2019-02-27 Nr. AB-5362-3-66-3-00012-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3840-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietei S. K. (S. K.),

užsienietės atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovei Onai Gertrūdai Sadauskaitei,

vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. K. (S. K.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Vilniaus pasienio rinktinė) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame buvo prašoma apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę S. K. (S. K.) (toliau – ir Užsienietė) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių sulaikymo centre (toliau – ir Užsieniečių sulaikymo centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Vilniaus pasienio rinktinė nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo grąžinta Užsienietė. Ji tą pačią dieną pateikė prieglobsčio prašymą.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-10)12 PR-7 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko, pageidavo jį skųsti. Pažymėjo, kad pasienio kontrolės punkte Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nėra galimybės užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų.

4. Teismo posėdžio metu Užsienietė ir jos atstovė paaiškino, kad Užsienietė norėtų gyventi su savo šeimos nariais Rukloje.

II. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu tenkino Vilniaus pasienio rinktinės teikimą ir nusprendė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Užsieniečių sulaikymo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau nei iki 2019 m. balandžio 21 d.

6. Teismas nurodė, kad Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi ji neturi galiojančių Šengeno valstybių ar Lietuvos Respublikos vizų. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietės tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, yra pateikusi prieglobsčio prašymą, taip pat į tai, kad ji nesutiko ir pageidavo skųsti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, įvertinęs tai, kad pasienio kontrolės punkte Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nėra galimybės užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų, teismas sprendė, kad Teikimas yra pagrįstas.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir panaikinti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių sulaikymo centre. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Apeliantė – besilaukianti moteris – yra pažeidžiamas asmuo. Jos šeimos nariai šiuo metu yra apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir laukia sprendimų dėl prieglobsčio prašymų. Užsienietė norėtų gyventi su savo šeimos nariais Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

7.2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju nėra ypatingų pagrindų (grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai), kad apeliantė, kaip pažeidžiama prieglobsčio prašytoja, galėtų būti sulaikyta. Nesant sulaikymo pagrindų alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma ir turėtų būti panaikinta.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė atsiliepime į Užsienietės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be Teikime išdėstytų aplinkybių, nurodoma, kad Užsienietė nuo prieglobsčio prašymo pateikimo pasienio kontrolės punkte momento, t. y. nuo 2019 m. sausio 9 d. buvo apgyvendinta Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte prieglobsčio prašytojams įrengtoje patalpoje. 2019 m. sausio 10 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 15/6-12-15PR-10 nusprendė Užsienietės prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka. Tokiais atvejais prieglobsčio prašytojai negali būti apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, iki kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas skubos tvarka. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 4 punktą skundo dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jai prieglobsčio padavimo laikotarpiu Užsienietė turėjo teisę pasilikti pasienio kontrolės punkte. Pažymi, kad pasienio kontrolės punkte Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nėra galimybės užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių sulaikymo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje nustatyta, kad Užsienietė 2019 m. sausio 9 d. buvo grąžinta į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą pagal Dublino III reglamentą, tą pačią dieną ji pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-10)12 PR-7 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ apeliantei nesuteikė pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Užsienietė su šiuo sprendimu nesutiko, pageidavo jį skųsti.

12. Užsienietė siekia jai taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimo, motyvuodama tuo, kad ji laukiasi, todėl yra pažeidžiamas asmuo, kuris sulaikytas gali būti tik esant ypatingoms aplinkybėms. Šiuo atveju nėra pagrindo ją sulaikyti, todėl negali būti taikomos ir alternatyvios sulaikymui priemonės. Be to, Užsienietė norėtų gyventi su savo šeimos nariais, kurie šiuo metu yra apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus pasienio rinktinės Teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jį tenkino nustatęs, kad Užsienietės tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, yra pateikusi prieglobsčio prašymą, nesutiko ir pageidavo skųsti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, taip pat kad pasienio kontrolės punkte Užsienietės prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nėra galimybės užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų.

14. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kitas aplinkybes. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5839-502/2018; 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Dublino III reglamento 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

18. Pažymėtina, kad byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėja yra nėščia (pateiktas VšĮ Centro poliklinikos 2019 m. vasario 20 d. Vaisiaus echoskopijos protokolas). Pagal Įstatymo 182 punktą, pažeidžiamas asmuo – tai asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Taigi, pareiškėja, atsižvelgiant į tai, kad ji laukiasi, priskirtina pažeidžiamiems asmenims.

19. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas.

Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį.

Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018).

21. Kaip minėta, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų užsienietis atitinka ir sulaikymui keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas, abejonių dėl pareiškėjos tapatybės nekyla, nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Byloje nėra duomenų, kad nuo jai paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės iki skundo dėl alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimo pateikimo pareiškėja būtų pažeidusi Užsieniečių sulaikymo centro vidaus tvarkos taisykles, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar anksčiau būtų nebendradarbiavusi su valstybės institucijomis, išvykusi ar bandžiusi išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pareiškėja priskirtina pažeidžiamiems asmenims ir pageidauja gyventi Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur apgyvendinti jos šeimos nariai.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 171 patvirtinto Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba kuriems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Migracijos departamento sprendimu gali būti apgyvendinami apgyvendinimo patalpose ar laikinajame būste, atsižvelgiant į Aprašo III skyriuje nustatytus apgyvendinimo reikalavimus. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėja gali būti apgyvendinta Pabėgėlių priėmimo centre Aprašo prasme tik tuo atveju, jeigu jei nėra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietės apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Todėl šiuo atveju tik panaikinus alternatyvią sulaikymui priemonę pareiškėja gali pateikti prašymą dėl apgyvendinimo jos nurodytose patalpose.

23. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje ir 114 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sulaikyti pareiškėją ar riboti jos judėjimo laisvę.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas (t. y. apgyvendinimas Užsieniečių sulaikymo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų) pareiškėjai šiuo metu nėra tikslingas ir proporcingas jos elgesiui, neatitinka šio pažeidžiamo asmens poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertinės užsieniečių sulaikymo pagrindų egzistavimo nusprendė Užsienietei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės S. K. (S. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė