bylos dalyvių pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus.

RaÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nuoraÅ¡ai 2016-02-12 buvo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. IeÅ¡kovė teismo posėdžio dienÄ pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ Å¡ių paaiÅ¡kinimų prijungimui prie bylos, nurodydama, kad juos priėmus bÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, nes ieÅ¡kovė, juos gavusi tik teismo posėdžio dienÄ , nebeturėtų galimybės pateikti savo paaiÅ¡kinimų ir argumentų.Nors CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Å¡alies teisė duoti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu.

Tačiau Å¡alis ir Å¡ia teise turėtų naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovės pasinaudojimas įstatyme numatyta teise, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo aplinkybes, nepripažintinas sÄ Å¾iningu, nes atstovė paaiÅ¡kinimus pateikė tik likus vos 4 dienoms iki teismo posėdžio, tokiu bÅ«du apribodama byloje dalyvaujančių asmenų teisę su jais susipažinti ir dėl jų pateikti atsikirtimus, kas taip pat yra Å¡alies teisė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gauti atsiliepimai į apeliacinį skundÄ byloje dalyvaujantiems asmenims buvo iÅ¡siųsti 2015-12-15, apie teismo posėdį buvo paskelbta 2015-12-22, todėl atsakovės atstovė, pateikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus tik 2016-02-11, netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir, siekiant nepažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo (CPK 17 straipsnis), Å¡ie raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nepriimti į bylÄ ir grÄ Å¾intini jÄ pateikusiam asmeniui – atsakovės atstovei.

Be to, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis), todėl bylÄ nagrinėjant apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka tai yra pakankamas pagrindas patikrinti sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o Å¡alys ir jų atstovai savo paaiÅ¡kinimus dėl faktinių bylos aplinkybių jau yra davę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir yra pakankami apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimui.

  Dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo ir vežimo teisinių santykių Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai, kadangi byloje yra pateikti trys CMR važtaraščiai. BendrÄ sias krovinio vežimo sutarties nuostatas nustato CK 6.808 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietÄ siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Krovinio pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties Å¡alims pasiekus susitarimÄ dėl visų esminių sutarties sÄ lygų (siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo ir perdavimo teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui bei užmokesčio).

Taigi, tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties Å¡alys, turi bÅ«ti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valiÄ (pasiekę konsensusÄ ), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos raÅ¡ytinės formos, o tik nurodo važtaraÅ¡tį kaip vežimo sutartį ir jos sÄ lygas patvirtinantį dokumentÄ (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis).

Taigi, tokia sutartis gali bÅ«ti sudaroma suraÅ¡ant vienÄ abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , apsikeičiant raÅ¡ytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia Å¡alies valios sudaryti sutartį iÅ¡reiÅ¡kimo forma (CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Intercity Logistic“ v.

D. G. IĮ, bylos Nr. 3K-3-49/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o.

V. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. 3K-7-28/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013).Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraÅ¡tis yra vežimo sutartį ir jos sÄ lygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta prieÅ¡ingai. Å alių santykiai dėl krovinio (automobilių) vežimo grindžiami trimis važtaraščiais:

1) dviem važtaraščiais Nr. 0002113 ir Nr. 0002114 dėl Range Rover pervežimo (t. 2, b. l. 31–32), kuriuose grafoje Nr. 17 (sekantis vežėjas (pavadinimas, adresas, šalis) yra raidinė atžyma „UAB „A. M. transportas“ vairuotojas-ekspeditorius S. P., o 23 grafoje (vežėjo parašas ir spaudas) uždėtas UAB „Auteks“ spaudas;

2) važtaraščiu AZ 1438425 (t. 8, b. l. 124) dėl automobilio BMW pervežimo, kurio 16 grafoje (vežėjas (pavadinimas, adresas, Å¡alis) nurodyti UAB „A. M. transportas“ logotipas (įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, telefonas, faksas, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr.), o 23 grafoje (vežėjo paraÅ¡as ir spaudas) uždėtas apvalus UAB „A. M. transportas“ spaudas. Tačiau vežėjo nurodymas važtaraÅ¡tyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iÅ¡ vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). Taigi, konstatuotina, kad, sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių Å¡alis, pirmiausia turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡alių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sÄ lygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių Å¡alys suvokė viena kitÄ (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose Å¡ių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties Å¡alių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraÅ¡tyje nurodyta informacija apie vežimÄ atliekantį vežėjÄ , nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iÅ¡ tokio dokumento spręsti sunku.Apeliantė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad krovinių vežimo sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta žodžiu (t. 1, b. l. 109–113), t. y.

Å¡alims neapsikeičiant raÅ¡ytiniais dokumentais, tačiau vėliau teigė ir bylos nagrinėjimo metu beveik po metų pateikė užsakymÄ pervežimui (t. 7, b. l. 98–99), kurio perdavimas ieÅ¡kovei, kaip vežėjui, byloje nėra įrodytas, kÄ patvirtina byloje pateiktas antstolės R. S. 2015-05-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 8, b. l. 137–151). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu užsakymo, kaip atsakovės byloje pateikto įrodymo Å¡alių sutartiniams santykiams patvirtinti, vertinimu, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl Å¡io įrodymo netinkamo vertinimo, nes skunde nenurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurie sukeltų abejones dėl jo vertinimo, jais apeliantė paprasčiausiai siekia tik kitokio vertinimo, savaip interpretuojant liudytojo – atsakovės vadybininko M.

M. parodymus. Kolegijai taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡io įrodymo tikrumo, o be to, kaip jau nurodyta, byloje nebuvo nustatyta, kad toks užsakymas buvo pateiktas ieÅ¡kovei, todėl Å¡is įrodymas nepripažintinas Å¡alių sutartinius santykius patvirtinančiu įrodymu. Atsakovei neįrodžius, kad suformuotas užsakymas buvo pateiktas ieÅ¡kovei, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog nors ieÅ¡kovė pagal užsakymo nuostatas Å¡io užsakymo nėra pasiraÅ¡iusi, patvirtinusi antspaudu ir grÄ Å¾inusi atsakovei, tačiau konkliudentiniais veiksmais, t .y. nepateikdama atsisakymo atlikti pervežimÄ yra patvirtinusi užsakymo galiojimÄ , netenka jokios faktinės ir teisinės reikÅ¡mės, nes negauto užsakymo negalima nei atsisakyti, nei jo priimti.

Nagrinėjamo ginčo atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė krovinio vežimo sutartį sudarė su tinkamu ieškovės, kaip vežėjo pagal važtaraščiuose nurodytus duomenis, atstovu. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų, liudytojo M. M. (atsakovės vadybininko) parodymų matyti, kad atsakovei pasiskelbus dėl krovinio (automobilių) pervežimo (t. 7, b. l.

97) su atsakovės vadybininku M. M. telefonu susiekė asmuo, prisistatęs „Mantu“, kuris teigė esÄ s ieÅ¡kovės UAB „A. M. įmonė“ darbuotojas. Tai rodo, kad atsakovės darbuotojas M. M. dėl krovinio vežimo tarėsi, neįsitikinęs, ar Å¡is asmuo („Mantas“) turi teisę ir gali atstovauti ieÅ¡kovės bendrovę. Asmens prisistatymas vien vardu, nenurodžius net pavardės, susitariančiai dėl vežimo Å¡aliai neįsitikinus, kad tai iÅ¡ tikrųjų yra ieÅ¡kovės bendrovės – UAB „A. M. įmonė“ darbuotojas, rodo didelį atsakovės darbuotojo neapdairumÄ , jo neatsakingumÄ . IeÅ¡kovės įmonės internetinės svetainės duomenyse (t. 1, b. l.

26) buvo galima pasitikrinti, koks vadybininkas užsiima autovežių užsakymu (tai R. Å .). Esant tokioms nustatytoms pradinio susitarimo dėl krovinio vežimo aplinkybėms, negalima spręsti, kad susitarimas vyko su tinkamu ieÅ¡kovės atstovu. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas M. M. su „Mantu“ susiraÅ¡inėjo el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 100), kurio el. paÅ¡to adreso pavadinime ieÅ¡kovės įmonės pavadinimas net nenurodytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės darbuotojas, pirmÄ kartÄ sudarydamas sutartį su nauju vežėju, su tariamu atstovu bendravo tik telefonu ir el. paÅ¡tu, neiÅ¡siaiÅ¡kino nei atstovo pavardės, nei pareigų, nepatikrino, ar toks darbuotojas dirba UAB „A.

M. įmonė“ ir ar jis turėjo teisę kaip įgaliotasis ieÅ¡kovės asmuo sudaryti sutartis dėl krovinio pervežimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė ilgÄ laikÄ negalėjo nurodyti ir susitarimo dėl pervežimo kainos sÄ lygos, kuri yra viena esminių susitarimo sÄ lygų, Å¡i sÄ lyga atsirado tik vėliau atsakovės pateiktame užsakyme. Krovinio vežimo sutarties sudarymo su tinkamu atstovu – ieÅ¡kovės įgaliotu asmeniu nepatvirtina ir atsakovės argumentai, jog iÅ¡ „Mantu“ prisistačiusio asmens buvo gauti UAB „A.

M. transportas“ veiklos dokumentai – transporto licencija ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisas, kÄ patvirtina atsakovės pateiktas antstolio R. B. 2014 m. liepos 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 3, b. l. 129–136). Pirmiausia dėl to, kad Å¡ie dokumentai buvo atsiųsti iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso, priklausiusio vežėjui „Mantui“, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės kontaktiniuose duomenyse nurodyto ieÅ¡kovės elektroninio paÅ¡to adreso.

Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai nustatė, kad nurodyti dokumentai yra vieÅ¡ai skelbiami ir prieinami internetinėje krovinių biržos erdvėje www.auto-loads.lt, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina byloje pateiktas antstolio M. P. 2015 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 7, b. l. 104–110), kuriame nurodyta, kad Å¡iame tinklapyje surastas vežėjas UAB „A. M. transportas“, nurodyti Å¡ios įmonės duomenys ir jos veiklos apraÅ¡ymas, taip pat jame nurodyti 2 dokumentai – CMR ir EU bendrijos leidimas.

Ir nors tinklapyje buvo surastas tik leidimas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad faktai buvo konstatuoti 2015–02-18, kai pervežimas buvo vykdomas 2014 m. kovo mėn., kai galėjo bÅ«ti paskelbti kiti dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į liudytojo M. M. parodymus, kad ir jų įmonė tokius duomenis taip pat talpindavo nurodytame internetiniame puslapyje. Kadangi „Mantas“ elektroniniu bÅ«du pateikė ieÅ¡kovės antspaudu patvirtintas dokumentų kopija, bÅ«tų galima spręsti, jog jis disponavo galimai iÅ¡ ieÅ¡kovės gautais dokumentais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie „Manto“ galimas sÄ sajas su ieÅ¡kovės darbuotojais, kadangi nebuvo nustatyta Å¡io asmens telefoninių kontaktų su ieÅ¡kovės įmonės darbuotojais.

Be to, Å¡ių dokumentų nuoraÅ¡ai galėjo bÅ«ti gauti ir neteisėtu bÅ«du arba iÅ¡ asmenų, kuriems jie galėjo bÅ«ti perduoti tariantis dėl kitų pervežimų su kitais asmenimis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, kad vien nurodytų dokumentų pateikimas atsakovei nepatvirtina, kad juos atsiuntęs asmuo turėjo įgaliojimus veikti ieÅ¡kovės vardu. Krovinio vežimo sutarties sudarymo su ieÅ¡kove nepatvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad į atsakovės aikÅ¡telę krovinio atvažiavo bÅ«tent ieÅ¡kovės vairuotojas S. P. su ieÅ¡kovei priklausančia transporto priemone, kas faktiÅ¡kai patvirtina jau sudarytos sutarties vykdymÄ , o ne jos sudarymÄ .

Å i aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis (įmonės dokumentų pateikimu) įrodomÄ ja prasme gali bÅ«ti svarbi vertinant tariamo atstovavimo santykius, kas bus aptarta vėliau, tačiau pažymėtina, kad ir pati atsakovė pripažįsta, jog krovinio vežimo sutartis su vairuotoju paprastai nesudaroma, t. y. byloje nėra ginčo, kad S. P. nebuvo ieÅ¡kovės įgaliotas sudaryti krovinio vežimo sutartį.  Dėl nustatytų aplinkybių spręstina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovė susitarimÄ dėl krovinio pervežimo sudarė bÅ«tent su ieÅ¡kove, t y. su tinkamu jos atstovu.

Atvirkščiai, nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės vadybininkas M. M. tarėsi dėl pervežimo su „Mantu“, kuris nenustatyta, kad bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas ar kaip nors kitaip susijęs su ieÅ¡kovės bendrove, patvirtina vežimo sutarties sudarymÄ bÅ«tent su Å¡iuo asmeniu, kuris galimai padarė nusikaltimÄ , o sÄ lygas tam sudarė bÅ«tent atsakovės darbuotojų neatidumas, jų neapdairumas, neįsitikinus dėl sandorį sudarančios Å¡alies tikrumo. Duomenų, kad „Mantas“ bÅ«tų turėjęs kokių nors kontaktų su ieÅ¡kovės darbuotojais, iÅ¡skyrus vairuotojÄ S. P., byloje taip pat nėra pateikta.

Pripažinus „MantÄ â€œ galimai esant ieÅ¡kovės bendrovės atstovu, tai faktiÅ¡kai reikÅ¡tų ieÅ¡kovės darbuotojų bendrininkavimÄ galimai padarytame nusikaltime, tačiau kaltinimas ieÅ¡kovės darbuotojams nepareikÅ¡tas ir tokie veiksmai nei įrodyti, nei nustatyti. Dėl važtaraščių įrodomosios reikÅ¡mės Atsakovė, teigdama, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę sutartiniai vežimo santykiai, ypatingÄ dėmesį skiria važtaraščių įrodomajai reikÅ¡mei, kadangi juose yra duomenys apie ieÅ¡kovės įmonę – tai raidiniai antspaudai su ieÅ¡kovės pavadinimu ir jos vairuotojo S. P. pavarde, o viename jų ir ieÅ¡kovės įmonės logotipas su šį juridinį asmenį identifikuojančiais duomenimis bei apvaliu ieÅ¡kovės įmonės antspaudu.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės vairuotojas S. P., bÅ«damas atostogose, pasinaudodamas jo dispozicijoje ieÅ¡kovės palikta transporto priemone ir anksčiau ieÅ¡kovės jam perduotais dokumentais, savavaliÅ¡kai be ieÅ¡kovės žinios susitarė su „Mantu“ dėl automobilių pervežimo iÅ¡ pradžių į KlaipėdÄ , o vėliau ir į BelgijÄ , OlandijÄ . Tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, o bÅ«tent: duomenys apie S. P. suteiktas atostogas, ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai apie transporto priemonės palikimÄ vairuotojo žinioje, vairuotojams perduotus tam tikrus dokumentus, tarp jų ir važtaraščius S. P. paaiÅ¡kinimas raÅ¡tu ir jo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime, duomenys apie jo telefoninius kontaktus su „Mantu“ ir kt..

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad S. P. veikė savavaliÅ¡kai, tinkamai įvertino ir duomenis važtaraščiuose apie ieÅ¡kovę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad raidiniai antspaudai su ieÅ¡kovės pavadinimu ir vairuotojo pavardė dviejuose važtaraščiuose skiriasi nuo panaudoto ieÅ¡kovės logotipo su įmonės rekvizitais kitame važtaraÅ¡tyje, kas atsakovei turėjo papildomai sukelti tam tikras abejones. Be to, S. P. pripažino, kad raidinį antspaudÄ Â pasigamino jis pats. Apeliantė teigia, kad toks paaiÅ¡kinimas abejotinas, nes atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 20 d.

Nr. 5-V-684 patvirtinto Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas S. P. antspaudÄ su įmonės vardu galėjo užsakyti tik su ieÅ¡kovės žinia, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad toks antspaudas nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Tačiau Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant antspaudo sÄ vokÄ yra nurodyta, kad antspaudas – įtaisas, kuriuo įspaudžiant reljefÄ arba dažais daromos apskritimo formos žymos su Lietuvos valstybės herbu arba savivaldybės herbu ar be jų ir su fizinio, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos padalinio rekvizitais.

Tai reiÅ¡kia, kad antspaudu yra ne bet koks antspaudas bet tik apvalus antspaudas su įmonės rekvizitais ir tik tokio antspaudo pagaminimui yra taikomi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 20 d. Nr. 5-V-684 patvirtintame Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos apraÅ¡e nurodyti reikalavimai, draudimai ir ribojimai, nes ApraÅ¡o 2 punkte numatyta, kad ApraÅ¡e vartojamos sÄ vokos atitinka sÄ vokas, vartojamas Lietuvos Respublikos antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatyme.

Atsakovė nurodydama, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tokie raidiniai antspaudai nenaudojami ieÅ¡kovės veikloje, neatsižvelgia į tai, kad neigimo faktai neįrodomi, o turi bÅ«ti įrodytas jų panaudojimo faktas, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.  Dėl aplinkybių, susijusių su galimu trečiojo asmens S. P. darbinių funkcijų vykdymu pervežant krovinį, vertinimo Kaip jau nustatyta, S. P. nėra tas asmuo, su kuriuo galėjo bÅ«ti sudaryta krovinio pervežimo sutartis, be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis tarėsi ne su atsakove, o su „Mantu“ ir vykdydamas bÅ«tent šį susitarimÄ atvyko į atsakovės aikÅ¡telę pasikrauti krovinį.

Tai reiÅ¡kia, kad S. P. faktiÅ¡kai vykdė savo susitarimÄ dėl pervežimo su „Mantu“, o ne atsakovės ir ieÅ¡kovės susitarimÄ , kurio faktiÅ¡kai nebuvo, o, kaip nustatyta, buvo kitas atsakovės ir „Manto“ susitarimas dėl krovinio vežimo. Byloje nekyla ginčo, kad S. P. ginčo santykių metu buvo ieÅ¡kovės darbuotojas, tik atsakovė ginčijo ir tebeginčija aplinkybę, kad S. P. tuo metu, t. y. krovinio pervežimo metu buvo atostogose, todėl, jos nuomone, jis tuo metu galimai vykdė darbines funkcijas, kas patvirtintų Å¡alių sutartinius santykius dėl krovinio vežimo.

Tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma (S. P. praÅ¡ymas iÅ¡leisti atostogų, įsakymas dėl atostogų, duomenys apie iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, S. P. paaiÅ¡kinimas ir kt.) pagrindžia byloje nustatytÄ aplinkybę, kad S. P. nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. buvo atostogose. Atsakovė, ginčydama Å¡iÄ aplinkybę, faktiÅ¡kai siekia įrodyti, kad nurodytÄ aplinkybę pagrindžiantys įrodymai nėra tikri, t. y. gali bÅ«ti suklastoti. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovei buvo suteiktos visapusiÅ¡kos galimybės surinkti įrodymus, kurie pagrįstų Å¡iuos atsakovės teiginius.

Tačiau, kolegijos nuomone, atsakovės reiÅ¡kiamos įvairios abejonės dėl duomenų apie S. P. atostogų metu perduoto automobilio kuro likutį, apie ieÅ¡kovės buhalterijoje neapskaitytas S. P. natÅ«ra gautas pajamas naudojantis ieÅ¡kovės automobiliu atostogų metu, įmokų valstybei nesumokėjimÄ , nurodyti tam tikri smulkÅ«s įsakymų personalo klausimais registro žurnalo neatitikimai, kaip ne visų jame esančių grafų užpildymas (pvz. nurodžius įsakymo numerį, tačiau nenurodžius pavardės, nors atleidžiant iÅ¡ darbo nurodyta ir pavardė, kuriuos ieÅ¡kovė beje be ypatingų pastangų galėjo pataisyti pateikdama įrodymÄ ), nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo už atostogų metu padarytÄ pažeidimÄ S. P. nepagrįstas taikymas, nustatytas faktas, kad atlyginimas S. P. mokėtas grynais, nors kitiems mokėta pervedant į sÄ skaitÄ , kad S. P. buvo suteiktas galimai nepagrįstas atostogų dienų skaičius, kad ieÅ¡kovės buhalterė kelis kartus tikslino praneÅ¡imus VSDFV ir pan., laikytini pernelyg nutolusiais nuo nagrinėjamo ginčo esmės, kiekvienas Å¡ių klausimų reikalauja atskiro ginčo iÅ¡sprendimo ir faktiÅ¡kai nepaneigia ir nesukelia pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų apie S. P. suteiktas atostogas tikrumo (CPK 203 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad nei personalo, nei buhalteriniuose dokumentuose (įskaitant ir nurodytÄ registro žurnalÄ ) jokių taisymų nebuvo nustatyta, o pats S. P. pripažino, kad pervežimo metu naudodamasis ieÅ¡kovės transportu ir anksčiau jam ieÅ¡kovės perduotais dokumentais jis veikė savavaliÅ¡kai, t. y. be ieÅ¡kovės žinios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė galimai atgaline data įformino vairuotojo S. P. atostogas, nes Å¡ios aplinkybės atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis) ir teismas pagrįstai to nenustatė.

Be to, pažymėtina, kad ginčo dalyku buvo ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartinių santykių dėl krovinio pervežimo nustatymas ar jų paneigimas, todėl esminę reikÅ¡mę turi susitarimo su ieÅ¡kove dėl krovinio pervežimo aplinkybės, o pervežimo vykdymas gali tik patvirtinti ar paneigti tokį susitarimÄ buvus. Dėl atstovavimÄ reglamentuojančių normų taikymo Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalies nuostatas, kadangi dėl asmens prisistačiusio, kaip UAB „A.

M. transportas“ atstovas, ir Å¡ios įmonės vairuotojo S. P. veiksmų buvo sukurta atstovavimo santykių regimybė. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, o 9 dalyje numatyta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

 Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas.

Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014). Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieÅ¡ tai nurodytų sÄ lygų (atskleisdamas atstovavimo faktÄ ir veikdamas neiÅ¡einant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniÅ¡kai.Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktÄ patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iÅ¡ konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sÄ lygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas virÅ¡ydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtÄ pagrindÄ manyti sudarÄ s sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iÅ¡ tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų nevirÅ¡ijusio atstovo atlikti veiksmai, iÅ¡imtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi bÅ«ti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiÅ¡komis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtÄ pagrindÄ asmenį laikyti kito asmens atstovu.

Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi bÅ«ti konstatuoti bÅ«tent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokiÄ teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindÄ suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi bÅ«ti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sareme“ v.

UAB „Wood & Houses“, bylos Nr. 3K-3-102/2012).Tokiu bÅ«du tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sÄ Å¾iningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams, o tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių Å¡alys turėtų elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. Todėl atstovas turi atskleisti atstovavimo faktÄ , praneÅ¡ti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibÅ«dinančius jo leistinÄ elgesį ir ribas.

Atstovaujamasis, siekdamas iÅ¡vengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rÅ«pintis savo interesų apsauga, pavyzdžiui, praneÅ¡ti apie įgaliojimo panaikinimÄ tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimÄ ar jo kopijÄ (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rÅ«pestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimÄ ir įsitikino suteiktomis teisėmis.Todėl nagrinėjamoje byloje Å¡alių veiksmai vertintini atsižvelgiant į tokiÄ suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tariamo atstovavimo.

Kaip jau nustatyta, atsakovė dėl krovinio pervežimo tarėsi su „Mantu“, prisistačiusiu ieÅ¡kovės darbuotoju, tačiau neįsitikinusi, ar Å¡is asmuo turėjo teisę veikti ieÅ¡kovės vardu, nors tam reikėjo tik minimalių pastangų (pvz. iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io asmens pavardę, įsitikinti, kad jis yra ieÅ¡kovės įmonės darbuotojas, paskambinti į ieÅ¡kovės įmonę ir pan.). Pažymėtina, kad atsakovė anksčiau jokių sutartinių santykių su ieÅ¡kove neturėjo, todėl tokių veiksmų neatlikimas patvirtina itin didelį atsakovės darbuotojų neatidumÄ , neapdairumÄ ir neatsargumÄ .

Ketinant sudaryti susitarimÄ pirmiausia ir turi bÅ«ti įsitikinta, kad tariamasi su tinkamu atstovu. Pažymėtina, kad atsakovei tariantis dėl krovinio pervežimo neva su ieÅ¡kovės atstovu, pati ieÅ¡kovė tuo metu savo, kaip atstovaujamosios, veiksmais nesudarė jokios regimybės, kad ji yra atstovaujama ir atstovaujama bÅ«tent besitariančio „Manto“. Vėlesni ieÅ¡kovės atstovavimo regimybę sudarę veiksmai (veiklos dokumentų, transporto priemonės, priklausančios ieÅ¡kovei, pateikimas, važtaraščių užpildymas) faktiÅ¡kai reiÅ¡kia jau pradėtÄ sutarties vykdymÄ , tačiau sandorio sudarymo metu, t. y. tariantis dėl pervežimo negalėjo sudaryti ieÅ¡kovės atstovavimo regimybės. Vien prisistatymas ieÅ¡kovės darbuotoju, nenustačius jokių „Manto“ tiesioginių sÄ sajų su ieÅ¡kove, nebuvo pakankamas pagrindas atsakovei įsivaizduoti, jog krovinio pervežimo sutartį sudaro bÅ«tent su ieÅ¡kove.

Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė sudarydama sandorį nebuvo pakankamai, t. y. maksimaliai rÅ«pestinga, kadangi nesiėmė visų galimų, tiksliau nesiėmė jokių samdomo vežėjo ir jo atstovo tinkamumo nustatymo priemonių ir bÅ«tent jos veiksmai sudarė galimybę ir sÄ lygas į sutartinius santykius įsiterpti asmeniui, kuris galimai padarė nusikaltimÄ ir dėl to krovinys buvo prarastas. Todėl nustačius Å¡ias aplinkybes buvo faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti atsakovės nurodytÄ krovinio vežimo sandorį, kaip sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, negaliojančiu (CK 1.92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atmetus apeliacinio skundo argumentus, kaip neteikiančius pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ , sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl Å¡ios priežasties tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės jos turėtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios iÅ¡laidos yra 3 101,08 Eur (t. 11, b. l. 66–70), tačiau remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Å¡is indeksas yra 1,3 ir tai bÅ«tų 955,63 Eur.

Tačiau atsižvelgiant į apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ apimtį, ginčo sudėtingumÄ , kartu įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra jau ruoÅ¡usi procesinius dokumentus, taip pat yra paruoÅ¡usi baigiamÄ jÄ kalbÄ raÅ¡tu, byla nagrinėta pakankamai ilgai, todėl jai visos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės buvo gerai žinomos ir pripažinta, kad praÅ¡omas priteisti atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra pernelyg didelis ir jis mažintinas iki 1 500 Eur.

Trečiojo asmens BVBA „XDL Group“ praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 000 Eur (t. 11, b. l. 71–74) tenkintinas visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ (įmonės kodas 302415539) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „A.

M. transportas“ (įmonės kodas 151443625) 1500 Eur, o trečiajam asmeniui BVBA“XDL Group“ (įmonės kodas 0436578390) 1 000 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme Teisėjai                                                                                  Nijolia Indreikienė                                                                                                Leonas Jachimavičius                                                                                               Virginija Lozoraitytė